Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Kretingos rajono apylinkės teismo teisėjas Petras Kontrimas,

dalyvaujant D. G.,

sekretoriaujant Vitai Šimkienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinę bylą, kurioje D. G., a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., dirbančiam (duomenys neskelbtini) direktoriumi, gyv. (duomenys neskelbtini). surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 214¹⁰ str.1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014-10-15 UAB „Astela“ restorane „Pankolis“, esančiame H. M. g.4 Klaipėdos m. buvo viešai naudojami kūriniai neturint autorinės licenzijos sutarties, tuo D. G. pažeidė autorines ir gretutines teises. D. G. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad su asociacija „Latga“ nebuvo sudaręs sutarties, nes nežinojo, kad ją reikia sudaryti.2015-02-05 sudarė sutartį dėl teisės naudoti kūrinius viešam atlikimui. Atskiru susitarimu asociacija LATGA nurodė, kad nereikš pretenzijų dėl kūrinių naudojimo nuo 2014-10-01 iki 2015-01-31. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pirmojo policijos komisariato viešosios policijos skyriaus atstovas į bylos nagrinėjimą neatvyko. Esant paminėtiems įrodymams teismas skaito, kad D. G. veika teisingai kvalifikuojama pagal ATPK 214¹⁰ str.1d. Atsižvelgiant į įvykio aplinkybes, D. G. prisipažinimą dėl padaryto pažeidimo, teismas skaito, kad D. G. atžvilgiu tikslinga taikyti ATPK 30¹ str.. ATPK 30¹ straipsnis numato galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba jos neskirti, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai. Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose priimtose nutartyse ne kartą yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad D. G. kaltu prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, pašalino administracinio teisės pažeidimo pasekmes. Pažymėtina ir tai, kad D. G. už jam inkriminuoto pažeidimo padarymą yra baudžiamas pirmą kartą, anksčiau administracine tvarka nebuvo baustas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, pažeidėjo kaltės laipsnį, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, manytina, jog šių aplinkybių pakanka konstatuoti, kad galima vadovautis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis.Konstatuotina, kad asmeniui turi būti parenkama tokia nuobauda, kuri būtų efektyviausia siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Individualizuojant asmeniui skirtinos administracinės nuobaudos rūšį bei dydį, be ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų, būtina įvertinti ir padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti, sukelti jam atitinkamas teisines pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturi būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Teismo nuomone, ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai – auklėti, kad laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų pažeidimų –D. G. gali būti pasiekti taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir paskiriant jam 10 Eur baudą. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 str., 287 str., 313 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

D. G. pagal ATPK 214¹⁰ str.1d. paskirti 10 Eur baudą.

Bauda turi būti sumokėta per 40 d. nuo nutarimo įteikimo pažeidėjui dienos į Valstybinės moksčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB bankas SWEDBANKAS ( banko kodas 73000), įmokos kodas 6030. Nutarimas Lietuvos Respublikos ATPK 291-293 str. nustatyta tvarka per 20 d. gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Kretingos rajono apylinkės teismą.Teisėjas Petras Kontrimas