- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-03-26
- Bylos Nr.
- 1-850-990/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Ražanskas
- Kaltinamasis
- G. T. B.
- Advokatai
- Viačeslavas Beperščius
- Kategorijos
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.3.6.4.6pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, susituokęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
1. 2019 m. gruodžio 6 d. apie 17.30 val., Vytenio gatvėje, Vilniuje, ties pastatu Nr. 46 G. T. B. vairavo automobilį „Subaru Legacy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, policijos pareigūnams tikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymius, jis atsisakė tikrintis etilo alkoholio koncentraciją iškvepiamame ore, tokiu būdu vengė neblaivumo patikrinimo.
II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai
2. Teisiamojo posėdžio metu G. T. B. parodė, kad kaltinimą jis supranta, kaltę jis pripažįsta ir sutinka duoti parodymus. 2019 m. gruodžio 6 d. parduotuvėje ieškodamas kalėdinių dovanų jis sutiko seniai matytą pažįstamą, kuris pakvietė jį išgerti kavos ir pabendrauti, o vėliau bendraujant pasiūlė išgerti brendžio. Tuo metu jis išgyveno sunkų periodą namie ir darbe – jo pamotei buvo padaryta sunki operacija, o tėčiui pablogėjo sveikata. Nors jis keletą metų praktiškai nevartoja alkoholio, bet tą dieną jis išgėrė kelias taureles brendžio. Pabendravęs su draugu jis išėjo į lauką, ir, nors važiuoti neplanavo, tačiau pamanė, kad Savanorių prospektas yra nesaugi vieta, o ir kiemas buvo tamsus, todėl jis nusprendė, kad būtų pavojinga ten palikti automobilį, dėl ko jis sumanė automobilį perstatyti į saugesnę vietą. Jis žinojo, kad Vytenio gatvėje yra naujai pastatyta stovėjimo aikštelė, kuri buvo maždaug už vieno kilometro. Nuvažiavęs ten ir statydamas automobilį jis užtvėrė kelią iš paskos važiuojančiam automobiliui, kurio vairuotojas pradėjo signalizuoti, o jis pabandė išvažiuoti atbulas ir netyčia prisilietė prie gale stovinčio automobilio. Automobilį vairavusios moters reakcija buvo neadekvati – moteris išlipo iš automobilio, pradėjo rėkti, dėl ko jis patyrė didelį stresą. Jokių pažeidimų, įlenkimų ant automobilio nebuvo, jis pastatė automobilį į aikštelę, o moteris pasakė iškvietusi policijos pareigūnus. Jis minėtai moteriai nurodė einantis į kavinę, kur palauks atvykstančių pareigūnų, nes lauke snigo ir buvo vėjuota. Kavinėje jis užsisakė dar išgerti, taip padarydamas didelę kvailystę. Atvažiavę policijos pareigūnai paprašė papūsti į alkoholio matuoklį, tačiau jis pareigūnams pasakė, kad nėra jokios prasmės tai daryti, nes jis ką tik vartojo alkoholį, todėl tikrintis blaivumą tąkart jis atsisakė. Jis vairavo išgėręs apie keturias taureles konjako. Šiuo metu jis dirba (duomenys neskelbtini). Laisvalaikį jis daugiausiai laiko praleidžia sodyboje, kur žvejoja, skaito knygas. Automobilį, kurį jis vairavo šio įvykio metu, nuomoja jo vadovaujama įmonė. Automobilio vertė yra apie 12 000 eurų. Jis pats uždirba 50 000 eurų per metus. Jis gyvena apie 8 km atstumu nuo darbo, o teisė vairuoti jam reikalinga norint nuvažiuoti į darbą, darbo reikalais važinėti po miestą, be to, jo tėčiui yra devyniasdešimt vieneri metai, pastarojo sveikata yra prasta, o jo pamotei atlikta sudėtinga operacija, dėl ko šie patys niekur nenueina. Jo sūnus turi teisę vairuoti kelių transporto priemonę, aplanko senelius, tačiau dažnai išvažiuoja į komandiruotes, o senelius prižiūrėti reikia kasdien. Jį dabar visur nuveža sutuoktinė, kuri turi teisę vairuoti kelių transporto priemonę.
3. Teisiamojo posėdžio metu G. T. B., kuris nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, teismui pareiškė, kad jis prisipažįsta esantis kaltas ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, jo gynėjas ir prokurorė sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - ir BPK) 273 straipsnio 1 dalyje, 290 ir 291 straipsniuose nustatyta tvarka buvo paskelbti ikiteisminio tyrimo metu surašyti dokumentai.
4. Ikiteisminio tyrimo metu G. T. B. parodė, kad automobilio „Subaru Legacy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra AB „Swedbank lizingas“, naudotojas – jo darbovietė (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamo įvykio metu jis nuvažiavo į Vinco Pietario gatvę, Vilniuje, kur eidamas gatve sutiko savo pažįstamą, kurio labai seniai nematė. Jiedu nuėjo išgerti kavos bei arbatos į netoli buvusią pobūvių salę. Bendraujant pažįstamas jį įkalbėjo prie kavos išgerti brendžio, todėl jis išgėrė tris taureles brendžio. Šiaip jis dvejus metus nevartoja jokio alkoholio, o išgėrus sėstis prie vairo jam yra tabu. Su pažįstamu jie kalbėjosi pora valandų, po to minėtoje salėje turėjo prasidėti kažkoks renginys. Jie atsisveikino, o salėje buvusi kažkokia moteris paprašė ją pavėžėti. Jis nenorėjo palikti automobilio Vinco Pietario gatvėje, be to, jis žinojo, kad netoliese esančioje Vytenio gatvėje yra verslo centras, šalia kurio buvo gerai apšviesta automobilių stovėjimo aikštelė. Jie dviese nuvažiavo iki minėtos aikštelės, esančios už vieno kilometro. Besiparkuodamas jis užtvėrė kelią kitam automobiliui, matė, kad jam iš galo labai arti, mažiau negu vieno metro atstumu stovėjo kažkoks automobilis, kurio vairuotojas pradėjo jam signalizuoti. Jam nebuvo kaip prasilenkti ir važiuodamas atbulas jis galėjo priliesti minėtą automobilį. Dėl kontakto jis nėra tikras, nes jis nieko nejuto. Jis norėjo pastatyti automobilį į parkavimo vietą, kai staiga prie jo pripuolė moteris, kuri jam dar bevažiuojant atvėrė jo automobilio dureles ir pradėjo konfliktuoti, lįsti po ratais. Jis patyrė stresą, nes jis nėra pratęs prie tokio neadekvataus elgesio, jam pakilo spaudimas. Moteris rėkė, kad jis užkabino jos automobilį. Jo keleivė išlipo, o grįžusi į automobilį pasakė, kad jokių matomų apgadinimų nėra. Moteris šaukė, kad jis yra neblaivus, kad iškvies policiją. Jis pastatė automobilį ir pamanė, kad tegul ji kviečia policiją. Jis niekur nepasišalino, paliko automobilį vietoje, tiesiog patraukęs pastarąjį nuo gatvės su keleive nuėjo į šalia esančią kavinę. Kaip jis minėjo, jis buvo susijaudinęs dėl situacijos, jam buvo didžiulis stresas, todėl jis padarė dar vieną nesąmonę – užsisakė alaus ir išgėrė apie 0,7 litro alaus. Po kurio laiko atvykę policijos pareigūnai pasiūlė jam išeiti į lauką, pasitikrinti blaivumą ir apžiūrėti automobilius. Kaip jis minėjo, jis jokio kontakto nejuto, o jei kontaktas ir buvo – tai minimalus. Ant jo vairuojamo automobilio „Subaru“ galinio bamperio iš kairės pusės yra nežymus nubrozdinimas, bet ar nubrozdinimas atsirado būtent šio įvykio metu, jis nežino, tai juk galinis bamperis, todėl natūralu, kad ant pastarojo būna įbrėžimų. Pareigūnams pasiūlius jam pasitikrinti blaivumą jis tą daryti atsisakė, kadangi jam pasirodė nelogiška, nes pareigūnams atvykus jis sėdėjo kavinėje ir gėrė alų, todėl jis nesuprato tokio patikrinimo prasmės. Dabar jis labai gailisi taip pasielgęs (b. l. 58-59, 68-70).
5. Ikiteisminio tyrimo metu K. L. parodė, kad 2019 m. gruodžio 6 d. apie 16.50 val. ji automobiliu „Peugeot 3008“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Vytenio gatve, Vilniuje, nuo Panerių gatvės sankryžos su Kauno gatve link, kur ji važiavo tiesiai. Ji matė, kad priekyje jos važiavo automobilis „Subaru“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Už sankryžos ji ketino sukti pastato, esančio Kauno g. 35, link. Įvažiavimas jai buvo iš dešinės pusės. Priekyje jos važiavęs automobilis „Subaru“ staiga sustojo skersai minėto įvažiavimo ir pastarąjį užblokavo. Minėto automobilio vairuotojas neparodė nei posūkio, nei avarinės signalizacijos. Ji šiek tiek palaukė, bet minėto automobilio vairuotojas stovėjo vietoje. Ji matė, kad automobilio žibintai buvo įjungti. Pastovėjusi apie dvi minutes ji išlipo iš automobilio ir nuėjusi prie minėto automobilio „Subaru“ pastukseno į pastarojo langą. Minėto automobilio vairuotojas pažiūrėjęs į ją keistu žvilgsniu įjungė atbulinę pavarą ir pradėjo važiuoti atbulas. Jos automobilis stovėjo maždaug 0,5-1 metro atstumu už minėto automobilio „Subaru“, taigi pastarasis galine dalimi atsitrenkė į jos automobilio priekinį bamperį per patį vidurį. Automobiliui „Subaru“ sustojus ji atidarė pastarojo vairuotojo dureles. Iš vairuotojo veido išraiškos ji suprato, kad šis yra neblaivus, vairuotojas nesiorientavo aplinkoje. Ji vairuotojui pasakė, kad šis atsitrenkė į jos automobilį, tačiau vairuotojas į tai nesureagavo. Tada automobilio „Subaru“ priekinėje keleivio vietoje sėdėjusi keleivė pasakė išeisianti. Ji keleivei liepė niekur neiti, nes ji iškvietė policiją. Ji paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir pranešė apie įvykį. Keleivė buvo išlipusi, pažiūrėjo į susidūrusius automobilius ir pasakė vairuotojui, kad pastarasis padarė avariją. Tada keleivė grįžo į savo vietą ir automobilis „Subaru“ pavažiavo priekiu sukdamas prieš laikrodžio rodyklę bei sustojo kitoje gatvės pusėje priekiu į Centro polikliniką beveik priešais avarijos vietą. Iš automobilio „Subaru“ išlipo vairuotojas ir keleivė. Vairuotojas buvo apie 50-60 metų amžiaus, žilstelėjęs, vidutinio ūgio bei kūno sudėjimo, su akiniais. Vairuotojas kartu su keleive nuėjo už pastato, esančio Kauno g. 35, kampo. Tuo metu iš pastato, esančio Vytenio g. 46, į gatvę išėjo žmonės, iš kurių kažkas pasakė nueisiantis paskui automobilio „Subaru“ vairuotoją pažiūrėti, kur šis nuėjo. Ji buvo pasimetusi, jos automobilis stovėjo prie įvažiavimo, automobilis „Subaru“ stovėjo kitoje gatvės pusėje, buvo iškviesti pareigūnai. Tuomet praeiviai pasakė, kad vairuotojas su keleive užėjo į kavinę „Meatbusters“. Minėti žmonės pasakė stebėsiantys, kad vairuotojas neišeitų. Ji paskambino bendruoju pagalbos numeriu dar kartą ir pasakė, kad vairuotojas nuėjo į kavinę. Po to ji nuėjo prie kavinės ir įsitikino, kad vairuotojas iš tiesų yra ten. Pareigūnų ji laukė apie 20-25 minutes prie kavinės. Pareigūnams atvykus ji papasakojo situaciją, kartu su pareigūnais užėjo į kavinę ir pareigūnams parodė vairuotoją. Pareigūnai paprašė vyro išeiti į lauką, tačiau vyras apsimetė nieko nesuprantąs bei neigė sukėlęs eismo įvykį. Tada minėto automobilio keleivė vyrui liepė nusiraminti ir šis išėjo su pareigūnais į lauką. Ji pastebėjo, kad kavinėje ant minėto vairuotojo ir jo keleivės staliuko prie keleivės stovėjo alaus bokalas, tačiau ar kažkas buvo prie vairuotojo, ji nepastebėjo. Susidūrimo metu būdama automobilyje ji girdėjo kažkokį traškėjimą, o vairuotojui patraukus automobilį ji pastebėjo, kad yra įlenkti jos automobilio priekiniai valstybiniai numeriai bei nežymiai įbrėžtas priekinis bamperis tiesiai per vidurį. Automobilio „Subaru“ galinis bamperis buvo nubrozdintas. Policijos pareigūnai automobilio „Subaru“ vairuotojui kelis kartus siūlė pasitikrinti blaivumą, bet šis atsisakė, klausdamas, kodėl turėtų tai daryti. Ji matė, kad automobilio „Subaru“ vairuotojas buvo akivaizdžiai neblaivus – tai buvo matyti iš vairuotojo žvilgsnio, kalbos, sulėtintos judesių koordinacijos, be to, nuo vairuotojo buvo juntamas alkoholio kvapas. Ar vairuotojas vartojo alkoholį po eismo įvykio, ji nematė, nes ji stovėjo lauke ir žiūrėjo, kad šis nepasišalintų iš patalpos (b. l. 37-39).
6. Ikiteisminio tyrimo metu O. A. (O. A.) parodė, kad jis yra policijos pareigūnas. 2019 m. gruodžio 6 d. apie 17.19 val. patruliavimo metu gavęs pranešimą dėl įvykio prie pastato, esančio Vytenio g. 46, Vilniuje, jis su kolega nuvyko prie kavinės „Meatbuster“, esančios Kauno g. 35, kur juos pasitiko pranešėja K. L., kuri paaiškino, kad vairuodama automobilį „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ji norėjo įsukti į pastato, esančio Vytenio g. 46, kiemą, tačiau įvažiavimą buvo užstatęs automobilis „Subaru“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tada ji išlipo iš automobilio, priėjo prie automobilio „Subaru“, pabeldė vairuotojui į stiklą, tačiau minėto automobilio vairuotojas, važiuodamas atbulas, atsitrenkė į jos automobilio „Peugeot“ priekį, po ko pavažiavo į kitą gatvės pusę ir kartu su keleive išėjo į kavinę „Meatbuster“. Pranešėja paminėjo, kad prieš patraukiant automobilį iš įvykio vietos iš automobilio „Subaru“ buvo išlipusi keleivė, kuri pažiūrėjo į susidūrusius automobilius ir vėl atsisėdo į automobilį „Subaru“. Jis su kolega ir pranešėja užėjo į kavinę, kurioje, kaip jiems nurodė K. L., sėdėjo automobilio „Subaru“ vairuotojas ir keleivė. Vairuotojas, kaip vėliau paaiškėjo – G. T. B. ir keleivė T. K., buvo užsisakę maisto ir gėrimų. Vyras buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo pastarojo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai buvo nekoordinuoti ir sulėtinti. Jis paprašė minėto vyro išeiti į lauką apžiūrėti automobilių, tačiau vyras nurodė jokiame įvykyje nedalyvavęs ir nesuprantantis, kas čia vyksta. Moteris prisipažino važiavusi kartu su minėtu vyru kaip keleivė, kad su pranešėja kilo konfliktas, avarijos ji nepajuto, tad jie su vairuotoju išėjo į kavinę. Jo kolega liko kavinėje palaukti, kol į lauką išeis automobilio „Subaru“ vairuotojas, o jis su pranešėja išėjo į lauką apžiūrėti automobilių. Ant automobilio „Peugeot“ priekinio valstybinio numerio ženklo buvo įbrėžimas, taip pat buvo įbrėžtas automobilio „Subaru“ galinis bamperis kairėje pusėje, o apgadinimų aukščiai atitiko. Automobilio „Subaru“ vairuotojui išėjus į lauką jis kelis kartus pasiūlė minėtam vairuotojui pasitikrinti blaivumą, bet pastarasis atsisakė. Vairuotojo atsisakymą jis nufilmavo tarnybiniu registratoriumi (b. l. 41-43).
7. Ikiteisminio tyrimo metu apžiūrėjus O. A. vaizdo registatoriumi darytus vaizdo įrašus nustatyta, kad vaizdo įraše „AMBA0038.MOV“ užfiksuota, kaip kavinės viduje prie staliuko sėdi vyras kartu su moterimi Nr. 1, o šalia stovi moteris Nr. 2. Pareigūnas prašo vyro apsirengti ir prieiti prie automobilio, vyras klausia, kodėl turėtų tai daryti. Pareigūnas aiškina, kad įvyko eismo įvykis, kad vyras, pasak pranešėjos, atsitrenkė į kitą automobilį. Moteris Nr. 1 patvirtina važiavusi kartu ir sėdėjusi šalia vyro, sutinka išeiti, atsistoja. Vaizdo įraše „AMBA0039.MOV“ užfiksuota, kaip lauke vyras, klausiamas, ar sutinka pasitikrinti blaivumą, atsako neigiamai. Pareigūnas prašo vyrą atsisėsti į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpas. Vyras įlipa į tarnybinį automobilį. Vaizdo įraše „AMBA0040.MOV“ užfiksuota, kaip vyras sėdi tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpose, o pareigūnas minėtam vyrui aiškina, kad už atsisakymą pasitikrinti blaivumą yra numatyta baudžiamoji atsakomybė (b. l. 44-45).
8. 2019 m. gruodžio 6 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti G. T. B. neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, be to, nurodyta, jog G. T. B. vengė neblaivumo patikrinimo (b. l. 46).
Motyvuojamoji dalis
9. Teismas pažymi, kad G. T. B. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys – jo paties, taip pat K. L. ir O. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teisiamojo posėdžio metu paskelbti parodymai, neblaivumo nustatymo akte, vaizdo įrašuose užfiksuoti duomenys, kurie yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2019 m. gruodžio 6 d. apie 17.30 val., Vytenio gatvėje, Vilniuje, ties pastatu Nr. 46 G. T. B. vairavo automobilį „Subaru Legacy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, policijos pareigūnams tikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymius, jis atsisakė tikrintis etilo alkoholio koncentraciją iškvepiamame ore, tokiu būdu vengė neblaivumo patikrinimo.
III. Veikos kvalifikavimo motyvai
10. Minėta, kad G. T. B. vairavo automobilį neblaivus, policijos pareigūnams tikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymius, jis atsisakė tikrintis etilo alkoholio koncentraciją iškvepiamame ore, taigi G. T. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
IV. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai ir motyvai
11. G. T. B. paprašė būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį sūnaus T. B. atsakomybei pagal laidavimą. G. T. B. nurodė, kad jis gyvena su žmona D. B., o jų sūnus T. B. gyvena atskirai, tačiau su sūnumi jo santykiai yra artimi, jie matosi po keletą kartų per savaitę, savaitgalius ir šventes praleidžia kartu, laukia anūkų. Sūnus jam daro labai didelę įtaką, jis su sūnumi dažnai tariasi. Dėl sūnaus įtakos jis praktiškai atsisakė alkoholio, kurį, jei ir vartojo, tai tik simboliškai. Šis paskutinis įvykis nutiko dėl prastos jo psichologinės būsenos. Sūnus jam daug padeda, jie kalbasi apie tai, kas įvyko, sūnus jo prašo suvokti ir suprasti, kad jų šeimoje irgi yra sudėtingas periodas ir neteisingas jo elgesys veikia ir sūnaus šeimą. Jis visa tai supranta ir nori elgtis taip, kad artimieji nesijaudintų, ir žino, kad sūnus tiki, jog jis nuo šiol elgsis išmintingai. Savo veiksmus jis vertina labai neigiamai, dėl jų išgyvena ir labai norėtų, kad taip nebūtų nutikę. T. B. gyvenimo būdas bei asmeninės savybės leidžia jam būti laiduotoju.
12. Teisiamojo posėdžio metu T. B. paprašė perduoti G. T. B. jo atsakomybei pagal laidavimą. T. B. nurodė, kad po minėto įvykio tėtis pirmiausiai kreipėsi į jį. Jie bendrauja artimai, vienas į kitą remiasi, klauso vienas kito nuomonės. Kažkada jau buvo toks įvykis, tačiau jis mano esantis tas žmogus, kuris tėčiui padaro realią įtaką – kelis metus tėtis buvo visai atsisakęs alkoholio. Jis mano galintis rasti priemonių ir suvaldyti tėtį. Viena iš priemonių - būsimų anūkų matymo apribojimas, kas tėčiui būtų skaudžiausia. Jis nurodė išsikovojęs autoritetą, turi savo nuomonę, kurią perduoda ir tėčiui, dėl minėtų įvykių jie kalbėjosi ir priėjo bendrų išvadų. Su tėčiu jis dažnai leidžia laiką sodyboje, jų santykiai geresni nei vidutiniai. Jis pats yra baustas administracinėmis nuobaudomis, tačiau paskirtas baudas jis sumoka, be to, baudos jam skirtos už nedidelį leistino greičio viršijimą. Esant reikalui jis gali sumokėti poros tūkstančių eurų užstatą. Jis įsitikinęs, kad G. T. B. ateityje laikysis įstatymų.
13. G. T. B. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, prisiskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. G. T. B. nusikalstama veika žala padaryta nebuvo. G. T. B. nėra teistas (b. l. 71), administracinėmis nuobaudomis nebaustas (b. l. 72), dirba (duomenys neskelbtini), taigi teismas mano, kad yra pagrindas manyti, jog G. T. B., jam skyrus baudžiamojo poveikio priemones, kuriomis būtų apribotos jo galimybės vairuoti transporto priemones, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
14. Laiduotoju sutinka būti T. B., kuris yra G. T. B. sūnus. T. B. neteistas (b. l. 113), administracinėmis nuobaudomis baustas, tačiau itin šiurkščių administracinių nusižengimų nėra padaręs, paskirtos baudos sumokėtos (b. l. 114-115), jis dirba (duomenys neskelbtini), darbdavio charakterizuojamas kaip sąžiningas ir operatyvus darbuotojas, pasižymintis geru strateginiu mąstymu, atsakomybe ir kūrybiškumu (b. l. 117), taigi konstatuotina, kad T. B. yra vertas teismo pasitikėjimo, yra artimas G. T. B., su kuriuo palaiko artimus šeimyniškus ryšius, bendrai leidžia laisvalaikį, taigi savo pavyzdžiu, asmeninėmis savybėmis bei nuolatiniu bendravimu gali daryti teigiamą įtaką G. T. B., kad šis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.
15. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus G. T. B., padaręs nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį laiduotojo T. B. atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant dvejų metų laidavimo terminą, ir baudžiamoji byla nutrauktina.
V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindai ir motyvai
16. G. T. B. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Yra visuotinai žinoma, kad vairavimas esant apsvaigusiam nuo alkoholio iškreipia vairuojančiojo aplinkos suvokimą bei pailgina vairuojančiojo reakcijos laiką, taigi akivaizdu, kad G. T. B., transporto priemonę vairuodamas neblaivus, sukėlė ypatingai didelį pavojų tiek transporto eismo saugumui, tiek žmogaus sveikatai ir gyvybei, dėl ko teismas mano, kad baudžiamosios atsakomybės paskirtį padės įgyvendinti baudžiamojo poveikio priemonės.
17. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tame tarpe ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.
18. Spręsdamas dėl BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo teismas pažymi, kad G. T. B. nusikaltimą padarė naudodamasis jam suteikta teise vairuoti kelių transporto priemones – transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus. Teismas pažymi, kad vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei, dėl ko teismas mano esant tikslinga G. T. B. skirti BK 68 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones.
19. Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino teismas pažymi, kad pagal BK 68 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Teismas įsitikinęs, kad uždraudimas naudotis specialiomis teisėmis minimaliam – vienerių metų terminui galėtų būti pateisinamas tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką naudodamasis jam suteiktomis specialiomis teisėmis padaro būdamas blaivus, pavyzdžiui, padaro nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, tuo tarpu tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką naudodamasis jam suteiktomis specialiomis teisėmis padaro būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, trumpiausio – vienerių metų šios teisės atėmimo terminas negali būti pateisinamas. Teismas atsižvelgia į tai, kad G. T. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino kitą automobilį, be to, praeityje jis yra baustas už vairavimą išgėrus, taigi G. T. B. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas nustatytinas lygus šios baudžiamojo poveikio priemonės termino vidurkiui – trejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. gruodžio 7 d., t. y. nuo dienos, kai G. T. B. buvo skirta kardomoji priemonė – dokumento – vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimas (b. 1. 60-62).
20. Teismas taip pat pažymi, kad G. T. B. nusikaltimą padarė naudodamasis kelių transporto priemone – automobiliu „Subaru Legacy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taigi minėtas automobilis laikytinas nusikaltimo priemone, be kurio G. T. B. nebūtų turėjęs galimybės padaryti nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. VĮ „Regitra“ duomenų bazės pažymoje nurodyta, kad automobilis „Subaru Legacy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2016 m. birželio 14 d. nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) (b. l. 21), taigi minėtas automobilis tiek nusikalstamos veikos padarymo metu, tiek šiuo metu priklauso trečiajam asmeniui, iš kurio konfiskuoti minėtą automobilį nėra teisinio pagrindo. Teismas pažymi, kad, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkti duomenys apie tai, kad automobilio „Subaru Legacy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė yra 12 282 eurų (b. l. 22), taigi, nesant teisinio pagrindo konfiskuoti automobilį „Subaru Legacy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš G. T. B. išieškotina (konfiskuotina) minėto automobilio vertę atitinkanti pinigų suma – 12 282 eurų. Teismas pažymi, kad tokia baudžiamojo poveikio priemonė nagrinėjamu atveju negali būti laikoma neproporcinga: kaip teisiamojo posėdžio metu parodė G. T. B., jis dirba, jo metinės pajamos siekia 50 000 eurų, be to, G. T. B. jau ne pirmą kartą vairuoja neblaivus: Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 4 d. nutarimu G. T. B. buvo nubaustas už vairavimą esant apsvaigusiam nuo alkoholio, jam nustatytas 1,79 promilių neblaivumas (b. l. 97-102), kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad toks G. T. B. elgesys nebuvo atsitiktinis.
VI. Procesinės prievartos priemonės
21. Ikiteisminio tyrimo metu G. T. B. skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento – vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimas ir specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas (b. 1. 60-62), kurios paliktinos galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintinos.
22. Atsižvelgiant į tai, kad G. T. B. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones, iš G. T. B. paimtas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.
VII. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti
23. Kompaktinė plokštelė su vaizdo įrašu paliktina saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti reikšminga medžiaga.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40, 67, 68, 72 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 139 straipsnio 1 dalimi, 254 straipsnio 5 dalimi, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 4-6 dalimis, 307 straipsnio 5-7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,
nusprendžia:
G. T. B., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojo T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimą be užstato dvejiems metams ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Skirti G. T. B. baudžiamojo poveikio priemones – uždrausti vairuoti kelių transporto priemones trejus metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. gruodžio 7 d., bei išieškoti (konfiskuoti) iš G. T. B. 12 282 eurų.
G. T. B. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento – vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti saugoti VĮ „Regitra“.
Kompaktinę plokštelę su vaizdo įrašu palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Išaiškinti G. T. B. ir T. B., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Išaiškinti G. T. B., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.