Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2019-10-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2761-990/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-10-18
Bylos Nr.
1-2761-990/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Ražanskas
Kaltinamasis
A. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2761-990/2019
Teisminis procesas Nr. 1-01-1-26931-2018-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.12; 1.1.10.1; 1.2.18.11; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 18 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas,dalyvaujantteismo posėdžių sekretorei Rasai Glovickytei- Liobienei,kaltinamajam A. P.,prokurorui Tomui Januškevičiui ,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. P., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsituokęs, teistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - ir BK) 223 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

A. P., nuo 2017 m. balandžio 5 d. būdamas UAB „L.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (2015 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XII-2215 redakcija) 21 straipsnio 1 ir 2 dalis būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą bei už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą, pažeidė minėto įstatymo 19 straipsnio 1 ir 2 dalių (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1679 redakcija) reikalavimus, pagal kuriuos apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą; patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, taip pat pažeidė Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymo Nr. 100 „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės“ 10 punkto, nustatančio finansinio ir kito turto dokumentų saugojimo minimalius terminus, reikalavimus, t. y. 10.15 punkto reikalavimus, pagal kuriuos ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros, mokėjimo pavedimai, avanso apyskaitos, kasos pajamų ir išlaidų orderiai ir kita) saugomi 10 metų, 10.19 punkto reikalavimus, pagal kuriuos apskaitos registrai saugomi 10 metų, 10.24 punkto reikalavimus, pagal kuriuos inventorizacijos dokumentai (inventorizavimo aprašai, sutikrinimo žiniaraščiai ir kita) saugomi 10 metų, 10.25 punkto reikalavimus, pagal kuriuos turto valdymo dokumentai (priėmimo, išdavimo, nurašymo, perdavimo, sunaikinimo aktai, apžiūros pažymos ir kita) saugomi 10 metų, 10.29 punkto reikalavimus, pagal kuriuos kasos operacijų žurnalai saugomi 10 metų – dėl aplaidumo neišsaugojo UAB „L.“ 2017 metų bei 2018 metų (iki lapkričio 1 d.) apskaitos dokumentų, pagrindžiančių atliktas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius bei apskaitos registrų, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „L.“ 2017 m. veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, taip pat UAB „L.“ 2018 m. (iki lapkričio 1 d.) veiklos turto ir negalima visiškai nustatyti nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Teisiamojo posėdžio metu A. P. parodė, kad kaltinimą jis supranta, kaltę pripažįsta ir sutinka duoti parodymus. Jis buvo UAB „L.“ direktorius, tačiau už įmonės buhalterinę apskaitą daugiau atsakingas buvo kasininkas E. K. UAB „L.“ apskaitą kurį laiką tvarkė buhalterė, vėliau apskaitos tvarkymui jis pasamdė UAB „A.“, tačiau UAB „L.“ veikla pradėjo nesisekti, susidarė skolos, dėl ko nebuvo galimybės atsiskaityti su buhalterinę apskaitą tvarkančia įmone. Tokiu būdu susidarė situacija, kuomet UAB „L.“ buhalterinės apskaitos nebetvarkė niekas. Dokumentai, kuriuos grąžino UAB „A.“, yra išsaugoti, visi dokumentai yra pas bankroto administratorių. Jis pripažįsta nepristatęs dviejų kasos pajamų orderių, nes pastarieji neegzistavo. UAB „L.“ darbuotojams atlyginimai dažniausiai buvo išmokami grynais pinigais, po ko buvo surašomas kasos išlaidų orderis. Dauguma darbuotojų norėjo gauti atlyginimą grynais pinigais, nes turėjo įsiskolinimų, kuriuos išieškojo antstoliai. E. K. turėjo banko kortelę, iš kurios išgrynindavo pinigus ir darydavo pavedimus, iš išgrynintų lėšų mokėdavo atlyginimus darbuotojams, be to, atsiskaitydavo su tiekėjais. Išgryninus pinigus buhalterė surašydavo kasos išlaidų orderius. Kartais šiuos orderius surašydavo ir jis pats. Anksčiau jis vadovavo savo individualiai įmonei, tačiau pastaroji šiuo metu veiklos nevykdo. Taip pat jis buvo ir UAB „A.“, UAB „D.“ savininkas, UAB „A.“ direktorius. Dėl UAB „A.“ nesumokėtų mokesčių jis buvo nuteistas. Tie patys mokesčiai nėra sumokėti iki šiol, be to, jis nėra atsiskaitęs su UAB „L.“ kreditoriais, nežino kur yra UAB „L.“ priklausantys 118 908 eurų. Šiuo metu jis niekur nedirba, kartais konsultuoja privačiai, tačiau planuoja įsidarbinti UAB „B.“ statybos darbų vadovu. Jis turi labai daug baudų, per savaitę gauna nuo 100 iki 200 eurų atlyginimą už konsultacijas, kurių metu pataria klientams, užsako medžiagas.

Teisiamojo posėdžio metu A. P., kuris nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, teismui pareiškė, kad prisipažįsta esantis kaltas ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, prokuroras sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- ir BPK) 273 straipsnio 1 dalyje, 290 ir 291 straipsniuose nustatyta tvarka buvo paskelbti ikiteisminio tyrimo metu surašyti dokumentai.

Ikiteisminio tyrimo metu A. P. parodė, kad jis nuo 2017 m. yra UAB „L.“ vadovas. Sodros iniciatyva jis buvo atleistas iš darbo nuo 2018 m. lapkričio 1 d. Sodra jam atsiuntė pranešimą, kad atleistas jis ir visi minėtos įmonės darbuotojai. Jis žino, kad bendrovė nemokėjo įmokų Sodrai ir yra įsiskolinimų. Įmonei realiai vadovauja jis ir E. K. Jis nepamena, kokia įmonė tvarkė UAB „L.“ buhalterinę apskaitą po 2018 m. liepos mėn., kuomet buvo nutraukta sutartis su buhalterinę apskaitą tvarkiusia UAB „A.“. Sutartis su UAB „A.“ buvo nutraukta, nes UAB „L.“ buvo skolinga UAB „A.“. UAB „L.“ niekada neturėjo kasininko, tačiau darbuotojams atlyginimai buvo mokami grynaisiais pinigais, nes to prašė patys darbuotojai. Sumokėjus atlyginimus grynaisiais pinigais buvo surašomi kasos dokumentai, kuriuos išspausdindavo buhalterė, o pasirašydavo jis su E. K. Kai bendrovėje nebuvo buhalterio, E. K. spausdindavo kasos išlaidų ir pajamų orderius. Bendrovėje nebuvo jokių įsakymų dėl kasininko paskyrimo. Dokumentų jis nepateikė, nes nežino kokius dokumentus reikėjo pateikti. Jis pripažįsta, kad kaip vadovas jis turėjo organizuoti tinkamą buhalterinės apskaitos vedimą, tačiau to jis nedarė dėl sunkios įmonės materialinės padėties, dėl kurios neturėjo galimybės pasisamdyti buhalterį ir sudaryti naują sutartį dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo, kuomet buvo nutraukta sutartis su UAB „A.“. Jis pats kaip galėdamas tvarkė dokumentus. Jis surašinėjo kasos kvitus dėl išmokamų darbo užmokesčių per tą laikotarpį, kuomet bendrovėje nebuvo buhalterio. Jam buvo svarbu, kad visi darbuotojai gautų darbo užmokesčius. Kuomet nebuvo buhalterio, jis su E. K. skaičiuodavo darbo užmokesčius ir pastaruosius išmokėdavo. K. Č. tikrai gavo pinigus ir melavo pinigų negavęs. Ikiteisminio tyrimo pareigūnams jis negalėjo pateikti dokumentų, nes pastarųjų jis neturėjo – dokumentai kažkur pasimetė vežiojant juos iš vienos vietos į kitą. Piktos valios jis neturėjo, dokumentai tiesiog pasimetė. Jis supranta, kad dėl jo kaltės negalima įvertinti įmonės veiklos už 2017 ir 2018 metus. UAB „A.“ dokumentus jam perdavė, tačiau dokumentai išsibarstė ir jis pastarųjų neberanda. Jis supranta, jog jis turėjo pareigą užtikrinti tinkamą buhalterinės apskaitos dokumentų tvarkymą, taip pat jis supranta savo kaip vadovo kaltę (T. 2, b. l. 31-32, 37-39, 47-49).

Ikiteisminio tyrimo metu R. N. parodė, kad nuo 2017 m. rugpjūčio 11 d. iki 2017 m. gruodžio 19 d. ji dirbo UAB ,,L.“ buhaltere. Darbovietės buveinės adresas buvo (duomenys neskelbtini). Šioje bendrovėje kitų buhalterių nebuvo. UAB ,,L.“ vykdė statybos darbus. Ji tvarkė visą UAB ,,L.“ buhalteriją. Apžiūrėjusi kasos išlaidų orderių kopijas (2017 m. lapkričio 10 d. ne numerio, 2017 m. gruodžio 8 d. be numerio, 2017 m. gruodžio 9 d. Nr. KI053, 2017 m. gruodžio 29 d. Nr. KI062 ir 2018 m. vasario 9 d. Nr. KI069) ji parodė, kad dirbdama UAB ,,L.“ tokių kasos išlaidų orderių blankų ji nenaudojo ir neturėjo. Ant nurodytų kasos išlaidų orderių nėra jos parašo, orderiuose nurodyto kasininko parašas panašus į UAB ,,L.“ darbuotojo E. K., o įmonės vadovo parašui skirtoje vietoje esantis parašas yra panašus į UAB ,,L.“ direktoriaus A. P. parašą. Ji tik surašydavo kasos išlaidų orderius, juos pasirašydavo ir atiduodavo A. P. arba E. K., kurie kasos išlaidų orderius dažniausiai nuveždavo į statybos objektus, kuriuose dirbdavo darbininkai, vėliau pasirašytą orderio originalą atveždavo jai. Taip jie darbuotojams išmokėdavo atlyginimus grynaisiais pinigais. Ji asmeniškai UAB ,,L.“ grynaisiais pinigais nedisponavo, grynuosius pinigus turėjo A. P. ir E. K. Ji surašydavo kasos išlaidų orderius su serijos Nr. pradžia (duomenys neskelbtini) ir registruodavo kasos išlaidų registracijos žurnale. Šio registracijos žurnalo apskaitą vykdė tik ji. Kai ji dirbo buhaltere, nuo darbo kabineto raktus taip pat turėjo UAB ,,L.“ direktorius A. P. ir vadybininkas E. K., kurie galėjo naudotis UAB ,,L.“ dokumentacija (T. 1, b. l. 66).

Ikiteisminio tyrimo metu O. F. (O. F.) parodė, jog nuo 2017 m. lapkričio mėn. į jo vadovaujamą UAB „A.“ kreipėsi UAB „L.“ direktorius dėl šios bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymo. Buvo pasirašyta sutartis, tačiau, UAB „L.“ nemokant už teikiamas buhalterines paslaugas, sutartis buvo nutraukta. Nutraukus sutartį visi buhalterinės apskaitos dokumentai buvo grąžinti UAB „L.“ direktoriui (T. 1, b. l. 69-71).

Išraše iš Juridinių asmenų registro nurodyta, kad A. P. nuo 2017 m. balandžio 18 d. buvo UAB „L.“ direktorius (T. 2, b. l. 10-12).

2017 m. lapkričio 1 d. sutartyje Nr. 2017/11/01 nurodyta, kad sutartis pasirašyta tarp UAB „A.“, kuri sutartyje įvardijama kaip vykdytojas, atstovaujamos direktoriaus O. F., bei UAB „L.“, kuri sutartyje įvardijama užsakovu, atstovaujamos A. P. Sutartimi vykdytojas, t. y. UAB „A.“ įsipareigoja užsakovui, t. y. UAB „L.“ teikti buhalterines paslaugas (T. 1, b. l. 76-77).

2018 m. liepos 2 d. UAB „A.“ rašte nurodyta, kad UAB „A.“ praneša UAB „L.“ nutraukianti 2017 m. lapkričio 1 d. buhalterinių paslaugų teikimo sutartį Nr. 2017/11/01 (T. 1, b. l. 79).

2018 m. spalio 31 d. buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimo akte nurodyta, kad UAB „A.“ direktorius O. F. UAB „L.“ direktoriui A. P. perduoda UAB „L.“ buhalterinės apskaitos dokumentus (T. 1, b. l. 78).

2018 m. lapkričio 28 d. poėmio UAB „L.“ biure, esančiame (duomenys neskelbtini), metu buvo paimta: penkios darbo sutartys, įgaliojimas, šešiolika kasos išlaidų orderių, rangos sutartis, dvi PVM sąskaitos-faktūros, Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato raštas, šešiolika lapų su užsienio valstybių piliečių pasų duomenimis, lapas su „DnB“ lėšų pervedimais, lapas su „Luminor“ pinigų nurašymais, antstolių kontoros raštas, UAB „A.“ įgaliojimas, darbuotojų sąrašas (priedas prie sutarties), 2018 m. sausio mėnesio atlyginimų priskaitymų suvestinė, 2018 m. spalio mėnesio atlyginimų priskaitymų suvestinė (T. 1, b. l. 85-93).

Specialistas, ištyręs pateiktą 2017 m. UAB „L.“ Finansinių ataskaitų rinkinį, nurodė, jog negauti ir tyrimui nepateikti UAB „L.“ tiriamojo laikotarpio apskaitos dokumentai, išskyrus sąskaitų bankuose išrašus, pagrindžiantys atliktas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius ir apskaitos registrai (buhalterinių sąskaitų apyvartos), dėl to atliekant tyrimą nėra galimybės nustatyti bendrovės 2017 m. finansinėse ataskaitose įrašytų duomenų pagrįstumo ir negalima iš dalies nustatyti jos 2017 m. veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, be to, negauti ir tyrimui nepateikti 2018 m. iki lapkričio 1 d. atliktas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, išskyrus sąskaitose bankuose atliktas ūkines operacijas, pagrindžiantys apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai (buhalterinių sąskaitų apyvartos), dėl to atliekant tyrimą negalima iš dalies nustatyti jos 2018 m. iki lapkričio 1 d. veiklos ir turto, ir negalima visiškai nustatyti nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (T. 1, b. l. 165-172).

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, kad A. P. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys - paties A. P., taip pat R. N. ir O. F. ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teisiamojo posėdžio metu paskelbti parodymai, sutartyse, poėmio protokole, specialisto išvadoje nurodyti duomenys, kurie yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad A. P., nuo 2017 m. balandžio 5 d. būdamas UAB „L.“ direktoriumi, būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą bei už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą, dėl aplaidumo neišsaugojo UAB „L.“ 2017 metų bei 2018 metų (iki lapkričio 1 d.) apskaitos dokumentų, pagrindžiančių atliktas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius bei apskaitos registrų, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „L.“ 2017 m. veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, taip pat UAB „L.“ 2018 m. (iki lapkričio 1 d.) veiklos turto ir negalima visiškai nustatyti nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

III. Veikos kvalifikavimo motyvai

Šiai bylai reikšmingos teisės normos:

BK 223 straipsnio 1 dalis.

1. Tas, kas privalėjo tvarkyti, bet netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

A. P., būdamas UAB „L.“ direktoriumi, suvokdamas, kad būtina saugoti buhalterinius dokumentus, dėl nusikalstamo nerūpestingumo įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, dėl ko negalima visiškai nustatyti UAB „L.“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, taigi A. P. padarė nusikaltimą, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Šiai bylai reikšmingos teisės normos:

BK 27 straipsnio 1 dalis.

1. Nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas.

BK 41 straipsnis.

1. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui.

2. Bausmės paskirtis:

1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo;

2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį;

3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas;

4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų;

5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys.

1. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

2. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į:

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formą ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadiją;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes;

8) nusikalstama veika padarytą žalą.

BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas.

1. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra šios:

2) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis.

64¹ straipsnis.

1. Baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas.

75 straipsnis

1. Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

2. Atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas:

1) atsiprašyti nukentėjusio asmens;

2) teikti nukentėjusiam asmeniui pagalbą, kol šis gydosi;

3) gydytis priklausomybės ligas, kai nuteistasis sutinka;

4) auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos;

5) pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą;

6) dalyvauti elgesio pataisos programoje;

7) neišeiti iš namų tam tikru laiku, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;

8) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

9) nesilankyti tam tikrose vietose arba nebendrauti su tam tikrais asmenimis ar asmenų grupėmis;

10) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

11) neturėti, nenaudoti, neįsigyti tam tikrų daiktų arba neužsiimti tam tikra veikla.

3. Teismas asmeniui jo ar kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu, taip pat savo nuožiūra gali paskirti kitas baudžiamajame įstatyme nenumatytas pareigas, kurios, teismo nuomone, turėtų teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui.

4. Skirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytas pareigas, teismas nustato laiką, per kurį nuteistasis privalo jas įvykdyti.

5. Bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas.

Spręsdamas dėl A. P. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. A. P. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. A. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs jam įkaltinamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. A. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Išraše iš administracinių nusižengimų registro nurodyta, kad A. P. yra baustas administracinėmis nuobaudomis- baudomis, kurių jis nemoka (T. 2, b. l. 157-161), taip pat, kaip matyti iš išrašo iš antstolių informacinės sistemos, A. P. atžvilgiu vykdoma daug vykdomųjų bylų, bendras iš A. P. priverstine tvarka išieškomų piniginių sumų dydis viršija kelias dešimtis tūkstančių eurų (T. 3, b. l. 5-38), kas rodo, kad A. P. yra indiferentiškas turtinio pobūdžio bausmėms bei leidžia pagrįstai manyti, kad, A. P. skyrus turtinio pobūdžio bausmę- baudą, A. P. šios bausmės nevykdys, dėl ko nebus pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai, taigi turtinio pobūdžio bausmė- bauda A. P. neskirtina. Pažymėtina ir tai, kad netinkamas A. P. elgesys vadovaujant juridiniams asmenims- A. P. personalinei įmonei, UAB „A.“, UAB „D.“, UAB „A.“ buvo nustatytas įsiteisėjusiais teismų sprendimais (T. 3, b. l. 39-58), A. P. teistas du kartus (T. 2, b. l. 151-155), nusikalstamą veiką A. P. padarė esant neišnykusiam teistumui už nusikalstamas veikas finansų sistemai, kas patvirtina, kad jokių socialiai vertingų išvadų A. P. nedaro, taigi teismas mano, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant A. P. griežčiausios rūšies - terminuoto laisvės atėmimo bausmę, bausmės vykdymą atidedant ir paskiriant A. P. kelias tarpusavyje suderintas baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas, kurių tikslas- įtakoti A. P. elgesį tokiu būdu ir apimtimi, kad jis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų. Terminuotos laisvės atėmimo bausmės skyrimas atidedant jos vykdymą leistų efektyviau, lyginant su arešto bausme, pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės tikslus. Apibendrinant išdėstytus argumentus A. P. skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytinas artimas vidurkiui, ir A. P. skirtina vienerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, A. P. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, A. P. skirtinos vienerių metų laisvės atėmimo bausmės terminas mažintinas vienu trečdaliu – keturiais mėnesiais ir A. P. skirtina galutinė aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymą atidedant trejiems metams, įpareigojant A. P. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti, o nedirbant ar praradus darbą- užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

V. Procesinės prievartos priemonės

Šiai bylai nagrinėti reikšmingos teisės normos:

BPK 139 straipsnio 1 dalis.

1. Paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. Kardomąją priemonę panaikina arba pakeičia prokuroras nutarimu arba teismas nutartimi.

Ikiteisminio tyrimo metu A. P. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (T. 2, b. l. 50-51), kuri paliktina galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintina.

VI. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Šiai bylai reikšmingos teisės normos:

BPK 94 straipsnio 1 ir 2 dalys.

1. Priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išsprendžiamas taip:

1) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 ir 72³ straipsniuose nurodytas turtas konfiskuojamas;

2) daiktai, kurių apyvarta uždrausta, perduodami valstybės institucijoms arba sunaikinami;

3) dokumentai, turintys šio Kodekso 91 straipsnyje numatytų požymių, saugomi kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga arba perduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims jų prašymu; laikmenos su informacija, gauta šio Kodekso 160 straipsnyje nustatyta tvarka atliekant slaptą sekimą, grąžinamos jų lydimuosius dokumentus surašiusioms ikiteisminio tyrimo įstaigoms be jų prašymo;

4) daiktai, kurie yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti, sunaikinami arba gali būti atiduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims, jeigu jie to prašo;

5) kiti daiktai grąžinami teisėtiems savininkams, o jeigu šie nenustatyti, – pereina į valstybės nuosavybę. Dėl šių daiktų priklausomybės kilę ginčai sprendžiami civilinio proceso tvarka.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytus sprendimus ikiteisminio tyrimo metu priima prokuroras ar ikiteisminio tyrimo teisėjas, nutraukiantys ikiteisminį tyrimą, vėlesnėse proceso stadijose – bylą nagrinėjantis teismas.

Poėmio metu paimti dokumentai- rangos sutartis, dvi PVM sąskaitos-faktūros, penkios darbo sutartys, įgaliojimas, vienuolika kasos išlaidų orderių, Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato raštas, lapas su „DnB“ lėšų pervedimais, lapas su „Luminor“ pinigų nurašymais, antstolių kontoros raštas, darbuotojų sąrašas, atlyginimų priskaitymų suvestinės, 2018 m. sausio mėnesio atlyginimų priskaitymų suvestinė, 2018 m. spalio mėnesio atlyginimų priskaitymų suvestinė, šešiolika lapų su užsienio valstybių piliečių pasų duomenimis, esantys dėžutėje, šiam nuosprendžiui įsiteisėjus perduotini UAB „L.“ bankroto administratoriui UAB „Z.“.

Kompaktinė plokštelė su dokumentų kopijomis (T. 2, b. l. 63) paliktina saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti reikšminga medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹, 75 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, 139 straipsnio 1 dalimi, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

Pripažinti A. P. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės terminą sumažinti vienu trečdaliu – keturiais mėnesiais – ir A. P. skirti galutinę aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti trejiems metams, įpareigojant A. P. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti, o nedirbant ar praradus darbą - užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. P. skirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Poėmio metu paimtus dokumentus- rangos sutartį, dvi PVM sąskaitas-faktūras, penkias darbo sutartis, įgaliojimą, vienuolika kasos išlaidų orderių, Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato raštą, lapą su „DnB“ lėšų pervedimais, lapą su „Luminor“ pinigų nurašymais, antstolių kontoros raštą, darbuotojų sąrašą, atlyginimų priskaitymų suvestines, 2018 m. sausio mėnesio atlyginimų priskaitymų suvestinę, 2018 m. spalio mėnesio atlyginimų priskaitymų suvestinę, šešiolika lapų su užsienio valstybių piliečių pasų duomenimis, esančius dėžutėje, šiam nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti UAB „L.“ bankroto administratoriui UAB „Z.“.

Kompaktinę plokštelę su dokumentų kopijomis palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Ražanskas