- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-23
- Bylos Nr.
- eAS-159-525/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03978-2018-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Ramūnas Gadliauskas, Milda Vainienė
- Pareiškėjas
- G. M.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracija
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. M. (G. M.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. M. (G. M.) skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl vilkinimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas G. M. (toliau – ir pareiškėjas) 2018 m. lapkričio 22 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – Administracija) direktorių priimti sprendimą dėl matininko M. K. parengto Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilnius (paslaugos byla Nr. ZSFP-39762) (toliau – ir Projektas), kuriam pritarta 2018 m. gegužės 10 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos parengtu Žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. FPA-812-(8.30).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 26 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino – – įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių ar jo įgaliotą asmenį ne vėliau kaip per penkiolika kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti sprendimą dėl Projekto tvirtinimo arba atsisakymo jį patvirtinti.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. gruodžio 14 d. nutartimi (toliau – ir Nutartis) atsakovo Administracijos apeliacinį skundą patenkino iš dalies – panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 26 d. sprendimą ir bylą perdavė nagrinėti iš naujo Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Nutarties 49 ir 55 punktuose Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundas, atsižvelgiant į jame suformuluotą pagrindą bei dalyką, administraciniam teismui, laikantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino, turėjo būti paduotas per du mėnesius, skaičiuojant nuo tos dienos, kai pasibaigė laikas, per kurį atsakovas pagal pareiškėjo skunde nurodytų teisės aktų reikalavimus privalėjo priimti pareiškėjo prašomą sprendimą, t. y., per du mėnesius skaičiuojant nuo 2018 m. gegužės 17 d. Pareiškėjas skundą administraciniam teismui padavė 2018 m. lapkričio 22 d., t. y. praleidęs nustatytą skundo padavimo terminą, tačiau pirmosios instancijos teismas, nei spręsdamas skundo priėmimo klausimą, nei nagrinėdamas bylą iš esmės, šios aplinkybės nevertino. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad, nagrinėjant bylą iš naujo, teismas privalo išaiškinti pareiškėjui teisę pateikti prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą bei užtikrinti galimybę šią teisę realizuoti.
Šalies argumentai
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. sausio 7 d. nutartimi pareiškėjui išaiškino jo teisę per teismo nustatytą terminą pateikti prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti, nurodant termino praleidimo priežastis ir prie prašymo pateikiant termino praleidimo priežastis patvirtinančius įrodymus.
Pareiškėjas pateikė prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti, kuri argumentavo tuo, kad praleisdamas terminą skundui paduoti elgėsi sąžiningai bei rūpestingai, siekiant išspręsti jam rūpimą klausimą ne teismo tvarka ir terminas skundui paduoti turėtų būti atnaujintas. Pareiškėjas pažymėjo, kad atsakovas nepagrįstai ilgą laiką vilkino priimti sprendimą dėl Projekto. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu 2018 m. lapkričio 21 d., po to, kai sužinojo iš 2018 m. lapkričio 22 d. Vilniaus miesto savivaldybės Etikos komisijos pirmininkės rašto Nr. A51-101127/18 (3.3.2.11-T1), kad pareiškėjo atstovo 2018 m. lapkričio 6 d. prašymas buvo perduotas nagrinėti pagal kompetenciją 2018 m. lapkričio 13 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui, nurodant jam nagrinėti prašymą pagal kompetenciją, t. y. per 5 dienas priimti sprendimą dėl projekto tvirtinimo ar atsisakymo tvirtinti projektą.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 27 d. nutartimi pareiškėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. M. (G. M.) skundą atsakovui Administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus nutraukė.
Teismas nurodė, kad byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Administracijos įpareigojimo priimti sprendimą dėl Projekto tvirtinimo arba atsisakymo jį tvirtinti.
Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju yra aktualu nustatyti, kada pasibaigė laikas, per kurį atsakovas pagal teisės aktų reikalavimus privalėjo priimti pareiškėjo prašomą sprendimą, nes nuo tos dienos, kada pasibaigė terminas sprendimo priėmimui, yra skaičiuojamas ABTĮ 29 straipsnio 2 dalyje nustatytas dviejų mėnesių terminas skundui dėl neveikimo paduoti.
Įvertinęs Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ nuostatas (68 p.) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus, teismas padarė išvadą, kad Administracijos direktorius sprendimą dėl Projekto tvirtinimo ar atsisakymo jį tvirtinti turėjo priimti iki 2018 m. gegužės 17 d., tačiau sprendimas nustatytu terminu nebuvo priimtas, todėl pareiškėjas, pasikreipęs į teismą 2018 m. lapkričio 22 d., praleido ABTĮ 29 straipsnio 2 dalyje nustatytą 2 mėnesių skundo padavimo terminą.
Šalies argumentai
Teismas vertino, kad pareiškėjas, prašydamas atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, iš esmės nenurodė priežasčių, pateisinančių termino praleidimą. Teismas sprendė, kad vienintelis pareiškėjo prašyme nurodomas argumentas, kurį pareiškėjas nurodo kaip pagrindą terminui atnaujinti, yra tai, kad pareiškėjas jam rūpimą klausimą siekė išspręsti ne ginčo tvarka, t. y. kreipėsi į Administraciją su prašymais: kad būtų paaiškinta, kodėl Projektas dar nėra patvirtintas (2018 m. birželio 28 d. prašymas); kokių veiksmų buvo imtasi dėl iškilusių abejonių apie esamų statinių paskirtį ir faktinį jų naudojimą, informuoti, kuri ir kokia informacija yra renkama apie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, formavimo teisėtumą ir kokie terminai šiems darbams numatyti bei kada planuojama tęsti sklypo formavimo procedūras, prašė pakartotinai įvertinti projektą ir jį patvirtinti (2018 m. rugpjūčio 24 d. prašymas); išspręsti susiklosčiusią situaciją ir pasiūlyti atsakingam asmeniui priimti administracinį sprendimą dėl Projekto (pareiškėjų atstovo advokato 2018 m. lapkričio 6 d. prašymas).
Įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl praleisto terimo atnaujinimo ir byloje nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo prašyme nurodyta termino praleidimo priežastis, t. y., kad nesikreipdamas į teismą per nustatytą dviejų mėnesių terminą (ir dar keturis mėnesius po to) pareiškėjas visą laiką buvo sąžiningas, elgėsi rūpestingai ir jam svarbų klausimą siekė išspręsti ne teismo keliu, negali būti laikoma svarbia priežastimi atnaujinti praleistą įstatyme nustatytą terminą.
Atsižvelgęs į nustatytas faktines aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas praleido įstatymu nustatytą terminą kreiptis į teismą dėl subjektyvaus pobūdžio priežasčių dėl kurių terminas pareiškėjo skundui dėl įpareigojimo atsakovą atlikti pareiškėjo prašomą veiksmą negali būti atnaujinamas.
Teismas, netenkinęs prašymo atnaujinti terminą ir atsižvelgęs į ABTĮ 103 straipsnio 1 dalies 8 punktą, administracinę bylą pagal pareiškėjo G. M. skundą atsakovui Administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus nutraukė.
III.
Pareiškėjas G. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 27 d. nutartį ir grąžinti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjas teigia, kad terminas skundui buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių t. y. institucija (Administracija) atidėdavo sprendimo priėmimą ir tai susiedavo su papildomų dokumentų surinkimu ir papildomos informacijos gavimu (pvz. patikrinti informaciją dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)formavimo teisėtumo).
Atsiliepimas
Atsakovas Administracija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
Administracija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl praleisto termino atnaujinimo, tinkamai nustatė ir įvertino šio klausimo sprendimui reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai pritaikė aktualų teisinį reglamentavimą, pagrįstai vadovavosi nuoseklia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo šios kategorijos bylose suformuota praktika ir atitinkamai padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas praleido įstatymu nustatytą terminą kreiptis į teismą dėl subjektyvaus pobūdžio priežasčių, dėl kurių terminas pareiškėjo skundui dėl įpareigojimo atsakovą atlikti pareiškėjo prašomą veiksmą negali būti atnaujinamas, todėl pagrįstai administracinę bylą pagal pareiškėjo skundą nutraukė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacijos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 27 d. nutarties, kuria, vadovaujantis ABTĮ 103 straipsnio 1 dalies 8 punktu, administracinė byla pagal pareiškėjo G. M. (G. M.) skundą atsakovui Administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus nutraukta, pagrįstumas ir teisėtumas.
Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas skundą teismui pateikė praleidęs ABTĮ 29 straipsnio 2 dalyje nustatytą 2 mėnesių skundo padavimo terminą ir nepripažinęs pareiškėjo prašyme atnaujinti terminą išdėstytų termino praleidimo priežasčių svarbiomis, nepriklausiusiomis nuo pareiškėjo valios, netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir administracinę bylą pagal pareiškėjo skundą nutraukė.
Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, terminas skundui buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių t. y. institucija (Administracija) atidėdavo sprendimo priėmimą ir tai susiedavo su papildomų dokumentų surinkimu ir papildomos informacijos gavimu.
Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.
ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jeigu teismas, prieš priimdamas skundą nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).
Pagal ABTĮ 29 straipsnio 2 dalį, jeigu viešojo administravimo subjektas nevykdo savo pareigų arba vilkina klausimo nagrinėjimą ir nustatytu laiku jo neišsprendžia, toks neveikimas (vilkinimas atlikti veiksmus) gali būti apskųstas per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas klausimo išsprendimo laikas.
Teisėjų kolegija pabrėžia, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Nutartimi jau konstatavo, kad pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti, todėl nagrinėjamu atveju turi būti įvertinta, ar yra pagrindas atnaujinti terminą skundui paduoti.
Termino atnaujinimas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismo diskrecijai palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes bei suformuotą teismų praktiką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-53/2012; kt.). Spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, teismas vertina, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-601/2006; kt.).
Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad įstatymo nustatyti atskirų procesinių veiksmų atlikimo terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-31-756/2016; kt.).
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog teismų praktikoje yra konstatuota, jog įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai inter alia (be kita ko) yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-25/2012; kt.).
Vertinant, dėl kokių priežasčių pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis skundu į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Viena iš tokių reikšmingų aplinkybių yra tai, ar pareiškėjas, siekdamas įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, buvo rūpestingas, sąžiningas ir atidus. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomas rūpestingumo, sąžiningumo ir atidumo standartas. Sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai neatsiejami nuo reikalavimo aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-21/2012; kt.). Greta rūpestingumo, sąžiningumo ir aktyvumo reikalavimų suinteresuotiems asmenims taikomas operatyvumo standartas.
Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Nepagrįstas delsimas yra kliūtis atnaujinti praleistą terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-697/2011; kt.).
Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog jo (pareiškėjo) nurodytos termino skundui pateikti praleidimo priežastys nėra svarbios. Pareiškėjo teigimu, terminas skundui paduoti iš esmės buvo praleistas dėl to, kad atsakovas atidėdavo sprendimo priėmimą ir tai susiedavo su papildomų dokumentų surinkimu ir papildomos informacijos gavimu.
Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo nurodytas aplinkybes, su kuriomis jis sieja termino paduoti skundą praleidimą, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido ne dėl svarbių priežasčių. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, iš esmės vienintelis pareiškėjo prašyme atnaujinti terminą skundui paduoti nurodomas argumentas, kurį pareiškėjas nurodo kaip pagrindą terminui atnaujinti, yra tai, kad pareiškėjas jam rūpimą klausimą siekė išspręsti ne ginčo tvarka, t. y. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su prašymais, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, tokie pareiškėjo veiksmai, delsiant kreiptis teisminės gynybos, laikytini nerūpestingu ir neatidžiu jo paties elgesiu.
Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas pagrįstai ir teisėtai 2022 m. sausio 27 d. nutartimi pareiškėjo nurodytų termino skundui paduoti praleidimo priežasčių nelaikė svarbiomis ir ekstraordinariomis, netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir administracinę bylą nutraukė. Dėl to pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Pareiškėjo G. M. (G. M.) atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.