Utenos apylinkės teismo nutartis

suinteresuotam asmeniui Anykščių rajono 2 –ojo notarų biuro notarei Boženai Džigorai – Isajevai,

Viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų R. Z., R. Č. ir I. Č. skundą dėl notaro veiksmų ir,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėja R. Z. paaiškino, jog ji su vyru L. Z. 2005 metais pas notarę pasirašė bendrąjį sutuoktinių testamentą. Jų valia buvo tokia, jog visą savo turtą kiekvieno iš sutuoktinių mirties atveju palieka vienas kitam , o po jų mirties , turtas lygiomis dalimis turėjo atitekti jų dukroms R. Č. ir I. Č. . Pas notarą surašyto testamento neskaitė, jį pasirašė ir manė, jog jų valia tokia , kokią pasakė notarui ir yra parašyta. 2017m. kovo mėnesį mirus vyrui L. Z., ji kreipėsi į notarą su testamentu ir notarė atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, nurodydama, jog surašytas testamentas prieštarauja įstatymui, nes testamente nurodyta, jog po vyro mirties turtą paveldi dukros lygiomis dalimis. Tiek ji, tiek ir dukros pateikė notarei prašymą, jog ji išduotų paveldėjimo teisės liudijimus po vyro ir tėvo mirties pagal įstatymą, tačiau notarė atsisakė tokį veiksmą atlikti. Pareiškėja nurodė, jog ji supranta, jog testamentas blogai surašytas, tačiau ji neatsisako palikimo ir norėtų jį priimti pagal įstatymą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos medžiaga, pareiškėjų , suinteresuoto asmens – notarės paaiškinimais nustatyta, jog 2005m. kovo 1d., sutuoktiniai L. Z. ir R. Z. sudarė bendrąjį sutuoktinių testamentą, notarinio registro Nr. I- (duomenys neskelbtini), kuriuo savo mirties atveju padarė tokį patvarkymą: 1) R. Z., jai priklausantį visą turtą mirties dieną paliko lygiomis dalimis dukroms – I. Č. ir R. Č.; 2) L. Z. visą jam priklausantį turtą mirties dieną paliko lygiomis dalimis dukroms I. Č. ir R. Č.; 3) abu sutuoktinai sutarė, jog pergyvenusiam sutuoktiniui turtą paveldės I. Č. ir R. Č. (b. l. 6-7) (duomenys neskelbtini), L. Z. mirė.(b. l. 5) Pareiškėjos kreipėsi į notarė Boženą Džigorą – Isajevą , tačiau notarė priėmė nutarimą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą ir nurodė , kad sudaryto bendrojo sutuoktinių testamento turinys neatitinka įstatymų reikalavimų, sudarytas nesilaikant imperatyvių įstatymo normų, todėl laikytinas negaliojančiu. Tam , kad notarė galėtų išduoti paveldėjimo teisės liudijimą po L. Z. , būtina bendrojo sutuoktinių testamento galiojimo klausimą išspręsti teismine tvarka. (b.l. 8- 9) Po tokio notarės atsakymo pareiškėjos notarei pateikė prašymą , jog jos nori priimti palikimą pagal įstatymą. (b.l. 12) Gavusi tokį pareiškėjų prašymą, notarė pranešimu informavo pareiškėjas, jog ji paveldėjimo teisės liudijimo neišduos, kol minėto bendrojo sutuoktinių testamento galiojimas nebus išspręstas teismine tvarka.(b. l. 11) Pareiškėjos nesutiko su tokiu notarės atsakymu ir skundu kreipėsi į teismą prašydamos įpareigoti notarę išduoti joms paveldėjimo teisės liudijimus pagal įstatymą. Teismo posėdžio metu pareiškėjos pripažino, jog testamentas yra negaliojantis, tačiau joms buvo suteikta teisinė konsultacija, jog nereikia teismo sprendimo pripažinti minėtą testamentą negaliojančiu. Prašė teismo išspręsti klausimą iš esmės. Notarė Božena Džigora- Isajeva pasiliko prie savo argumentų, išdėstytų atsiliepime, nurodydama, jog yra būtina minėtą testamentą pripažinti negaliojančiu teismine tvarka, nes jis įregistruotas viešame Testamentų registre. (b.l. 26-27)

Sutuoktiniai, sutarę dėl savo turto priklausymo vienam iš jų mirus, sudaro bendrąjį sutuoktinių testamentą, kuriuo įtvirtina pasiektą susitarimą. Bendrasis sutuoktinių testamentas – tai dviejų asmenų sudarytas sandoris, kuris išreiškia abiejų valią, kad kiekvienas po savo mirties palieka kitam pergyvenusiam sutuoktiniui visą savo turtą, įskaitant ir savo bendrosios nuosavybės dalį. CK 5.43 straipsnyje nustatyta, kad bendruoju sutuoktinių testamentu abu sutuoktiniai vienas kitą paskiria savo įpėdiniu ir po vieno sutuoktinio mirties visą mirusiojo turtą (iš jo ir bendrosios sutuoktinių nuosavybės dalį) paveldi pergyvenęs sutuoktinis, išskyrus privalomąją palikimo dalį (šio kodekso 5.20 straipsnis). Bendruoju sutuoktinių testamentu gali būti paskirtas įpėdinis, kuris paveldės turtą mirus pergyvenusiam sutuoktiniui (CK 5.45 straipsnio 2 dalis). Remiantis CK 5.46 straipsnio 2 dalimi sutuoktinio sudaryti testamentai, neatšaukus bendrojo sutuoktinių testamento, negalioja. Mirus vienam sutuoktiniui, kitas sutuoktinis, priėmęs palikimą ir tapęs paveldėto turto savininku, neturi teisės pakeisti bendrojo sutuoktinių testamento. Tačiau pergyvenęs sutuoktinis turi teisę atsisakyti priimti palikimą. Tokiu atveju mirusiojo sutuoktinio turtą paveldi jo įpėdiniai pagal įstatymą, o pergyvenęs sutuoktinis įgyja teisę savo nuožiūra sudaryti naują testamentą. Pergyvenusiam sutuoktiniui atsisakius priimti palikimą, bendruoju sutuoktinių testamentu paskirtas įpėdinis, kuris turėjo paveldėti po pergyvenusio sutuoktinio mirties, netenka teisės paveldėti pagal bendrąjį sutuoktinių testamentą (CK 5.49 straipsnio 1, 3 dalys). Kaip šioje byloje nustatyta, tai 2005m. kovo 1d., sutuoktinių L. Z. ir R. Z. sudarytas testamentas visiškai neatitinka bendrajam sutuoktinių testamento turiniui nustatytų įstatymo reikalavimų, nes visą savo turtą kiekvieno iš sutuoktinio mirties atveju testatoriai paliko ne vienas kitam, o lygiomis dalimis savo dukroms- pareiškėjoms I. Č. ir R. Č., t.y., įpėdiniu paskirtas netinkamas subjektas , o toks testamento turinys užkerta kelią pergyvenusiai sutuoktinei R. Z. įgyvendinti LR Civilinio kodekso 5.49 straipsnyje pergyvenusiam sutuoktiniui nustatytas teises ir pareigas. Taigi , 2005m. kovo 1d. bendrasis sutuoktinių testamentas , notarinio registro Nr. I-(duomenys neskelbtini), sudarytas nesilaikant imperatyvių įstatymo normų, todėl laikytinas negaliojančiu. Pareiškėjos tai pripažindamas , nesikreipė į teismą su reikalavimu pripažinti minėtą testamentą negaliojančiu.

Pagal CK 1.78 straipsnį sandoriai gali būti niekiniai ir nuginčijami. Sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis negalioja pagal įstatymo nurodymą, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Tuo tarpu nuginčijamą sandorį pripažinti negaliojančiu yra būtinas teismo sprendimas. Taigi nuginčijamo sandorio galiojimas priklauso nuo sandorį sudariusių asmenų valios. Nors nuginčijami sandoriai taip pat gali pažeisti teisę, bet juos gali patvirtinti suinteresuoti asmenys (CK 1.79 straipsnis), jie taip pat gali neginčyti sandorio.

Šioje byloje visiškai pasitvirtino aplinkybė, jog minėtas bendrasis sutuoktinių testamentas yra negaliojantis, nes jis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Testamentas registruotas viešame Testamentų registre, todėl būtina spręsti jo negaliojimo klausimą teismine tvarka. Dėl šių aplinkybių, notarė pagrįstai atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimus tiek pagal testamentą, tiek ir pagal įstatymą.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamą teisės normų, reglamentuojančių sandorių negaliojimą, aiškinimo ir taikymo praktiką niekinio sandorio negaliojimo faktą teismas gali konstatuoti ex officio (savo iniciatyva), t. y. nesant pareikšto reikalavimo dėl tam tikro sandorio pripažinimo negaliojančiu, tik tada, kai aplinkybė, kad sandoris yra niekinis, yra akivaizdi (pavyzdžiui, akivaizdu, kad sandoris prieštarauja imperatyviajai įstatymo normai arba viešajai tvarkai ar gerai moralei). (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. gruodžio 10 d. nutartį civilinėje byloje P. V. v. E. M. V., bylos Nr. 3K-3-1319/2001, 2003 m. sausio 20 d. nutartį civilinėje byloje Marijampolės apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. UAB „Kraitenė“, UAB „Auksaakė“, bylos Nr. 3K-3-62/2003, 2004 m. kovo 1 d. nutartį civilinėje byloje 312-oji garažų statybos ir eksploatavimo bendrija v. UAB „Skraida“, bylos Nr. 3K-3-150/2004, kt.).

Todėl, esant tokioms aplinkybėms , teismas ex officio pripažįsta 2005m. kovo 1d., bendrąjį sutuoktinių R. Z. ir L. Z. testamentą , registro Nr. I-(duomenys neskelbtini), negaliojančiu. Teismine tvarka pripažinus minėtą bendrąjį sutuoktinių testamentą negaliojančiu, pareiškėjos galės priimti palikimą, atsiradusį po L. Z. mirties, pagal įstatymą . Tokiu būdu bus išspręstas klausimas iš esmės.

Vadovaujantis tai, kas išdėstyta , pareiškėjų skundas tenkintinas iš dalies.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Skundą patenkinti iš dalies.

Pripažinti 2005m. kovo 1d., bendrąjį sutuoktinių R. Z. , a.k. (duomenys neskelbtini) ir L. Z., a.l. (duomenys neskelbtini) registro Nr. I-(duomenys neskelbtini), patvirtintą 2005m. kovo 1d., Anykščių rajono notarų biuro notarės R.Bučinskienės, negaliojančiu.

Įsiteisėjus teismo nutarčiai , nutarties kopiją per tris dienas išsiųsti į viešą Testamentų registrą.

Nutartis per 7 d. nuo priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Anykščių rajono apylinkės teismą.