Kauno apygardos teismo nutartis

2014-10-20 · Byla Nr. ATP-1084-245/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-10-20
Bylos Nr.
ATP-1084-245/2014
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Kęstutis Dargužis
Kategorijos
  • 50.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-1084-245/2014Teisminio proceso Nr. 4-53-3-00387-2014-0Procesinio sprendimo kategorijos: 50.1.1.; 79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 20 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Dargužis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs P. V. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutarimo P. V. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu P. V. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 187 str. 2 d. - 400 Lt (keturių šimtų litų) bauda už tai, kad 2014-05-25, apie 16.50 val., dėl padaryto kelių eismo taisyklių pažeidimo, numatyto ATPK 128 str. 2 d., viešoje vietoje, t. y. Vilkaviškio m., (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas policijos pareigūnų, vairuojantis automobilį „BMW 530D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jis su policijos pareigūnais - vyr. patruliu A. B. ir patruliu A. B. bendravo įžūliai, tyčiojosi, juos pavadino „asilais“ ir „piderastais“. Tokiais savo veiksmais P. V. įžeidė pareigūnų garbę ir orumą.

Šalies argumentai

P. V. apeliaciniu skundu prašo Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodo, kad teismas neteisingai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą ir padarė neteisingą išvadą, kad jis įžeidė policijos pareigūnus. Apeliantas akcentuoja, kad teismas konstatavo, jog jam priklausanti transporto priemonė policijos pareigūnų buvo nuvežta neteisėtai, o policijos pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Teismas, nustatydamas jo kaltę, visiškai neanalizavo kokioje susidariusioje situacijoje šie žodžiai buvo pavartoti. Sutinkamai su abiejų pareigūnų – A. B. ir A. B. – nuosekliais parodymais, žodį „piderastai“ jis pavartojo jau priėmus neteisėtą sprendimą nuvežti jo automobilį ir bandant iš jo atimti automobilio raktelius. Dėl žodžio „asilai“ pasakymo momento abu pareigūnai nesutaria. Kadangi jų parodymų jokie kiti duomenys nepatikslina, šie prieštaringi parodymai turėtų būti vertinami jo naudai. Jis pats buvo stresinėje situacijoje, neprisimena, ką iš tikrųjų sakė, bet teismo metu pripažino, kad gal ir galėjo minėtus žodžius pavartoti. Susidariusios konfliktinės situacijos teismas motyvuotai neįvertino, taip pažeisdamas ATPK 286 str. nuostatas. Iš viso įrodymų analizės nutarime nėra. Taip pat neįvertinta, kad konfliktinė situacija buvo išprovokuota pačių pareigūnų. Necenzūrinius žodžius jis galimai pasakė ne tyčia, o protestuodamas prieš neteisėtus pareigūnų veiksmus, spontaniškai piktindamasis ir momentiniai reaguodamas į susiklosčiusią situaciją. Pasakyti įžeidžiantys žodžiai – priimto neteisėto pareigūnų sprendimo padarinys. Todėl jo veikoje nėra tyčios dėl jam inkriminuoto pažeidimo. Šioje byloje susidariusi situacija, kai asmenys siekia teisės patys elgęsi neteisėtai.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininkas prašo P. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutarimą.

P. V. apeliacinis skundas netenkinamas.

Iš apeliacinio skundo matyti, kad P. V. nesutinka su pirmosios instancijos teismo priimtu nutarimu, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs ATPK 187 str. 2 d. numatytą pažeidimą, t. y. kad savo elgesiu įžeidė pareigūnų garbę ir orumą. Apelianto teigimu priimtas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu (ATPK 257 str.). Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. nuostatų analizės daroma išvada, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad P. V. padarė ATPK 187 str. 2 d. numatytą pažeidimą. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

ATPK 187 str. 2 d. numatyta administracinė atsakomybė už policijos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimą, reiškiamą žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu. Šio straipsnio paskirtis yra sudaryti teisines prielaidas atitinkamų teisėsaugos institucijų pareigūnams vykdyti savo tarnybines funkcijas, saugoti jų garbę ir orumą. Apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad minėtame straipsnyje yra įtvirtintos dvi atskiros administracinio teisės pažeidimo sudėtys, t. y. policijos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas ir policijos pareigūno garbės ir orumo įžeidimas. Administracinei atsakomybei kilti pagal ATPK 187 str. 2 d. pakanka bent vienos minėtos sudėties asmens atliktuose veiksmuose konstatavimo. Nagrinėjamu atveju kilęs ginčas, ar P. V. savo veiksmais įžeidė policijos pareigūnų – A. B. bei A. B. – garbę ir orumą.

Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, apeliantas nepagrįstai ginčija policijos pareigūnų duotus parodymus, teigdamas, kad abiejų pareigūnų parodymai dėl pažeidėjo išsakytų necenzūrinių žodžių pavartojimo momento yra prieštaringi, o konfliktinė situacija buvo išprovokuota pačių pareigūnų. Tiek A. B., tiek A. B. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu davė nuoseklius ir pakankamai išsamius parodymus, kurie neprieštarauja byloje esantiems pirminiams paaiškinimams, užfiksuotiems tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 2, 3). Pareigūnų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, byloje jokių duomenų apie tai, kad jie pažįsta apeliantą, gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia jį melagingai apkalbėti, nėra. Liudytojas A. B. pirmos instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, kad sustabdytas automobilio „BMW 530D“ vairuotojas P. V. pretenzijas jį sustabdžiusiems pareigūnams reiškė visą laiką. Nustačius, kad vairuotojas neturi teisių vairuoti transporto priemones, šis buvo pakviestas į tarnybinį automobilį, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, būtent rašymo metu P. V. juos išvadino „asilais“. Analogiškus parodymus davė ir liudytojas A. B., t. y., kad neadekvačios replikos pradėtos sakyti rašant protokolą, išsiaiškinus, jog vairuotojas vairavo tam neturėdamas teisės. P. V. teigė, kad pareigūnai yra per jauni, klausė, ar jie gaus premiją dėl apelianto sulaikymo. Taigi, akivaizdu, jog pareigūnus išprovokuoti bandė būtent P. V., šiems vykdant savo tarnybines pareigas. Nepagrįstos pretenzijos bei įžeidinėjimai buvo reiškiami dar iki sprendimo nuvežti automobilį į aikštelę bei automobilio raktelių paprašymo. Toliau konfliktinė situacija tik plėtojosi, užgauliojimai tęsėsi, pareigūnai išvadinti necenzūriniais žodžiais, gąsdinta, kad „jei sugadins automobilį, patys galės jį nusipirkti“. Šių įrodymų analizė leidžia pagrįstai teigti, jog P. V. įžūlūs, nepagarbūs veiksmai nebuvo atsakas į pareigūnų priimtą neteisėtą sprendimą nuvežti saugojimui jo vairuotą transporto priemonę, priešingai jais buvo siekta policijos pareigūnus pažeminti, paniekinti, priešpastatyti save nustatytų taisyklių laikymuisi.

Apeliacinės instancijos teismas atmeta pateiktą versiją, jog konfliktinė situacija tarp policijos pareigūnų ir P. V. kilo tik dėl neteisėto automobilio nuvežimo. Tai, kad automobilis buvo nuvežtas neteisėtai pripažinta pirmos instancijos teismo nutarimu ir apygardos teismas plačiau dėl to nepasisako, tačiau atkreipiamas dėmesys, kad policijos pareigūnai pažeidimo fiksavimo dieną manė, jog elgiasi teisėtai, t. y. padarė išvadą, jog transporto priemonė trukdo eismui (b. l. 27). P. V. reakcija nebuvo adekvati, užgaulūs žodžiai buvo vartojami konkrečiai dėl turimo pareigūno statuso, nors pareigūnai stengėsi išvengti konflikto, prašė duoti automobilio raktelius, kad nuvežant mašiną ši nebūtų apgadinta. Net jei pažeidėjas ir suvokė, kad jo teisės yra per griežtai varžomos, galėjo tai paaiškinti pareigūnams nevartojant necenzūrinių žodžių, be to, jau minėta, kad įžeidžiančios replikos, žodžiai pradėti vartoti nuo pat to momento, kai buvo nustatyta, jog P. V. vairavo transporto priemonę neturėdamas tam teisės, vairuotojo pažymėjimas iš jo atimtas vienerių metų laikotarpiui dėl kito administracinio teisės pažeidimo padarymo.

Apygardos teismas taip pat atmeta apelianto aiškinimą, kad įžeidžiančius žodžius jis galėjo pasakyti (tiksliai neprisimena, ar sakė, nors pirmos instancijos teismo posėdžio metu pripažino, kad klausė pareigūnų, ar šie gaus premiją dėl protokolo surašymo) tik dėl stresinės situacijos, nes jį sustabdžius bei rašant jam administracinio teisės pažeidimo protokolą buvo streso būsenoje. Įžeidžiantys žodžiai yra tokie, kuriais siekiama asmenį pažeminti, įskaudinti, apie pasakytų žodžių įžeidžiantį turinį sprendžiama atsižvelgiant į tai, kokie žodžiai ir kokioje situacijoje buvo ištarti. Šiuo atveju keiksmažodžiai pareigūnų atžvilgiu pasireiškė ne kaip momentinė reakcija į stresinę situaciją (administracinio teisės pažeidimo surašymą), o truko pakankamai ilgą laiką vartojant įvairius keiksmažodžius, išsakant apgalvotas replikas, užuominas, gąsdinimus. Šie veiksmai rodo P. V. kryptingą, tyčinį siekimą įžeisti, pažeminti ir įskaudinti savo pareigas atliekančius policijos pareigūnus. Be to, stresinės situacijos, t. y. grėsmingos kritinės situacijos, išmušančios asmenį iš įprasto ritmo, nagrinėjamu atveju nebuvo. P. V., vairuodamas automobilį neturėdamas tam teisės, galėjo ir turėjo suvokti apie galinčias kilti neigiamas pasekmes.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutaria:

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutarimą palikti galioti ir P. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Kęstutis Dargužis