- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-15
- Bylos Nr.
- eAS-159-822/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00052-2023-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Iveta Pelienė, Ernestas Spruogis
- Atsakovas
- Palangos miesto savivaldybės taryba
- Pareiškėjas
- MB "Litrestas"
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo mažosios bendrijos „Litrestas“ atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. sausio 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo mažosios bendrijos „Litrestas“ skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės tarybai dėl administracinio akto panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas mažoji bendrija (toliau – ir MB) „Litrestas“ (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Palangos miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Palangos taryba, atsakovas) 2022 m. gruodžio 2 d. sprendimą Nr. T2-244 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais uždraudimo (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Sprendimas).
Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti Palangos Tarybos 2022 m. gruodžio 2 d. sprendimo Nr. T2-244 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais uždraudimo (duomenys neskelbtini)“ galiojimą.
Pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindė tuo, kad viešojo maitinimo ūkinę komercinę veiklą ginčo vietoje pradėjo vykdyti tik nuo 2022 m. gegužės mėn. (iki skundžiamo akto priėmimo praėjo tik apie 6 mėn.), nes tik nuo 2022 m. gegužės mėn. suteiktos mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais licencijos. Pareiškėjo įmonės valdomoje viešojo maitinimo vietoje, kurioje ginčijamu Sprendimu yra uždrausta mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais veikla, šiltuoju sezono metu dirbo (-a) apie 15-25 darbuotojų, už kurių darbo vietą ir kitus privalomus mokesčius ir darbo užmokestį sumoka pareiškėjas. Pareiškėjas šioje darbo vietoje neturės jokių galimybių sudaryti darbo vietas asmenims, nes šią prekybos vietą uždarys (kitų pasiūlymų neturi), kadangi Sprendimo priėmimas dėl mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais uždraudimo tiesiogiai nulėmė darbuotojų darbo vietos sukūrimą ir jų išlaikymą.
Vykdyti viešojo maitinimo funkciją be prekybos alkoholiniais gėrimais nėra jokios prasmės ir pačiai įmonei bus nuostolinga, nes viešojo maitinimo vieta yra įsikūrusi (duomenys neskelbtini), kurioje analogišką ir konkurencinę ūkinę komercinę veiklą vykdo eilė kitų verslo subjektų, kurie turi licenciją prekiauti alkoholiniais gėrimais. Pareiškėjas nuosekliai pradėjo rengtis 2023 metų verslo sezonui (patalpų pagerinimas skirtas užtikrinti didesnį lankytojų ir jiems teikiamų paslaugų komfortiškumą bei atitikimą teisės aktų reikalavimams). Pagal Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartį, pareiškėjas patalpų pagerinimui suplanavęs skirti apie 35 000 Eur, jau pradėjo patalpų pagerinimo organizacinius darbus, kreipėsi į darbų vykdytoją, pasirašė darbų rangos sutartį pagal jam pateiktą darbų sąmatą ir pan. Tai būtini iš anksto strateginiai verslo vystymo uždaviniai, kurie susiję su išsamiai suplanuoto verslo vykdymu siekiant optimalių rezultatų, tačiau Sprendimas užkerta kelią tolimesnėms verslo investicijoms pagal suplanuotus tikslus, veiklos planus ir siekiamus rezultatus. Esama faktinė situacija gali nulemti tai, kad teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą – atstatyti prarastas verslo pozicijas konkurencinėje aplinkoje yra ypatingai sunku ir dažnai neįmanoma.
Pareiškėjas pažymi, kad sutarties pagrindu įsipareigojo pagerinti viešojo maitinimo patalpų kokybę (ateinančio 2023 m. sezono veiklai), kuri tiesiogiai susijusi su investicijomis, bei nuostoliais (dėl ginčo patalpų nuomos sutarties nutraukimo). Tokiu atveju, skundžiamas Sprendimas turės tiesioginę finansinę naštą pareiškėjui, nes jeigu jam uždrausta ūkinė komercinė veikla šioje prekybos vietoje, pareiškėjui gresia tiesioginiai nuostoliai, numatyti Patalpų subnuomos sutartyje, nes nebus įmanoma užtikrinti pareiškėjo siekiamo pelno dėl investicijų panaudojimo, bei atsisakius vykdyti veiklą – grės bauda kaip šios sutarties nevykdymo netesybos.
Skundžiamas Sprendimas nulems pareiškėjo ūkinės komercinės veiklos pabaigą nurodytu adresu, nes iš būsimos veiklos jis nesugebės net ir valstybei mokesčių mokėti bei vykdyti kitų įsipareigojimų kitiems verslo subjektams ir darbuotojams. Viešojoje informacijoje nuolat akcentuojamas sunkus 2023 m. finansinis periodas ūkio verslams dėl didėjančių energetinių išlaidų, dėl neprognozuojamos karinės padėties Ukrainoje, dėl esamos didelės infliacijos ir perkamosios galios ženklaus sumažėjimo. Atsakovo priimtas administracinis aktas padarė tiesioginę neigiamą įtaką pareiškėjo darbuotojų ateities lūkesčiams, nes pareiškėjas neturi finansinių galimybių su jais toliau tęsti darbo santykių, ypač, jeigu nebus laikinai stabdomas Sprendimo galiojimas ir jo vykdymas.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu, nurodytos faktinės aplinkybės ir ginčijamo administracinio akto priėmimo esminiai ir grubūs pažeidimai patvirtina, kad įmonei jau padaryta tiek reputacinė, tiek finansinė žala, nes pareiškėjas neturi perspektyvių aplinkybių toliau kokybiškai ir versliškai vystyti ūkinę komercinę veiklą dėl atsakovo savanaudiškų ir šališkų veiksmų nepagrįstai paralyžiuojant įmonės veiklą konkurencinėje aplinkoje. Siekiant teisingumo, būtinas skundžiamo administracinio akto galiojimo ir vykdymo sustabdymas.
II.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2023 m. sausio 17 d. nutartimi priėmė pareiškėjo skundą nagrinėti, prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones atmetė.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. <...>. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 straipsnio 3 dalis).
Teismas pažymėjo, kad būtinybę taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pareiškėjas iš esmės grindžia galimais jo nuostoliais, susijusiais su prekybos alkoholiniais gėrimais uždraudimu. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismas vertino, kad skundu ginčijamo administracinio akto neteisėtumas nėra akivaizdus. Prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas, atsižvelgiant į pareiškėjo nurodytus galbūt ateityje patiriamus nepatogumus, nepagrįstas įrodymais, nelaikytinas proporcingu siekiamam tikslui. Prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas. Be to, tuo atveju, jeigu šioje byloje bus priimtas pareiškėjui palankus teismo sprendimas, jo galimų nuostolių kompensavimo klausimas galės būti sprendžiamas taikant žalos atlyginimo institutą. Žalos atlyginimo klausimo iškėlimo šiuo atveju nėra pagrindo laikyti esminiu buvusios padėties atkūrimo apsunkinimu ir atitinkamai teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimu ABTĮ 70 straipsnio 1 dalies prasme.
Kadangi pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios patvirtintų, kad nepritaikius jo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, teismas prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę netenkino.
III.
Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Pareiškėjas taip prašo prijungti prie bylos papildomus dokumentus.
Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių netaikymo. Pareiškėjas prašymo 26 punkte aiškiai nurodė, kad toks nepagrįstas ir neproporcingas prekybos alkoholiniais gėrimais uždraudimas daro tiesioginę įtaką ne tik jo interesams, bet ir turi įtakos pareiškėjo darbuotojų darbo santykių ir įmonės verslumo situacijai: atskirojo skundo pateikimo dienai pareiškėjas yra atleidęs visus darbuotojus iki paaiškės konkretesnė situacija dėl jo pateikto skundo nagrinėjimo, nes pareiškėjo ūkinė komercinė veikla didžia dalimi yra nulemta prekybos alkoholiniais gėrimais ir su jais susijusiomis kitomis maisto prekėmis (pvz. užkandžiai, vaisvandeniai).
Pareiškėjo vertinimu, teismas, priimdamas nutartį, neįvertino visų prašyme nurodytų argumentų dėl neigiamų pasekmių, kurie iš esmės nulems jo, kaip pareiškėjo verslo subjekto veiklos suvaržymą, tačiau visiškai neturės įtakos atsakovo priimto Sprendimo, kuris priimtas bendruomenės saugumui ar jos triukšmo prevencijos užtikrinimui.
Atsakovas uždraudė pareiškėjo ūkinę ekonominę mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais veiklą 2 kalendoriniams metams, tačiau teismas dėl tokio neproporcingo draudimo skundžiamoje nutartyje nieko nepasisakė. Sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, turi būti atsižvelgiama ir į taikytinos reikalavimo užtikrinimo priemonės proporcingumą bei interesų pusiausvyrą, t. y. įvertinama, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas negali sukelti daugiau neigiamų pasekmių nei tos, kurios atsirastų šių priemonių nepritaikius.
Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, siekdamas subalansuoti pareiškėjo ir atsakovo interesus bei siekdamas išvengti neproporcingos žalos, yra priėmęs sprendimą sustabdyti skundžiamo administracinio akto galiojimą iš dalies (pvz., administracinė byla Nr. AS444-244/2008).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nepagrįstai nurodė, kad nagrinėjamu atveju vertintina tai, jog skundu ginčijamo administracinio akto neteisėtumas nėra akivaizdus, kadangi teismo nutartis šioje dalyje yra nemotyvuota ir šabloniška. Teismo nutartis iš esmės yra ydinga, nes prieštarauja teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo teisės principams, kurie nuosekliai yra išdėstyti teismų sprendimų kokybės standartuose, kurie buvo priimti užtikrinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 120 straipsnio 27 punkte įtvirtintą teisinės valstybės principą bei teisinio aiškumo reikalavimą, siekta sureguliuoti teismų sprendimų ir jų turinių bei priėmimo teismų veiklos normas, kurios reiškia, kad teismo sprendimai turi būti tinkamai motyvuoti ir aiškūs, teismų nepriklausomumas, nešališkumas, sąžiningumas ir profesionalumas yra pagrindiniai teisėjų veiklos principai, tik motyvuotais teismo sprendimais yra tinkamai įvykdomas teisingumas, skaidrumas ir viešumas. Teismas šių reikalavimų nesilaikė, juos ignoravo, tai leidžia konstatuoti, kad nutartyje pateikta teismo nuomonė dėl prašyme nurodytų reikalavimų nepagrįstumo yra neteisėta ir nepagrįsta, nes teismas nenurodė, kokiomis faktinėmis aplinkybėmis ir kokiais kitais teisiniais šaltiniais vadovaudamasis jis padarė tokią išvadą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas taip pat prašo prijungti prie bylos naujus įrodymus, kuriuos 2023 m. sausio 20 d. pateikė atsakovas ir iš kurių matyti, jog pareiškėjo ūkinė komercinė veikla dvejiems metams buvo uždrausta dėl visai kitų faktinių aplinkybių, neturinčių nieko bendro su Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalimi.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.
Atsakovas nurodo, kad vien ta aplinkybė, jog teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei tikėjosi pareiškėjas, savaime nereiškia pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumo, nepagrįstumo ar įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas pagrįstai neįžvelgė motyvų ir tinkamų argumentų, sudarančių pagrindą spręsti, jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones gali būti padaryta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma didelė žala pareiškėjui.
Atsakovas teigia, kad šiuo atveju pareiškėjas, prašydamas pirmosios instancijos teismo sustabdyti Palangos tarybos Sprendimo galiojimą, turėjo nurodyti argumentus, dėl kurių reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas yra būtinas, ir pateikti tai pagrindžiančius įrodymus.
Atsakovas nesutinka su atskirojo skundo 4.1 punkte nurodomais motyvais, kad atskirojo skundo pateikimo datai pareiškėjas yra atleidęs visus darbuotojus iki paaiškės konkretesnė situacija dėl jo pateikto skundo nagrinėjimo. Pabrėžia, kad uždraudimas prekiauti alkoholiniais gėrimais nėra prilyginamas visiškam veiklos uždraudimui. Turėdamas maisto tvarkymo pažymėjimą, pareiškėjas teikia viešojo maitinimo paslaugas, reklamuoja klube vyksiančius renginius, iš ko turi (gali surinkti) pajamų. Todėl darbuotojų atleidimas, jeigu tai atitinka tikrovę, negali būti argumentu įrodinėjant skundžiamu Sprendimu sukeliamą didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas. Be kita ko, kavinė/baras/naktinis klubas, esantis (duomenys neskelbtini), nėra vienintelis MB „Litrestas“ valdomas objektas. Pareiškėjas taip pat turi maisto tvarkymo pažymėjimą bei licenciją prekiauti alkoholiniais gėrimais bare/naktiniame klube, esančiame (duomenys neskelbtini), iš kurio taip pat gauna pajamų.
Atsakovas atkreipia dėmesį, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas, šiuo atveju, pažeis viešąjį interesą, proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principus. Siekiant užtikrinti viešąją tvarką ir rimtį Palangos mieste, Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto PK rašte siūlo uždrausti prekiauti alkoholiniais gėrimais prekybos vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
Atsakovas nesutinka, kad šiuo atveju reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų viešojo intereso, proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų. Pareiškėjas neįrodė, jog ginčo atveju nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Byloje taip pat neįrodyta, kad pareiškėjo interesai šiuo atveju yra svarbesni už viešąjį interesą, kuriuo vadovaujasi ir atstovauja atsakovas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskiruoju skundu ginčijama Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. sausio 17 d. nutartis, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.
Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad nors pareiškėjas prašo panaikinti nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, tačiau iš atskirojo skundo turinio akivaizdu, kad nesutinka tik su nutarties dalimi, kuria netenkintas prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.
Pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį reikalavimas gali būti užtikrinamas, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad proceso dalyvis tikėtinai pagrindė reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Taigi reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016 ir kt.). Reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, kuriuo remiantis, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012; 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013 ir kt.).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad, sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų. Pažymėtina ir tai, kad teismas, kiekvieną kartą spręsdamas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi įvertinti, ar prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo yra tiesiogiai susijęs su teismo priimtais nagrinėti reikalavimais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-227/2012 ir kt.).
Teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamu Palangos Tarybos Sprendimu pareiškėjui uždrausta prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 2023 m. sausio 2 d. iki 2023 m. sausio 2 d.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę iš esmės grindžia finansinių sunkumų grėsme ir dėl to galinčiomis kilti neigiamomis pasekmėmis. Šiame kontekste pabrėžtina, kad reali finansinių sunkumų grėsmė turi būti patvirtinta konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis (pvz., pareiškėjas turėtų dideliu mastu keisti savo veiklos praktiką, santykius su partneriais, atsirastų dideli nuostoliai ar išieškoma suma aiškiai apsunkintų jo ekonominę ar socialinę padėtį ir pan.) ir pagrįsta jas patvirtinančiais įrodymais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-440/2010, 2011 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-13/2011 ir kt.). Būtent asmeniui, prašančiam taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, kyla pareiga pateikti įrodymus, pagrindžiančius, kad tokių priemonių taikymas yra būtinas siekiant išvengti neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos.
Pažymėtina ir tai, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką galima tam tikra neigiama įtaka pareiškėjo finansinei padėčiai paprastai nelaikytina ypatinga (išskirtine) aplinkybe, rodančia, jog teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali būti apsunkintas ar tapti neįmanomas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-103/2009 ir kt.). Atitinkamai aplinkybė, kad pareiškėjas gali patirti tam tikras neigiamas turtinio pobūdžio pasekmes, per se (savaime) nėra pagrindas ABTĮ 70 straipsnyje nustatyta tvarka taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, jei pareiškėjas neįrodo, jog, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio mėn. 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012 ir kt.).
Prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pagrindžiantys argumentai <...> privalo būti pagrįsti objektyviais faktiniais duomenimis (įrodymais) – finansinės atskaitomybės, buhalterinės apskaitos ar kitais dokumentais <...>, iš kurių būtų galima spręsti apie asmens finansinę būklę, jo tolimesnės ekonominės veiklos perspektyvas, t. y. jais remiantis įvertinti (nustatyti) galimas finansines bei materialines pasekmes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-241/2013, 2017 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-972-756/2017 ir kt.).
Teisėjų kolegija, šiuo atveju, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjo prašyme nurodytos aplinkybės ir argumentai savaime nepatvirtina, jog, nepritaikius pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės – nesustabdžius Sprendimo vykdymo – gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.
Argumentą, kad pareiškėjas negaus pajamų, paneigia aplinkybė, jog skundžiamą Sprendimą pripažinus nepagrįstu, pareiškėjo patirta žala jam galėtų būti atlyginta teisės aktų nustatyta tvarka (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-241-629/2021; 2022 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-15-552/2022). Pareiškėjo nurodomi argumentai dėl konkrečios atsiradusios žalos, atsižvelgiant į galbūt negautas pajamas, galėtų būti dėstomi byloje dėl žalos atlyginimo.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįrodė, kad nesiėmus prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės – nesustabdžius Sprendimo galiojimo iki bus priimtas ir įsiteisės galutinis sprendimas šioje byloje, ateityje gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Be to, pareiškėjas neįrodė, kad tuo atveju, jeigu Įsakymas būtų panaikintas, pareiškėjo patirta žala (jeigu tokia atsirastų), negalėtų būti atlyginta teisės aktų nustatyta tvarka. Pareiškėjo pateiktuose atsikirtimuose nurodyti argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jos buvo įvertintos.
Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ABTĮ 70 straipsnio nuostatas, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, todėl nėra jokio pagrindo ją panaikinti atsižvelgiant į atskirajame skunde nurodytus motyvus. Dėl šių priežasčių Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. sausio 17 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo mažosios bendrijos „Litrestas“ atskirąjį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. sausio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.