Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2018-04-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-393-445/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-04-04
Bylos Nr.
1-393-445/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-00495-2018-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Dalis Žilionis
Nukentėjusysis
J. Z.
Kaltinamasis
T. Z.
Kategorijos
  • 1.1.7.1Bausmių rūšys fiziniams asmenims (BK 42, 46-51 str.)
Baudžiamoji byla Nr.1-393-445/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00495-2018-2Procesinio sprendimo kategorija 1.1.7.1..;1.1.7.2.5.;1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2.;1.1.8.7.9.;1.2.4.6.2.2.; (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 4 d.Varėna
Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėjas Dalis Žilionis,sekretoriaujant Reginai Tertelytei,dalyvaujant prokurorei Živilei Gecevičienei,dalyvaujant nukentėjusiajai J. Z.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :

T. Z., gim. (duomenys neskelbtini) Varėnoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio - profesinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

2013-09-16 Druskininkų miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 178 str. 2 d., 178 str. 4 d. 165 str. 1 d., 63 str. - laisvės apribojimu 8 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., 2014-07-01 atliko bausmę;

2015-09-17 Varėnos rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1 d., taikant BK 64 ¹ str. - laisvės apribojimu 8 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi, 2016-06-14 atliko bausmę;

2017-04-27 Varėnos rajono apylinkės teismo pagal BK 140 str. 2 d., taikant BK 64¹ str. - viešaisiais darbais 4 mėn., dirbant po 25 val. kas mėnesį, viso 100 val. visuomenės naudai, 2017-10-02 atliko bausmę;

2017-11-09 Druskininkų miesto apylinkės teismo pagal BK 281 str. 7 d., pritaikius BK 64¹ str., 66 str. - 36 MGL dydžio bauda, nustatant 2 mėnesių terminą baudai sumokėti, bauda nesumokėta, vykdomas priverstinis išieškojimas, teistumai neišnykę,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. Z. smurtaudamas prieš savo šeimos narį ir artimą giminaitį, sukėlė jam fizinį skausmą, o būtent: 2018 m. sausio 2 d. apie 17 val. 50 min., (duomenys neskelbtini), namuose, kuriuose jis gyveno kartu motina J. Z., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,69 promilių girtumas), kilus asmeniniam konfliktui, tyčia, kairės rankos kumščiu sudavė tris smūgius savo motinai J. Z. į veido sritį, jai parkritus ant grindų, spyrė vieną kartą į kairįjį šoną, taip savo veiksmais dėl veido ir pilvo priekinės sienos sumušimo, sukėlė nukentėjusiajai J. Z. fizinį skausmą.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis T. Z. savo kaltę pripažino visiškai, jis kaltinamas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, sutiko tuoj pat duoti parodymus, neprašė pilnai skelbti byloje surinktus įrodymus, su tuo sutiko ir prokurorė ir nukentėjusioji, todėl įrodymai buvo ištirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 273 straipsnyje numatyta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Kaltinamasis T. Z. parodė, kad 2018-01-02 po darbo buvo pas savo draugą, kur išgėrė alkoholio ir grįžo į namus. Surado namuose geriančią motiną, pradėjo jai priekaištauti dėl gėrimo. Tarp jų kilo žodinis konfliktas. J. Z. norėjo kažkur išeiti, o jis nenorėjo jos išleisti, atsistojo tarpduryje ir neleido. Kilus konfliktui namo prieangyje sudavė motinai kaire ranka į veidą, ji nukrito, o tada vieną kartą įspyrė koja.Po šio įvykio mamą atsiprašė ir susitaikė, pažadėjo, kad prieš ją daugiau nesmurtaus. Tiksliai visų aplinkybių neatsimena dėl girtumo ir susijaudinimo.

Nukentėjusioji J. Z. parodė, kad gyveno su sūnum T. Z.. Buvo tokios įvykio aplinkybės, kaip nurodė kaltinamasis. Šiuo metu su kaltinamuoju susitaikė, sūnus T. mažiau vartoja alkoholį, dirba.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymais:

liudytojas A. A. parodė, kad J. Z. yra jo sesuo, o T. Z. yra jo sūnėnas. Gyvena (duomenys neskelbtini). 2018-01-02 pas jį buvo atėjusi sesuo J.. Ji buvo neblaivi. Pas jį dar gėrė jo alų. Apie 17.00 val. pas juos atėjo neblaivus T.. Jis motiną vadino necenzūriniais žodžiais. Matė, kad J. veidas buvo raudonas (t.1, b.l. 46-48);

liudytojas R. U. parodė, kad J. Z. yra jo sugyventinė, kartu gyvena apie metus. Gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini). Kartu su jais gyvena J. sūnus T. Z.. 2018-01-02 J. Z. buvo išgėrusi alkoholio. T. Z. konfliktavo su motina, nes ji norėjo dar kažkur eiti gerti, o jis nenorėjo leisti. Po įvykio J. Z. jam sakė, kad sūnus T. jai sudavė kumščiu į veido sritį ( t.1, b.l. 51-53);

liudytojas Erikas Šimkus, Alytaus apskrities VPK Druskininkų policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyr. patrulis, parodė, kad 2018-01-02 pagal darbo grafiką dirbo kartu su vyr. patruliu Ernestu Lukoševičiumi. 2018-01-02 apie 18.00 val. iš budėtojo gavo pranešimą bei nurodymą vykti į (duomenys neskelbtini), nes minėtu adresu prieš J. Z. smurtavo neblaivus sūnus T. Z.. Iškart nuvyko į įvykį. J. Z. juos pasitiko namuose, nurodė, kad prieš ją smurtavo jos neblaivus sūnus T. Z.. Sakė, kad konflikto metu sūnus jai sudavė kumščiu į veido sritį bei spyrė į šoną. Matė, kad pati pranešėja J. Z. buvo neblaivi. Taip pat matė ant jos veido smurto žymes, nes buvo patinęs veidas. J. ir T. Z. buvo nustatyti girtumai. Apie įvykio aplinkybės pranešė komisariato budėtojui. T. Z. buvo sulaikytas. Dėl įvykio buvo surašytas tarnybinis pranešimas (t.1, b.l. 56-58);

liudytojas Nerijus Bimbiris, Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjas, parodė, kad 2018-01-02 dirbo pagal darbo grafiką kartu su vyr. patruliu Ramūnu Keršiu. Gavo budėtojo pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje, adresu: (duomenys neskelbtini). Pareiškėja J. Z. nurodė, kad jos atžvilgiu neblaivus sūnus T. Z. naudojo fizinį smurtą. Budėtojas nurodė, kad pranešimą dėl šio įvykio gavo apie 18.00 val. Į šį įvykį iš pradžių buvo nusiųstas policijos pareigūnų ekipažas iš Druskininkų. Minėtas ekipažas nustatė bei patvirtino smurto artimoje aplinkoje faktą. Pareiškėja J. Z. skundėsi dėl patirtų sužalojimų, todėl medikai ją nuvežė į VšĮ Varėnos ligoninės priėmimo skyrių. Įtariamasis T. Z. buvo laikinai sulaikytas ir patalpintas į areštinę. Jiems nuvykus į VšĮ Varėnos ligoninės priėmimo skyrių, medikai nurodė, kad J. Z. diagnozavo veido ir kairiojo šono sumušimus. J. Z. aiškino, kad žodinio konflikto metu sūnus T. Z. ranka jai sudavė ne mažiau kaip tris kartus į veido sritį bei nuo smūgių jai nukritus ant grindų, koja jai spyrė du kartus į kairįjį šoną.Ši šeima yra žinoma, nes labai dažnai būdavo iškvietimų dėl smurto artimoje aplinkoje, ten pastoviai triukšmaujama ( t.1, b.l. 61-63);

liudytojas Ramūnas Keršys, Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyr. patrulis, parodė, kad 2018-01-02 dirbo pagal darbo grafiką kartu su tyrėju Nerijumi Bimbiriu. Apie 20.00 val. gavo iš budėtojo pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje (duomenys neskelbtini). Pareiškėja J. Z. nurodė, kad jos atžvilgiu smurtavo neblaivus sūnus T. Z.. Įtariamasis T. Z. buvo laikinai sulaikytas. Jiems nuvykus į VšĮ Varėnos ligoninės priėmimo skyrių, medikai nurodė, kad J. Z. diagnozavo veido ir kairiojo šono sumušimus. J. Z. nurodė, kad sūnus T. Z. ranka jai sudavė ne mažiau kaip tris kartus į veido sritį bei nuo smūgių jai nukritus ant grindų, koja spyrė du kartus į kairįjį šoną (t.1, b.l. 66-68).

Kaltinamojo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais bei ištirtais įrodymais:

2018-01-02 Alytaus apskrities VPK Druskininkų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyr. patrulio Eriko Šimkaus tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2018-01-02 apie 17 val. 59 min. iš Alytaus apskrities VPK budėtojo gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini), pranešėja J. Z. spėjo pasakyti, kad pareigūnai greičiau važiuotų, nes ją muša sūnus. Atvykus į įvykio vietą, nustatė, kad tarp pranešėjos J. Z. ir jos sūnaus T. Z. įvyko konfliktas, T. motinai sudavė tris smūgius ranka į veido sritį ir spyrė du kartus į kairį šoną, sukėlė fizinį skausmą. Pranešėja nurodė, kad smurto artimoje aplinkoje atvejų buvo ir ankščiau. Įvykį mačiusių asmenų nebuvo. Nukentėjusioji J. Z. buvo pristatyta į VšĮ Varėnos ligoninės priėmimo skyrių, kur jai medikai diagnozavo veido ir kairiojo šono sumušimus. T. Z. buvo laikinai sulaikytas bei pristatytas į Alytaus apskrities VPK OVS areštinę (t.1, b.l. 9-14)

2018-01-03 d. 0.35 val. buvo apžiūrėta įvykio vieta. Tai namas, esantis (duomenys neskelbtini). Tyrimui reikšmingų pėdsakų neaptikta, iš įvykio vietos niekas nepaimta (t.1, b.l. 16-24)

J. Z. 2018-01-02 d. 18.20 val. nustatyta 1,40 promilių girtumas (alkotesteris Alcotest 6810 Nr. ARFM-0238). (t.1, b.l. 25)

2018-01-25 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvadoje Nr. G 44/2018 (06) nurodyta, kad J. Z. kliniškai nustatyta veido ir pilvo priekinės sienos sumušimas, tačiau pateiktuose medicinos dokumentuose objektyvios trauminių poveikių žymės neaprašytos. Nesant objektyvių trauminio poveikio žymių aprašymo, nėra galimybės nustatyti sužalojimo padarymo mechanizmą, sužalojimo padarymo laiką, trauminių poveikių skaičių bei kvalifikuoti sveikatos sutrikdymo mastą. Išvada dėl fizinio skausmo sukėlimo daroma tik esant bylos medžiagos duomenimis (įvykį mačiusių liudytojų ar įtariamo parodymai), patvirtinantiems mušimo ar kitokio smurtavimo faktą (t.1, b.l. 82)

2018-02-15 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvadoje Nr. pG 154/2018 (06) nurodyta, kad esant bylos medžiagos duomenims (įvykio mačiusių liudytojų ar įtariamo parodymai), patvirtinantiems mušimo ar kitokio smurtavimo faktą, neatmetama fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajai J. Z. galimybė ( t.1, b.l. 86)

2018-02-07 buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas, kur užfiksuota, jog nukentėjusioji nurodo, kad jos sūnus T. Z. prieš ją smurtavo. Vaizdo įrašas yra paimtas iš PRĮR duomenų bazės. (t,1, b.l. 87-90)

T. Z. 2018-01-02 d. 18.26 val. nustatyta 1,69 promilių girtumas (alkotesteris Alcotest 6810 Nr. ARFM-0238). ( t,1, b.l. 122).

Teismas konstatuoja:

kaltinamojo kaltė įrodyta.

Teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas – turi būti pagrįsta išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus formuojamas išsamiai patikrinus visus byloje esančius reikšmingus duomenis, palyginus juos tarpusavyje, pašalinus prieštaravimus. Teismų praktikoje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, bet tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję ir iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltė bei kitos svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados ir turi būti paneigti kaltinimui prieštaraujantys duomenys.

Pagal BK 2 str. 3 d. asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Tai reiškia, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tik tada, kai Baudžiamajame kodekso numatyta veika padaroma viena įstatyme nustatytų kaltės formų, t. y. tik suvoktas, sąmoningas (t. y. tyčinis) arba neatsargus baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymas gali būti baudžiamosios atsakomybės pagrindas. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Jei veikoje nėra bent vieno iš šių požymių, joje nėra ir nusikalstamos veikos sudėties požymių

Kaltinamojo T. Z. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 str. 2 d., nes jis tyčia, suduodamas smūgius rankos kumščiu motinai J. Z. į veido sritį ir spirdamas koja į pilvo priekinę sienelę, sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Pagal BK 140 straipsnį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už tokią veiką, padarytą artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

BK 140 straipsnyje numatyta materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti padarinys: sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Taigi, esminis požymis, apibūdinantis nusikaltimo padarinius, yra fizinio skausmo sukėlimas nukentėjusiajam būtent smurtavimu. Teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai - tai kaltinamojo, nukentėjusios, liudytojų A. A., E.Šimkaus, N.Bimbirio, R.Keršio parodymai, teismo medicinos specialisto išvada, leidžia pagrįstai konstatuoti, kad kaltinime nurodyti kaltinamojo T. Z. veiksmai – smūgių sudavimas kumščiu ir spyrimas koja nukentėjusiajai, buvo pavojingi, priešingi teisei ir tyčiniai veiksmai baudžiamąja prasme, nukentėjusiosios atžvilgiu, sukėlė jai fizinį skausmą. Kaltinamojo smūgiai nukentėjusiajai rankos kumščiu į veidą buvo stiprūs, nes nuo šių smūgių ji nugriuvo ant grindų. Po to kaltinamasis priėjęs prie gulinčios nukentėjusios dar spyrė jai koja į kairio šono sritį. Nukentėjusioji pajuto didelį skausmą šone, prašė kaltinamojo jos daugiau nemušti. Liudytojas A. A. matė, kad po kaltinamojo pavartoto smurto prie J. Z. jos veidas buvo paraudęs. Liudytojas E.Šimkus, policijos pareigūnas, atvykęs pagal pranešimą apie smurtą matė, kad nukentėjusios veidas patinęs. Byloje nustatytos aplinkybės, kad kaltinamojo T. Z. rankos smūgių ir spyrimo koja kontaktas su nukentėjusios kūnu buvo stiprus. Nukentėjusioji J. Z. nurodė, kad nuo kaltinamojo suduotų smūgių jautė skausmą. Esminė įvykio aplinkybė, jog kaltinamasis sudavė smūgius ir spyrė koja nukentėjusiajai, sudaro pagrindą vienareikšmiai išvadai, jog T. Z. minėtus veiksmus atliko tyčia ir, kad tai nebuvo nevalingas rankos tiesimas, stūmimas ir pan., kaip ir kontaktavimas koja su nukentėjusios kūno dalimi.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog pripažįstant asmenį kaltu nepakanka tik formalaus konstatavimo, kad yra sukeltas fizinis skausmas, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą ir toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą, arba turi būti kreipimasis į medikus pagalbos (Lietuvos Aukščiausiasis Teismo 2015-04-15 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-5/2014).

Nukentėjusioji J. Z. išreiškė savo skausmo pojūtį. Duodama parodymus ji nurodė, kad po kaltinamojo suduotų smūgių ir spyrimo koja, jai skaudėjo ir ji prašė daugiau nemušti. Paėmusi telefoną bandė skambinti bendruoju pagalbos telefonu, siekdama išsikviesti policiją, tačiau kaltinamasis atėmė telefoną ir neleido kviestis pagalbą. Liudytojas A. A. reikalavo, kad kaltinamasis daugiau nesmurtautų prieš nukentėjusiąją. Tik išbėgusi iš patalpos ir nubėgusi pas kaimynę J. Z. iškvietė pagalbą – policijos pareigūnus. Nukentėjusioji buvo pristatyta į VšĮ Varėnos ligoninės priimamąjį, kur jai buvo suteikta medicinos pagalba, suleista skausmą slopinantys vaistai. Specialisto išvados aprašomojoje dalyje nurodyta, kad J. Z. 2018-01-15 pagal ambulatorinio gydymo apskaitos kortelę, 2018-01-02 20.30 val. nustatyta diagnozė - veido ir pilvo sumušimas. Byloje yra pateiktas J. Z., paciento, patyrusio traumą, apžiūros lapas ( t.1, b.l. 77), asmens ambulatorinio gydymo statistinė kortelę ( t.1, b.l. 78). Todėl skausmo sukėlimo faktas nustatytas ir surinktais medicininiais duomenimis.

BK 248 straipsnio 1 dalis numato, kad artimieji giminaičiai yra ir tėvai. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai ( BK 248 str.2 d.). Byloje nustatytos aplinkybės, kad kaltinamasis T. Z. ir nukentėjusioji J. Z. yra sūnus ir motina, kurie kartu gyvena.

T. Z. pareikšto kaltinimo apimtis mažintina dėl spyrių koja, objektyviai nenustačius, kad spyrė daugiau, kaip vieną kartą. Įvykio vietoje fiksuota, kaip nukentėjusioji aiškina apie suduotų smūgių kiekį ir smurtavimo būdą, nurodant, kad buvo suduota trys smūgiai ranka ir vieną kartą spirta koja.

Bausmės skyrimo motyvai

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės: kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.); veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 str.1 d.6 p.). Nukentėjusioji, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, konfliktavo su kaltinamuoju, taip pat neblaiviu asmeniu, nesugebėjo tinkamai įvertinti susidariusios situacijos, to pasekoje žodinis konfliktas peraugo į kaltinamojo smurtinius veiksmus.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės: veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ( BK 60 str.1 d. 9 p.). Kaltinamasis dėl apsvaigimo būsenos nesugebėjo tinkamai įvertinti situacijos, dėl to atliko smurtinius veiksmus; veiką padarė recidyvistas. T. Z. yra teistas už tyčines nusikalstamas veikas ir teistumai neišnykę ar įstatymo nustatyta tvarka nepanaikinti.

Kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra priskiriamas prie tyčinio, nesunkaus nusikaltimo (BK 11 str. 3 d.) . Kaltinamasis praeityje teistas, teistumai neišnykę ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikinti. Kaltinamasis T. Z. baustas už administracinius nusižengimus ir turi galiojančių nuobaudų ( t.1, b.l. 100-104). T. Z. dirba ir gauna legalias pajamas, neįrašytas į psichiatro ar nepriklausomybių ligų įskaitą.

BK 41 straipsnis numato bausmę ir jos paskirtį, t.y. bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui.

Parinktina ir skirtina bausmės rūšimi kaltinamasis turi būti paveiktas taip, kad ateityje suprastų savo padarytų veikos žalingumą, suprastų, kad įstatymas skirtas drausminti ir įtakoti asmens elgesiui teigiama linkme – nenusikalsti; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kaltinamasis turi atsakyti už kilusias pasekmes adekvačiai baudžiamojo įstatymo numatytoms sankcijoms.

BK 54 str. 1 d. numato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Kaltinamasis T. Z. tarpusavio asmeninius konfliktus su motina sprendė smurtinių veiksmų pagalba ir tokiam elgesiui įtakos turi abiejų kaltinamojo ir nukentėjusios apsvaigimas nuo alkoholio. Pagal BK 140 str. 2 d. sankcijoje numatytas bausmių rūšis kaltinamajam parinktina ir skirtina terminuota laisvės atėmimo bausmė. Už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas T. Z. jau buvo skiriamos laisvės apribojimo, viešųjų darbų bausmės ir bauda, kaip bausmės rūšis, tačiau tai teigiamai neįtakojo kaltinamojo asmenybės nedaryti nusikalstamų veikų ateityje. T. Z. jau teistas dėl smurtavimo prieš motiną ir viešųjų darbų bausmę atliko. Skiriant realią bausmę – areštą, nebūtų pasiekti bausmės tikslai, nes kaltinamasis dirba, o tokios aplinkybės teigiamai turi paveikti jo asmenybę ateityje nenusikalsti.

Nustatant bausmės dydį atsižvelgtina nustatytas lengvinančias ir sunkinančią aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, kaip asmenį nenorintį laikytis įstatymų reikalavimų ir nedaryti nusikalstamų veikų, bei įvertinus aplinkybes, kad nusikalstamas veikas daro apsvaigęs nuo alkoholio.

Kaltinamajam T. Z. paskyrus terminuotą laisvės atėmimo bausmę, bausmės vykdymas atidėtinas, nes yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, kadangi jo padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkaus nusikaltimo, o kaltinamojo elgesys visuomenėje dirba ir gauna legalias pajamas, leidžia teigti ir daryti pagrįstą išvadą, kad asmuo gali būti perauklėtas.Kaltinamajam, paskyrus terminuotą laisvės atėmimo bausmę ir atidėjus jos vykdymą, skirtinos pareigos bausmės paskirčiai užtikrinti.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Kaltinamojo nuosavybės teisės į turtą neapribotos. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra. Kaltinamasis T. Z. laikinai sulaikytas buvo 2018-01-02 18.20 val., paleistas 2018-01-03 14.53 val. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, taikytinas iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 297- 299, 301- 305, 307- 308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

T. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnyje 2 dalyje ir skirti jam terminuotą laisvės atėmimą devyniems (9) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, T. Z. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti, kad paskirtas šešių (6) mėnesių terminuotas laisvės atėmimas.

Taikyti Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 5, 6, 10 punktus ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems (1) metams, paskiriant pareigas: pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą; dalyvauti elgesio pataisos programoje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (tame tarpe ir alkoholio). Paskirtas pareigas vykdyti vienerius (1) metus.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaityti į paskirtą bausmę T. Z. laikino sulaikymo laiką nuo 2018 m. sausio 2 d. iki 2018-01-03 (vieną dieną), prilyginant vienai terminuoto laisvės atėmimo dienai.

Nuosprendis gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.

Teisėjas Dalis Žilionis