Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algimantas Valantinas, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. H. atstovės advokatės J. Voroneckienės (toliau – ir Advokatė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-06-01 nutarties, kuria buvo atmestas A. H. skundas dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2015-03-18 priimto nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnas 2014-09-29 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą A. H. dėl to, kad jis 2014 m. rugsėjo 29 d. 12.50 val. kelyje A3, 30-ajame kilometre, vykdamas vilkiku ,,Mercedes Benz“, valstybinis Nr. P850EK60, su puspriekabe Schmitz, valstybinis Nr. S4262, gabeno vaisių krovinį iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką, neturėdamas leidimo vykdyti vežimus į trečias Šalis, o pateiktame dvišaliame leidime vykdyti tarptautinius krovinių vežimus Nr. 191921 buvo neužpildęs pakrovimo vietos, datos, laiko ir nepasirašęs jo, t. y. kaip padariusiam Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 142⁴ str. 1 d. numatytą pažeidimą.

Vilniaus teritorinės muitinės viršininko pavaduotojas 2015-03-18 priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 7A-4013/4VMC806661, kuriuo A. H. pripažino kaltu padarius ATPK 142⁴ str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir, nesant jo atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, paskyrė 868 Eur baudą. Pastarajame nutarime konstatuota, jog neturėdamas specialaus leidimo vykdyti tarptautinius krovinių vežimus į trečią šalį, A. H. pažeidė LR Susisiekimo ministerijos 2008-06-05 įsakymu Nr. 3-196 patvirtintų Leidimų vykdyti tarptautinius krovinių vežimus pildymo taisyklių 7 punktą, draudžiantį vykdyti tarptautinius krovinių vežimus be leidimo.

Išnagrinėjęs A. H. apeliacinį skundą, 2015-06-01 nutartimi Vilniaus rajono apylinkės teismas paliko galioti aukščiau nurodytą nutarimą, konstatuodamas, kad A. H. turėtas leidimas Nr. 191921 buvo užpildytas nepilnai, o leidimo perkrautą krovinį vežti į trečią šalį, t. y. Baltarusijos Respubliką, vežėjas neturėjo.

Apeliaciniu skundu Advokatė prašo panaikinti 2015-06-01 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartį bei klausimą išspręsti iš esmės, panaikinant 2015-03-18 nutarimą. Pažymi, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodo, kad A. H. yra inkriminuotas krovinių vežimas kelių transporto priemonėmis tarptautiniais maršrutais su netinkančiu važiavimo pobūdžio ir neužpildytu leidimu. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo 2015-03-18 nutarimu nubaustas pagal ATPK 142⁴ straipsnio 1 dalį, paskiriant 868 Eur baudą ir nutarime nurodant, kad pareiškėjas vykdė tranptautinį krovinio vežimą su netinkamu leidimu, nes pateiktas leidimas buvo netinkamai užpildytas, t. y. nurodyta, jog krovinys buvo vežamas į Rusijos Federaciją, nors neva turėjo būti nurodyta, kad krovinys vežamas į Baltarusijos Respubliką (tai yra turėjo būti kitoks leidimas). Pasak Advokatės, skundžiamoje nutartyje teismas taip pat nepagrįstai ir neaišku kuo remdamasis teigia, jog pateikto leidimo antroje pusėje buvo neužpildyta pakrovimo vieta, data, laikas ir leidimas buvo nepasirašytas. Advokatės teigimu, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių pirmos instancijos teismo šias nurodomas aplinkybes. Anot Advokatės, nutarime aiškiai nurodoma, kad A. H. važiavo su neatitinkančiu važiavimo pobūdžio leidimu, tačiau pateiktas leidimas buvo užpildytas. Taigi jokio ginčo, kad A. H. turėtas leidimas buvo neužpildytas, byloje nėra. Advokatė akcentuoja, kad ginčas byloje yra kilęs tik dėl to, ar A. H. pateiktas pilnai užpildytas leidimas atitiko važiavimo pobūdį ir ar jis buvo tinkamai užpildytas, nurodant jog krovinys bus gabenamas į Rusijos Federaciją. Tačiau, anot Advokatės, apylinkės teismas iš esmės nenagrinėjo ir nevertino įvardinto pažeidimo. Teismas apsiribojo tik formaliu atsakovo atsiliepime į A. H. skundą nurodytos informacijos atkartojimu, visiškai nepasisakydamas bei nevertindamas skunde nurodytų ir teismo posėdžio metu papildomai išsakytų argumentų dėl CMR važtaraštyje nurodytos informacijos traktavimo. Advokatė pažymi, kad kelionės leidimas faktiškai atitiko kelionės pobūdį, t. y. pagal krovinį lydinčius dokumentus, tame tarpe CMR Nr. 64513 matyti, kad krovinys buvo vežamas iš Lietuvos į Rusiją (3 skiltis), o ne iš Lietuvos į Baltarusiją, kaip kad nurodyta nutarime. O krovinio gavėjo registracijos adresas (2 skiltis) nėra ir negali būti tapatinamas su krovinio iškrovimo vieta. Pasak Advokatės, tai, jog prekės turėjo būti iškrautos Rusijos Federacijoje patvirtina ir dvišalis kelionės leidimas, kuriame krovinio iškrovimo vieta taip pat nurodoma Rusijos Federacija. Advokatės teigimu, esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, jog A. H. turėtas ir pateiktas kelionės leidimas buvo tinkamas ir atitinkantis važiavimo pobūdį, o muitinės argumentai, kad gavėjo įmonė registruota Baltarusijoje, o muitas sumokėtas iki Minsko (kai yra bendra Baltarusijos – Rusijos muitų sąjunga, kai muitą reikia mokėti vieną kartą pirmoje muitinėje), nesudaro jokio pagrindo teigti, kad krovinys buvo gabenamas į Baltarusiją.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus teritorinės muitinės viršininko pavaduotojas A. B. (toliau – ir Institucijos atstovas) prašo 2015-06-01 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad byloje esantys dokumentai: TIR knygelės Nr. MX75848004 langelyje, MRN 14LTVR5000142CDFA8 8 langelyje, CMR Nr. 131300 2 langelyje bei 15 langelyje užfiksuota informacija patvirtina, jog krovinys faktiškai buvo vežamas iki Baltarusijos Respublikos. Atsiliepime nurodoma, kad tokiam tarptautiniam krovinių gabenimui reikalingas leidimas, kuris suteiktų teisę Rusijos Federacijos vežėjui Lietuvoje perkraustą krovinį gabenti į Baltarusijos Respubliką (trečią šalį), o tokios formos leidimo A. H. neturėjo. Pasak Institucijos atstovo, apeliaciniame skunde taip pat nepagrįstai nurodoma, jog byloje nėra jokių įrodymų, jog A. H. važiavo su neužpildytu leidimu, kadangi 2014-09-29 administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, jog pateiktame dvišaliame leidime nebuvo nurodyta pakrovimo vieta, data, laikas, taip pat jis nebuvo pasirašytas.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

ATPK 248 straipsnyje įtvirtinta, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus.

ATPK dvidešimt trečiasis skirsnis reglamentuoja organų (pareigūnų) priimtų nutarimų apskundimo pirmosios instancijos teismui tvarką. ATPK 301 str. nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nors įstatyme tiesiogiai nenurodytas reikalavimas, išnagrinėjus skundą dėl organo (pareigūno) nutarimo, apylinkės teismui motyvuoti priimtą procesinį sprendimą, tačiau tai neatleidžia teismo nuo pareigos motyvuotai pasisakyti dėl visų esminių išnagrinėto skundo argumentų, juos įvertinti, taip patikrinant priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga nustatyta, kad pirmos instancijos teismas, išnagrinėjęs A. H. atstovės advokatės J. Voroneckienės apeliacinį skundą, skundžiamoje nutartyje iš esmės neanalizavo, nenagrinėjo ir nepasisakė dėl skundo argumentų. Apylinkės teismas nutartyje akcentavo netinkamą A. H. turėto dvišalio leidimo vežti tarptautinį krovinį užpildymą, nors skundžiamu 2015-03-18 nutarimu pastarasis buvo nubaustas už neturėjimą specialaus leidimo vykdyti tarptautinius krovinių vežimus į trečią šalį.

Pažymėtina, kad ATPK 142⁴ straipsnio 1 dalyje numatytas teisės pažeidimas gali būti padaromas alternatyviais veiksmais. Pagal aptariamą straipsnį baudžiama už krovinių vežimą kelių transporto priemonėmis tarptautiniais maršrutais be kelionės leidimo, su neatitinkančiu važiavimo pobūdžio ar neužpildytu leidimu. Atkreiptinas dėmesys, kad kiekvienas iš nurodytų alternatyvių veiksmų atitinka savarankišką teisės pažeidimo sudėtį. Administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga nustatyta, kad šiuo konkrečiu atveju A. H. buvo nubaustas už krovinio vežimą su neatitinkančiu važiavimo pobūdžio leidimu. Taigi, kaip pagrįstai nurodoma apeliaciniame skunde, kalbėti apie A. H. turėto leidimo (kuris anot muitinės pareigūnų iš viso neatitinka važiavimo pobūdžio) netinkamą užpildymą, nėra jokio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ATPK įvirtintos teisės normos (ATPK 284 straipsnio 2 dalis) nesudaro galimybės papildyti suformuluotą kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį pažeidimą, nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N3-444/06). Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, jog įgaliotas organas (pareigūnas) nagrinėja bylą tik to asmens atžvilgiu ir tik pagal tokį administracinį kaltinimą, pagal kurį jam perduota medžiaga (ATPK 261 straipsnio 1 dalis, 284 straipsnio 1 dalis). Apygardos teismas sutinka su atsiliepime nurodoma aplinkybe, jog A. H. administracinio teisės pažeidimo protokole buvo minimas netinkamas jo turėto dvišalio leidimo užpildymas, tačiau skundžiamame nutarime galutiniame jam suformuotame kaltinime apie tai nekalbama. Pirmos instancijos teismui pasisakius dėl netinkamo A. H. turėto dvišalio leidimo užpildymo buvo nepagrįstai praplėstos kaltinimo ribos, tokiu būdu apsunkinant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinę padėtį bei pažeidžiant jo teisę į gynybą.

Apeliaciniame skunde visiškai pagrįstai nurodoma, jog nagrinėjamu atveju esminiu klausimu laikytina tai, ar A. H. turėtas leidimas atitiko jo vykdomo tarptautinio krovinio pervežimo pobūdį, t. y. ar pagal jo turėtus dokumentus vežamas krovinys turėjo būti iškrautas Rusijoje (kaip kad teigia A. H.) ar Baltarusijoje, kaip nurodoma skundžiamame nutarime. Būtent šios aplinkybės nustatymas laikytinas esminiu sprendžiant A. H. kaltės klausimą dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 142⁴ straipsnio 1 dalyje, padarymo. Su šios aplinkybės nustatymu buvo susiję ir pirmos instancijos teismui pateikto skundo argumentai, kuriuos Advokatė papildė bei paaiškino teismo posėdžio metu (b. l. 31-32). Tačiau skundžiamame nutarime buvo apsiribota Vilniaus teritorinės muitinės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytų argumentų atkartojimu, iš esmės net nenagrinėjus ir nepasisakius dėl Advokatės nurodomų aplinkybių, o būtent dėl CMR važtaraščio ir TIR knygelės pildymo ypatumų bei dėl to nagrinėjamoje byloje kilusių neaiškumų. Advokatės nurodomas argumentas dėl A. H. vežamo krovinio iškrovimo vietos, nurodytoje CMR važtaraščio 3 skiltyje, liko nepaneigtas. Teismo taip pat nebuvo atsakyta ir į kitus Advokatės skundo argumentus.

Esant šioms aplinkybėms, apygardos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas tik formaliai įvertino, ar organas (pareigūnas), priimdamas nutarimą, tinkamai išnagrinėjo bylą, laikydamasis įstatymo reikalavimų, tačiau neužtikrino administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinių įgyvendinimo, iš esmės neišnagrinėjo skunde pateiktų argumentų, tuo pažeisdamas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises bei imperatyvias administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos nuostatas (ATPK 30 str., 302 str., 272 str. 2 d., 284 str., 286 str.).

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad administracinių teisės pažeidimų bylose pareiga įrodinėti tenka institucijai (pareigūnui), tiriančiai ir nagrinėjančiai administracinio teisės pažeidimo bylą. ATPK 259, 2591, 260, 284, 286 straipsnių nuostatos įstatyme nurodytas institucijas (pareigūnus) įpareigoja visapusiškai, išsamiai, objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes ir traukiamo atsakomybėn asmens kaltę pagrįsti įrodymais. Administracinė nuobauda gali būti skiriama tik asmens veikoje nustačius ATPK numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį (ATPK 9 straipsnis, 250 straipsnis).

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, todėl ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent kaltinimą pateikusiai institucijai, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje surinktais įrodymais liko nepaneigta A. H. gynybinė pozicija bei Advokatės nurodomos aplinkybės dėl CMR važtaraščio ir TIR knygelės pildymo ypatumų. Apylinkės teismas nesiėmė jokių priemonių nustatyti tikrąją A. H. vežamo krovinio iškrovimo vietą, nesiaiškino minėtų dokumentų pildymo taisyklių (pvz. kurioje CMR važtaraščio skiltyje turi būti nurodoma krovinio iškrovimo vieta; kas yra nurodoma CMR važtaraščio 2 skiltyje; ar TIR knygelės 6 skiltyje Baltarusijos, kaip atvykimo punkto nurodymą, iš tikrųjų nulėmė tik šios knygelės pildymo instrukcijų reikalavimai ir pan.). Manytina, kad pastarųjų aplinkybių nustatymui yra būtinos specialios žinios, tam byloje reikalinga apklausti šios srities specialistą (pvz. TIR knygeles išduodantį Muitinės departamento specialistą; TIR knygeles pildantį asmenį ar pan.). Tik tuomet, pasinaudojus visomis įstatyme numatytomis priemonėmis kilusioms abejonėms ir neaiškumams pašalinti bei atsakius į visus Advokatės skundo argumentus, bus galima priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą nagrinėjamoje byloje. Teismui nustačius, jog išnaudojus visas galimybes kilusių abejonių dėl asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn kaltės, padarius jam inkriminuojamą pažeidimą pašalinti nepavyko, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena šio asmens atžvilgiu turi būti nutraukta.

Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, 2015-06-01 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartis naikintina, byla grąžintina iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

A. H. atstovės advokatės J. Voroneckienės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-06-01 nutarimą ir bylą gražinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis neskundžiama.