Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. (V. J.) ir atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas V. J. (V. J.) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) 2016 m. balandžio 12 d. sprendimą Nr. 10-S-78189(1.39-10) (toliau – ir Skundžiamas sprendimas); 2) įpareigoti sumokėti 935,60 Eur piniginę kompensaciją už nepanaudotas atostogas, atimant 2016 m. sausio 27 d. sumokėtą 728,46 Eur piniginę kompensaciją už neginčijamąją dalį (23,92 dienas nepanaudotų atostogų: už 2009 m. – 1 d., už 2012 m. – 15,8 d., už 2015 m. – 5,7 d., už 2016 m. – 1,42 d.); 3) įpareigoti sumokėti 357,70 Eur ligos pašalpą, atimant 2016 m. vasario 22 d. sumokėtus 17,53 Eur už 8 dienas nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. sausio 13 d.; 4) įpareigoti sumokėti 4 769 Eur išeitinę 4 mėnesių kompensaciją (išeitinę išmoką), atimant šias sumas: 2016 m. vasario 22 d. sumokėtus 55,17 Eur, 2016 m. kovo 14 d. sumokėtus 55,17 Eur, 2016 m. balandžio 13 d. sumokėtus 55,17 Eur; 5) įpareigoti sumokėti 55,89 Eur (be mokesčių), atimant 2016 m. vasario 22 d. sumokėtą 67,37 Eur (su mokesčiais) vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką už kiekvieną dieną nuo 2016 m. sausio 13 d. iki visiško atsiskaitymo dienos.Pareiškėjas paaiškino, kad jis Vilniaus AVPK viršininko 2016 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 10-TE-27 buvo atleistas iš Vilniaus AVPK Viešosios tvarkos valdybos Prevencinės ir administracinės veiklos skyriaus Administracinės veiklos poskyrio (toliau – ir Vilniaus AVPK VTV PAVS AVP) vyresniojo specialisto pareigų. Skundžiamas sprendimas, kuriuo atsakovas atsisakė perskaičiuoti pareiškėjui darbo užmokestį ir kitas išmokas, susijusias su darbo santykiais, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1, 2 dalies reikalavimų, yra nemotyvuotas, nenurodyta jo apskundimo tvarka, pažeistas įstatymo viršenybės principas (VAĮ 3 str. l d. l p.).Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2015 m. gruodžio 21 d. iki 2016 m. sausio 20 d. jam buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas dėl ligos. Vilniaus AVPK 2015 m. gruodžio 29 d. jam sumokėjo 130,31 Eur ligos pašalpą už laikiną nedarbingumą nuo 2015 m. gruodžio 24 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. Pareiškėjo įsitikinimu, atleidimo dieną jam turėjo būti sumokėta ligos pašalpa už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. sausio 13 d.Pareiškėjas nesutiko su atsakovo pateiktu išeitinės išmokos skaičiavimu. Paaiškino, jog nuo 2012 m. birželio 14 d. iki 2015 m. birželio 14 d. jis buvo nušalintas nuo pareigų, 2015 m. birželio 15 d. buvo grąžintas į pareigas (darbo užmokestis už šią dieną buvo sumokėtas tik 2016 m. balandžio 4 d.), nuo 2015 m. birželio 16 d. iki 2015 m. liepos 8 d. jam buvo suteiktos kasmetinės atostogos, atostogų metu nuo 2015 m. liepos 7 d. iki 2015 m. liepos 31 d. pareiškėjas sirgo, ligos metu nuo 2015 m. liepos 23 d. iki 2015 m. gruodžio 23 d. jis buvo nušalintas nuo pareigų. Nuo 2015 m. gruodžio 21 d. iki 2016 m. sausio 20 d. pareiškėjas sirgo, ligos metu 2015 m. gruodžio 24 d. jis buvo grąžintas į pareigas, ligos metu nuo 2016 m. sausio 1 d. jis buvo perkeltas į Vilniaus AVPK VTV PAVS AVP vyresniojo specialisto pareigas. Ligos metu 2016 m. sausio 13 d. pareiškėjas buvo atleistas iš pareigų, kaip negalintis tarnauti dėl sveikatos būklės. Pareiškėjui 2015 m. gruodžio mėn. nedarbingumo pašalpa buvo apskaičiuota už 4 nedarbingumo dienas, vidutinį darbo užmokestį skaičiuojant iš nustatytos pareiginės algos. 2016 m. sausio mėn. buvo apskaičiuota ir sumokėta kompensacija už 21,1 kalendorinę dieną nepanaudotų atostogų. Vidutinis darbo užmokestis buvo skaičiuojamas iš vyresniojo specialisto pareiginio atlyginimo 2015 m. rugsėjo, spalio ir lapkričio mėnesiais (1 052,25 Eur), su tokiu skaičiavimu pareiškėjas sutinka.Pareiškėjas teigė, kad atsakovas vidutinį darbo užmokestį išeitinei išmokai išmokėti nepagrįstai skaičiavo imdamas 2015 m. spalio, lapkričio ir gruodžio mėn. turėtas draudžiamąsias pajamas, kurios sudarė 227,08 Eur, vidutinis darbo dienos užmokestis neatskaičius mokesčių 3,55 Eur, vidutinis mėnesio darbo užmokestis neatskaičius mokesčių 74,55 Eur. Pareiškėjas nurodė, kad jis nuo 2012 m. birželio 14 d. iki 2016 m. sausio 13 d. dirbo tik 1 dieną (2015 m. birželio 15 d.), atostogavo 14 dienų (nuo 2015 m. birželio 16 d. iki 2015 m. liepos 7 d.), sirgo 24 dienas (nuo 2015 m. liepos 8 d. iki 2015 m. liepos 23 d., nuo 2015 m. birželio 23 d. iki 2016 m. sausio 13 d. (tokios datos nurodytos pareiškėjo skunde). Pareiškėjo manymu, atleidžiant jį iš tarnybos, atsakovas turėjo sumokėti kompensaciją už 23,92 d. nepanaudotų atostogų.Atsakovas Vilniaus AVPK atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.Vilniaus AVPK paaiškino, kad darbo užmokestis už nušalinimo nuo pareigų laikotarpius pareiškėjui nebuvo mokėtas remiantis tuo, kad jis nuo pareigų buvo nušalintas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nustatyta tvarka ir pagrindais, o ne darbdavio valiniu sprendimu. Kadangi nuo 2012 m. birželio 14 d. iki 2015 m. birželio 14 d. ir nuo 2015 m. liepos 27 d. iki 2015 m. gruodžio 24 d. pareiškėjas faktiškai nedirbo ir negavo jokių su tarnybos santykiais susijusių draudžiamųjų pajamų, minėti laikotarpiai laikytini nedraudžiamaisiais. Pareiškėjui priklauso jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė kompensacija, kuri didinama du kartus. Pareiškėjui buvo išmokėta 17,50 Eur (atskaičius mokesčius) ligos pašalpa už laikino nedarbingumo laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. sausio 13 d. Ligos pašalpa, kaip ir išeitinė išmoka, buvo skaičiuota atsižvelgiant į nedraudžiamąjį laikotarpį ir vadovaujantis teisės aktų nuostatomis. Atsakovas nurodė, kad vykdant teismo nutartį, pareiškėjas nuo 2015 m. liepos 27 d. iki 2015 m. gruodžio 23 d. buvo nušalintas nuo pareigų. Laikino nedarbingumo pažymėjimas jam buvo išduotas 2015 m. gruodžio 21 d., t. y. tuo metu, kai jis buvo nušalintas nuo pareigų. Atsakovo manymu, nagrinėjamu atveju kompensuojamasis uždarbis turėtų būti apskaičiuojamas pagal 2015 m. rugpjūčio–spalio mėn. turėtas draudžiamąsias pajamas. Tačiau pareiškėjas tuo laikotarpiu statutinėje įstaigoje nedirbo nė vienos dienos ir negavo jokių su tarnybos santykiais susijusių draudžiamųjų pajamų. Pareiškėjas laikinojo nedarbingumo pradžios dieną nebuvo įgijęs minimalaus socialinio draudimo stažo statutinėje įstaigoje, t. y. 3 mėnesių per paskutinius vienerius metus (nuo 2014 m. gruodžio 21 d. iki 2015 m. gruodžio 21 d.) arba 6 mėnesių per paskutinius dvejus metus (nuo 2013 m. gruodžio 21 d. iki 2015 m. gruodžio 21 d.). Tais laikotarpiais pareiškėjas statutinės įstaigos lėšomis buvo draustas tik nuo 2015 m. birželio 15 d. iki 2015 m. liepos 27 d. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas, būdamas nušalintas nuo pareigų statutinėje įstaigoje, turėjo teisę dirbti kitą darbą ne valstybės tarnyboje ir atitinkamai gauti draudžiamųjų pajamų (arba draustis socialiniu draudimu ligos pašalpoms gauti savarankiškai) ir šia teise pasinaudojo. Vilniaus AVPK nuomone, pareiškėjo taikoma proporcija neatitinka buhalterijoje taikomų formulių ir taisyklių. Vilniaus AVPK Finansų skyriaus skaičiavimu, pareiškėjui priklauso piniginė kompensacija už 21,1 dieną nepanaudotų kasmetinių atostogų. Gavus pareiškėjo prašymą išmokėti jo apskaičiuotos ir įstaigos išmokėtos piniginės kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas skirtumą, Vilniaus AVPK Finansų skyriaus skaičiavimas buvo peržiūrėtas, klaidų nenustatyta, todėl prašymą tenkinti atsisakyta.