- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-06-20
- Bylos Nr.
- 2K-347/2006
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Albinas Sirvydis (pirm.), Pranas Kuconis (pran.), Valerijus Čiučiulka
- Nuteistasis
- G. V., S. Z.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Albino Sirvydžio, Valerijaus Čiučiulkos ir pranešėjo Prano Kuconio,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio, kuriuo panaikintas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2004 m. birželio 25 d. nuosprendis ir priimtas nuosprendis:
G. V. (G. V.) nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vienuolikai mėnesių ir, vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuoti iš nusikalstamos veikos gauti pinigai – 520 Lt;
V. P. nuteistas: pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį už 1999 m. vasario 12 d. veiką – laisvės atėmimu devyniems mėnesiams; pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už 1999 m. vasario 19 d. veiką – laisvės atėmimu vienuolikai mėnesių; pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį už 1999 m. vasario 25 d. veiką – laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių; vadovaujantis BK 63 straipsniu, subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams; vadovaujantis BK 64 straipsniu, prie šio bausmės pridėta dalis bausmės, neatliktos pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 1994 m. spalio 28 d. nuosprendį ir Šiaulių miesto apylinkės teismo 2003 m. lapkričio 25 d. nutartį, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams keturiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuoti iš nusikalstamos veikos gauti pinigai – 1420 Lt;
S. Z. nuteistas: pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį už 1999 m. vasario 12 d. veiką – laisvės atėmimu devyniems mėnesiams; pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už 1999 m. vasario 19 d. veiką – laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių; pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį už 1999 m. vasario 25 d. veiką – laisvės atėmimu devyniems mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsniu, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vienuolikai mėnesių ir 20 dienų. Vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuoti iš nusikalstamos veikos gauti pinigai – 1420 Lt.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą patenkinti, nuteistųjų ir jų gynėjų, prašiusių Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. V. nuteistas už tai, kad 1999 m. vasario 12 d. apie 11 val., Šiauliuose, K. Donelaičio g. 70, viešbučio „Salduvė“ kambaryje Nr. 103, V. P., turintį tikslą parduoti narkotines medžiagas, supažindino su A.B. ir apie 16 val. dalyvavo V. P. parduodant A. B. 3,16 g heroino.
V. P. ir S. Z. nuteisti už tai, kad S. Z. 1999 m. vasario 12 d. neteisėtai įgijo 3,16 g heroino, kurį apie 16 val. Šiauliuose, prie viešbučio „Salduvė“, perdavė parduoti V. P., o V. P. viešbučio „Salduvė“ kambaryje Nr. 103, šias narkotines medžiagas už 130 JAV dolerių (520 Lt) pardavė A. B.
V. P. ir S. Z. taip pat nuteisti už tai, kad S. Z. 1999 m. vasario 19 d. neteisėtai įgijo apie 1 g kokaino, 4,837 g heroino ir 2 tabletes, kurių sudėtyje yra 0,027 g psichotropinės medžiagos amfetamino sulfato, apie 12 val. Šiauliuose, prie viešbučio „Šiauliai“, perdavė parduoti V. P., kuris viešbučio „Šiauliai“ kambaryje Nr. 413 už 225 JAV dolerius (900 Lt) A. B. pardavė 0,313 g kokaino, 4,837 g heroino ir 2 tabletes, kurių sudėtyje yra 0,027 g psichotropinės medžiagos amfetamino sulfato, o likusį kokainą grąžino S. Z., kuris jį grąžino nenustatytam asmeniui.
Be to, V. P. ir S. Z. nuteisti už tai, kad 1999 m. vasario 25 d., veikdami grupe, turėdami tikslą parduoti, neteisėtai įgijo 99,314 g heroino ir 5 tabletes, kurių sudėtyje yra 0,67 g psichotropinės medžiagos amfetamino sulfato, šias medžiagas V. P. apie 12 val., Šiauliuose, Draugystės pr. 25, viešbučio „Šiauliai“ kambaryje Nr. 712, už 4010 JAV dolerių (16 040 Lt) pardavė A. B.
Šalies argumentai
Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas kasaciniu skundu prašo Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 28 d. nuosprendį pakeisti: S. Z. nusikalstamą veiką, padarytą 1999 m. vasario 19 d., perkvalifikuoti iš BK 260 straipsnio 1 dalies į BK 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį ir paskirti laisvės atėmimą ketveriems metams ir šešiems mėnesiams, S. Z. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį už veiką, padarytą 1999 m. vasario 12 d., paskirti laisvės atėmimą trejiems metams ir šešiems mėnesiams, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį už veiką, padarytą 1999 m. vasario 25 d., paskirti laisvės atėmimą penkeriems metams ir šešiems mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą šešeriems metams ir šešiems mėnesiams; V. P. nusikalstamą veiką, padarytą 1999 m. vasario 19 d., perkvalifikuoti iš BK 260 straipsnio 1 dalies į BK 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį ir paskirti laisvės atėmimą ketveriems metams ir šešiems mėnesiams, V. P. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį už veiką, padarytą 1999 m. vasario 12 d., paskirti laisvės atėmimą trejiems metams ir šešiems mėnesiams, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį už veiką, padarytą 1999 m. vasario 25 d., paskirti laisvės atėmimą penkeriems metams ir šešiems mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą šešeriems metams ir šešiems mėnesiams, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie šios bausmės pridėti dalį bausmės, neatliktos pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 1994 m. spalio 28 d. nuosprendį ir Šiaulių miesto apylinkės teismo 2003 m. lapkričio 25 d. nutartį, ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą septyneriems metams; G. V. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį paskirti laisvės atėmimą trejiems metams; kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Kasatorius nurodo, kad nuosprendis keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo – BK bendrosios dalies normų – pritaikymo ir neteisingos, aiškiai per švelnios, bausmės paskyrimo. Teismas, kvalifikuodamas nuteistųjų veikas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, pažeisdamas BPK 307 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytus reikalavimus, nenurodė, pagal kurią baudžiamojo įstatymo redakciją skiria nuteistiesiems bausmes (skiriant bausmes galiojo 2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314, įsigaliojusio 2004 m. liepos 13 d., redakcija), ir nuosprendžio aprašomojoje dalyje, motyvuodamas bausmės skyrimą, nesivadovavo BK 11 straipsnio 5 dalimi bei neteisingai nurodė, kad nuteistieji padarė nesunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis), nors nusikalstama veika, numatyta BK 260 straipsnio 1 dalyje, priskiriama prie sunkių nusikaltimų. Taip pat teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje klaidingai nurodė, kad S. Z. pripažintinas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus 2000 m. BK 22 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 2 ir 3 dalyse, bet S. Z. paskyrė bausmę už veikas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje. Apygardos teismas, parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, turėjo įvertinti veikos pavojingumą, kitas bylos aplinkybes bei motyvuoti švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės nuteistiesiems skyrimą. Teismas nesivadovavo BK 41 straipsniu, neatsižvelgė į tai, kad S. Z. ir V. P. veikė pakartotinai, per labai trumpą laiką kėsinosi padaryti po 3 sunkius nusikaltimus, o G. V. kėsinosi padaryti vieną sunkų nusikaltimą, todėl nuteistiesiems paskyrė aiškiai per švelnias bausmes, tuo pažeisdamas BK 54 straipsnį. Teismas, individualizuodamas bausmes, nesivadovavo BK 61 straipsniu ir neįvertino byloje nustatytų atsakomybę lengvinančių (S. Z. ir V. P. prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi) bei sunkinančių (S. Z., V. P., G. V. veiką padarė bendrininkų grupe) aplinkybių ir paskyrė sankcijoje nenumatyto dydžio bausmes, nors turėjo bausmės dydį skaičiuoti nuo BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės vidurkio. Be to, nors teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje pripažino, kad visos veikos kvalifikuotinos kaip pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką, nes buvo taikomas nusikalstamos veikos imitavimo elgesio modelis ir nuteistųjų veiksmai buvo kontroliuojami teisėsaugos institucijų pareigūnų, tačiau bausmes V. P. ir S. Z. už veiką, padarytą 1999 m. vasario 19 d., paskyrė kaip už baigtą nusikaltimą.
Motyvuojamoji dalis
Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu Šiaulių miesto apylinkės teismo 2004 m. birželio 25 d. nuosprendis panaikintas vadovaujantis BPK 329 straipsnio 4 punktu, t. y. nustačius, kad pirmosios instancijos teismas padarė BPK 369 straipsnio 3 dalyje numatytą esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą, kurį galima ištaisyti apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Tačiau, surašydamas nuosprendį, apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 331 straipsnyje numatytus reikalavimus.
BPK 331 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis surašomas laikantis BPK XXIII skyriaus pagrindinių nuostatų. BPK 331 straipsnyje taip pat išdėstyti reikalavimai apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiui, sąlygoti bylų proceso apeliacinės instancijos teisme specifikos. Šiame straipsnyje nėra nurodyta kokių nors specifinių nuosprendžio, kuriuo naikinamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl esminio baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimo ir priimamas naujas nuosprendis, surašymo taisyklių, tačiau, surašant tokį nuosprendį, būtina įvertinti tai, kad visas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra panaikinamas, todėl neįgyja visiškai jokios teisinės galios. Vadinasi, tokiame nuosprendyje, be apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiui būtinų sudėtinių dalių, numatytų BPK 331 straipsnio 1 dalyje (pirmosios instancijos teismo pavadinimas, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo laikas ir rezoliucinės dalies turinys, ir kt.), turi būti išdėstytos visos aplinkybės, kurios turi būti išdėstytos atitinkamos rūšies nuosprendžio (apkaltinamojo, išteisinamojo, nuosprendžio, kuriuo baudžiamoji byla nutraukiama) aprašomojoje ir rezoliucinėje dalyse. Pavyzdžiui, apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstoma: įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus; nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados; bausmės, baudžiamojo poveikio priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai (BPK 305 straipsnio 1 dalis), taip pat kitos aplinkybės (BPK 305 straipsnio 5, 6 dalys). Tai reiškia, kad nustatęs pirmosios instancijos teismo padarytą esminį baudžiamojo įstatymo pažeidimą, kurį galima ištaisyti apeliacinės instancijos teismo posėdyje, dėl to, naikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimamas naują nuosprendį, apeliacinės instancijos teismas privalo iš naujo spręsti visus klausimus, kuriuos sprendė pirmosios instancijos teismas, ir atitinkamai tai išdėstyti nuosprendžio aprašomojoje ir rezoliucinėje dalyse.
Apeliacinės instancijos teismas, panaikinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendį, sprendė ne visus klausimus, kuriuos turėjo išspręsti, ir atitinkamai apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstė ne visas aplinkybes, kurias turėjo išdėstyti. Taip, Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio aprašomojoje dalyje įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės išdėstytos dvejose vietose: aprašomosios dalies pradžioje, kur nurodytos pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės (t. 4, b. l. 278), ir toliau – kai tikslinamas kaltinimas S. Z. (t. 4, b. l. 284, 285). Tokiu atveju iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio, kuriuo panaikintas pirmosios instancijos teismo nuosprendis, lieka neaišku, už ką nuteisiamas G. V. ir V. P. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje taip pat neišdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sprendžiant pagal apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio aprašomąją dalį, jis surašytas taip, tarsi juo pirmosios instancijos teismo nuosprendis būtų ne naikinamas, o keičiamas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 331 straipsnio 4 dalis). Toks nuosprendžio, kuriuo panaikintas pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl esminio baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimo ir priimtas naujas nuosprendis, surašymas neatitinka BPK 331 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų reikalavimų. Nuosprendis, neturintis visų būtinų sudėtinių dalių, negali būti pripažįstamas teisingu, todėl nurodyti BPK pažeidimai pripažintini esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais ir toks apeliacinės instancijos teismo nuosprendis naikintinas, o byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad naikinamame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje yra ir kitokių netikslumų ir neaiškumų. Aptariant bausmių skyrimo motyvus nuosprendyje konstatuota, kad G. V., V. P. ir S. Z. padarė nesunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis), kai tuo tarpu visi jie nuteisti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, numatančią sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis). Nuosprendžio aprašomojoje dalyje konstatuota, kad V. P. ir S. Z. 1999 m. vasario 19 d. padaryta veika apylinkės teismo nuosprendyje neteisingai kvalifikuota kaip baigtas nusikaltimas ir turi būti kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, tačiau nuosprendžio rezoliucinėje dalyje tiek V. P., tiek S. Z. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, t. y. už baigtą nusikaltimą. Rezoliucinėje nuosprendžio dalyje S. Z. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 22 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 2 ir 3 dalyse, tačiau bausmės jam paskirtos pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį ir pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.
Iš naujo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka pagal paduotus apeliacinius skundus tikrintinas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumas ir teisėtumas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 28 d. nuosprendį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.