- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-05
- Bylos Nr.
- 1S-516-468/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daiva Kazlauskienė
- Kategorijos
teismo posėdyje išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 06 04 d. nutarties, kuria A. B., kaltinamo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 str. 1 d., byla perduota prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui perduota baudžiamoji byla, kurioje A. B. kaltinamas už tai, kad jis neteisėtai įgijo ir laikė narkotinę ir psichotropinę medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti ir kitaip platinti, ir platino. Kaltinamajame akte jo galimai padaryta nusikalstama veika aprašyta taip: A. B. 2011 03 21 d. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, iš kito asmens neteisėtai įgijo apie 2 g. miltelių, kurių sudėtyje buvo narkotinės medžiagos – heroino, ir apie 7 g. miltelių, kurių sudėtyje buvo psichotropinės medžiagos – metamfetamino, iš kurių apie 2 g. miltelių įgijo iš kito asmens iki 2011 03 21 d., kurių dalį 2011 03 21 d. ir 2011 03 22 d. Vilniaus miesto Antakalnio mikrorajone neteisėtai pardavė – 22 „čekius“ su heroinu po 20 Lt už kiekvieną ir 2 g. miltelių, kurių sudėtyje buvo psichotropinės medžiagos – metamfetamino, po 30 Lt už gramą tyrimo nenustatytiems asmenims, o likusią dalį – 5,501 g. miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,434 g. psichotropinės medžiagos – metamfetamino, ir 0,005 g. narkotinės medžiagos – heroino, laikė nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2011 03 22 d., kol 13.55 val. policijos pareigūnai kratos metu šiame bute rado ir paėmė minėtus kiekius psichotropinės medžiagos – metamfetamino, ir narkotinės medžiagos – heroino.
Apylinkės teismo teisėjas bylos parengimo nagrinėti teisme metu priėmė nutartį – A. B. baudžiamąją bylą perdavė prokurorui nustatytiems kaltinamojo akto trūkumams pašalinti – patikslinti nusikalstamos veikos aprašymą, nurodė, kad kaltinime nenurodytas įgytų ir realizuotų narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekis, taip pat dviprasmiškai nurodytas nusikaltimo padarymo laikas.
Šalies argumentai
Skundu apygardos teismui Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 06 04 d. nutartį ir grąžinti baudžiamąją bylą, kurioje A. B. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 str. 1 d., padarymu, nagrinėjimui į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.
Prokuroro nuomone, skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, nes visų pirma, teismas neteisingai taikė baudžiamojo proceso įstatymo normą – vadovavosi straipsniu, reglamentuojančiu sprendimų priėmimą teisiamajame posėdyje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 254 str. 3 d.), kai tuo tarpu susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuotina, kad paskirtas teisėjas nepriėmė nutarties perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, kaip nepriėmė ir jokios kitos BPK 232 str. numatytos nutarties. Sprendimas, kuris yra priimtas pažeidus jo priėmimo taisykles, yra neteisėtas ir privalo būti panaikintas.
Skunde pabrėžiama, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo išnaudotos visos galimybės, siekiant nustatyti, kokį konkretų narkotinių medžiagų kiekį A. B. neteisėtai realizavo, išskyrus paties A. B. parodymus apie „realizuotus 22 „čekius“ su heroinu po 20 Lt už kiekvieną“, daugiau duomenų apie tai negauta. Kitų būdų nustatyti tikslų realizuotų narkotinių medžiagų kiekį nėra. 22 „čekiai“ su heroinu yra ne mato vienetas, kaip neteisingai nurodoma skundžiamoje nutartyje, bet nusikalstamos veikos materialus objektas, t. y. popieriaus lankstinukas su viduje buvusia narkotine medžiaga – heroinu.
Šalies argumentai
Skunde dėstoma, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog baudžiamojo proceso uždaviniai ir tikslai neleidžia kaltinti ir pripažinti kaltu asmenį dėl neapibrėžto masto nusikalstamos veikos padarymo, konkrečiai – nenustačius narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekio. Nuo narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekio priklauso asmens baudžiamosios atsakomybės diferencijavimas.
Kaltinamajame akte A. B. veika kvalifikuota pagal BK 260 str. 1 d. BPK 255 str. 1 d. numatyta, jog byla teisme nagrinėjama tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Atsižvelgtina ir į tai, kad Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas, kuriose įtvirtinta, kad heroino didelis kiekis yra daugiau kaip 2 g., metamfetamino – daugiau kaip 20 g., o A. B. inkriminuojamas neteisėtai įgytas kiekis – 2 g. miltelių, kurių sudėtyje buvo narkotinės medžiagos – heroino, ir apie 7 g. miltelių, kurių sudėtyje buvo psichotropinės medžiagos – metamfetamino. A. B. padaryta neteisėta veika kvalifikuota pagal BK 260 str. 1 d., t. y. jam parinktas palankiausias baudžiamojo įstatymo straipsnis. Tai, priešingai nei teigiama skundžiamoje nutartyje, nepažeidžia A. B. teisės į gynybą. Be to, susipažinę su visa baudžiamosios bylos medžiaga, nei A. B., nei jo gynėjas nepareiškė prašymų patikslinti įtarimą dėl jo nekonkretumo ar nutraukti ikiteisminį tyrimą, nesant objektyvių duomenų apie A. B. padarytą nusikalstamą veiką, ar veiką perkvalifikuoti pagal BK 259 str. 1 d. BPK 257 str. numato, kad nustačius, jog kaltinamasis gali būti padaręs kitą nusikalstamą veiką, kuri nebuvo nurodyta kaltinamajame akte, teismas motyvuota nutartimi tai praneša prokurorui.
Skundžiamoje teismo nutartyje nėra įvardinta, kodėl, teismo manymu, tokio pažeidimo nebūtų galima ištaisyti teisme, nenurodyta, kaip tai trukdo nagrinėti bylą. Prokuroro nuomone, apylinkės teismas, skundžiamoje nutartyje kaltinamajame akte išdėstytus pagrindinius duomenis, kuriais grindžiamas pareikštas kaltinimas, įvardindamas kaip formalius, neleistinai išsakė savo išankstinę nuomonę dėl ikiteisminio tyrimo duomenų vertinimo. Pažymėtina, kad toks išankstinis duomenų vertinimas yra neleistinas, kadangi tai, ar pakanka įrodymų kaltinamojo kaltei pagrįsti pagal jam pareikšto kaltinimo apimtį, teismas galės nuspręsti tik teisiamajame posėdyje, ištyręs turimus arba papildomai gautus duomenis.
Visi klausimai dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo gali būti išspręsti betarpiškai bylos nagrinėjimo teisme metu, todėl kitoks teismo aplinkybių vertinimas nėra pakankamas pagrindas grąžinti bylą prokurorui. Apylinkės teismas nurodė, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 str. 3 p. numatytų reikalavimų, tačiau, anot prokuroro, visos aplinkybės, nurodytos BPK 219 str. 3 p., yra aprašytos, nurodytas BK straipsnis ir konkreti straipsnio dalis. Tai, kad teismas nesutinka su nusikalstamos veikos kvalifikacija dėl neteisėto narkotinių medžiagų įgijimo ir realizavimo kiekių, nereiškia, kad yra surašytas iš esmės įstatymo reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas.
Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro skundas atmestinas.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 06 04 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti prokuroro skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su prokuroro skundu bei bylos medžiaga, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai nusprendė bylos parengimo nagrinėti teisme metu bylą perduoti prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti (BPK 232 str. 3 p.).
Kaip matyti iš skundžiamos teismo nutarties, apylinkės teismas bylos parengimo nagrinėti teisme metu nustatė, kad kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos aprašymas yra netikslus, todėl kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 str. 3 ir 5 p. numatytų reikalavimų.
Apygardos teismo nuomone, apylinkės teismas pagrįstai pripažino, kad kaltinimas A. B. neatitinka įstatymo reikalavimų. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytų aplinkybių, kaltinime nenurodytas įgytų ir realizuotų narkotinių ir psichotropinių medžiagų tikslus kiekis: abstrakčiai teigiama, kad A. B. įsigijo apie 2 g. miltelių, kurių sudėtyje buvo heroino, ir apie 7 g. miltelių, kurių sudėtyje buvo metamfetamino, kad pardavė 22 „čekius“ su heroinu. Atsižvelgiant į šias netikslias kaltinamojo akto formuluotes, darytina išvada, kad apylinkės teismas pagrįstai pažymėjo, jog nėra galimybės tiksliai kvalifikuoti A. B. nusikalstamą veiką nenustačius įgytos ir realizuotos narkotinės ir psichotropinės medžiagos kiekio. Nors skunde pabrėžiama, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo išnaudotos visos galimybės, siekiant nustatyti konkretų narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekį, tačiau BK 260 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė už pačių narkotinių ir psichotropinių medžiagų neteisėtą disponavimą, o ne disponavimą abstrakčiais milteliais, turinčiais narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Be to, iš Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų matyti, kad narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekio mato vienetas yra gramai. Netikslinga narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekį įvardinti „čekiais“. Taigi kaltinamajame akte nurodytas kaltinimas A. B. yra nekonkretus ir tai turi įtakos tiksliai padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacijai.
Be to, kaip matyti iš kaltinamojo akto (t. 2, b. l. 29-33), kaltinime neaiškiai nurodytas ir nusikaltimo padarymo laikas: teigiama, kad apie 7 g. miltelių, turinčių psichotropinės medžiagos – metamfetamino, A. B. neteisėtai įsigijo 2011 03 21 d., o iš jų 2 g. miltelių kaltinamasis įsigijo iki 2011 03 21 d.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismui pagrįstai kilo abejonė dėl kaltinamojo teisės į gynybą tinkamo užtikrinimo, todėl pirmosios instancijos teismas dėl netinkamai surašyto kaltinamojo akto pagrįstai negalėjo pradėti nagrinėti bylą teisiamajame posėdyje, o bylą nusprendė grąžinti prokurorui, kad būtų pašalinti visi neaiškumai, kurių apylinkės teismas pašalinti ir panaikinti bylos parengimo nagrinėti teisme metu neturėjo galimybių. Prokuroro manymu, A. B. teisė į gynybą nebuvo pažeista, nes įvertinus visas aplinkybes jam buvo parinktas palankiausias baudžiamojo įstatymo straipsnis, tačiau tokia prokuroro išvada nėra teisinga. Pažymėtina, kad teisės į gynybą turinį sudaro kaltinamojo teisių bei procesinių garantijų sistema, kuri suteikia galimybę neigti ar ginčyti pateiktą kaltinimą. Nagrinėjamu atveju, esant nekonkrečiam suformuluotam kaltinimui, darytina išvada, kad A. B. negalėtų tinkamai gintis. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad nenustačius visų nusikalstamos veikos aplinkybių netikslinga asmeniui parinkti palankiausią BK straipsnį, kadangi pagal BK 2 str. įtvirtintas pagrindines baudžiamosios atsakomybės nuostatas pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka konkrečią baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamos veikos sudėtį.
Panaikinti skundžiamą nutartį nesuteikia pagrindo ir tas skundo argumentas, kad, kaip nurodo prokuroras, nėra įvardinta, kodėl nutartyje minimų pažeidimų nebūtų galima ištaisyti teisme, kaip tai trukdo nagrinėti bylą. Pažymėtina, kad apylinkės teismo nutarties skundo atmetimo motyvai bei argumentacija yra pakankama. Atmetamas kaip nepagrįstas ir kitas skundo argumentas, kad apylinkės teismas neleistinai išsakė savo išankstinę nuomonę dėl ikiteisminio tyrimo duomenų vertinimo.
Prokuroras skunde mini ir BPK 257 str. įtvirtintą nuostatą, kurioje numatyta, kad teismas motyvuota nutartimi praneša prokurorui, kai paaiškėja, kad kaltinamasis gali būti padaręs kitą nusikalstamą veiką. Teismas, nustatęs, kad byloje surašytas iš esmės BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo pradėti nagrinėti bylą teisme, neprivalo laukti ir tikėtis, kad prokuroras galbūt pakeis kaltinimą. Priešingai – pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad byloje surašytas iš esmės BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo pradėti nagrinėti bylą teisme, bylą perduoda prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti.
Prokuroras skunde pabrėžia, kad apylinkės teismas neteisingai vadovavosi straipsniu, reglamentuojančiu sprendimų priėmimą teisiamajame posėdyje (BPK 254 str. 3 d.). Apygardos teismas sutinka su tokia skundo išvada. Baudžiamosios bylos nagrinėjimas bylos grąžinimo prokurorui metu dar nebuvo pradėtas, todėl akivaizdu, kad šiuo atveju apylinkės teismas turėjo remtis BPK 232 str. 3 p. nuostatomis. Tačiau iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas, nors ir nurodęs neteisingą BPK straipsnį, sprendimo esmę bei motyvus išdėstė tinkamai, todėl nėra pagrindo dėl šios priežasties panaikinti apylinkės teismo nutartį.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad prokuroro skunde išdėstyti argumentai nelaikytini pagrįstais, kad būtų pagrindas skundą tenkinti ir panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį.
Esant nurodytoms aplinkybėms, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 06 04 d. nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, ją naikinti prokuroro skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
atmesti Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro R. J. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 06 04 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.