Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posedyje, BPK 441 str. tvarka, išnagrinejes Vilniaus apylinkes prokuraturos prokuroro skunda del Vilniaus miesto rajono apylinkes teismo teisejos 2009 m. balandžio 28 d. nutarties, kuria panaikintas Vilniaus rajono apylinkes prokuraturos prokuroro 2009 m. kovo 4 d. nutarimas, kuriuo atsisakyta pradeti ikiteismini tyrima,

2009-03-03 Vilniaus rajono apylinkes prokuraturoje gautas V. B. prašymas pradeti ikiteismini tyrima del eismo ivykio, kadangi jo metu buvo sužalotas jos sunus ir sudaužius automobili padaryta didele turtine žala.

Vilniaus rajono apylinkes prokuraturos prokuroras 2009-03-04 nutarimu atsisake pradeti ikiteismini tyrima del V. B. skundo Nr. 8-17/2008.

Vilniaus rajono apylinkes teisme gautas V. B. skundas del Vilniaus rajono apylinkes prokuraturos 2009-03-04 nutarimo atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima.

Vilniaus rajono apylinkes teismo teiseja 2009 m. balandžio 28 d. nutartimi panaikino Vilniaus rajono apylinkes prokuraturos prokuroro 2009 m. kovo 4 d. nutarima, kuriuo atsisakyta pradeti ikiteismini tyrima.

Vilniaus rajono apylinkes prokuraturos prokuroras skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkes teismo ikiteisminio tyrimo teisejos 2009-04-28 nutarti ir atmesti pareiškejos V. B. skunda del atsisakymo pradeti ikiteismini tyrima, kadangi skundžiama nutartis nepagrista, neteiseta, todel naikintina.

Pateiktoje medžiagoje nera jokiu objektyviu duomenu, kad eismo ivykio metu V. Z. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata (jam konstatuoti tik neskausmingi nubrozdinimai abieju kelio sanariu srityse, kuriems nereikalingas gydymas). Medžiagoje nera duomenu, kad V. B. del galimo eismo ivykio patyre didele žala (nepateiktos pažymos apie jos pajamas, turima kilnojamaji ir nekilnojamaji turta ir pan.), o del galimo eismo ivykio ir jo pasekmiu yra priimtas isiteisejes 2008-10-17 sprendimas Vilniaus rajono apylinkes teismo nutarimas administracinio teises pažeidimo byloje Nr. A 2.6.-1304-298/2008, todel nera teisinio pagrindo pradeti ikiteismini tyrima (LR BPK 3 str. l d. 8 p.). Istatymai nedraudžia dvigubos teisines atsakomybes, kai nustatomi idealiosios sutapties atvejai – viena veika pažeidžiami skirtingi objektai (Europos Žmogaus Teisiu Teismo jurisprudencija: Grandinger prieš Austrija (1995-10-23), Oliveira prieš Šveicarija (1998-07-30)) ar kai nesutampa esminiai teises pažeidimo požymiai.

Nagrinejamojoje situacijoje, pradejus ikiteismini tyrima, butu iškraipytas konkretaus fakto teisinis vertinimas ir pažeistas non bis in idem principas: pažeideja nubaudus už vairavima esant neblaiviam, butu sprendžiamas klausimas del jo patraukimo baudžiamojon atsakomyben už ta pati vairavima (toje pacioje vietoje ir tuo paciu laiku), kurio metu buvo padarytas pareiškejos nurodytas galimas kriminalinis eismo ivykis.

Pažymima, kad pareiškejos nurodytos aplinkybes savaime neužtraukia baudžiamosios atsakomybes: dideles žalos požymis yra vertinamasis, taciau pažymos apie jos pajamas nepateiktos. Be to, automobilio savininke ir valdytojai buvo apsidraude transporto priemoniu valdytoju civilines atsakomybes privalomuoju draudimu ir draudimo bendrove, administruojanti galima eismo ivyki, remiantis V. B. pateikta eismo ivykio tyrimo specialisto išvada, privales atlyginti turtine ir iš dalies neturtine žala, todel nera jokiu duomenu, kad V. B. del galimo eismo ivykio patyre didele žala. V. Z. konstatuoti neskausmingi nubrozdinimai abieju kelio sanariu srityse, kuriems nereikalingas gydymas, sutinkamai su Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykliu 9 punktu, nelaikytini nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Teismas, išnagrinejes administracine byla, pažeide administracines teisenos normas ir neitrauke V. B. i procesa, kaip nukentejusiosios, todel pareiškejos nurodytos aplinkybes – galima turtine žala, V. Z. nežymus sveikatos sutrikdymas ir eismo ivykio mechanizmas, pagristas nepriklausomo autotechninio tyrimo specialisto išvada, nebuvo teismui žinomos priimant galutini sprendima administracineje byloje, todel V. B. tikslinga kreiptis i Lietuvos vyriausiaji administracini teisma del šios administracines bylos, užbaigtos isiteisejusiu teismo nutarimu, proceso atnaujinimo.

Teismo posedyje pareiškeja ir jos atstove praše skundo netenkinti.

Skundas atmestinas.

Non bis in idem principo pažeidimui konstatuoti pakanka (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegijos 2008 m. kovo 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-102/2008 // Teismu praktika, 2008, Nr. 29, 311-316 p.), kad sutaptu bent vienas esminiu veikos požymiu, pvz. apsvaigimas nuo alkoholio vairuojant ir neatsargiai sutrikdant sveikata ar atimant gyvybe. Taciau faktas, jog asmuo jau nubaustas administracine tvarka už veika, kurios atskiras požymis sutampa su inkriminuojama nusikalstama veika, netraktuotinas kaip besalygiškas pagrindas nutraukti baudžiamaja byla. Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija 2007 m. lapkricio 13 d. kasacineje nutartyje suformulavo nuostata, kad tuo atveju, kai pagal nacionaline teise del veikos imanomas tik baudžiamasis procesas, tuo tarpu administracine nuobauda anksciau paskirta tik del klaidos arba nepaaiškejus visoms veikos kvalifikavimui reikšmingoms aplinkybems, non bis in idem principas nelemia baudžiamojo proceso neteisetumo. Kartu nutartyje pažymeta, kad nuteisus asmeni pagal BK, turetu buti sprendžiamas klausimas del nuteistajam paskirtos nuobaudos panaikinimo ATPK 23 skirsnyje nustatyta tvarka (kasacine nutartis Nr. 2K-686/2007), kuris sprendžiamas tik isiteisejus apkaltinamajam nuosprendžiui del atitinkamos nusikalstamos veikos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegijos 2007 m. rugpjucio 31 d. nutartis byloje Nr. N18-1663/07).

Atsižvelgus i išdestyta, konstatuotina, kad nagrinejamoje byloje administracinio nubaudimo faktas nelemia baudžiamojo proceso negalimumo. Pirma, administracine nuobauda V. D. paskirta neitraukus V. B. i procesa, kaip nukentejusiosios, todel pareiškejos nurodytos aplinkybes – galima turtine žala, V. Z. nežymus sveikatos sutrikdymas ir eismo ivykio mechanizmas, pagristas nepriklausomo autotechninio tyrimo specialisto išvada, nebuvo teismui žinomos priimant galutini sprendima administracineje byloje. Antra, galimai, V. D. padarytas keliu eismo taisykliu pažeidimas galejo V. B. padaryti didele turtine žala ar V. Z. nežymu sveikatos sutrikdyma. Tuo tarpu administracine tvarka V. D. nubaustas tik už viena KET pažeidima, numatyta Lietuvos Respublikos ATPK 130² str. – už transporto priemones vairavima, esant vairuotojui neblaiviem arba apsvaigusiam nuo narkotiniu, psichotropiniu ar kitu psichika veikianciu medžiagu, kai asmeniui buvo paskirta administracine nuobauda už šio kodekso 126 straipsnio pirmojoje, ketvirtojoje ir penktojoje dalyse, 127 straipsnio treciojoje dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus. Trecia, kaltinamojo pripažinimo kaltu pagal BK ir atitinkamo kaltinamojo nuosprendžio priemimo ir isiteisejimo atveju paskirta administracine nuobauda galetu buti panaikinta ATPK 23 skirsnyje nustatyta tvarka, taip išvengus dvigubo nubaudimo draudimo pažeidimo.

Tik surinkus faktinius duomenis apie padarytos žalos dydi ir gavus teismo medicinos specialisto išvada del kuno sužalojimo sunkumo laipsnio, galima spresti klausima ar pradeti ikiteismini tyrima.

atmesti Vilniaus apylinkes prokuraturos prokuroro skunda ir palikti galioti Vilniaus miesto rajono apylinkes teismo teisejos 2009 m. balandžio 28 d. nutarti.

Nutartis yra galutine ir neskundžiama.