Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

institucijos teikiančios išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Klaipėdos rajono savivaldybėje atstovei K. J. ,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovės V. P. ieškinį atsakovui A. V. dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė.

Institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius per teismo nustatytą terminą pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovės šeima yra žinoma nuo 2019-01-28, taikomas atvejo vadybos procesas. Buvo lankytasis ir bendrauta su ieškove su kuria gyvena jos brolis ir jos du nepilnamečiai vaikai. Ieškovė gyvena dviejų kambarių nuomojame bute, kuris tvarkingas, jaukus. Nustačius, jog atsakovas yra vaiko tėvas, jis privalo mokėti išlaikymą. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka vaiko interesus.

Teismo posėdžio metu šalys pateikė teismui taikos sutartį, kurioje susitarė dėl ieškinio pareikštų reikalavimų, t. y. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, dėl išlaikymo priteisimo, prašė taikos sutartį patvirtinti, o dėl pirmojo reikalavimo – pripažinti, kad atsakovas yra D. P., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, o D. P., gimęs (duomenys neskelbtini), yra atsakovo sūnus. Sūnui palikti P. pavardę nagrinėti iš esmės.

Atsakovas teismo posėdžio metu su ieškinio reikalavimu dėl pripažinimo, kad atsakovas yra D. P., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, o D. P., gimęs (duomenys neskelbtini), yra atsakovo sūnus. Sūnui palikti P. pavardę sutiko ir prašė jį tenkinti. Nurodė, jog su ieškove bendravo iki vaiko gimimo, taip pat ir po vaiko gimimo. Su sūnumi bendrauja, vaikas jį laiko savo tėvu. Sutinka, jog sūnui liktų motinos pavardė.

Institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog vaikas turi teisę žinoti kas jo tėvas, todėl reikalavimas nustatyti, jog atsakovas yra vaiko tėvas atitinka vaiko interesus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintas, taikos sutartis tvirtintina ir toje dalyje civilinė byla nutrauktina.

Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė yra D. P., gim. (duomenys neskelbtini) motina, gimimo liudijime duomenų apie vaiko tėvą nėra. Uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „UNGE“ 2021-09-29 ekspertizės aktas Nr. 0031/21 patvirtina, kad atsakovas A. V. yra D. P., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas su tikimybe 99,999280 proc.

Dėl tėvystės nustatymo.

Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. Tai ypač aktualu nesantuokiniams vaikams. Tai yra svarbus juridinis faktas, leidžiantis nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis, vaiko tėvus.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.138 straipsnis numato, kad vaiko tėvus patvirtina civilinės metrikacijos įstaigoje įrašytas gimimo įrašas ir gimimo įrašo pagrindu išduotas gimimo liudijimas. Pagal CK 3.140 straipsnio 4 dalį, kai vaiką pagimdė motina, kuri nėra susituokusi, ir jei po ankstesnės santuokos pabaigos praėjo daugiau kaip trys šimtai dienų, vaiko tėvu gimimo akto įraše gali būti įrašytas vyras, kuris įstatymo nustatyta tvarka tėvystės pripažinimo pareiškimu pripažinęs tėvystę, arba teismo sprendimu nustačius jo tėvystę.

Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 3 straipsnyje nustatyta, kad kiekvieno nesantuokinio vaiko tėvystė gali būti įrodoma arba nustatoma savanorišku pripažinimu arba teismo sprendimu, o 5 straipsnyje nurodyta, kad bylose dėl tėvystės nustatymo priimami moksliniai įrodymai, kurie gali padėti nustatyti arba paneigti tėvystę.

CK trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas. CK 3.148 straipsnyje išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo) ir kitos Civilinio proceso kodekse išvardytos įrodinėjimo priemonės. Taigi pagrindas tėvystei nustatyti yra ne tik moksliniai įrodymai, bet ir kiti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai (CK 3.148 straipsnio 1 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus išduoto gimimo liudijime D. P. motina įrašyta V. P., apie tėvą duomenų nėra nurodyta. Ieškovės ir atsakovo paaiškinimai patvirtina, jog ginčo šalys nors nebuvo susituokę, tačiau palaikė artimus tarpusavio ryšius ir turėjo lytinius santykius. Ieškovė nurodė, jog atsakovas yra jos nepilnamečio sūnaus D. P. tėvas, atsakovas žinojo, jog ieškovė laukiasi, taip pat atsakovas žinojo ir apie sūnaus gimimą. Atsakovas patvirtino, jog su ieškove bendravo, žinojo apie sūnaus gimimą, visi kartu gyveno. Atsakovas patvirtino, jog vaikas D. laiko jį savo tėvu, su juo šiuo metu bendrauja. Ieškovė taip pat patvirtino, jog berniukas žino, jog atsakovas yra jo tėvas. UAB „UNGE“ 2021-09-29 ekspertizės aktas Nr. 0031/21 patvirtina, kad atsakovas A. V. yra D. P., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas su tikimybe 99,999280 proc. Atsakovas, susipažinęs su DNR tyrimais, pripažino tėvystę. Atsižvelgiant į šalių paaiškinimus bei rašytinius įrodymus, pripažintina, jog yra pagrindas nustatyti atsakovo A. V. tėvystę, pripažįstant, jog jis yra nepilnamečio vaiko D. P., gim. (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas, o D. P., gim. (duomenys neskelbtini), yra atsakovo sūnus (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodeksas (toliau - CPK) 178, 185, 187 straipsniai, CK 3.149 - 3.148 straipsniai).

Dėl vaiko pavardės.

Ieškovė prašo, jog sūnui būtų palikta „P.“ pavardė. Atsakovas sutinka, jog sūnui būtų palikta pavardė „P.“.

Teismas nurodo, jog vaiko pavardės suteikimo principines nuostatas reglamentuoja CK 3.167 straipsnis. Minėto straipsnio 1 dalis nustato, jog kiekvienam vaikui yra suteikiama tėvų pavardė. Jei tėvų pavardės skirtingos, vaikui suteikiama tėvo ar motinos pavardė tėvų susitarimu. Tėvui ir motinai nesusitarus, vieno iš tėvų pavardė suteikiama teismo nutartimi.

Pažymėtina, kad šios kategorijos bylose būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.).

Tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai teisės aktai įtvirtina nuostatą, kad, sprendžiant ginčus dėl vaikų, būtina išsiaiškinti vaiko pažiūras ir norus su juo susijusiu klausimu, nepriklausomai nuo vaiko amžiaus, svarbu, kad vaikas sugebėtų suformuluoti savo pažiūras. Nagrinėjamu atveju, ieškovė nurodė, jog sūnus D. P. nenori keisti savo pavardės ir nori, jog jo pavardė liktų tokia pati kaip ir nuo gimimo. Atsakovas sutiko, jog sūnui liktų jo dabartinė pavardė „P.“, todėl teismo vertinimu, atsižvelgiant į šalių paaiškinimus, į tai, jog ginčo dėl pavardės nebėra, į vaiko amžių, darytina išvada, kad vaiko gimimo liudijime paliktina pavardė „P.“ labiausiai atitiktų nepilnamečio vaiko interesus, todėl įrašius gimimo įraše duomenis apie berniuko tėvą, vaiko pavardė nekeistina ir paliktina „P.“.

Dėl taikos sutarties patvirtinimo.

Teismas nurodo, kad įstatyme taikos sutartis apibrėžta kaip šalių susitarimas, kuriuo jos tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 straipsnio 1 dalis). Šalių galimybė pasinaudoti taikos sutarties institutu kaip instrumentu užbaigti kilusį jų teisminį ginčą įtvirtinta civilinio kodekso normose (CK 6.983 str.–6.986 straipsniai) ir civilinio proceso normose.

CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis numato, kad bet kurioje proceso stadijoje šalys gali bylą baigti taikos sutartimi. Jei šalys taikos sutartį dėl ginčo esmės sudaro ir pateikia ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui, pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą teismo sprendimą ir bylą nutraukia (CPK 140 straipsnio 4 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad šalys tarpusavio susitarimu dalį ginčo, t. y. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui D. P. priteisimo, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, atsakovo bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo išsprendė taikiu susitarimu, o šalių sudarytos taikos sutarties turinys atitinka taikos sutarčiai keliamus reikalavimus, numatytus CK 6.983 – 6.986 straipsniuose, sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešam interesui, nepažeidžia šalių bei jų nepilnamečio vaiko ir kitų asmenų teisių ar įstatymų saugomų interesų, teisinės pasekmės, numatytos CPK 294 straipsnio 2 dalis, šalims žinomos, todėl šalių sudaryta taikos sutartis tvirtintina ir toje dalyje civilinė byla nutraukiama (CPK 42 straipsnis, 140 straipsnio 3, 4 dalys ir 293 straipsnio 5 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškinio reikalavimas dėl tėvystės nustatymo patenkintas visiškai, dėl kitų reikalavimų šalys susitarė taikiai ir taikos sutartyje šalys susitarė, jog šalys viena kitai nekompensuoja patirtų bylinėjimosi išlaidų, o dėl išlaidų, susidariusių teikiant antrinę teisinę pagalbą ieškovei bei teismo patirtų pašto išlaidų, sprendžia teismas.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šalims sudarius taikos sutartį ir bylą nutraukus, ieškovei turi būti grąžinta 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio (CPK 87 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė nuo žyminio mokesčio atleista, taip pat Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2020-12-04 sprendimu Nr. (8.3)TP-20-T-1039-13456 yra 100 procentų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Kadangi ieškovė nėra sumokėjusi žyminio mokesčio, nes ji atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl iš atsakovo priteistina 85,00 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl tėvystės nustatymo bei 25 procentai žyminio mokesčio, tai yra 78,75 Eur už reikalavimus dėl gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos bei išlaikymo priteisimo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2020-12-04 sprendimu Nr. (8.3)TP-20-T-1039-13456 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ ieškovei suteikta 100 procentų antrinės teisinės pagalbos. 2021-11-09 teisme gauta pažyma „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“, kurioje nurodyta, jog atstovaujant ieškovę buvo patirtos 440,60 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos esmė yra ta, kad dalis ar visos tokios pagalbos teikimo tam tikrų kategorijų asmenims išlaidos yra apmokamos iš specialiai tam skirtų valstybės biudžeto lėšų. Asmenims, turintiems teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, ši pagalba teikiama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – VGTPĮ) nustatytais atvejais ir tvarka. VGTPĮ 17 straipsnyje numatyta, jog siekiant užtikrinti nuolatinę antrinę teisinę pagalbą, tarnyba konkurso būdu atrenka antrinę teisinę pagalbą teikiančius advokatus ir su jais sudaro sutartis, kuriems yra mokamas užmokestis ir šiam užmokesčiui mokėti naudojamos valstybės biudžeto lėšos. Taigi šiuo atveju tarnybai nusprendus teikti ieškovei valstybės garantuojamą 100 procentų apmokamą antrinę teisinę pagalbą ir paskyrus ieškovei advokatą, valstybė patyrė išlaidų. Kadangi šiuo atveju bylinėjimosi išlaidas patiria valstybė, kuri tiesiogiai nedalyvauja šalims sudarant taikos sutartį, todėl šalims nesusitarus, kuri iš jų atlygins visas valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas, jos valstybei turi būti atlygintos remiantis CPK 96 straipsniu. Būtent CPK 99 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.

Nagrinėjamoje byloje buvo siekiama bylą užbaigti taikiai, atsakovas atvyko į teismo posėdį, su ieškinio pareikštais reikalavimais sutiko visiškai, todėl visos šios nurodytos aplinkybės rodo, jog atsakovo procesinis elgesys buvo tinkamas. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovo elgesys teisminio proceso metu buvo tinkamas, įvertinus tai, jog atsakovas su pirmuoju reikalavimu sutiko visiškai, dėl kitų reikalavimų šalys sudarė taikos sutartį, todėl teismas sprendžia iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų valstybei nepriteisti.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinio reikalavimą dėl tėvystės nustatymo tenkinti visiškai.

Pripažinti, kad atsakovas A. V., a. k. (duomenys neskelbtini), yra D. P., a.k. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas.

Įpareigoti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Paslaugų ir civilinės metrikacijos skyrių įrašyti vaiko D. P., a.k. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) išduotame gimimo liudijime AA Nr. (duomenys neskelbtini) , įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), duomenis apie tėvą A. V., a.k. (duomenys neskelbtini).

Patvirtinti ieškovės V. P. ir atsakovo A. V., sudarytą 2021-11-10 taikos sutartį, pagal kurią:

1. Nustatyti, jog D. P., a. k (duomenys neskelbtini), gyvenamoji yra su V. P..

2. Atsakovas, A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) sutinka su reikalavimu mokėti 250,00 (dviejų šimtų penkiasdešimt) eurų išlaikymą nepilnamečiui sūnui D. P., a. k. (duomenys neskelbtini). Išlaikymą atsakovas įsipareigoja mokėti nuo ieškinio padavimo teisme dienos, t. y. 2021- 05-11. Išlaikymą A. V. įsipareigoja mokėti kas mėnesį iki sūnaus D. P. pilnametystės, pervedant išlaikymą į banko sąskaitą, esančią Swedbank AB, Nr. (duomenys neskelbtini).

3. Atsakovas A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) sutinka su reikalavimu mokėti išlaikymo įsiskolinimą ir įsipareigoja per 24 mėnesių laikotarpį sumokėti 7200,00 (septynių tūkstančių dviejų šimtų) eurų išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį per 36 mėnesius iki ieškinio teisme padavimo dienos.

4. Šalys susitaria, kad atsakovas A. V. galės bendrauti su sūnumi D. P. pranešęs ieškovei apie pageidaujamą bendrauti dieną ir laiką ne vėliau kaip prieš dvi savaites.

Nutraukti civilinės bylos dalį dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios ir bendravimo tvarkos nustatymo.

Priteisti iš atsakovo A. V. 163,75 Eur žyminio mokesčio valstybei.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sprendimą išsiųsti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Paslaugų ir civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.