- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-08-22
- Bylos Nr.
- ATP-904-200/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-05649-2013-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Angelė Ikasalienė
- Pažeidėjas
- R. B.
- Kategorijos
- 39.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Angelė Ikasalienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto R. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 18 d. nutarimo, kuriuo R. B. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 123 str. 1 d., nubaustas 125 Lt bauda, už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d., nubaustas 2500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., nubaustas 150 Lt bauda; vadovaujantis ATPK 33 str., paskirtos nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė nuobauda – 2600 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams 6 mėnesiams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. B. pagal ATPK 123 str. 1 d., 126 str. 4 d. ir 127 str. 2 d. teismo nubaustas už tai, kad jis 2013-01-22, apie 16.37 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vairuodamas automobilį Lexus RX 330, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su neatlikta privaloma technine apžiūra, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus greičio, automobilio nesuvaldė, atsitrenkė į stovintį automobilį Volvo V40 ir abu automobilius apgadino, vartojo alkoholio (nustatyta 0,95 prom.) po eismo įvykio iki įvykio aplinkybių nustatymo.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas R. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 18 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodo, kad su pirmosios instancijos teismo nutarimu nesutinka, pažymi, kad teismas priimdamas nutarimą neįsigilino į visas įvykio aplinkybes ir liudytojų parodymus, nutarimą surašė su klaidomis. Pasak apelianto, visai tai rodo, kad su byla buvo susipažinta ir ji išnagrinėta paviršutiniškai.
Apeliantas nurodo, kad visos teismo išdėstytos vairuotojo savybės, logiškas mąstymas, o taip pat ir jo sūnaus Ro. B. teismo proceso metu duoti parodymai, kad bandant iš provėžų apvažiuoti duobę, jo vairuojamą automobilį sumėtė, po ko automobilis susilietė su automobiliu Volvo, aiškiai rodo, kad už vairo sėdėjo jaunas, patirties neturintis, savo jėgas pervertinęs vairuotojas. Apeliantas mano, kad atsižvelgiant į jo vairavimo stažą, jis tokios situacijos tikrai būtų išvengęs. Pasak apelianto, žiemos sąlygomis tokia situacija yra kasdienybė, todėl patyręs vairuotojas tokios situacijos tikrai būtų išvengęs.
Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis alkoholį (0,95 prom.) vartojo po eismo įvykio, iki eismo įvykių aplinkybių nustatymo, nes tai neatitinka tikrovės. Apeliantas teismo proceso metu duodamas parodymus teismui paaiškino, kad grįžęs iš darbo papietavo ir išgėrė alaus, kadangi tą dieną į darbą vykti jam daugiau nereikėjo, alų gurkšnojo visą dieną, todėl pasitikti žmonos ir važiavo jo sūnus, kadangi apeliantas jau buvo išgėręs.
Apeliantas pažymi, kad skundžiamame nutarime nėra išdėstyta, kad padaręs autoįvykį ir pasižiūrėjęs, kad apgadintas Volvo automobilis yra tuščias, o iki mamos yra belikę keli šimtai metrų, jo sūnus nuvažiavo paimti motiną ir grįžo po kelių minučių pro tą pačią įvykio vietą, bet žmonių nematė, tačiau byloje yra užfiksuota liudytojų parodymai, kad jie, stovėdami lauke su Volvo automobilio savininku D. K., pamatė, kad pro eismo įvykio vietą pravažiavo eismo įvykį sukėlęs automobilis Lexus RX 330. Pasak apelianto, jis, sukėlęs eismo įvykį, po kelių minučių nevažiuotų tuo pačiu automobiliu pro eismo įvykio vietą, rizikuodamas būti pastebėtas ir sulaikytas.
Apeliantas atkreipia dėmesį, kad jo sūnus Ro. B. pirmą kartą atsidūrė tokioje situacijoje, todėl tam tikriems dalykams neteikė dėmesio. Pasak apelianto, Ro. B. rašytiniame paaiškinime, kurį rašė pirmą kartą, visą situaciją išdėstė taip pat kaip ir žodinio teismo proceso metu, tačiau rašytiniame paaiškinime jis išdėstė tai, ką manė, kad yra būtina, ir paaiškinimas gavosi ne toks smulkus nepaminint kai kurių detalių, o teismo proceso metu, kada klausimus uždavinėjo teismas ir šalis, paaiškinimai gavosi smulkūs. Apeliantas mano, kad todėl Ro. B. rašytiniame paaiškinime ir nurodė, kad automobilį pastatė netoli eismo įvykio vietos, kadangi gyvenamoji vieta nuo eismo įvykio vietos yra apie 30-40 metrų. Apeliantas pažymi, kad jo sūnus taip pat nekreipė dėmesio, kas skambino į policiją, kadangi manė, jog svarbiausia, kad buvo pranešta apie eismo įvykį.
Dėl savo skambučio dėl eismo įvykio į bendrą pagalbos centrą, kur jis sako, kad padarė eismo įvykį, apeliantas nurodo, kad neteikė dėmesio tam, kas padarė eismo įvykį, kadangi nemanė, kad smulki informacija, aiškinant, kas vairavo automobilį ir išdėstant visas smulkmenas, yra svarbi informacija bendrajam pagalbos centrui, manė, kad svarbiausia yra, kad būtų užfiksuotas eismo įvykis, iškviečiant pareigūnus į eismo įvykio vietą ir pareigūnams atvykus jiems pateikti visą smulkią informaciją apie eismo įvykį.
Šalies argumentai
Apeliantas mano, kad liudytojo E. N. parodymuose yra daug prieštaravimų, kurių teismas ne tik nepanaikino, tačiau apie kai kuriuos nieko nepasisakė. Pirmiausia, iš jam pateiktų 4 fotonuotraukų, iš kurių viena buvo R. B., liudytojas parodė į fotonuotrauką Nr. 1, t. y. neatpažino R. B. kaip asmens, eismo įvykio metu vairavusio transporto priemonę. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad liudytojui E. N. nebuvo parodyta fotonuotrauka apelianto sūnaus Ro. B., kuris įvykio metu ir vairavo automobilį. Apeliantas pabrėžia, kad pirminiuose parodymuose liudytojas E. N. teigė, kad vairuotojas buvo apie 50 metų tamsiaplaukis, tačiau apie apsirengimą nieko nebuvo pasisakęs. Teismo proceso metu teisėjo paklaustas, kokiais drabužiais vilkėjo vairuotojas, liudytojas sakė, kad jis mūvėjo kepuraitę su snapeliu, kad lyg mūvėjo tamsią striukę. Apeliantas abejoja, ar važiuodamas iš galo eismo įvykį padariusiam automobiliui, kurio galinis ir šoniniai galiniai langai yra tamsinti, žiemos metu t. y. sausio 22d. 16.37val., liudytojas galėjo tiksliai apžiūrėti eismo įvykį padariusį vairuotoją, jo plaukų spalvą, apsirengimą. Taip pat liudytojas nurodo, kad vairuotojas buvo apie 50 metų amžiaus. Teismo proceso metu teisėjui uždavus klausimą, ar galėjo vairuotojas būti jaunesnis, liudytojas atsakė, kad galėjo būti ir 30-40 metų. Teisėjui paklausus, ar iš salėje sėdinčių asmenų yra asmuo, vairavęs automobilį (tuo metu salėje buvo R. B., jo atstovas ir sūnus Ro. B.), liudytojas atsakė, kad tarp šių asmenų vairuotojo nėra. Pasak apelianto, tokie liudytojo parodymai tik dar kartą patvirtina, kad jis gerai nematė asmens, vairavusio transporto priemonę, kuri sukėlė eismo įvykį.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
R. B. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 123 str. 1 d., 126 str. 4 d. ir 127 str. 2 d. už tai, kad vairuodamas automobilį su neatlikta privaloma technine apžiūra sukėlė eismo įvykį, vartojo alkoholio (0,95 prom.) po eismo įvykio iki įvykio aplinkybių nustatymo. Dėl R. B. padaryto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 123 str. 1 d., jo neblaivumo po įvykio ir to, kad buvo sukeltas eismo įvykis, ginčo nėra, tačiau apeliantas ginčija automobilio vairavimo faktą, nurodo, kad automobilį vairavo jo sūnus Ro. B.
ATPK 284 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.). ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. normos taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Žemesnės instancijos teismas
Įvertinus byloje esančią medžiagą ir pirmosios instancijos teismo nutarimą, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, jog R. B. 2013-01-22, apie 16.37 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vairuodamas automobilį Lexus RX 330, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su neatlikta privaloma technine apžiūra, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus greičio, automobilio nesuvaldė, atsitrenkė į stovintį automobilį Volvo V40 ir abu automobilius apgadino, vartojo alkoholio (0,95 prom.) po eismo įvykio iki įvykio aplinkybių nustatymo, o jo keliama versija, kad jis automobilio įvykio metu nevairavo, vertinama kritiškai kaip pažeidėjo gynybinė pozicija.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde R. B. nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis alkoholį (0,95 prom.) vartojo po eismo įvykio, iki eismo įvykių aplinkybių nustatymo, nes tai neatitinka tikrovės. Apeliantas pažymi, kad teismo proceso metu duodamas parodymus teismui jis paaiškino, kad grįžęs iš darbo papietauti ir papietavęs, išgėrė alaus, kadangi tą dieną į darbą vykti jam daugiau nereikėjo, alų gurkšnojo visą dieną, todėl pasitikti žmonos važiavo jo sūnus, kadangi apeliantas jau buvo išgėręs, t. y. apeliantas nurodo, kad jis įvykio laiku ir vietoje transporto priemonės nevairavo, tuo metu, pasak apelianto, automobilį vairavo jo sūnus Ro. B., kuris ir sukėlė eismo įvykį. Šiuos apeliacinio skundo argumentus paneigia byloje esantys įrodymai. Tai, kad R. B. įvykio metu vairavo automobilį Lexus RX 330, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir sukėlė eismo įvykį, tiek paaiškinime policijai (b. l. 11), tiek apklaustas pirmosios instancijos teisme (b. l. 47-49) netiesiogiai patvirtino eismo įvykį tiesiogiai matęs E. N., kuris nurodė, kad automobilį Lexus RX 330, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo maždaug 50 metų amžiaus vyras, tamsiaplaukis, paaiškino, kad automobilio tikrai nevairavo jaunas žmogus. Nors E. N. neatpažino R. B., kaip asmens, vairavusio minėtą transporto priemonę, tačiau nurodė apytikrį jo amžių ir tai, kad vairuotojas nebuvo jaunas asmuo. Nenustatyta, kad automobilį minėtą dieną galėjo vairuoti kitas panašaus amžiaus asmuo. E. N. dėstomos įvykio aplinkybės tyrimo metu ir per bylos nagrinėjimą teisme buvo nurodomos nuosekliai, logiškai, iš esmės neprieštaringai, nors teismo posėdyje liudytojas negalėjo nurodyti tikslaus vairuotojo amžiaus, tačiau, kad vairuotojas nebuvo jaunas jis tvirtino rašytiniame paaiškinime ir teisme, todėl teismas netikėti jo nurodytomis aplinkybėmis neturi pagrindo. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, pagrindų, dėl kurių minėtas asmuo būtų šališkas, suinteresuotas nepagrįstai apkaltinti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį nebūto pažeidimo padarymu, duoti apie jį melagingus paaiškinimus.
Iš bylos medžiagos matyti, kad po eismo įvykio R. B. paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė, kad būtent jis padarė eismo įvykį, tą patvirtina byloje esantis garso įrašas iš Bendrojo pagalbos centro (b. l. 21). Nors apeliantas nurodo, kad neteikė dėmesio tam, kas padarė eismo įvykį, kadangi nemanė, kad smulki informacija, aiškinant, kas vairavo automobilį ir išdėstant visas smulkmenas, yra svarbi informacija bendrajam pagalbos centrui, manė, kad svarbiausia yra, kad būtų užfiksuotas eismo įvykis, iškviečiant pareigūnus į eismo įvykio vietą ir pareigūnams atvykus jiems pateikti visą smulkią informaciją apie eismo įvykį, tačiau tokie apeliacinio skundo argumentai yra nelogiški ir neįtikinantys. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, R. B. teismo posėdžio metu nuosekliai, logiškai neatsakė, kodėl telefoninio pokalbio metu jis prisiėmė kaltę dėl eismo įvykio, kodėl nenurodė tikrojo eismo įvykio kaltininko, kodėl neišėjo į eismo įvykio vietą, kodėl nesielgė pagal eismo kelių taisyklių reikalavimus. Iš bylos medžiagos matyti, jog tikrasis eismo įvykio kaltininkas yra būtent R. B..
Žemesnės instancijos teismas
Liudytojo Ro. B. (b. l. 7, 45-48) parodymus, kad įvykio metu automobilį vairavo jis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kritiškai, nes Ro. B. parodymai yra nenuoseklūs, jo ir paties R. B. parodymuose yra neatitikimų, be to, Ro. B. yra R. B. sūnus, todėl yra suinteresuotas bylos baigtimi.
Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, daroma išvada, kad R. B. pažeidimai yra visiškai įrodyti, o pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio keisti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 18 d. nutarimas paliekamas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 18 d. nutarimą palikti nepakeistą ir R. B. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.