- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-03
- Bylos Nr.
- ATP-55-174/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-33-3-00522-2015-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Violeta Miliuvienė
- Kategorijos
- 2.7.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. V. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutarimo, kuriuo V. V. nubaustas pagal ATPK 130 str. 1 d. 1013 Eur bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones 4 metams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. V. 2015-07-17 administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 44P-33975781-15 surašytas ir Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutarimu jis nubaustas už tai, kad 2015 m. balandžio 26 d., 3.23 val., Laukuvos gatvėje, Rietavo mieste, vairavo automobilį „Audi A8“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir nepakluso uniformuotų policijos pareigūnų teisėtam reikalavimui, reiškiamam per garsiakalbį, sustabdyti transporto priemonę, įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos ženklais pažymėto automobilio švieslentę bei įjungus patrulinio automobilio mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius, tuo pažeidė KET 16 p. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d. Teismas konstatavo, kad visuma byloje surinktų įrodymų patvirtina, jog V. V. vairavo automobilį. Pažymėjo, jog V. V. teisme iškelta versija apie kito asmens vairuotą jo automobilį nepagrįsta jokiais patikimais duomenimis, ir vertino ją kaip gynybos taktiką siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Nurodė, kad pats V. V. pripažino, kad teisme liudiję policijos pareigūnai neturi pagrindo jį apkalbėti.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu V. V. prašo panaikinti 2015 m. lapkričio 24 d. Plungės rajono apylinkės teismo nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodo, kad teismo sprendimas neteisingas, nepagrįstas ir neteisėtas. Mano, jog teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, pažeisdamas bylų nagrinėjimo teisme betarpiškumo principą, visapusiško ir objektyvaus bylos aplinkybių ištyrimo principą, netinkamai pritaikė ir išaiškino teisės normas. Pažymi, jog veikoje nėra nustatyti administracinio pažeidimo sudėčiai būtini elementai: subjektas – pažeidėjas, objektyvioji pusė – V. V. veiksmai vairuojant automobilį. Nurodo, jog šioje byloje akivaizdžiai liudytojų parodymai prieštarauja esamai vaizdinei medžiagai, iš kurios matyti, kad pareigūnai pradeda važiuoti tarnybiniu automobiliu, nematydami automobilio „Audi A8“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vėliau matyti, jog persekiojamas priekyje važiuojantis automobilis, kurio nei markės, nei valstybinio numerio visiškai nesimato, nes persekiojamas automobilis buvo nutolęs ne mažiau kaip 200 metrų nuo pareigūnų, nesimato, kas vairuoja automobilį. Vienintelė aplinkybė, jog nesimato persekiojamo automobilio vairuotojo, atitinka liudytojų parodymus. Mano, jog pareigūnai akivaizdžiai netinkamai atliko pareigas, nes nepateikė teismui jokių duomenų apie tai, kad persekiojo automobilį „Audi A8“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) o jame už vairo buvo V. V.. Akivaizdžiu laiko tai, kad teisme liudiję pareigūnai neslėpdami nurodė, kad iš anksto buvo nusiteikę „medžioti“ V. V. dėl galimo vairavimo, kas galėjo turėti įtakos ir tolesniems netinkamiems jų veiksmams, bei aplinkybes, kad pareigūnai kitų asmenų nepažinojo. Teisme kaip liudytojai nebuvo apklausti L. J. ir T. B.. Pabrėžia, jog teismo pareiga yra surasti ir apklausti visus liudytojus, mačiusius įvykio aplinkybes, turinčias reikšmės bylai. Jis neprieštaravo, jog šie asmenys nebūtų apklausti, nes manė, jog jo kaltę pagrindžiančių įrodymų byloje nėra, tačiau teismui manant priešingai, šie asmenys turėjo būti apklausti, nes iš užsienio grįžta pas artimuosius. Liudytojas A. P. teisme parodė, kad ilgas laiko tarpas tarp tarnybinių pranešimų ir protokolo surašymo atsirado todėl, jog patruliai neįteikdavo V. V. šaukimo atvykti dėl protokolo surašymo, nes jo nerasdavo namuose. Automobilio savininkė nebuvo apklausta, kadangi iš tarnybinių pranešimų formuluotės ir vaizdo medžiagos pakako duomenų, kad būtų surašytas protokolas V. V.. Liudytojo M. K. tarnybinis pranešimas neužregistruotas policijos komisariate, todėl teismas šiais rašytiniais duomenimis nesirėmė, nors akivaizdu, kad pareigūnas pažodžiui nusirašė nuo savo kolegos ir dar tinkamai neužregistravo šio dokumento, bet pateikė teismui, kas parodo, kad šis dokumentas yra surašytas atgaline data, suklastotas, parodo netinkamus pareigūno veiksmus. Nepateisinamas pareigūnų elgesys dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo praėjus beveik 3 mėnesiams po pažeidimo, nurodant vienintelį motyvą, kad nerado pažeidėjo, tačiau jokių įrodymų apie V. V. paiešką pateikta nebuvo. Mano, jog ši aplinkybė parodo pareigūnų nesąžiningumą, teikiant melagingus duomenis apie jo paiešką, kurios neatliko, nes nebuvo atvykę pas V. V. į namus, raštu į jį nesikreipė, todėl ši versija akivaizdžiai neatitinkanti tikrovės, kada pareigūnai įvykio naktį, turėdami duomenų bazes, galėjo atvykti pas jį į namus įsitikinti, ar jis buvo namuose ar ne, apklausti jo šeimos narius, apžiūrėti automobilį. Remdamasis tuo, kas išvardyta, mano, jog byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai paneigia aplinkybę, kad jis 2015-04-26 3.23 val. Laukuvos g., Rietave, vairavo automobilį ,,Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir neklausė pareigūnų reikalavimo sustoti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Kaip matyti iš skundo turinio, apeliantas ginčija jam inkriminuoto teisės pažeidimo padarymo faktą ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu dėl jo padaryto teisės pažeidimo. Aukštesnysis teismas, neišeidamas už apeliacinio skundo ribų, patikrina apylinkės teismo priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ str. 1 d.).
ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Iš to išeina, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad V. V. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas tinkamai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas ir tinkamai įvertinto byloje surinktus įrodymus – teismo išvados dėl pažeidėjo kaltės padarius inkriminuojamą administracinės teisės pažeidimą pagrįstos, priimtos teismui išsamiai, nešališkai ir teisingai įvertinus įrodymus. V. V. iškelta versija, neva jis namo buvo parvežtas BMW 320 automobiliu ir daugiau tą naktį automobilio „Audi A8“ nevairavo, yra visiškai paneigta byloje surinkta medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 4), policijos pareigūno A. V. tarnybiniu pranešimu (b. l. 5), liudytojų policijos pareigūnų A. V. (b. l. 13–14), M. K. (b. l. 14) parodymais, duotais pirmosios instancijos teismo posėdyje, vaizdo registratoriumi užfiksuota filmuota medžiaga (CD I).
V. V. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu iškėlė versiją, jog 2015 m. balandžio 26 d. buvo stovėjimo aikštelėje, pareigūnai buvo priėję, sakė, kad netriukšmautų, bet vėliau jį BMW automobiliu namo išvežė iš matymo pažįstamos merginos ir jis prie automobilio „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) negrįžo, automobilį paliko T. B. ir L. J. (b. l. 15). Tačiau tai, kad būtent V. V. BMW automobiliui grįžus į stovėjimo aikštelę sėdo už automobilio „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairo, matyti iš byloje esančių pareigūnų parodymų: A. V. nurodė, jog pasistatę automobilį toliau nuo aukštelės atėjo pėsčiomis ir stebėjo stovėdami už tvoros, kaip grįžus BMW automobiliui, iš jo išlipo V. V. su draugu, jie dar lauke rūkė, vėliau V. V. atsisėdo į automobilį „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už vairo, jo draugas šalia ir išvažiavo iš aikštelės. Pareigūnas nurodė, jog yra garantuotas, jog prie vairo sėdo V. V., nes apšvietimas prie parduotuvės buvo geras (b. l. 13–14), ir taip patvirtino savo tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, jog su kolega išlipę iš tarnybinio automobilio pastebėjo, kaip V. V. išlipo iš automobilio BMW, pats atsisėdo už automobilio vairo, o draugas – į priekinę keleivio sėdynę, tai aiškiai matėsi, nes prie prekybos centro buvo įjungtas apšvietimas (b. l. 5). M. K., duodamas parodymus pirmosios instancijos teismo posėdyje, patvirtino A. V. parodymus, nurodė, jog pamatę, jog V. V. automobilyje sėdėjo neblaivus, nusprendė palaukti, ar nebus vairuojama būnant neblaiviam, išlipo iš automobilio, priėjo truputį arčiau, tas automobilis, kuriame sėdėjo V. V. su draugu, išvažiavo, po kurio laiko grįžo, tada jiedu įsėdo į automobilį „Audi A8“, dėl apšvietimo matėsi, kad prie vairo sėdo V. V., o draugas sėdo šalia (b. l. 14). Taigi, tiek A. V., tiek ir M. K. nurodė sutampančias ir viena kitą papildančias aplinkybes – jie pastebėjo, jog V. V. automobilių stovėjimo aikštelėje yra galimai neblaivus, nusprendė palaukti ir pažiūrėti, ar nebus vairuojama, išlipo iš tarnybinio automobilio, priėjo arčiau ir pamatė, kaip išlipęs iš automobilio BMW V. V. sėdo prie automobilio „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairo ir nuvažiavo.
Nors apeliaciniame skunde nurodoma, jog liudytojų parodymai aiškiai prieštarauja vaizdo medžiagai, iš kurios matyti, jog pareigūnai pradeda važiuoti nematydami automobilio „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su tokiu pažeidėjo pateikiamu aplinkybių vertinimu. Policijos pareigūnas M. K. pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė, jog pamačius, jog už vairo atsisėdo V. V., ir einant prie savo automobilio iš akiračio tas automobilis nebuvo išleistas, o iš vietos, kurioje jų tarnybinis automobilis buvo, matėsi tas automobilis, bet buvo didelis atstumas, todėl buvo prieita arčiau, kad būtų aiškiai matyti (b. l. 14). Policijos pareigūnas A. V. pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė, jog kai V. V. įsėdo į automobilį, kai užsivedė jį, jie parėjo į savo automobilį, pasiruošė važiuoti, V. V. pradėjus važiuoti ir jie pradėjo važiuoti, t. y. matė, kaip į automobilį įsėdo V. V., ir grįžę stebėjo, kol automobilis pajudės, o šiam pajudėjus pradėjo jį vytis (b. l. 13–14). Iš prie bylos pridėto vaizdo registratoriumi užfiksuoto vaizdo įrašo FILE150426-032122 matyti, jog policijos automobilis pajuda iš vietos 77 įrašo sekundę, o jau 103 įrašo sekundę vaizdo registratoriaus fiksuojamame vaizde matyti pažeidėjo automobilis (CD I). Akivaizdu, jog policijos automobilyje įrengtu vaizdo registratoriumi fiksuojama tik dalis iš tarnybinio automobilio matomo vaizdo, t. y. tik pro priekinį automobilio langą atsiveriančio vaizdo dalis, todėl tai, kad pirmosiomis persekiojimo sekundėmis nematyti pažeidėjo automobilio, nepaneigia tos aplinkybės, jog pareigūnai negalėjo matyti pažeidėjo per šoninius langus (iš vaizdo medžiagos matyti, jog pareigūnų automobilis stovėjo šonu į parduotuvės aikštelę, iš kurios pajudėjo pažeidėjo vairuotas automobilis) ir iš akiračio pažeidėjo vairuojamo automobilio paleidę nebuvo – pažeidėjo automobilis įraše pasirodo po 26 sekundžių, iš karto, kai abu automobiliai (pažeidėjo ir pareigūnų) išsirikiuoja vienoje tiesėje (CD I).
Skunde taip pat teigiama, jog vaizdo įraše nesimato, jog persekiojamas būtent „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilis, o pareigūnai nepateikė jokių duomenų, jog buvo vairuojamas būtent šis automobilis. Tačiau apeliacinės instancijos teismas negali sutikti ir su šiuo argumentu. Visų pirma, pastebėtina, jog be jokios abejonės realiai pareigūno matomas vaizdas yra kur kas geriau įžiūrimas ir matomas nei užfiksuotas vaizdo registratoriumi. Pastebėtina, jog filmuota naktį, su tokiam filmavimui specialiai nepritaikytu vaizdo registratoriumi, todėl įraše aiškiai matomi tik tarnybinio automobilio šviesomis apšviesti objektai. Iš vaizdo įrašo FILE150426-032122 girdėti, jog persekiojant automobilį 2.22 min. policijos pareigūnas reikalauja, kad automobilis „Audi A8“ sustotų prie dešinojo kelkraščio, o 2.43 min. įraše girdima, kaip radijo ryšiu pranešama budėtojui, jog persekiojamas automobilis „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris nestoja (CD I). Liudytojas M. K. duodamas parodymus pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė, kad tiek asmuo, tiek automobilis yra žinomi, šis automobilis dažnai stovi naktimis stovėjimo aikštelėje, todėl numeriai jam buvo žinomi (b. l. 14). Tai, kad vaizdo registratoriaus įraše matomas vaizdas yra blogesnis nei matomas realiai, nurodė ir pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustas liudytojas A. P., kuris pažymėjo, jog akimi matosi geriau nei kamera užfiksavus vaizdą (b. l. 15), tai patvirtino ir liudytojas M. K., kuris nurodė, jog vaizdo registratoriaus filmavimo kampas labai platus ir iškraipo vaizdą – iš akies atrodo kitaip (b. l. 14). Taigi nors iš įrašo sunku įžvelgti persekiojamo automobilio valstybinius numerius ir automobilio markę, tačiau iš policijos pareigūnų pokalbio girdėti, jog persekiojamas būtent automobilis „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taigi akivaizdu, jog pareigūnai pranešė persekiojantys tą automobilį, kurį iš tiesų persekiojo, todėl abejoti tuo, kad pareigūnai matė, jog stabdo automobilį „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nėra jokio pagrindo. Skunde pažymima, jog pareigūnai nurodė, kad vydamiesi nematė, kas sėdi už vairo, ir tai neva yra vienintelė liudytojų parodymuose pateikiama aplinkybė, atitinkanti vaizdo įraše užfiksuotus vaizdus, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog policijos pareigūnai matė, kaip V. V. sėdo už vairo, užsivedė automobilį ir pajudėjo iš vietos, taigi matė vairavimo faktą ir tik tuomet pradėjo persekioti automobilį. Be to, tai, jog pareigūnai nurodė, kad vykstant persekiojimui, nakties metu automobilyje tamsintais langais nematė vairuotojo ir negalėjo jo identifikuoti, kai vizualiai tai padaryti buvo praktiškai neįmanoma, tik dar kartą parodo, jog policijos pareigūnai ne stengiasi apkaltinti V. V., o pateikia įtikinamą ir nuoseklią įvykių versiją, kuri sutampa su vaizdo registratoriumi užfiksuotais duomenimis.
Apeliantas skunde taip pat nurodo, jog pareigūnai įvykio naktį galėjo atvykti pas jį į namus, nes turėjo duomenų bazę, ir įsitikinti, jog jis buvo namuose, apklausti šeimos narius, apžiūrėti automobilį „Audi A8“. Tačiau iš administracinėn atsakomybėn traukiamo V. V. parodymų pirmosios instancijos teismo posėdžio metu matyti, jog, jo teigimu, automobilis buvo paliktas stovėjimo aikštelėje, įlipti į ji galėjo bet kas, o juo važiuoti nelabai galėjo, nes jis kitą dieną jį rado toje pačioje vietoje. Taigi V. V. apeliaciniame skunde nurodydamas, jog pareigūnai turėjo įvykio naktį atvažiuoti į jo namus ir apžiūrėti ten esantį automobilį, prieštarauja savo pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotiems parodymams, jog automobilis toje pačioje vietoje stovėjo iki kitos dienos (b. l. 15). Be to, liudytojas A. V. teismo posėdžio metu nurodė, jog pareigūnai nustatė, kas yra savininkas, ir važiavo prie automobilio savininko namų, tačiau automobilio „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ten nebuvo (b. l. 14).
V. V. apeliaciniame skunde nurodo, jog pareigūnai buvo iš anksto nusiteikę „medžioti“ jį ir tai turėti įtakos jų tolesniems veiksmams, tačiau pažymėtina, jog policijos pareigūnai visų pirma priėjo ir sudrausmino automobiliuose sėdėjusius asmenis, taigi pačiam V. V. turėjo būti akivaizdu, jog miestelyje patruliuoja policija ir jis kartu su kitais kompanijos nariais yra pakliuvęs į pareigūnų akiratį ir gali būti stabdomas, tačiau nepaisydamas to jis sėdo už automobilio vairo ir stabdomas policijos pareigūnų nepakluso jų reikalavimui sustoti. Vien tai, kad policijos pareigūnai vykdė savo tarnybines pareigas, stebėjo aplinką, identifikavo, jog galimai bus daromas itin pavojingas administracinis teisės pažeidimas – vairavimas būnant neblaiviam, ir nusprendė palaukti ir užkirsti tam kelią, neleidžia abejoti jų parodymų pagrįstumu ar jų asmeniniu suinteresuotumu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti policijos pareigūnų A. V., M. K. bei A. P. parodymais. Be to, byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių pareigūnai būtų suinteresuoti apkalbėti apeliantą. Jokių liudytojų suinteresuotumą byloje galinčių patvirtinti duomenų savo apeliaciniame skunde nepateikia ir pats pažeidėjas. Todėl aukštesnysis teismas neturi jokio pagrindo abejoti šių asmenų parodymais ir manyti, jog jie elgėsi tendencingai ar siekė pakenkti administracinėn atsakomybėn traukiamam apeliantui.
Pažeidėjas taip pat nurodo, jog teismo posėdyje kaip liudytojai nebuvo apklausti T. B. ir L. J., ir taip teismas pažeidė pareigą surasti ir apklausti visus liudytojus, mačiusius įvykio aplinkybes, turinčias reikšmės bylai. Iš bylos medžiagos matyti, kad objektyviam bylos išnagrinėjimui ir V. V. kaltės dėl inkriminuoto ATPK pažeidimo klausimui išspręsti pakako byloje surinktų įrodymų visumos, todėl teismas, bylą išnagrinėdamas posėdyje nedalyvaujant T. B. ir L. J., įstatymo reikalavimų nepažeidė. Be to, iš byloje esančių teismo šaukimų matyti, kad T. B. buvo kviečiamas į teismo posėdžius, tačiau į juos neatvyko, – T. B. mamai įteikus šaukimą ji paaiškino, kad sūnus išvykęs į Didžiąją Britaniją (b. l. 18–19), o L. J. nuspręsta nekviesti, pačiam V. V. nurodžius, jog jis išvykęs į Švedijos Karalystę (b. l. 15). Taigi konstatuoti, kad bylą nagrinėjęs teismas buvo pasyvus, nėra pagrindo. Kartu pažymima, kad įrodymų rinkimo procesas negali būti begalinis, įrodymų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kiek jų pakanka padaryti pagrįstoms išvadoms dėl atsakomybėn traukiamo asmens kaltės buvimo ar nebuvimo.
Apeliacinis teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, pripažįsta, jog liudytojų policijos pareigūnų A. V., M. K. bei A. P. parodymais teisme, pareigūno A. V. tarnybiniu pranešimu, vaizdo registratoriumi užfiksuota vaizdo medžiaga neabejotinai įrodyta, kad V. V. 2015 m. balandžio 26 d., 3.23 val., Laukuvos gatvėje, Rietavo mieste, vairavo automobilį „Audi A8“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir nepakluso uniformuotų policijos pareigūnų teisėtam reikalavimui, reiškiamam per garsiakalbį, sustabdyti transporto priemonę, įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos ženklais pažymėto automobilio švieslentę bei įjungus patrulinio automobilio mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius, tuo pažeidė KET 16 p. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstą bei faktines bylos aplinkybes visiškai atitinkančią išvadą, jog V. V. kaltė visiškai įrodyta. Teismo nutarime aptartų vienas kitą patvirtinančių įrodymų visetas neginčijamai patvirtina V. V. kaltę dėl jam inkriminuoto pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., padarymo. Apeliacinio skundo argumentai dėl V. V. kaltės neduoda pagrindo daryti priešingas išvadas, negu skundžiamame nutarime padarė apylinkės teismas. Neperžengiant apeliacinio skundo ribų nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
V. V. apeliacinį skundą atmesti ir Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutarimą palikti nepakeistą.