Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) staliumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2020 m. spalio 2 d. nuosprendžiu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis A. S. mušdamas nesunkiai sutrikdė sveikatą šeimos nariui: jis 2021 m. vasario 16 d., apie 22 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu savo sugyventinei S. R. kumščiu sudavė du kartus į veido sritį, vieną kartą į galvos sritį, vieną kartą spyrė į koją, taip padarydamas jai galvos sumušimą su kraujosruvomis veide bei nosikaulių lūžį, tai S. R. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Be to, A. S. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas: jis 2020 m. birželio 20 d., apie 20.30 val. Šilojų g., Traksėdžių k., Šilutės r., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo automobilį „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam alkotesteriu nustatytas 1,75 promilių neblaivumas.

Kaltinamasis A. S. kaltu padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, prisipažino visiškai. Parodė, jog 2021 m. vasario 16 d. buvo valstybinė šventė, todėl tą progą nusprendė atšvęsti, dviese su sugyventine S. R. išgėrė butelį alkoholio. Jis pats yra labai ramus, pavartojęs alkoholio jis tikrai netampa agresyvus, ankstesnėje šeimoje išgyveno 27 metus, užaugino du vaikus ir tokių įvykių nėra buvę, tačiau S. pavartojusi alkoholio tampa agresyvi, yra iš tų žmonių, kurie negali vartoti alkoholio. Tą vakarą, kai jau buvo pavartoję alkoholio, tarp jų kilo žodinis konfliktas, kai S. jo sūnų pavadino narkomanu. Jos žodžiai jį labai įskaudino, todėl jis susikrovė daiktus ir norėjo išvykti iš namų (jis gyveno savo sugyventinės S. bute), tačiau S. užrakino duris ir jo neišleido, todėl jie susistumdė. Ji jam pradėjo grasinti, kad jei jis išeis, ji nusižudys, perlipusi balkoną, bandė iššokti iš balkono, tačiau jis ją sustabdė, įtraukė į vidų. Tada ji vėl puolė į balkoną, todėl jis išėmė iš langų rankenas. Pripažįsta, kad šių grumtynių metu sudavė nukentėjusiajai smūgius, nurodytus kaltinamajame akte, kad nuskriaudė ją, tačiau jokio peilio neturėjo ir nukentėjusiajai juo neįbrėžė. Smūgius sudavė, nes nebekontroliavo savo emocijų, norėjo, kad sugyventinė atsitokėtų, nurimtų. Tvirtina, kad S. atvykusiems policijos pareigūnams taip nurodė, norėdama jam pakenkti, nes tuo metu buvo labai įtūžusi. Mano, kad įbrėžimas ant nukentėjusiosios rankos galėjo atsirasti, kai jis ją traukė iš balkono. Yra aštrios balkono metalinių rėmų detalės, jas S. ranka ir galėjo užkliudyti. Sugyventinė nuo jo suduotų smūgių aprimo. Kiek pamena, jis iškvietė policiją. Prieš atvykstant policijai, nukentėjusioji išėjo į lauką ir namo sugrįžo su policijos pareigūnais. Jis buvo sulaikytas dviem paroms. Įvykio aplinkybes atsimena gerai, tik kai atvyko policijos pareigūnai, jis buvo lengvam šoke. Jis neturi priklausomybės alkoholiui, jį vartoja tik per šventes. Po įvykio jis apie porą savaičių gyveno atskirai, tačiau S. gailėjosi dėl šios situacijos, prašė su ja ir toliau kartu gyventi, todėl jis sugrįžo, jie susitaikė, šiuo metu gyvena kartu su S. jos bute. Po šio įvykio daugiau tarp jų nieko panašaus neįvyko, policija kviečiama daugiau nebuvo. Anksčiau tarp jo ir S. nėra buvę konfliktinių situacijų, kurių metu būtų kviečiama policija, smurtas vartotas nebuvo, čia pirmas toks atvejis. Jis yra atlyginęs padarytą žalą Klaipėdos teritorinei ligonių kasai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui. Labai gailisi dėl to, kas įvyko. Jis neseniai įsidarbino UAB (duomenys neskelbtini), su darbdaviu sutarė, kad jam mokės 700 Eur atlyginimą per mėnesį „į rankas“. Jo vaikai jau suaugę, todėl išlaikytinų asmenų neturi, sugyventinė yra dirbanti. Ankstesniu Tauragės apylinkės teismo nuosprendžiu jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl vairavimo esant neblaiviam. Šiuo nuosprendžiu jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio konfiskavimas – jau įvykdyta, jo automobilis, kurį jis vairavo būdamas neblaivus, buvo konfiskuotas.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus buvo nutrauktas, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė.

Be kaltinamojo prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, padarymo įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis.

Nukentėjusioji S. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji nuo 2020 m. lapkričio mėnesio kartu su sugyventiniu A. S. gyvena jai priklausančiame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), jie vedė bendrą ūkį. 2021 m. vasario 16 d. nuo 15 val. būdami namuose abu vartojo alkoholį. Apie 22 val. tarp jos ir A. prasidėjo žodinis konfliktas. Vėliau jai stovint prieš praviras balkono duris, A. jai netikėtai smogė kumščiu du kartus į veidą, pataikydamas į nosį, vieną kartą į dešinę ausį, po to spyrė jai į kairės kojos blauzdą. Jai iš nosies pasipylė kraujas. Tuo metu jis ją bandė išstumti į buto balkoną, tačiau jam to padaryti nepavyko, nes ji išsisuko bei nubėgo link buto durų, kur A., ją pasivijęs, rankoje turėtu peiliu jai vieną kartą įbrėžė į kairę ranką. Nuo suduotų smūgių bei įbrėžimo peiliu ji jautė fizinį skausmą. Išbėgusi į bendrabučio bendro naudojimo koridorių, iškvietė policiją. Netrukus atvyko policija ir greitoji medicinos pagalba. Policijos pareigūnai sulaikė sugyventinį A. S., medikai ją išvežė į ligoninę. Ligoninėje jai buvo nustatytas galvos sumušimas, nosies kaulo lūžis, kairio dilbio sumušimas. Turtinė žala jai nepadaryta, civilinio ieškinio nereikš. Šiai dienai A. S. dėl savo elgesio jos atsiprašė, ji jam atleido, jie susitaikė (b. l. 43-44, 47, 50).

Iš 2021 m. vasario 17 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2021 m. vasario 16 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariate buvo gautas pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje. Reaguojant į pranešimą, nustatyta, kad 2021 m. vasario 16 d., apie 22.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), S. R. (nustatytas 1,95 promilių neblaivumas) bandė šokti pro balkoną, tačiau A. S. (nustatytas 1,61 promilių neblaivumas) ją sulaikė, bandydamas ją laikyti, panaudojo fizinę jėgą, ranka sudavė jai į veidą nenustatytą skaičių smūgių, laikė ją prispaudęs, taip sukeldamas fizinį skausmą. Kad anksčiau būtų buvę smurto artimoje aplinkoje atvejų, nenustatyta (b. l. 1).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų išrašo matyti, kad 2021 m. vasario 16 d. 22.46 val. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariate buvo gautas A. S. pranešimas, jog sugyventinei sutriko psichika, bando iššokti pro langą (b. l. 12-15).

Iš 2021 m. vasario 16 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad apie įvykį policijai pranešė A. S.. Smurtą patyręs asmuo – S. R.. S. R. nustatyti sužalojimai: įdrėskimas ant kairės rankos, ant lūpos, kraujosruva (mėlynė) ant nosies, kiti sužalojimai ant dešinės ausies. Gauti paaiškinimai, kad 2021 m. vasario 16 d., apie 22.30 val. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), S. R. su sugyventiniu A. S.vartojo alkoholį. Pasak A. S., S. R. bandė šokti per balkoną, jis ją sulaikė, bandydamas ją laikyti, panaudojo fizinę jėgą, galimai ranka sudavė jai į veidą nenustatytą skaičių smūgių, laikė ją prispaudęs. S. R. paaiškino, kad tarp jos ir A. S. kilo žodinis konfliktas, po to A. S. pradėjo ją mušti ir pjaustyti jai ranką. Dėl didelio susijaudinimo ir neblaivumo moters mintys buvo nenuoseklios, konflikto aplinkybės neaiškios. Alkotesteriu „Drager 7510“ Nr. ARKA-0017, metrologinės patikros sertifikato Nr. 1379058, S. R. nustatytas 1,95 promilių neblaivumas. GMP, apžiūrėjusi S. R., išvežė ją į ligoninę (b. l. 16-21).

Iš 2021 m. vasario 17 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo atlikta įvykio vietos – buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra (b. l. 23-30).

Iš 2021 m. balandžio 2 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo atlikta vaizdo įrašų, darytų policijos pareigūnų „Body“ kameromis, apžiūra. Juose užfiksuota, kaip į įvykio vietą, esančią adresu (duomenys neskelbtini), atvyksta policijos pareigūnai. Laiptinėje juos pasitinka S. R., ji pareigūnams pasakoja, kad yra visa sudaužyta draugo A., esančio bute. S. R. užsiminė, kad ją norėjo išmesti pro balkoną, A. specialiai paskambino į policiją bei pranešė, kad ji, S. R., nori nusižudyti. Policijos pareigūnė Klaipėdos apskrities VPK budėtojui praneša, kad nusižudyti niekas nenori. Bute policijos pareigūnus bei S. R. pasitinka A. S., jis, eidamas į kambarį, aiškina: „va, žiūrėkit, ką ji padarė, viską išdaužė“. Policijos pareigūnė klausia, iš kur ant S. R. sumušimai, šis paaiškina, kad jis jai sudavė per veidą, ją gelbėjo, ramino, kad išėmė rankeną, nes ji yra girta, norėjo iššokti per balkoną. S. R. aiškina, kad ji yra sužalota, kaip ji rytoj eis į darbą. Policijos pareigūnai sprendžia klausimą dėl medikų kvietimo, paaiškina, kad medikai yra informuoti, A. S. prašo vykti su jais. Policijos pareigūnai A. S. išveda iš buto su daiktais. S. R. nuvedama į medikų automobilį, kur jai nustatomas girtumas – 1,95 promilės alkoholio (b. l. 36-38).

Specialisto išvadoje Nr. G 204/2021 (03) konstatuota, kad S. R. padaryti šie sužalojimai ir jų lokalizacija: galvos sumušimas su kraujosruvomis veide ir nosikaulių lūžiu, kairio dilbio sumušimas su kraujosruvomis ir įbrėžimu. Įbrėžimas kairiame dilbyje gavosi nuo tiesioginio trauminio dinaminio poveikio su kietu aštriu ar smailiu daiktu, o visi kiti sužalojimai gavosi nuo trauminių kontaktų su kietais bukais daiktais, paveikus galvos ir kairio dilbio sritis, tai neprieštarauja užduotyje nurodytomis aplinkybėms. Pagal pateiktų medicininių dokumentų duomenis, S. R. sužalojimai padaryti kairio dilbio sritimi ne mažiau kaip vieną kartą tiesiogiai kontaktavus su kietu aštriu ar smailiu daiktu, ne mažiau kaip du kartus galvos – veido sritimi kontaktavus su kietu buku daiktu ar daiktais ir ne mažiau kaip du kartus kairio dilbio sritimi kontaktavus su kietu buku daiktu ar daiktais. Galvos sumušimo pasekoje padarytas nosikaulių lūžis sveikatą sutrikdė ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, todėl S. R. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, visi kiti sužalojimai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties. Imant sužalojimų visumą, S. R. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 66-67).

Iš 2021 m. vasario 18 d. akistatos protokolo matyti, kad akistatos metu kaltinamasis ir nukentėjusioji liko prie savo parodymų (b. l. 132-134).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, teismas pripažįsta esant įrodyta, kad kaltinamasis A. S. 2021 m. vasario 16 d., apie 22 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu savo sugyventinei S. R. kumščiu sudavė du kartus į veido sritį, vieną kartą į galvos sritį, vieną kartą spyrė į koją, taip padarydamas jai galvos sumušimą su kraujosruvomis veide bei nosikaulių lūžį, tai S. R. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kaltinime nurodytos aplinkybės, kad A. S. S. R. peiliu įbrėžė į kairiąją ranką ir padarė kairio dilbio sumušimą su kraujosruvomis ir įbrėžimu, neįrodytos bylos įrodomąja medžiaga, todėl šalintinos. Dėl įbrėžimo peiliu į ranką, pažymėtina, kad tokias aplinkybes nurodė tik nukentėjusioji, jokių kitų duomenų, patvirtinančių tokius jos parodymus, byloje nėra. A. S. viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad konflikto metu jokio peilio neturėjo, juo nukentėjusiajai į ranką nebrėžė, mano, kad įbrėžimas ant nukentėjusiosios rankos galėjo atsirasti, kai jis ją traukė iš balkono, nes ten yra aštrios metalinės rėmų detalės, kur jos ranka ir galėjo užkliūti. Tokius jo parodymus paneigiančių duomenų byloje nėra. Be to, joks peilis ikiteisminio tyrimo metu įvykio vietoje nebuvo paimtas ir apžiūrėtas. Dėl kairio dilbio sumušimo, pažymėtina, kad ir pati nukentėjusioji tokių aplinkybių nebuvo nurodžiusi, ji aiškino tik, kad kaltinamasis jai įbrėžė į ranką peiliu, bet nenurodė, kad jis jai minėtoje vietoje padarė sumušimus. Tai, kad nurodytos aplinkybės pašalintos iš kaltinimo, kaltinamojo veikos kvalifikacijos nekeičia. Kadangi kaltinamasis nukentėjusiajai savo smurtiniais veiksmais padarė nosikaulių lūžį, atitinkantį nesunkų sveikatos sutrikdymą, tokia jo veika kvalifikuotina pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Kaltinamasis A. S. suprato, kad smurtauja prieš savo sugyventinę, kad tokiais veiksmais sukelia jai fizinį skausmą, ją žaloja, ir norėjo taip elgtis, taigi veikė tiesiogine tyčia.

Kadangi A. S. Tauragės apylinkės teismo 2020 m. spalio 2 d. nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 40 straipsniu, pagal laidavimą ir per 1 metus (nustatytą laidavimo laikotarpį) padarė naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti A. S. nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti, ir teismas sprendžia dėl A. S. baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 40 straipsnio 8 dalis). Pažymėtina, kad atnaujinus įrodymų tyrimą ir sujungus bylas, tai buvo padaryta Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 31 d. nutartimi, teisiamajame posėdyje pakartotinai netiriami pirmosios bylos įrodymai, o tyrimas atnaujinamas tik tam, kad būtų ištirti bausmės rūšiai ir dydžiui parinkti reikšmingi duomenys, taip pat duomenys, būtini kitiems nuosprendžio rezoliucinės dalies klausimams teisingai išspręsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos nutartis byloje Nr. 2K-P-429/2007).

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino nusikaltimu padarytą žalą, tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos šio nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais. Kaltinamasis A. S. padarė du tyčinius nusikaltimus, priskiriamus nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 3 ir 4 dalys), nukentėjusioji civilinio ieškinio byloje nepareiškė, byloje buvo pareikštas Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys 76,95 Eur žalai už nukentėjusiajai suteiktas gydymo paslaugas atlyginti, be to, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius taip pat informavo, kad nukentėjusiajai dėl smurto metu patirtų sužalojimų buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, jai buvo išmokėta 210,16 Eur ligos išmoka, tačiau kaltinamasis padarytą turtinę žalą atlygino, todėl nei Klaipėdos teritorinė ligonių kasa, nei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius pretenzijų jam nebeturi. Nukentėjusioji atleido kaltinamajam, jie susitaikė ir toliau kartu gyvena. Kaltinamasis anksčiau neteistas, BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą nusikaltimą padarė būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nebaustas už šiurkščius KET pažeidimus, yra dirbantis. Įvertinęs tiek kaltinamojo asmenybę, tiek jo padarytus nusikaltimus apibūdinančius duomenis, tai, kad BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta vienintelė galima skirti bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam A. S. už padarytus nusikaltimus paskyrus BK 138 straipsnio 2 dalies ir 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmes, jų dydžius nustatant mažesnius nei apskaičiuoti šių bausmių vidurkiai. Teismo nuomone, tokia bausmė atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bendrąją bausmės paskirtį. Paskirtos bausmės subendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu BK 63 straipsnio 1, 4 dalyse numatyta tvarka. Kadangi yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, kaltinamajam skiriama galutinė bausmė mažinama vienu trečdaliu. Į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. vasario 16 d. 23.00 val. iki 2021 m. vasario 18 d. 08.45 val. (dvi dienos).

BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 2 ir kitas dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. A. S. padarė du tyčinius nusikaltimus, priskiriamus nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijoms, už kuriuos nuteistas laisvės atėmimo bausme, nesiekiančia ketverių metų. Įvertinęs tiek padarytus nusikaltimus, tiek kaltinamojo A. S. asmenybę apibūdinančius duomenis, teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Todėl paskirtos bausmės vykdymas A. S. atidėtinas 1 (vieneriems) metams.

BK 75 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog atidėdamas bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones, šio straipsnio 1 dalyje nustatytą intensyvią priežiūrą ir (ar) nurodytas pareigas. BK 67 straipsnyje apibrėžta baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis ir įtvirtintos jų rūšys. BK 68 straipsnyje reglamentuota viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Atsižvelgiant į tai, kad A. S. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,75 promilių neblaivumas, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 1 metus 6 mėnesius (BK 68 straipsnio 2 dalis), šį terminą skaičiuojant nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos, t. y. nuo 2020 m. birželio 20 d.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalimi, A. S. skirtinos pareigos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių, psichotropinių medžiagų), 9 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Nors prokurorė prašo skirti kaltinamajam BK 72 straipsnyje reglamentuotą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, tačiau pažymėtina, kad kaltinamajam ši baudžiamojo poveikio priemonė buvo paskirta Tauragės apylinkės teismo 2020 m. spalio 2 d. nuosprendžiu, kuriuo jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, šioje dalyje nuosprendis jau įvykdytas, todėl pakartotinai skirti turto konfiskavimą šiuo atveju nėra jokio pagrindo.

A. S. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintinos.

Byloje buvo pareikštas Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys, kuriuo iš kaltinamojo prašoma priteisti 76,95 Eur turtinės žalos atlyginimo už nukentėjusiajai suteiktas gydymo paslaugas (b. l. 71-74). Byloje esantis mokėjimo nurodymas patvirtina, kad kaltinamasis Klaipėdos teritorinei ligonių kasai atlygino padarytą žalą, Klaipėdos teritorinė ligonių kasa atsisakė civilinio ieškinio šioje baudžiamojoje byloje (b. l. 76, 85). Todėl procesas dėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutrauktinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti jį laisvės atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams.

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir nuteisti jį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir subendrintą bausmę A. S. paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu A. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę jam paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti A. S. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. vasario 16 d. 23.00 val. iki 2021 m. vasario 18 d. 08.45 val. (dvi dienas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, bausmės vykdymą A. S. atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių, psichotropinių medžiagų), 9 (devynis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, A. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos, t. y. nuo 2020 m. birželio 20 d.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Procesą dėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – skaitmenines laikmenas, esančias byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.