- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-29
- Bylos Nr.
- 1S-186-634/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrius Endriukaitis
- Nuteistasis
- J. A.
- Advokatai
- Andrius Baranskis, Andrius Baranskisšį
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis nerengdamas teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo J. A. gynėjo advokato Andriaus Baranskio skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. kovo 28 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo J. A. gynėjo advokato Andriaus Baranskio skundas dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. vasario 19 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti J. A. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutartimi pripažintas (duomenys neskelbtini) Agder apygardos teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nuosprendis nuteistojo J. A. atžvilgiu pagal (duomenys neskelbtini) baudžiamojo kodekso 162¹ skirsnio, 3 skirsnio 1 punktą, 5 skirsnio, 60a pažeidimus paskirta – 13 metų laisvės atėmimo, prilyginta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 daliai, 199 straipsnio 3 daliai ir paskirta – galutinė bausmė 13 metų laisvės atėmimo (įskaityta 760 dienų pagal 2020 m. spalio 9 d. nutartį).
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 2 d. nuosprendžiu pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 12 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutartimi suderinta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 14 metų laisvės atėmimo bausmė.
3. Bausmę nuteistasis atlieka nuo 2017 m. liepos 4 d., bausmės pabaiga – 2029 m. birželio 4 d. Komisijos posėdžio dieną, tai yra 2024 m. vasario 19 d., neatlikta bausmės dalis yra 5 metai 3 mėnesiai 19 dienų.
4. Komisijos 2024 m. vasario 19 d nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta nuteistajam J. A. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nuteistojo J. A. gynėjas advokatas Andrius Baranskis šį nutarimą apskundė Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams (toliau – ir Kauno apylinkės teismas), tačiau Kauno apylinkės teismas 2024 m. kovo 28 d. nutartimi J. A. gynėjo advokato Andriaus Baranskio skundą atmetė, motyvuodamas tuo, kad J. A. yra nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, o byloje nėra duomenų, kad nuteistasis būtų padaręs akivaizdžią pažangą ją mažinant, nuteistojo elgesyje stebimi statiniai ir dinaminiai kriminogeniniai veiksniai.
Šalies argumentai
5. Skundu nuteistojo J. A. gynėjas advokatas Andrius Baranskis prašo panaikinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. vasario 19 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. kovo 28 d. nutartį ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 4 dalimi, taikyti J. A. atžvilgiu lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra.
5.1. Skunde nurodo, jog J. A. niekada nebuvo teistas už labai sunkaus nusikaltimo, veikiant organizuota grupe, padarymą. Tokia bendrininkavimo forma jis niekuomet nebuvo kaltinamas ar už tai nuteistas.
Žemesnės instancijos teismas
5.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad vėlesnis nusikaltimas yra sunkesnis už ankstesnįjį. Nepaisant to, kad Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 2 d. nuosprendžiu J. A. buvo nuteistas 2022 metais, tačiau jis buvo nuteistas dėl 2015 metais padarytos nusikalstamos veikos, kuri buvo padaryta lygiagrečiai tuo pačiu laikotarpiu kaip ir (duomenys neskelbtini) nagrinėtoje baudžiamojoje byloje: 2014 m. – 2015 m. Be to, nusikalstama veika, už kurios padarymą J. A. buvo nuteistas Kauno apygardos teismo nuosprendžiu yra mažiau pavojinga nei veika, už kurią jis buvo nuteistas (duomenys neskelbtini).
5.3. J. A. nepateisina savo kriminalinio elgesio, tai nėra nurodyta jokiame bylos dokumente ar OASys vertinime, todėl ši pirmosios instancijos teismo išvada yra nepagrįsta. Skunde nesutinkama su išvada, kad prieš 10 metų padarytos nusikalstamos veikos automatiškai lemia išvadą, kad J. A. negali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.
5.4. Skunde nesutinkama, kad J. A. pasižymi įsitraukimu į nusikalstamą veiką, bendrauja su kriminalinę praeitį turinčiais asmenimis. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių įsitraukimą į nusikalstamą veiką, o atliekant laisvės atėmimo bausmę bendravimas su kitais nuteistaisiais yra neišvengiamas.
5.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino neatliktos bausmės dalį neegzistuojančių arba iškraipytų faktų kontekste. Be to, J. A. jau yra atlikęs beveik devynerių metų laisvės atėmimo bausmę, kas yra nusikaltimų, už kuriuos jis yra nuteistas minimumas. Bausmės atlikimo metu J. A. deda pastangas valdyti kriminogeninius veiksnius, įsitraukia į resocializacijos procesą, įkalinimo įstaigoje dirba, drausminių nuobaudų neturi, elgiasi nepriekaištingai disciplinuotai, įkalinimo įstaigoje jis išsigydė priklausomybę nuo alkoholio. J. A. sutinka, kad jam būtų taikomas lygtinis paleidimas su intensyvia priežiūra, o tai rodo jo motyvaciją išeiti į laisvę ir keisti savo elgesį.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Arvydas Furmonas prašo atmesti nuteistojo J. A. gynėjo advokato Andriaus Baranskio skundą.
6.1. Atsiliepime nurodo, kad šiuo metu J. A. atlieka laisvės atėmimo bausmę dėl labai sunkaus nusikaltimo, susijusio su disponavimu labai dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų, turint tikslą jas platinti, padarymo. Anksčiau teistas du kartus, taip pat ir dėl analogiškos nusikalstamos veikos. J. A. nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, jam nustatyta nemažai dinaminių kriminogeninių veiksnių, kuriuos nuteistasis gali pakeisti ir sumažinti nusikalstamo elgesio riziką iki žemos.
Atsiliepimas
6.2. Skunde nurodomas aplinkybės, kad nuteistasis įsitraukia į resocializacijos procesą, dirba, neturi drausminių nuobaudų, nereiškia, kad yra pagrindas jam taikyti lygtinį paleidimą. Nuteistasis šiuo metu yra neatlikęs gana didelės bausmės dalies, o visuomenės interesas reikalauja, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų jo padarytoms nusikalstamoms veikoms adekvačią bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį.
6.3. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo yra reikšmingas argumentais pagrįstas manymas, jog lygtinai paleidus asmenį, jo nusikalstamas elgesys nebepasikartos ir jis daugiau nebepažeis įstatymų. Nors ir fiksuojamas tam tikras teigiamas nuteistojo elgesio pokytis bausmės atlikimo metu, vis dėl to, nėra pakankamo pagrindo reikšti jam pasitikėjimą ir tikėti, kad jo resocializacija laisvėje bus sėkminga.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo J. A. gynėjo advokato Andriaus Baranskio skundas atmetamas.
7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, atliekantys terminuoto laisvės atėmimo bausmę, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Vertinant nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, kad būtų galima pagrįstai spręsti, jog laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Būtina pažymėti, nuteistųjų resocializacija grindžiama nuteistųjų nusikalstamo elgesio rizikos valdymu ir atkuriamojo teisingumo įgyvendinimu. Nusikalstamo elgesio rizika vertinama vadovaujantis laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus ir (ar) Probacijos tarnybos direktoriaus aprobuotomis metodikomis ir programomis. Vieni svarbiausių resocializacijos tikslų yra užtikrinti veiksmingą nuteistųjų resocializaciją, mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą (BVK 52 straipsnio 1, 2 dalys). To paties straipsnio 3 dalyje yra aptartos nuteistųjų resocializacijos priemonės, kurios yra taikomos resocializuojant nuteistuosius. Taigi, nuteistajam nustatytų kriminogeninių veiksnių valdymo efektyvumo vertinimas taip pat yra svarbus sprendžiant dėl to, ar nuteistojo daroma pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi.
8. Teismas, išnagrinėjęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą, aplinkybių, sudarančių pagrindą naikinti skundžiamą nutartį ir priimti naują sprendimą, nenustatė. Nutartis yra argumentuota, priimta įvertinus visas, tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį charakterizuojančias ir lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, lygtinio paleidimo taikymo klausimas išnagrinėtas laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatytų reikalavimų.
9. J. A. yra atlikęs bausmės dalį, kurią turi atlikti nuteistieji, siekiantys lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra. Tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. Kaip nurodyta pirmiau, lygtinai gali būti paleisti nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai, tačiau jie daro akivaizdžią pažangą mažindami nusikalstamo elgesio riziką.
10. Nuteistajam J. A. 2024 m. vasario 12 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Taigi, siekiant įvertinti, ar yra pagrindas nuteistąjį paleisti lygtinai, turi būti nustatyta, ar nuteistojo daroma pažanga yra akivaizdi. Konstatuoti, kad J. A. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti jam atlikus daugiau nei pusę jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kai jis atlieka laisvės atėmimo bausmę už vieną sunkią nusikalstamą veiką ir dvi labai sunkias nusikalstamas veikas, dar nėra pagrindo. Nors skunde nurodoma, kad nuteistasis įsitraukia į resocializacijos procesą, įkalinimo įstaigoje dirba, drausminių nuobaudų neturi, elgiasi nepriekaištingai disciplinuotai, būdamas įkalinimo įstaigoje išsigydė priklausomybę alkoholiui, kas neabejotinai rodo nuteistojo pastangas valdyti kriminogeninius veiksnius ir yra palankiai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, tačiau vien šios aplinkybės šiuo metu nesudaro pagrindo manyti, kad J. A. atžvilgiu šiuo metu taikant lygtinį paleidimą, bus įgyvendinti bausmės tikslai.
11. Nors J. A. vykdo individualiame plane nurodytas priemones, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, tačiau tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu yra kiekvieno nuteistojo pareiga, o ne išimtinė sąlyga dėl kurios būtų galima taikyti lygtinį paleidimą. Šiuo atveju taip pat svarbu pažymėti ir tai, jog, nepaisant to, jog šiuo metu jis dirba, tačiau jo oficiali darbinė patirtis nėra didelė, o nuo 2023 m. rugsėjo 19 d. pradėjęs atlikti laisvės atėmimo bausmę atvirojo tipo bausmių atlikimo vietoje, įsidarbino 2023 m. spalio 12 d., pradėjus atlikinėti laisvės atėmimo bausmę, buvo išrankus darbui. Nors nuteistasis dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, jo nusikalstamo elgesio rizika yra mažėjanti, tačiau mažėjimas nėra akivaizdus. Lygtinio paleidimo klausimas nuteistajam yra svarstomas pirmą kartą, o ryškesni teigiami pokyčiai pradėti stebėti sąlyginai neseniai.
12. Sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, taip pat reikia įvertinti jo mąstymo ir elgesio pokyčius bei turimas nuostatas. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis sugeba mąstyti lanksčiai, tačiau tai ne visuomet būna pagrįsta visuomenėje priimtomis normomis. Šiuo metu stebima, kad nuteistasis J. A. iš esmės yra pozityvus ir nusiteikęs keisti savo elgesį tiek įkalinimo metu tiek laisvėje. Vis dėl to, vien mąstymo pokyčiai, asmeninių tikslų turėjimas nereiškia, kad yra pagrindas nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą.
13. Atvykęs į įkalinimo įstaigą nuteistasis sutiko dirbti administracijos pasiūlytą mokamą darbą, įkalinimo pradžioje nedirbo – 6 mėnesius buvo reabilitacijos centre, gydėsi dėl nesaikingo alkoholio vartojimo įpročių. Nurodo ieškojęs darbo ir anksčiau tačiau jo nerado. 2022 m. spalio 20 d. įdarbintas tvarkiniu būryje. J. A. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę atviro tipo bausmių atlikimo vietoje, nuo 2023 m. spalio 12 d. užsiima darbine veikla UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir darbinę veiklą tęsia. Turi darbo vietą laisvėje patvirtinančią pažymą. J. A. turi pagrindinį išsilavinimą ir (duomenys neskelbtini) įgytą specialybę. Lietuvoje darbinė patirtis nedidelė, nuteistasis nurodo, kad dažniausiai užsiima darbine veikla užsienyje. Vis dėl to, darbo vietos turėjimas lygtinio paleidimo atveju ir darbas įkalinimo įstaigoje negali būti laikomas apsauginiu veiksniu, nes būdamas laisvėje J. A. padarė nusikalstamas veikas siekdamas gauti greitų pajamų. Taigi, jam neužteko legaliai gaunamo darbo užmokesčio, kaip pats nurodo, (duomenys neskelbtini) gaunamo darbo užmokesčio užtekdavo taupiam pragyvenimui. Šiuo metu nuteistasis taip pat nurodo, kad gaunamo darbo užmokesčio pakanka minimaliems pragyvenimo poreikiams patenkinti. Taigi, nors nuteistasis šiuo metu ir neturi finansinių įsipareigojimų, tačiau negebėjo legaliai, teisėtu būdu pagerinti savo finansinės padėties net ir turėdamas darbą.
14. J. A. išsiskyręs, turi 16 metų dukrą, kuri gyvena su savo seneliais, nes mama gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini). Nuteistasis su dukra bendrauja reguliariai pasimatymų metu ir telefonu. (duomenys neskelbtini) nuteistasis turi draugę, su kuria yra susilaukęs 3 metų amžiaus sūnaus. Dukra, sūnus ir nuteistojo tėvai yra jam emociškai artimi, jis sulaukia paramos ir palaikymo. Nors šios aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistąjį, tačiau artimųjų palaikymas negali būti laikomas apsauginiu veiksniu, nes artimųjų palaikymas egzistavo ir nusikalstamų veikų padarymo metu, tačiau tai nesustabdė J. A. nuo nusikalstamų veikų darymo.
15. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis J. A. nusikalstamą veiką įvykdė organizuotoje grupėje, asmenys pasiskirstė vaidmenimis, jis pats buvo organizatorius. Aukštesnės instancijos teismas taip pat pažymi, kad Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutartyje, kuria buvo pripažintas (duomenys neskelbtini) J. A. atžvilgiu priimtas nuosprendis nurodyta, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas organizuotos nusikalstamos grupuotės grandimi, o tai atitinka BK 25 straipsnio 3 dalį. Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 2 d. nuosprendžiu J. A. nuteistas už tai, kad BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje. Todėl skundo teiginys, kad J. A. niekada nebuvo nuteistas už nusikalstamų veikų padarymą organizuotoje grupėje ir byloje apie tai nėra jokių duomenų, yra nepagrįstas. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad J. A. nebuvo paveiktas už save psichologiškai stipresnių asmenų dėl dalyvavimo nusikalstamoje veikoje, tačiau pats įtraukė kitus į nusikalstamą veiką. Nuteistasis nurodo, kad nusikalstama veika buvo padaryta dėl senkančių finansinių išteklių, jį supančios aplinkos ir draugų. Nuteistojo gyvenimo stiliaus ypatumai praeityje neskatino jo prosocialaus elgesio laisvėje ir gali būti siejami su jo ankstesnio nusikalstamo elgesio raiška. Nors įkalinimo įstaigoje stebimos teigiamos J. A. iniciatyvos realizuoti save pozityviose veiklose, tačiau palyginus jo kriminalinę praeitį ir tai, kokį laiko tarpą yra stebimi teigiami pokyčiai, nuteistojo teigiamos iniciatyvos realizuojant save dar nelaikytinos tokiomis reikšmingomis, kad būt pagrindas J. A. taikyti lygtinį paleidimą.
16. J. A. padaryta nusikalstama veika yra susijusi su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, siekiant jas platinti, tačiau nesusijusi su jų vartojimu. Pats nuteistasis nurodo, kad būdamas laisvėje dalį laiko nesaikingai vartojo alkoholį, dėl to praeityje yra gydęsis nuo priklausomybės. Nuo 2020 m. rugsėjo 15 d. bausmę 6 mėnesius atliko „Priklausomybes turinčių įkalintų asmenų reabilitacijos centre“. Pripažįsta esąs alkoholikas. Piktnaudžiavimo alkoholiu problemos neturėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, tačiau nuteistajam nesprendžiant turimų problemų, nusikalstamo elgesio rizika gali didėti. Šiuo atveju itin svarbi nuteistojo motyvacija sprendžiant turimas problemas su alkoholiu ir jos didinimas, kuris yra įmanomas struktūruotoje aplinkoje, prižiūrint nuteistąjį.
17. Analizuojant nuteistojo problemas su alkoholiu svarbu ir tai, kad J. A. savianalizė yra vidutinė – nurodo neturintis koreguotinų savybių, yra patenkintas savimi, probleminių sričių neįžvelgia. Jis neieško įkalinimo priežasčių, o kaip didžiausią nesėkmę gyvenime, dėl ko daug prarado, nurodo įkalinimą. Nuteistasis sugeba bendrauti su kitais asmenimis įvairiais lygiais, tačiau jam trūksta savikritikos. Nors nuteistasis tiek padarytą nusikaltimą, tiek nusikalstamą elgesį apskritai vertina neigiamai, tačiau buvo išrankus darbo pobūdžiui įkalinimo įstaigoje, o tai leidžia manyti, kad jam yra svarbi kitų nuteistųjų nuomonė apie jį. Taigi, nors J. A. ir išsako teigiamas nuostatas, sugeba bendrauti su aplinkiniais, tačiau savikritikos trūkumas ir kitų nuteistųjų nuomonės vertinimas parodo nuteistojo požiūrio į savo elgesį dvilypiškumą ir neleidžia daryti išvados, kad šiuo metu jis gali būti paleistas lygtinai.
18. 2020 m. spalio 6 d. atlikus pirminį nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, J. A. buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, 2022 m. balandžio 8 d. atlikus pakartotinį vertinimą buvo nustatyta tokia pati vidutinė rizika. 2023 m. gegužės 29 d. atlikus pakartotinį vertinimą taip pat nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau ji pradėjo mažėti, 2024 m. vasario 12 d. vertinimo metu taip pat nustatyta vidutinė rizika, stebima pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Iš nurodytų aplinkybių matyti, kad J. A. nusikalstamo elgesio rizika pradėjo mažėti sąlyginai neseniai, todėl dar nėra pagrindo teigti, kad nuteistajam ir toliau pavyktų ją mažinti būnant nestruktūruotoje aplinkoje.
19. Sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad be statinių kriminogeninių veiksnių: kriminalinė istorija (2-3 teistumai), būdingas teisės pažeidimų modelis, nusikaltimų sunkėjimas, taip pat egzistuoja ir dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: nepastovi gyvenamoji vieta, neturi arba turi mažą / nestabilią darbo patirtį, turi mažą darbo patirtį, lėšų valdymo sunkumai, dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą, buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės, būdingas rizikingas elgesys, ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu, būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas, negeba atpažinti problemų, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas. Šiame kontekste svarbu tai, kad nurodytiems kriminogeniniams veiksniams atsverti egzistuoja tik trys apsauginiai veiksniai, iš kurių vienas buvo nusikalstamų veikų padarymo metu (palaikomi glaudūs šeiminiai santykiai), o vienas atsirado sąlyginai neseniai (pastaruoju metu reiškiamos palankios nuostatos savęs realizavimui socialiai priimtinais būdais, su kuriuo yra susijęs ir trečiasis apsauginis veiksnys – teigiama nuostata į darbinę veiklą.
20. Kaip matyti iš nurodytų aplinkybių, lygtinio paleidimo netaikymą J. A. lėmė ne tik jo padarytos nusikalstamos veikos ar neatliktos bausmės dalis, bet ir jo elgesys bausmės atlikimo metu, bei teigiamų pokyčių, leidžiančių svarstyti lygtinio paleidimo taikymo galimybę, atsiradimo laikas ir egzistavimo trukmė. Šiame kontekste pakartotinai atkreiptinas nuteistojo dėmesys, kad bausmės tikslai taip pat yra ir nubausti nusikaltimą padariusį asmenį ir užtikrinti, kad atlikęs bausmę jis daugiau nenusikalstų. Vertinant skundo argumentus, kad nuteistasis yra atlikęs 9 metų laisvės atėmimo bausmę, o tai skundo autoriaus nuomone yra minimali laisvės atėmimo bausmė, kurią galima skirti už jo padarytas nusikalstamas veikas, pažymėtina, kad BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje yra numatyta minimali dešimties metų laisvės atėmimo bausmė, taigi šiuo metu jis nėra atlikęs minimalios galimos paskirti laisvės atėmimo bausmės.
21. Lygtinis paleidimas nėra paskatinamoji priemonė skiriama nuteistajam už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą ar mokymąsi. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės turi leisti neabejoti, kad bausmės tikslai yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės. Atsižvelgiant į visų nustatytų aplinkybių visumą darytina išvada, kad nuteistojo pataisos procesas dar nėra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai nėra pasiekti. Teismas pritardamas apylinkės teismo išvadai konstatuoja, kad pataisos procesas nuteistajam J. A. turi būti tęsiamas. Nagrinėjamoje byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka išvadai, kad J. A. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.
22. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. kovo 28 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, nėra pagrindo ją naikinti skunde išdėstytais motyvais, todėl ji paliekama galioti, skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo J. A. gynėjo advokato Andriaus Baranskio skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. kovo 28 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.