Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2012-06-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1-928-654/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2012-06-08
Bylos Nr.
1-928-654/2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Alenas Piesliakas
Kaltinamasis
R. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-928-654/2012Teisminio proceso Nr. 1-17-1-02759-2011-7Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.9.9., 2.10.1. (S)
VILNIAUS MIESTO 1 APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. birželio 8 d.Vilnius

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjas Alenas Piesliakas, išnagrinėjęs Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorės Jūratės Karčinskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje R. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, LR pilietis, išsituokęs, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, spec. vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 164 str., -

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. G. vengia išlaikyti vaiką, o būtent:

R. G., žinodamas, kad pagal Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 1999-07-30 išduotą vykdomąjį raštą privalo J. G. (A.) naudai mokėti lėšas sūnaus D. G., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po ¼ dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau MGL kas mėnesį nuo 1999-07-19 iki jo pilnametystės, ar teikti kitą būtiną materialinę paramą vaikui, bei galėdamas tą pareigą vykdyti, vengė pareigos mokėti lėšas, t.y. nuo 2004-06-03 iki šios dienos, nemokėjo lėšų vaikui išlaikyti ir neteikė jam kitos būtinos materialines paramos, dėl ko 2012-02-15 susidarė 9 536,94 Lt įsiskolinimas.

Tokiais veiksmais R. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 str.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis R. G. prisipažino padaręs jam inkriminuotą veiką ir paaiškino, kad jis su J. A. yra išsituokęs, jiems gimė sūnus D. G.. Šiuo metu jis su sūnumi nebendrauja, nes J. A. jam neleidžia. Ankščiau, kai dirbo Gariūnuose, jis teikdavo D. G. išlaikymą, kiek pamena yra davęs 100 JAV dolerių J. A. ir 500 Lt pačiam sūnui. Tačiau vėliau liovėsi mokėti, nes nebeturėjo legalaus darbo. Oficialiai jis nebedirba maždaug nuo 2006 metų. Darbo biržoje negali registruotis, nes nėra uždaręs savo įsteigtos firmos. Šiuo metu gyvena kartu su motina, kuri jį išlaiko, moka už komunalinius patarnavimus, jis jokių kitų lėšų pragyvenimui neturi. Jis supranta, kad turi mokėti sūnui išlaikymą ir pasižada susiradęs darbą prisidėti prie jo išlaikymo (b.l. 115-116, 119-120, 123).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji J. A. parodė, kad R. G. yra jos buvęs vyras, su kuriuo ji išsituokė 1999 metais. Iš R. G. yra priteistos lėšos sūnaus D. G. išlaikymui ¼ visų rūšių uždarbio, bet ne mažiau kaip 1 MGL. Iš pradžių R. G. teikė išlaikymą, tačiau nereguliariai. Po poros metų jis išlaikymą teikti nustojo, aiškino, kad neturi pinigų. Tuomet ji kreipėsi į antstolius, o paskui ir į Vaikų išlaikymo fondą, kuris pradėjo mokėti lėšas nuo 2008 metų sausio mėnesio (b.l. 102-103).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. G. parodė, kad jos sūnus R. G. su buvusia žmona J. G. turi sūnų D. G.. R. G., tuo metu, kai turėjo savo įmonę ir dirbo Gariūnuose, sūnų padėjo išlaikyti. Tačiau šiuo metu jis gyvena su ja. Ji gauna pensiją, iš kurios išlaiko ne tik sūnų, bet dar du savo mirusios dukters vaikus. Ji nežino, dėl kokių priežasčių R. G. neuždaro savo įmonės ir neužsiregistruoja darbo biržoje (b.l. 107-108).

Motyvuojamoji dalis

Iš Vaikų išlaikymo fondų administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos medžiagos matyti, kad nuo 2008 m. sausio mėnesio D. G. yra mokamas nustatyto dydžio išlaikymas, kadangi šios pareigos nevykdo R. G., laikotarpiu nuo 2008 m. sausio mėnesio iki 2011 m. rugsėjo mėnesio iš viso yra išmokėta 5808,06 Lt (b.l. 1-7).

Iš antstolio pateiktos vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad R. G. atžvilgiu yra vykdomas išieškojimas pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1999-07-30 išduotą vykdomąjį raštą, 2012-02-15 išlaikymo įsiskolinimas sudaro 9536,94 Lt (b.l. 15-92).

Iš pažymų matyti, kad R. G. yra bedarbis (b.l. 95), darbo biržoje nesiregistruoja (b.l. 99).

Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad R. G. nevykdo jam Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nustatytos pareigos teikti savo nepilnamečiam sūnui išlaikymą. Pats kaltinamasis prisipažino padaręs šią veiką, jo kaltę patvirtina nukentėjusiosios J. A., liudytojos J. G. parodymai, bei kita bylos medžiaga. R. G. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 164 str.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis ankščiau neteistas, padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, administracine tvarka baustas, niekur nedirba, nesiregistruoja darbo biržoje. Įvertinęs kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus R. G. laisvės apribojimo bausmę.

Ikiteisminio tyrimo metu R. G. buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teismas, -

nusprendžia:

R. G. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 str., ir paskirti jam 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant R. G. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymą, žinios nekeisti gyvenamosios vietos, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir neatlygintinai per 3 mėnesius išdirbti 80 valandų globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikinti teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis pasinaudoja teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir teismo paskirta bausmė vykdoma įstatymais nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas (parašas) Alenas PiesliakasNuorašas tikras:Teisėjas A. Piesliakas