Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys, sekretoriaujant Jolantai Kližentytei, dalyvaujant pareiškėjui E. R., teismo posėdyje išnagrinėjęs E. R. skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2009 m. balandžio 15 d. nutarties, kuria netenkintas jo skundas dėl Palangos miesto apylinkės prokuratūros prokurorės 2009-03-25 nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2009-03-24 Palangos miesto apylinkės prokuratūroje buvo gautas VšĮ Palangos pirminės asmens sveikatos priežiūros centro Vyriausiojo gydytojo E. R. pareiškimas, kuriame jis nurodė, jog Palangos miesto savivaldybės tarybos Turizmo, sveikatos ir socialinės apsaugos komitetas ( toliau Komitetas) 2009-02-04 posėdyje nusprendė įpareigoti Savivaldybės administracijos direktorių organizuoti finansinį audito atlikimą VšĮ Palangos pirminės asmens sveikatos priežiūros centre (toliau – PASSPC) ir, pateikus audito išvadas Tarybai, spręsti klausimą dėl šios įstaigos likvidavimo. E. R. manymu, komiteto nariai, priimdami tokį sprendimą, viršijo savo kompetenciją, akivaizdžiai darė spaudimą valstybės tarnautojui – savivaldybės administracijos direktoriui V. K., nurodydami atlikti neteisėtus veiksmus savo ir kitų asmenų naudai. Pareiškėjo nuomone, komiteto nariai turėjo išankstinę nuostatą likviduoti VšĮ Palangos PASPC ir naudodamiesi savo įtaka nurodė atlikti šališką, neobjektyvų finansini auditą t. y. atlikti neteisėtus veiksmus. Prašyme pradėti ikiteisminį tyrimą E. R. pažymėjo, kad Palangos PASPC yra pelningai veikianti įstaiga, teikianti paslaugas beveik pusei miesto gyventojų, o kitiems kurorto gyventojams pirmines sveikatos paslaugas teikia komiteto narės S. K. individuali įmone. Abi įstaigos tarpusavyje konkuruoja, todėl siekiama likviduoti konkuruojančią įstaigą bei panaudos pagrindais perimti VšĮ Palangos PASPC patalpas. 2009-02-04, t. y. tą pačią dieną kai Komitetas priėmė aptariamą sprendimą, Komiteto narė S. K. kreipėsi raštu į merą V. S., prašydama neatlygintinai perduoti VšĮ Palangos PASPC patalpas jos individualiai pelno siekiančiai įmonei. Todėl pareiškėjo manymu, Komiteto nariai: V. P. (pirmininkas), S. K., N. P. , L. E. bei Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininkas R. A. K. galimai turėjo savanaudiškus motyvus bei galėjo padaryti nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 288 str. E. R., kaip VšĮ Palangos PASPC vadovas, atstovaudamas įstaigą ir spręsdamas su jos veikla susijusius klausimus, patyrė moralinę žalą. Jo manymu, savivaldybės tarybos neveikimas (be paaiškinimų nepatvirtintos 2006, 2007, 2008 metų įmonės veiklos ataskaitos, nepakeisti įstatai) ir Komiteto siūlymas likviduoti VšĮ Palangos PASPC turi sąryšį. E. R. prašė pripažinti jį nukentėjusiuoju, pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Savivaldybės tarybos narių V. P., S. K.. N. P. . L. E., R. A. K. galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 str.

Palangos miesto apylinkės prokuratūros prokurorė 2009-03-25 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal E. R. pareiškimą ir nurodė, kad remiantis Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymo (Nr. VIII-2018. 2000 10 12, Žin., 2000, Nr. 91-2832 (2000-10-27)) 13, 15, 28, 29 str., Turizmo, sveikatos ir socialines apsaugos komitetas (kaip ir kiti komitetai) sudarytas Savivaldybės tarybai teikiamiems klausimams preliminariai nagrinėti ir išvadoms bei pasiūlymams teikti ir pagal savo kompetenciją priima rekomendacinius sprendimus. Komitetas Savivaldyėes taryboje svarstytinus klausimus kartu su sprendimų projektais pateikia Merui. Tikslinius patikrinimus bei revizijas Savivaldybės administracijoje (struktūriniuose ir struktūriniuose teritoriniuose padaliniuose). Savivaldybės biudžetinėse ir viešosiose įstaigose bei Savivaldybes kontroliuojamose įmonėse (šiuo atveju VšĮ Palangos PASPC) Savivaldybės tarybos ar Mero rašytiniu pavedimu arba savo iniciatyva atlieka arba organizuoja Savivaldybes kontrolierius (savivaldybės kontrolieriaus tarnyba). Palangos miesto savivaldybės Kontrolieriaus tarnybos veiklos nuostatų 11 str. 2 p. numatyta, jog Tarnyba atlieka Savivaldybės įstaigų, Savivaldybės administravimo subjektų planinius ir veiklos plane nenumatytus finansinius ir veiklos auditus, kuriuos gali pavesti atlikti Taryba ir kitos institucijos įstatymų nustatyta tvarka. Todėl Turizmo, sveikatos ir socialinės apsaugos komitetas negalėjo įpareigoti savivaldybės administracijos direktorių organizuoti finansinio audito atlikimą VšĮ Palangos PASPC. Savivaldybės administratorius atsakingas ir atskaitingas tik savivaldybės merui. Savivaldybės administracija turi apsvarstyti su jos veikla susijusius komiteto sprendimus ir apie svarstymo rezultatus pranešti komitetui, tačiau finansinio audito atlikimo VšĮ Palangos PASPC organizavimas nėra savivaldybės administratoriaus kompetencijoje. Palangos miesto savivaldybės tarybos Turizmo, sveikatos ir socialinės apsaugos komiteto 2009-02-04 posėdyje priimtas nutarimas dėl finansinio audito atlikimo neturi juridinės galios. Prokurorė nutarime taip pat nurodė, kad iš pareiškimo matyti, jog dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos Turizmo, sveikatos ir socialinės apsaugos komiteto 2009-02-04 posėdyje priimto sprendimo, įpareigoti Savivaldybės administracijos direktorių organizuoti finansinį audito atlikimą VšĮ Palangos PASPC, nekilo jokių padarinių, t. y. nepadaryta didelė turtinė ar neturtinė žala. Vien minimo sprendimo, neturinčio juridinės galios, priėmimas, nesukelia pasekmių ir neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Prokurorė pažymėjo, jog atlikus finansinį patikrinimą žala apskritai negalėjo būti padaryta, kadangi Palangos PASPC yra Savivaldybės viešoji įstaiga. Be to, nėra duomenų ir apie tai, jog V. P., N. P., L. E., R. A. K. savo veiksmais – balsavimu už finansinio audito atlikimą, būtų siekę turtinės ar kitokios asmenines naudos. Komiteto narė S. K., kuri yra ir S. K. įmonės, konkuruojančios su VšĮ Palangos PASPC, savininkė, balsavo už finansinio audito atlikimą VšĮ Palangos PASPC ir taip galimai savo asmeninius interesus iškėlė aukščiau už viešuosius, tačiau tiek S. K. , tiek kitų pareiškime minimų asmenų veiksmai priimant sprendimą dėl finansinio audito atlikimo, vertintini kaip turintys nusižengimo etikai požymių, t. y. ne baudžiamosios atsakomybės aspektu. S. K., kaip įmonės savininkė, kreipdamasi į Palangos miesto merą su prašymu jos įmonei išnuomoti panaudos būdu patalpų dalį, (duomenys neskelbtini), įstatymų nepažeidė. Prokurorės manymu, niekuo neparemtas E. R. teiginys, jog pareiškime minimi asmenys akivaizdžiai darė spaudimą savivaldybės administracijos direktoriui V. K. , nurodydami atlikti šališką, neobjektyvų finansinį auditą t. y. neteisėtus veiksmus savo ir kitų asmenų naudai. Dėl minėtų priežasčių buvo atsisakyta pradėti ikiteismini tyrimą dėl Savivaldybes tarybos narių V. P., S. K., N. P., L. E., R. A. K. galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 str. 1 ir 2 d., taip pat 288 str., šių asmenų veiksmuose nesant minimų nusikaltimų požymių.

Palangos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas 2009-04-15 nutartimi E. R. skundo netenkino motyvuodamas tuo, kad prokuroras yra ikiteisminio tyrimo subjektas, tačiau nėra ikiteisminio tyrimo pareigūnas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 18 str. ir 165 str. prasme, todėl priimant nutartį atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą neturėjo būti gautas ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovo sutikimas. Teismas pripažino pagrįstais prokurorės motyvus, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nes nėra duomenų, jog valstybės tarnautojas būtų įtakojamas atlikti nesąžiningą ir neobjektyvų auditą. Teismas nurodė, kad pateiktame Palangos miesto savivaldybės tarybos Turizmo, sveikatos ir socialinės apsaugos komiteto 2009-02-04 posėdžio protokole nurodyta, jog administracijos direktorius įpareigojamas organizuoti VšĮ Palangos pirminės asmens sveikatos priežiūros centro audito atlikimą ir spręsti klausimą dėl Įstaigos likvidavimo. Teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad pagal pateiktą medžiagą Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius yra įpareigojamas rūpintis, kad būtų atliktas būtent nesąžiningas ir neobjektyvus finansinis auditas, ir direktorius būtų įpareigotas rūpintis tik įstaigos likvidavimu. Be to, teismas pažymėjo, kad pagal VšĮ Palangos pirminės asmens sveikatos priežiūros centro įstatų 4 p., įstaigos steigėjas yra Palangos miesto savivaldybė, todėl ne administracijos direktorius, o tik savivaldybės taryba pagal Vietos savivaldos įstatymo 16 str. 2 d. 21 p. turi išimtinę kompetenciją likviduoti viešąją įstaigą, kurios savininkė yra savivaldybė. Pagal Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo (Žin., 1996, Nr. 68-1633; 2004, Nr. 25-752) 10 str. 1 d. 13 p. ne administracijos direktorius, o tik visuotinis dalininkų susirinkimas priima sprendimą dėl viešosios įstaigos audito ir renka audito įmonę. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 20 str. 2 d. 10 p. ne administracijos direktorius, bet meras gali siūlyti savivaldybės tarybai pavesti savivaldybės kontrolieriui atlikti veiklos plane nenumatytą savivaldybės administravimo subjektų ar savivaldybės kontroliuojamų įmonių finansinį ir veiklos auditą, priima savivaldybės kontrolieriaus pateiktas audito ataskaitas ir išvadas dėl atlikto audito rezultatų, prireikus organizuoja šių ataskaitų ir išvadų svarstymą savivaldybės tarybos komitetų ir savivaldybės tarybos posėdžiuose.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Aukštesniojo teismo nuomone, nėra pagrindo naikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2009-04-15 ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo E. R. skundas dėl Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorės 2009-03-25 nutarimo panaikinimo.

Turizmo, sveikatos ir socialinės apsaugos komitetas yra sudarytas Savivaldybės tarybai teikiamiems klausimams preliminariai nagrinėti ir išvadoms bei pasiūlymams teikti ir pagal savo kompetenciją priima rekomendacinio pobūdžio sprendimus. Tai reiškia, kad šis komitetas negali įpareigoti savivaldybės administracijos direktorių organizuoti finansinio audito atlikimą VšĮ Palangos PASPC, nes savivaldybės administratorius yra atsakingas ir atskaitingas tik savivaldybės merui. Todėl Palangos miesto savivaldybės tarybos Turizmo, sveikatos ir socialinės apsaugos komiteto 2009-02-04 posėdyje priimtas nutarimas dėl finansinio audito atlikimo neturi juridinės galios. Kadangi minimo sprendimo, neturinčio juridinės galios, priėmimas, nesukelia jokių pasekmių, tai jis negali užtraukti ir baudžiamosios atsakomybės jį priėmusiems komiteto nariams. Pagal BPK 168 str. atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą ne tik tuomet, kai nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi, bet ir kai yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės. Šiuo konkrečiu atveju akivaizdu, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 228 ar 288 str., požymių. Be to, pažymėtina, kad pagal VšĮ Palangos pirminės asmens sveikatos priežiūros centro įstatų 4 p. įstaigos steigėjas yra Palangos miesto savivaldybė, todėl ne administracijos direktorius, o tik savivaldybės taryba pagal Vietos savivaldos įstatymo 16 str. 2 d. 21 p. turi išimtinę kompetenciją likviduoti viešąją įstaigą, kurios savininkė yra savivaldybė. Pagal Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo (Žin., 1996, Nr. 68-1633; 2004, Nr. 25-752) 10 str. 1 d. 13 p. visuotinis dalininkų susirinkimas priima sprendimą dėl viešosios įstaigos audito ir renka audito įmonę. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 20 str. 2 d. 10 p meras gali siūlyti savivaldybės tarybai pavesti savivaldybės kontrolieriui atlikti veiklos plane nenumatytą savivaldybės administravimo subjektų ar savivaldybės kontroliuojamų įmonių finansinį ir veiklos auditą, priima savivaldybės kontrolieriaus pateiktas audito ataskaitas ir išvadas dėl atlikto audito rezultatų, prireikus organizuoja šių ataskaitų ir išvadų svarstymą savivaldybės tarybos komitetų ir savivaldybės tarybos posėdžiuose.

Apygardos teismui pareiškėjas paaiškino, kad auditas tik organizuojamas ir dar nėra atliktas. Be to, tik savivaldybės taryba sprendžia, ar reikia atlikti auditą. Tai reiškia, jog Komiteto narių nuomonė šiuo klausimu nėra esminė. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog prokurorė nutarimo 2 punktu net perdavė pareiškimo kopiją Palangos miesto merui spręsti, ar nėra Komiteto narių veiksmuose etikos normų pažeidimo.

Todėl teismas sutinka su žemesniojo teismo nutarties motyvais, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nes byloje nėra duomenų, jog valstybės tarnautojui būtų daroma įtaka, kad jis atliktų nesąžiningą ir neobjektyvų auditą.

Aukštesniojo teismo nuomone, pareiškėjo skunde išdėstyti motyvai neduoda pagrindo abejoti ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimo netenkinti pareiškėjo skundo teisėtumu. Naikinti Palangos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį pareiškėjo skunde išdėstytais motyvais, pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

E. R. skundą atmesti ir palikti galioti Palangos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2009 m. balandžio 15 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.