Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2020-07-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1576-1053/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-07-15
Bylos Nr.
1-1576-1053/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-47919-2019-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ugnė Gailiūnienė
Kaltinamasis
D. I.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1576-1053/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-47919-2019-5Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.4.2.3 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 15 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ugnė Gailiūnienė,sekretoriaujant Vaidai Jankūnienei,dalyvaujant prokurorei Jūratei Semėnienei,kaltinamajam D. I.,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ antrinių žaliavų rūšiuotoju, teistas 4 kartus, paskutinį kartą 2019 m. lapkričio 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį, paskirta 8 mėn. laisvės apribojimo bausmė, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 4 d. nutartimi paskirta subendrinta bausmė - laisvės apribojimas 2 metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, tęsti mokslą arba įsidarbinti, nebendrauti su K. S., neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis per 6 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios, per 5 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios atlyginti nusikaltimais padarytos turtinės žalos dalį – 241,25 Eur, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų,

kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. I. 2019 m. lapkričio 10 d. apie 10 val. bute, esančiame V. D. g. 9-106, Vilnius, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 0,55 prom. girtumas), žodinio konflikto metu tyčia pastūmė savo motiną L. J., ko pasėkoje nukentėjusioji griūdama atsirėmė kairės rankos plaštaka į grindis, tuo padarydamas nukentėjusiajai kairio dilbio kaulų lūžį tipinėje vietoje (lūžęs stipinkaulio distalinis galas ir alkūnkaulio ylinė atauga), kas yra vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Šiais savo veiksmais kaltinamas padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. I. kaltu prisipažino visiškai bei parodė, kad gėrė su draugu, vartojo alų 7,5stiprumo. Mama irgi buvo neblaivi, įvyko konfliktas. Mama liepė ištraukti kištuką iš rozetės, jam tai nepatiko, todėl jis mamą pastūmė. Pastūmus mama griuvo. Dėl to jai lūžo ranka. Dabar alkoholio nebevartoja, su mama nebendrauja, kad nebūtų daugiau problemų. Jis mamos atsiprašė, ji jam atleido.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino, jam sutinkant bei prokurorei neprieštaraujant, vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji L. J. parodė, kad D. I. yra jos sūnus. Ji su sūnumis D. ir S. gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Butas dviejų kambarių, viename kambaryje gyvena abu sūnūs, o kitame ji. 2019 m. lapkričio 10 d. apie 8 val. nubudusi išgirdo garsiai grojant muziką. Nuėjusi į sūnų kambarį, pamatė, kad S. nėra, o D. miega. Ant stalo pamatė savo cigarečių pakelį, o už D. lovos du tuščius butelius nuo alaus. Patikrinusi rankinėje buvusią piniginę pastebėjo, kad trūksta 7 Eur, sūnų kambaryje pamatė, kad nupjautas jos "Mezono" kištukas ir prijungtas prie kolonėlės. Apie 10 val. ryto pažadinusi D. papriekaištavo dėl savo daiktų, kad ima jos nepasiklausęs. Kai ji priėjo prie spintelės, kur stovėjo kolonėlė ir norėjo ištraukti savo kištuką, D. staiga pašoko iš lovos ir griebęs kolonėlę ją pastūmė, ko pasėkoje ji nugriuvo ant grindų, griūdama ji pasirėmė kairės rankos plaštaka ir stipriai susimušė. Po šio įvykio paskambinusi draugei J. P. pasakė, kad ją pastūmė D. ir ji nugriuvo. Draugė apie įvykį pranešė į policiją. Kai atvyko policijos pareigūnai, ji jų neįleido, nes D. labai prašė ir jai pagailo sūnaus. Policijos pareigūnai į butą pateko per langą. Atvykusi greitoji išvežė ją į Lazdynų ligoninę, kur buvo diagnozuotas kairės rankos lūžis. D. ją pastūmė tyčia, bet galimai tokių pasekmių nesitikėjo. 2019 m. lapkričio 9 d. ji buvo svečiuose ir gėrė alkoholį, tačiau 2019 m. lapkričio 10 d. ryte ji jautėsi blaivi. Sūnui ji atleidžia, civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 19-21, 27-28).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. P. parodė, kad paskambinusi draugė L. J. sakė, kad sūnus D. I. ją pastūmė, po ko ji nugriuvo ir susilaužė ranką, skundėsi, kad labai skauda ranką. Dėl ko tarp D. ir L. kilo konfliktas, L. nepasakojo. Tuomet ji L. pasiūlė iškviesti policiją, tačiau ji atsisakė, teigė kad D. ir taip ieško policija. Bijodama, kad D. dar labiau nesužalotų draugės, ji pati iškvietė policiją (b. l. 36-37).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. B. parodė, kad 2019 m. lapkričio 10 d. patruliuojant kartu su vyriausiąja patrule E. J. 10.27 val. gavę pranešimą, jog (duomenys neskelbtini), sūnus smurtauja prieš motiną. Pranešėja prisistatė esanti moters, prieš kurią smurtaujama, draugė. Nuvykus nurodytu adresu durų niekas neatidarė, todėl buvo iškviesti Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai ir jie į butą pateko per langą. Bute buvo akivaizdžiai neblaivi moteris, kaip vėliau paaiškėjo L. J., pastaroji paaiškino, kad ją pastūmė sūnus D. I. ir ji nugriuvusi susižalojo kairės rankos riešą. Matėsi, kad L. J. ranka patinusi ir paraudusi. D. I. elgėsi ramiai, apie įvykį nieko nepasakojo (b .l. 33-34).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja E. J. parodė, kad 2019 m. lapkričio 10 d. patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu T. B. 10.27 val. gavę pranešimą, jog (duomenys neskelbtini), sūnus smurtauja prieš motiną. Nuvykus nurodytu adresu negalėjo patekti į butą, nes durų niekas neatidarė, todėl iškvietė Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnus ir butą pateko per langą. Nukentėjusioji L. J. buvo neblaivi, jos veiksmai lėti ir nekoordinuoti, nuo jos sklido alkoholio kvapas. Nukentėjusioji sakė, kad tarp jos ir sūnaus kilo ginčas, kuriuo metu sūnus ją pastūmė, ko pasėkoje ji nugriuvo bei susimušė riešą. Nukentėjusiosios kairės rankos riešas buvo stipriai ištinęs, buvo iššokęs guzas. Atvykę medikai L. J. išvežė į ligoninę. Moters sūnus elgėsi ramiai, apie įvykį nieko nepasakojo (b. l. 30-31).

Specialisto išvadoje Nr. G 4519/2019(01) nurodyta, kad L. J. nustatytas kairio dilbio kaulų lūžis tipinėje vietoje (lūžęs stipinkaulio distalinis galas ir alkūnkaulio ylinė atauga) sužalojimas būdingas griuvimui, plaštaka atsiremiant (atsimušant) į kietą buką paviršių. Sužalojimas atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą (b. l. 65-66).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas, darytas įvykio vietos apžiūros metu, matyti, kad moteris pareigūnui paklausus dėl sužalojimų atsako - "nu sūnus, pastūmė aš nukritau" (b. l. 46-48).

Iš Bendrojo pagalbos centro išrašo matyti, kad moteris prisistačiusi J. P. vardu pranešė, jog adresu (duomenys neskelbtini), prieš jos draugę smurtauja pastarosios sūnus, kad sulaužė draugei ranką (b. l. 42-45).

Blaivumo teste nurodyta, kad 2019-11-10 11.29 val. D. I. nustatytas 0,55 prom. girtumas (b. l. 112).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį.

Teismas, įvertinęs kaltinamojo teisme duotus parodymus, liudininkų parodymus, bei kitus rašytinius baudžiamosios bylos duomenis, kuriuos pripažįsta įrodymais, konstatuoja, kad kaltinamojo D. I. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte visiškai įrodyta. Kaltinamasis D. I. apklausiamas teisme savo kaltę dėl smurto prieš motiną visiškai pripažino ir parodė, kad viskas įvyko žodinio konflikto su mama metu, jis nesusitvardė ir pastūmė mamą, ši griuvo ir susilaužė ranką. Dėl savo veiksmų gailisi. Tokius kaltinamojo parodymus patvirtina ir jo motinos – nukentėjusiosios L. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, ir jos draugės J. P., su kuria L. J. susisiekė iš karto po įvykio, parodymai, taip pat apklaustų liudytojais pareigūnų parodymai, vaizdo įrašo, garso įrašo apžiūros protokolai. Sužalojimo pobūdį ir sunkumą patvirtina specialisto išvada. Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog D. I. konflikto metu pastūmė savo motiną, ko pasėkoje L. J. krito, kairės rankos plaštaka atrėmė į grindis, taip susilaužydama stipinkaulio distalinio galo ir alkūnkaulio ylinę ataugą. Toks sužalojimas yra vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Kadangi nukentėjusioji – D. I. motina, ši kaltinamojo veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kaip veika padaryta šeimos nariui.

Spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo D. I., teismas pažymi, kad padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte – apysunkis nusikaltimas žmogaus sveikatai, už ją įstatymas numato vienintelės rūšies bausmę – laisvės atėmimą.

D. I. padarė tyčinį smurtinį apysunkį nusikaltimą žmogaus sveikatai. Tiek teisiamojo posėdžio, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu prisipažino kaltu dėl jam pareikšto kaltinimo, nuoširdžiai gailėjosi dėl to, ką padarė, todėl spręstina, kad yra nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę – anksčiau 4 kartus teistas, tame tarpe ir už smurtinio pobūdžio nusikaltimus (t. 1, b. l. 116), administracine tvarka daug kartų baustas, tarp jų – ir už administracinius nusižengimus, padarytus kaltinamajam esant neblaiviam. Jauno amžiaus, dirba, šiuo metu jam skirta laisvės apribojimo bausmė, jo teigimu, paskirtus įpareigojimus vykdo. Jo teigimu, su nukentėjusiąja šiuo metu nebendrauja, nes nebenori tolimesnių konfliktų.

Įvertinęs pirmiau nurodytas aplinkybes, teismas skiria D. I. laisvės atėmimo bausmę, jos trukmę nustato mažesnę nei vidurkis. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, kadangi kaltinamasis pripažino savo kaltę ir byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis bendrinama dalinio bausmių sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 4 d. nutartimi paskirta subendrinta laisvės apribojimo 2 metams bausme, dvi laisvės apribojimo dienas prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (BK 65 straipsnis)

Iš bylos medžiagos matyti, kad vadovaujantis BPK 140 straipsniu D. I. buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. lapkričio 10 d. 10.27 val. iki 2019 m. lapkričio 11 d. 15.20 val. (b. l. 115, 116). Vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis šis sulaikymo terminas įskaitytinas į bausmės laiką. Į bausmės laiką taip pat įskaitomi minėta nutartimi įskaityti laikotarpiai ir pagal tą nutartį atliktos bausmės dalis.

Atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis D. I. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, atsiprašė nukentėjusiosios, jo paaiškinimus teisiamojo posėdžio metu, iš kurių teismas turi pagrindo spręsti, kad jis iš tikrųjų nuoširdžiai gailisi, vykdo anksčiau paskirtą bausmę, dirba, nebevartoja alkoholio, teismas mano, jog yra pagrindo D. I. paskirtos bausmės vykdymą atidėti (BK 75 straipsnis). Įvertinant anksčiau skirtus įpareigojimus, D. I. skirtini šie įpareigojimai ir baudžiamojo poveikio priemonės: būti namuose nakties metu, jei tai nesusiję su darbu (pirmuosius 1 bausmės vykdymo atidėjimo metus), tęsti darbą, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, nebendrauti su K. S., per 3 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios atlyginti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 16 d. nuosprendžiu nurodytą atlyginti turtinės žalos dalį – 241,25 Eur, per 5 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

D. I. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – naikintina (b. l. 117-118).

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį 144,25 eurų sumai, nurodydama, kad tokio dydžio žalą patirta dėl L. J. gydymo išlaidų (b.l. 56, 57-59, 60). Ieškinys pagrįstas pridedamais dokumentais, kaltinamasis ieškinio dydžio neginčijo, žala padaryta jo nusikalstamais veiksmais, todėl civilinis ieškinys tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

D. I. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir skirti jam 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. I. paskirti 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 4 d. nutartimi subendrinta 2 metų laisvės apribojimo bausme, bausmes sudedant iš dalies, ir skirti D. I. galutinę subendrintą 1 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti D. I. laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. lapkričio 10 d. 10.27 val. iki 2019 m. lapkričio 11 d. 15.20 val. (2 paras) parą, taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 4 d. nutartimi įskaitytus laikotarpius ir pagal šią nutartį atliktą bausmės dalį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymą D. I. atidėti 2 metams paskiriant jam šiuos įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemones: bausmės vykdymo atidėjimo metu tęsti darbą, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, nebendrauti su K. S., pirmuosius bausmės vykdymo atidėjimo metus būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, per 3 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios atlyginti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 16 d. nuosprendžiu nurodytą atlyginti turtinės žalos dalį – 241,25 Eur, per 5 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš D. I. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 144,25 eurų turtinės žalos.

D. I. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti D. I., kad asmuo, kuriam skirtas bausmės vykdymo atidėjimas privalo: atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo arba probuotojo šaukimo gavimo dienos; vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo ar įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ugnė Gailiūnienė