Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Plungėje, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad A. V., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios buveinė yra adresu (duomenys neskelbtini), Plungėje, vadovas, t.y. asmuo atsakingas už įmonės apskaitos organizavimą, neužtikrino, kad bendrovėje būtų laikomasi kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių.

Tai yra, laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 23 d. iki 2012 m. balandžio 11 d., atlikus UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimą nustatyta kad bendrovė neveda kasos knygos, ši knyga nepildoma, tačiau ūkinės operacijos vykdomos, iš bendrovės banko sąskaitos išimami grynieji pinigai neįnešami į įmonės kasą su kasos pajamų orderiu ir neišmokami su kasos išlaidų orderiu.

Teismo posėdžio metu A. V. nurodė, kad negali paneigti šio pažeidimo, nes buhalterinę apskaitą tvarko buhalterė, jis ja pasitikėjo.

Liudytoja J. Š. parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere. Iš įmonės banko sąskaitos buvo vedami pinigai į direktoriaus A. V. asmeninę sąskaitą kaip avansas ir jis atlikdavo visas operacijas, atlikdavo pirkimus, operacijas atlikdavo kaip turėdamas avansą, kai atnešdavo dokumentus suformindavo avansinę apyskaitą. Pinigus vesdavo į A. V. asmeninę sąskaitą, nes, matyt, jam taip patogiau dirbti. Įmonėje yra kasos knyga, bet ji nėra pildoma, nes per kasos knygą nevykdavo jokios operacijos. Kadangi direktorius persivesdavo pinigus į savo asmeninę sąskaitą, todėl pildyti kasos knygos nereikia, tai būtina tik atliekant pinigines operacijas grynais pinigais, tada išrašomi orderiai. Jis persivesdavo į savo sąskaitą ir disponuodavo kaip avansu, būdavo avansinė apyskaita, disponuodavo per avansinę apyskaitą, o ne per kasą. Likusius pinigus metų gale direktorius įnešė į kasą ir sausio mėnesį vėl išsiėmė avansu. Yra teisės aktų patikslinimas, kad avanso grąžinimas kas mėnesį liečia tik biudžetines įmones, o privačiose įmonėse to nėra reikalaujama, įmonė pati nustato avanso grąžinimą, buvo nustatyta kad metų gale grąžins, grąžino ir buvo išrašytas kasos pajamų orderis.

Iš operatyvaus patikrinimo pažymos matyti, kad bendrovė neveda kasos knygos, bendrovės direktorius iš bendrovės banko sąskaitos išima pinigus ir neįneša juos į įmonės kasą su kasos pajamų orderiu ir neišima su kasos išlaidų orderiu. Bendrovės direktorius A. V., kuris atlieka kasininko pareigas, iš banko sąskaitos išima pinigus ir jais disponuoja: perka prekes, moka darbuotojams darbo užmokestį pagal atlyginimo mokėjimo žiniaraštį. Gaunamas PVM sąskaitas faktūras ir atlyginimo mokėjimo žiniaraščius pristato buhalterei, kuri užpildo avansines apyskaitas. Avansinė apyskaita užpildyta iki 2011-12-31.

Remiantis šiais duomenimis nustatyta, kad A. V., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, t.y. asmuo atsakingas už įmonės apskaitos organizavimą, neužtikrino tinkamos buhalterinės ūkinių operacijų, piniginių lėšų ir materialinių vertybių apskaitos, tokiais veiksmais (neveikimu) pažeidė 2001-11-06 LR buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 str. 1 d. ir 2006-02-17 LR Vyriausybės nutarimu Nr.179 patvirtintų kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3 p. ir 4 p. reikalavimus ir padarė administracinės teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 173¹ str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 173¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta atsakomybė už buhalterinės ūkinių operacijų, piniginių lėšų ir materialinių vertybių apskaitos taisyklių pažeidimą.

Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas reikalavimas, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4 punktu, pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį, kurį pasirašo ūkio subjekto vadovas vyriausiasis buhalteris (buhalteris) ir kasininkas. Taisyklių 9 p. nurodyta, kad ūkio subjektas gali išmokėti pinigus ūkio subjekto darbuotojams, kuriuos ūkio subjekto vadovas paskyrė mokėti už turtą, žemės ūkio produkciją, suteiktas paslaugas, mokėti avansą, padengti kitas su ūkio subjekto veikla susijusias išlaidas ir (arba) priimti pinigų įplaukas (toliau vadinama – atskaitingas asmuo). Išmokant pinigus iš kasos, išrašomas kasos išlaidų orderis. Atskaitingas asmuo, gautais pinigais atsiskaitęs su kitais ūkio subjektais, fiziniais asmenimis, pateikia vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) pinigų sumokėjimo įrodymo dokumentus, kuriuos surašo į avanso ataskaitą, – nurodo joje šių dokumentų pavadinimus, numerius, datas, išmokėtas sumas. Atskaitingas asmuo atsiskaito vyriausiojo buhalterio (buhalterio) nustatyta ir ūkio subjekto vadovo patvirtinta tvarka ir terminais, tačiau ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Nepanaudotų pinigų grąžinimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu.

LR buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. 1 d. nurodyta, kad už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas.

Dėl LR ATPK 41⁴ str. 3 dalyje padaryto pažeidimo.

A. V. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir dėl to, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir atsakingas už šios bendrovės apskaitos organizavimą, neįtraukė į apskaitą bendrovės darbuotojams R. G., E. K., S. L., A. S., E. K., J. B. išmokėtą darbo užmokestį.

R. G. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2011-05-27 iki 2012-02-16 apdailininko pareigose. Pagal bendrovės apskaitos dokumentus (darbo užmokesčio priskaičiavimo ir išmokėjimo žiniaraščius, bankinius pavedimus) nustatyta, kad R. G. bankiniais pavedimais išmokėtas darbo užmokestis įtrauktas į bendrovės buhalterinę apskaitą sekančiai: 2011-08-12 išmokėta 678,50 Lt už 7 mėn., 2011-09-09 išmokėta 678,50 Lt už 8 mėn., 2011-10-14 – 678,50 Lt už 9 mėn., 2011-11-11 – 678,50 Lt už 10 mėn., 2011-12-09 – 678,50 Lt už 11 mėn., iš viso 3392,50 Lt. Pagal pateiktus bendrovės direktoriaus A. V. asmeninius banko išrašus nustatyta, kad R. G. 2011-12-09 buvo pervesta 952 Lt neįtraukto į bendrovės buhalterinę apskaitą darbo užmokesčio.

E. K. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2011-11-24 iki 2012-02-14 apdailininkės pareigose. Pagal bendrovės apskaitos dokumentus (darbo užmokesčio priskaičiavimo ir išmokėjimo žiniaraščius, bankinius pavedimus) nustatyta, kad E. K. buvo išmokėtas darbo užmokestis įtrauktas į bendrovės buhalterinę apskaitą: 2011-12-09 už 11 mėn. išmokėta 165,62 Lt bankiniu pavedimu ir 2011-12-30 išmokėta grynaisiais pinigais 678,50 Lt už 12 mėn. Pagal pateiktus bendrovės direktoriaus A. V. asmeninio banko išrašus nustatyta, kad E. K. 2011-12-14 buvo pervesta 537 Lt neįtraukto į bendrovės buhalterinę apskaitą darbo užmokesčio.

S. L. dirbo UAB ‚(duomenys neskelbtini)“ nuo 2011-11-24 iki 2011-12-19. Pagal pateiktus darbo užmokesčio priskaičiavimo ir išmokėjimo žiniaraščius ir bankinius pavedimus nustatyta, kad S. L. buvo išmokėtas atlyginimas įtrauktas į bendrovės buhalterinę apskaitą: 2011-12-09 išmokėta 165,62 Lt bankiniu pavedimu už 11 mėn. ir 2011-12-19 išmokėta grynaisiais pinigais 424,07 Lt už 12 mėn. Pagal pateiktus bendrovės direktoriaus A. V. asmeninio banko išrašus nustatyta, kad 2011-12-14 buvo pervesta 537 Lt neįtraukto į bendrovės buhalterinę apskaitą darbo užmokesčio.

A. S. dirbo UAB ‚(duomenys neskelbtini)“ nuo 2011-11-24 iki 2012-02-14. Pagal pateiktus darbo užmokesčio priskaičiavimo ir išmokėjimo žiniaraščius ir bankinius pavedimus nustatyta, kad A. S. buvo išmokėtas atlyginimas įtrauktas į bendrovės buhalterinę apskaitą: 2011-12-09 banko pavedimu išmokėta 165,62 Lt už 11 mėn. ir 2011-12-30 grynaisiais pinigais 678,50 Lt už 12 mėn. Pagal pateiktus bendrovės direktoriaus A. V. asmeninio banko išrašus nustatyta, kad A. S. 2011-12-14 buvo pervesta 537 Lt neįtraukto į bendrovės buhalterinę apskaitą darbo užmokesčio.

J. K. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2011-11-24 iki 2012-02-14. Pagal pateiktus darbo užmokesčio priskaičiavimo ir išmokėjimo žiniaraščius ir bankinius pavedimus nustatyta, kad J. K. buvo išmokėtas atlyginimas įtrauktas į bendrovės buhalterinę apskaitą: 2011-11-09 banko pavedimu išmokėta 165,62 Lt už 11 mėn. ir 2011-12-30 grynaisiais pinigais 678,50 Lt už 12 mėn. Pagal pateiktus bendrovės direktoriaus A. V. asmeninio banko išrašus nustatyta, kad J. K. 2011-12-14 pervesta 537 Lt neįtraukto į bendrovės buhalterinę apskaitą atlyginimo.

J. B. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2011-07-19 iki 2011-12-05. Pagal pateiktus darbo užmokesčio priskaičiavimo ir išmokėjimo žiniaraščius ir bankinius pavedimus nustatyta, kad banko pavedimu ir grynaisiais pinigais buvo išmokėtas darbo užmokestis įtrauktas į bendrovės buhalterinę apskaitą: 2011-08-11 išmokėta 163,80 Lt už 7 mėn., 2011-09-09 – 364 Lt už 8 mėn., 2011-10-14 – 163,80 Lt už 9 mėn., 2011-11-11 – 592 Lt už 10 mėn., 2011-12-15 – 913,11 Lt už 11 mėn. Pagal pateiktus bendrovės direktoriaus A. V. asmeninio banko išrašus nustatyta, kad J. B. 2011-12-14 buvo pervesta 900 Lt neįtraukto į buhalterinę apskaitą darbo užmokesčio.

Atsakomybėn traukiamas A. V. kaltės nepripažino ir parodė, kad žmonės paprašė paskolinti pinigų. Jis skolino savo pinigus iš asmeninės sąskaitos, todėl paskolinti pinigai nebuvo įtraukiami į buhalterinę apskaitą. Nesupranta, kodėl yra baudžiamas, nes atėjus dirbti 4 naujiems darbuotojams, jie atlyginimo gavo po 163 Lt, buvo gruodžio mėnuo, paprašė avansu išmokėti į priekį, kadangi negalėjo avanso išmokėti, todėl tik paskolino pinigų. Paskaičiavo už kiek padaryta darbų, kiek turi pinigų ir paskolino 4 asmenims po 537 Lt, nes po tiek galėjo paskolinti. R. G. buvo kažkokių problemų, tai jam paskolino 900 Lt, B. ruošėsi išvažiuoti į užsienį išėjęs iš jo įmonės, prašė paskolinti ir paskolino. Paskolinti pinigai buvo atiduoti, juos grąžino sausio mėnesį. Mokėjo po 537 Lt, nes paskaičiavo kiek jie yra padarę darbų, kad jeigu jie išeitų iš darbo jis nepaliktų nuskriaustas. Pinigus grąžino ir pretenzijų niekam neturi. Tuo metu kai vyko pinigų išmokėjimai įmonėje dirbo gal 8 žmonės, tiksliai nepamena. Darbuotojai, kurie prašė paskolinti pinigų, buvo 4 naujai parėję. Ne visi pas ji dirbę darbuotojai prašė paskolinti pinigų, tik 4 naujai parėję ir R. G.. Nurodo, kad pervesdamas skolinamus pinigus nežinodamas kaip įrašyti mokėjimo paskirtį nurodydavo tai, kas tuo metu ateidavo į galvą, todėl ir nenurodydavo, kad tai paskola, nesukonkretino to, ką rašė darydamas pavedimą. Nurodo, kad visiems darbuotojams kiekvieną mėnesį visada buvo išmokamas atlyginimas. Stengėsi, kad žmonės nuo jo nepabėgtų, todėl ir paskolindavo pinigų. G. pas jį seniausiai dirbantis, turėjo problemų, jam paskolino iš geros širdies, nes yra geras darbininkas. Be to buvo gruodžio mėnuo, prieš šventes, reikėjo pinigų, nemanė, kad daro kažką blogą. Jei vokeliuos būtų mokėjęs, tai būtų nuėmęs tuos pinigus ir įdavęs grynais, o kadangi paskolino, tai norėjo, kad jei jam negrąžintų, kad visa tai būtų kažkur išsaugota.

Institucijos surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą atstovė S. K. parodė, kad tai buvo mokėtas darbo užmokestis iš asmeninės A. V. sąskaitos. Taip šiuos veiksmus vertina Valstybinė mokesčių inspekcija, nes 7 žmonėms tą pačią dieną paskolinti pinigai. Be to pervedant pinigus iš asmeninės A. V. sąskaitos R. G. mokėjimo nurodyta „avansas“. Tai buvo trečias tarpinis mokėjimas, gruodžio 30 d. buvo pravesti pinigai ir prieš tą 14 d., kai buvo paskolinta, irgi buvo pravesti pinigai. Pervestos sumos, kurios nelyginės ir su centais, tarp šių mokėjimų. Įvertinus visas tas aplinkybes ir buvo padaryta išvadą, kad tai yra darbo užmokestis neįtrauktas į apskaitą. Prašo taikyti A. V. įstatymo numatytas administracines nuobaudas.

Liudytoja M. S. Z. parodė, kad šių metų sausio 23 d. – balandžio 11 d. atliko operatyvų patikrinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurio metu nustatė, kad pagal pateiktus apskaitos dokumentus bei banko išrašus, bendrovės direktorius A. V., būdamas atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos organizavimą, neįtraukė į apskaitą bendrovės darbuotojui R. G., E. K., S. L., A. S., J. P. ir J. B. išmokėtą darbo užmokestį. Pagal pateiktus bendrovės apskaitos dokumentus kiek buvo priskaičiuota, kiek buvo išmokėta, buvo viskas gerai, tačiau užklausus banko dėl asmeninės A. V. banko sąskaitos, buvo matyti toks pinigų judėjimas tiem žmonėms, kurie tuo metu buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai. Iš to nustatė, kad čia galėtų būti neįtrauktas į buhalterinę apskaitą darbo užmokestis. Šią įmonę tikrino, nes gavo pranešimo užduotį pagal 1882 telefono numerį, ten buvo informacija, kurią turėjo patikrinti. Informacija buvo tokia, kad darbuotojams darbo užmokestį moka direktorius ir dalį moka oficialiai, o neoficialiai moka įmonės direktorius iš savo asmeninės banko sąskaitos.

Liudytojas R. G. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2011-05-28 iki 2012-02-01. Sausio mėnesį ruošėsi išeiti dirbti savarankiškai, todėl ir pasiskolino įrankiams, iš viso 900 Lt. Tai nebuvo pinigai už darbą, niekas dvigubų pinigų nemokėdavo. A. V. grąžino pinigus prieš išeinant lauk iš įmonės, konkrečios datos neatsimena, nes senokai buvo. Tikslios sumos kiek iš A. V. skolinosi neatsimena, negali paaiškinti kodėl jam buvo pervesta 952 Lt. Nežino ar šie pinigai buvo įtraukti į įmonės buhalterinę apskaitą.

Liudytoja E. K. parodė, kad dirbo A. V. įmonėje nuo 2011-11-23 iki 2011 m. sausio vidurio. Nurodė, kad nėra buvę, kad gautų darbo užmokestį neįtrauktą į apskaitą. Gaudavo minimumą, nebuvo sutarę, kad mokėtų kitą sumą. Į jos sąskaitą buvo pravesti 537 Lt, nes šeimai reikėjo pinigų, buvo kalėdos, vyrui vėlavo atlyginimo išmokėjimas ir kai gavo atlyginimą kitą mėnesį, atidavė A. V. skolintus pinigus.

Liudytoja A. S. parodė, kad dirbo A. V. įmonėje nuo 2011 m. lapkričio 20 ar 21 d. iki 2012 m. sausio pradžios. Nėra buvę, kad A. V. mokėtų pinigus neįtrauktus į apskaitą. Yra prašiusi kad paskolintų ir jis pravedė į sąskaitą. Prašė daugiau, bet jis pravedė 500 su keliais litais, prašė apie 700 Lt, sakė, kad daugiau negali, nes neturi pinigų. A. V. pažinojo iš anksčiau ir todėl netrukus atėjus į darbą prašė paskolinti.

Liudytoja J. K. parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011 m. lapkričio mėnesį, dar gruodį ir sausį. Nėra gavusi darbo užmokesčio neįtraukto į apskaitą. Pasiskolino nuo A. V. pinigų, nes reikėjo vaikams pinigų Kalėdoms, jis pravedė į sąskaitą, o ji jam grąžino grynais.

Liudytoja J. Š. parodė, kad iš įmonės banko sąskaitos pinigai nebuvo skolinami. Ar A. V. kam skolino pinigus, ji nežino, vadovaujasi direktoriaus pristatytais dokumentais.

Iš 2012 m. balandžio 11 d. Operatyvaus patikrinimo pažymos matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini), Plungėje, 2012 m. sausio 23 d. buvo pradėtas operatyvus patikrinimas. Patikrinimas baigtas 2012 m. balandžio 11 d. Patikrinimo metu nustatyti darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos pažeidimai.

Atsakomybė pagal ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalį kylą už tyčinį darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, nustatytos Darbo kodekse, kolektyvinėje arba darbo sutartyje, pažeidimą arba darbo užmokesčio bei kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, neįtrauktų į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimą.

Įvertinus liudytojų parodymus ir bylos medžiagą, darytina išvada, kad vieninteliai įrodymai, kuriais grindžiamas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltinimas, yra A. V. asmeninės banko sąskaitos, esančios banke AB SWEDBANK, išrašas, iš kurio matomas pinigų judėjimas tiem žmonėms, kurie tuo metu buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, t.y., kad R. G. 2011-12-09 buvo pervesta 952 Lt, E. K. 2011-12-14 buvo pervesta 537 Lt, S. L. 2011-12-14 buvo pervesta 537 Lt, A. S. 2011-12-14 buvo pervesta 537 Lt, J. K. 2011-12-14 pervesta 537 Lt, J. B. 2011-12-14 buvo pervesta 900 Lt. (b.l. 46) Iš šių duomenų, institucija surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, sprendė, kad čia galėtų būti neįtrauktas į buhalterinę apskaitą darbo užmokestis. Tačiau kaip teigė liudytoja M. S. Z., patikrinimo metu pagal pateiktus bendrovės apskaitos dokumentus kiek buvo priskaičiuota atlyginimo darbuotojams, tiek buvo išmokėta, jokių pažeidimų nerasta. Pats administracinėn atsakomybėn traukiamas A. V. bei apklausti liudininkai R. G., E. K., A. S., J. K. teigia, jog iš A. V. asmeninės banko sąskaitos išmokėtos sumos buvo paskolos, kurias jie vėliau grąžino grynaisiais pinigais. Jokių kitų padarytą pažeidimą galinčių patvirtinti objektyvių įrodymų (neoficialių buhalterinės apskaitos dokumentų, žiniaraščių, kitų įmonės veiklos dokumentų ar asmenų paaiškinimų ir pan.) byloje nėra. Pats A. V. neigė padaręs LR ATPK 41⁴ str. 3 d. numatytą pažeidimą, t.y. mokėjęs su darbo santykiais susijusias išmokas, neįtrauktas į buhalterinės apskaitos dokumentus. Teismo posėdžio metu apklausti kiti buvę ir esami įmonės darbuotojai patvirtino, kad neįtrauktų į apskaitą pinigų nėra gavę ir neturi duomenų, jog tokius būtų gavę kiti darbuotojai. Šiuos jų parodymus patvirtina byloje esantys darbo užmokesčio žiniaraščiai, sąskaitų išrašai. (b.l. 14-43)

Teismas konstatuoja, kad neginčytinų įrodymų, jog administracinio teisės pažeidimo protokole minimiems buvusiems įmonės darbuotojams išmokėjo neapskaitytą darbo užmokestį, nėra.

Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas konstatavęs, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009). Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis byloje Nr. N663-156/2007).

Taigi, nesant administracinio teisės pažeidimo byloje patikimų įrodymų, patvirtinančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, bei įvertinus tai, kad administracinio teisės pažeidimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, A. V. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl LR ATPK 41⁴ str. 3 dalyje padaryto pažeidimo nutrauktina, nenustačius administracinio pažeidimo įvykio ir sudėties (LR ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

A. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (LR ATPK 31 str., 32 str.).

Skiriant nuobaudą pažeidėjui teismas vadovaujasi bendrosiomis nuobaudų skyrimo taisyklėmis, numatytomis LR ATPK 30 str.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

A. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 173¹ str. 1 d. ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 100 Lt (vieno šimto litų) baudą.

Administracinio teisės pažeidimo bylą A. V., dalyje dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁴ str. 3 d. numatyto pažeidimo, nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties LR ATPK 250 str. 1) p. pagrindu.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.

Baudą patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą-ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 6020. Įrodymą apie sumokėtą baudą privalu pateikti Plungės rajono apylinkės teismui į 3 kabinetą (Vytauto 2, Plungė), priešingu atveju, pasibaigus baudos mokėjimo 40 dienų laikotarpiui, bauda bus išieškoma priverstinai.