Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams V. S. ir Ž. J. dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas dalinai.

Iš Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos biuro pranešimo (25-26 b. l.) matyti, kad 2010 m. rugpjūčio 22 d. kelio Ryga-Kaliningradas 58 kilometre įvyko eismo įvykis, kurio metu neblaivus V. S., vairuodamas automobilį FORD ESCORT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko sugaus greičio ir atstumo, ko pasekoje, atsitrenkė į ta pačia kryptimi važiavusį automobilį VW TOUAREG, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamą Ą. P., ir jį apgadino. Kaltu dėl eismo įvykio pripažintas atsakovas V. S.. Iš transporto priemonės techninės apžiūros protokolo (32-35, b. l.), remonto sąmatos (36-38 b. l.), PVM sąskaitos faktūros (39 b. l.), mokėjimo nurodymo (42 b. l.) matyti, kad eismo įvykio metu patirtiems nuostoliams dėl automobilio VW TOUAREG apgadinimo atlyginti jo savininkui draudimo bendrovė „Ergo Lietuva“ išmokėjo 5365,17 Lt draudimo išmoką. Kadangi žala padaryta naudojant neapdraustą transporto priemonę, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 17 str. 1 d. 1 p., ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras draudimo bendrovei „Ergo Lietuva“ kompensavo išmokėtą 5365,17 Lt draudimo išmoką (43 b. l.).

Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies nuostatas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal šio įstatymo 17 str. 1 d. 1 p. Įstatyme Biurui suteikta teisė reikalauti visos išmokos, sumokėtos tretiesiems asmenims už žalą, padarytą neapdrausta transporto priemone, tiek iš asmens, atsakingo už žalos padarymą, tiek iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį. Todėl pagrįstas ieškovo reikalavimas priteisti nuostolius – automobilis FORD ESCORT nebuvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, eismo įvykis kilo dėl šį automobilį vairavusio asmens kaltės. Šių aplinkybių atsakovai neginčija. Ieškinyje nurodydamas, kad atsakovai ieškovui sumokėjo 90 Lt nuostolių atlyginimo, Biuras iš atsakovų prašė priteisti 5275,17 Lt. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas V. S. patvirtino, kad jis dalį nuostolių atlygino, pervesdamas į ieškovo sąskaitą 90 Lt. Ginčas dėl ieškinio dydžio byloje nekilo.

Atsakovas Ž. J. nesutinka su ta aplinkybe, kad jam atitenka pareiga drausti automobilį FORD ESCORT, o neįvykdžius šios pareigos, atlyginti nuostolius, kadangi jis minėtą automobilį pardavė ir eismo įvykio metu nebuvo nei šio automobilio savininkas, nei jo valdytojas.

Lietuvos Respublikos CK 1.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tik įstatymas gali nustatyti privalomą tam tikrų sandorių teisinę registraciją, o tai reiškia, jog sandorių privalomos teisinės registracijos negalima nustatyti poįstatyminiu aktu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 4.253 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis juridinių faktų registravimas viešame registre taip pat gali būti nustatytas tik įstatymu, o ne poįstatyminiu aktu. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo normas viešajame eisme leidžiama dalyvauti nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms. Šio įstatymo 2 straipsnio 32 dalyje nustatyta, kad motorinės transporto priemonės arba priekabos registravimas – veiksmai, apimantys motorinės transporto priemonės arba priekabos tapatumo nustatymą, jų duomenų įrašymą į Kelių transporto priemonių registrą, valstybinio numerio ženklų ir transporto priemonės registravimo dokumento išdavimą. Taigi, šioje įstatymo normoje, nustatančioje išvardytų transporto priemonių registravimą, taip pat nenustatyta reikalavimo privalomai įregistruoti transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties, keičiantis jos savininkams. Iš Saugaus eismo automobilių keliais 25 straipsnio 2 dalyje, 27 straipsnio 1, 3 dalyje įtvirtintų nuostatų darytina išvada, kad registruojama atitinkama transporto priemonė, bet ne jos įsigijimo pagrindas. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad įstatymas nenustato privalomo automobilio pirkimo–pardavimo sutarties registravimo.

Iš VĮ „Regitra“ informacijos (27 b. l.) matyti, kad eismo įvykio metu automobilis FORD ESCORT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo padaryta žala kitam automobiliui, buvo įregistruotas viešame registre, jo savininku įrašytas atsakovas Ž. J.. Teisme atsakovas Ž. J. tvirtino, kad jis automobilį FORD ESCORT pardavė V. S.. Iš jo paaiškinimų matyti, kad už parduotą automobilį jis gavo pinigų, pirkėjui atidavė automobilio dokumentus, pirkėjo žiniai faktiškai perdavė automobilį. Atsakovas V. S. šias aplinkybes pripažino, nurodydamas, kad jam nuosavybės teisėmis priklausė automobilis FORD ESCORT, kurį jis 2010 m. rugpjūčio 22 d. vairavo ir įvykdė eismo įvykį, šį automobilį jis valdė, juo naudojosi ir disponavo savo nuožiūra kaip savo, nors automobilio savininku jis nebuvo įrašytas. Kadangi įstatymu nėra nustatytas privalomas automobilio pirkimo–pardavimo sutarties registravimas, todėl šioje byloje netaikytinos ir CK 1.75 straipsnio 2 dalies nuostatos, nustatančios, kad neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių, remdamosi kitais įrodymais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 177 straipsnio 1, 2 dalies nuostatomis įrodymais civilinėje byloje laikomi ir šalių paaiškinimai, kuriais nustatomi faktiniai duomenys. Remiantis atsakovų V. S. ir Ž. J. paaiškinimais darytina išvada, jog automobilio savininkas eismo įvykio metu buvo atsakovas V. S.. Bylos nagrinėjimo metu teisme abu atsakovai patvirtino, jog tarp jų dar prieš eismo įvykį faktiškai buvo sudaryta automobilio pirkimo-pardavimo sutartis – automobilį Ž. J. perdavė jį įsigijusiam V. S., kuris valdė, naudojosi, disponavo automobiliu. Šalių paaiškinimai nepaneigti. Ta aplinkybė, kad automobilio savininkas viešame registre nebuvo pakeistas, nesudaro pagrindo neigti faktines aplinkybes, kad tarp V. S. ir Ž. J. buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis ir automobilis FORD ESCORT buvo perduotas V. S. nuosavybėn.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad bylos nagrinėjimo metu nustačius, jog eismo įvykio metu, t. y. 2010 m. rugpjūčio 22 d., automobilį FORD ESCORT, kuriuo padaryta žala, nuosavybės teisėmis valdė jį vairavęs V. S., todėl jam atitenka pareiga atlyginti visus nuostolius, kuriuos pagal įstatymą privalo atlyginti transporto priemonės savininkas ir eismo įvykio kaltininkas, nes jis pripažintas kaltu dėl eismo įvykio kilimo ir atsiradusios žalos. Kadangi Ž. J. eismo įvykio metu nebuvo automobilio FORD ESCORT savininkas, todėl jis neturėjo pareigos drausti šios transporto priemonės ir atsakyti už savininkui tenkančias prievoles. Jam ieškinys dėl eismo įvykio metu atsiradusių nuostolių atlyginimo pareikštas nepagrįstai, todėl ieškinys jo atžvilgiu atmestinas.

Lietuvos Respublikos CK 6.37 straipsnio 2 dalies ir 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovo reikalavimas priteisti nurodyto dydžio procesines palūkanas iš atsakovo V. S. taip pat yra pagristas ir tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies, tačiau šios išlaidos taip pat turi būti pagrįstos ir realios. Kadangi ieškinys patenkintas vieno atsakovo atžvilgiu, todėl iš jo ieškovui priteistinas žyminis mokestis, sumokėtas paduodant ieškinį teismui, - 158 Lt (2, 22 b. l.).

Ieškinį patenkinus atsakovo V. S. atžvilgiu, iš jo priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios šioje byloje yra 44,65 Lt (b. l. 1) (Lietuvos Respublikos CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 6.280 straipsnio 1 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, CPK 259 straipsniu, 263-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti dalinai.

Priteisti iš V. S., a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos transporto priemonių draudikų biurui, juridinio asmens kodas 125709291, 5275,17 Lt (penkis tūkstančius du šimtus septyniasdešimt penkis litus 17 ct) nuostolių atlyginimo regreso tvarka, 5 % (penkių procentų) dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2012 m. vasario 20 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 158 (vieną šimtą penkiasdešimt aštuonis litus) bylinėjimosi išlaidų.

Lietuvos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį Ž. J. atmesti.

Priteisti iš V. S. 44,65 Lt (keturiasdešimt keturis litus 65 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.