Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas Panevėžio apygardos teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 150 straipsnio 4 dalį (trys veikos), 150 straipsnio 3 dalį, 140 straipsnio 1 ir 2 dalis, paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 7 metams, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. A. 2017 m. lapkričio 1 d. apie 20.40 val., būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,32 promilių girtumas, V. A. priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu tyčia kumščiu sudavė ne mažiau keturių smūgių tėvui V. A. į dešinę galvos pusę, ir vieną kartą koja spyrė nukentėjusiajam į ranką, tokiais veiksmais šeimos nariui V. A. sukeldamas fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais J. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis J. A. parodė, kad 2017 m. lapkričio 1 d. vakare užėjo pas savo tėvą V. A., nes norėjo aplankyti, pasikalbėti. Bendrabučio duris atidarė G. M., kuri pasakė, kad tėvas namie. Prieš tai jau buvo vartojęs alkoholio. Į tėvo kambario duris beldėsi ilgai, po to tėvas jį įsileido. Pas tėvą ant stalo pamatė vos vos nugertą degtinės butelį „Maskovskaja“. Tėvas jau buvo gerai pagėręs. Jis paklausė tėvo ar įpils sūnui išgerti. Tėvas sutiko įpilti ir jie per kokių 20 minučių tą butelį po truputi išgėrė draugiškai pasišnekučiuodami, sėdėdami šalimais ant lovos. Nors abu kalbėjo garsiai, bet jokių pykčių tarp jų nebuvo. Tada jis tėvo paprašė telefono, kad galėtų paskambinti mamai arba dėdei ir pranešti kur randasi, kad artimieji nesijaudintų. Jis tėvui sakė „duok duok telefoną“, tėvas jam telefono duoti nenorėjo ir sakė „neduosiu, dink iš čia“. Taip jie garsiai ginčijosi, jis kalbėjo pakeltu tonu, todėl tėvas galėjo pajusti grėsmę. Paskui tėvas nuo stalo pasiėmė peilį ir pradėjo juo mosikuoti. Kadangi tėvas sėdėjo šalia, jis išsigandęs peilio spyrė koja tėvui per ranką, kad išmušti peilį ir tada kumščiu sudavė tėvui 4 smūgius į veidą, nes buvo įsikarščiavęs. Smūgiavo tik kumščiu, jokių galinčių sužaloti daiktų prieš tėvą smurtaudamas nenaudojo. Smūgiai buvo vidutinio stiprumo, kadangi tarp jų atstumas buvo nedidelis, bet po smūgių tėvas tik atsilošė ant lovos, nugriuvęs ant grindų nebuvo. Kaip tėvui sudavė smūgius niekas nematė. Tėvas turi invalidumą, tačiau savarankiškai vaikšto ir greitai gali pašokti nuo lovos. Po to, už kokių 5-10 minučių atėjo G. M., kuri pasakė, kad iškvietė policiją. Jis su G. M. koridoriuje laukė policijos, o kai policija atvažiavo iškarto prisipažino sumušęs tėvą. Parodo, kad jokių pinigų iš tėvo nereikalavo ir jokių pinigų nepaėmė, be to, iš karto po įvykio buvo sulaikytas policijos ir apieškotas, tačiau pinigų pas jį nebuvo rasta. Pas tėvą pirmą kartą buvo užėjęs tą dieną, kai grįžo iš kalėjimo. Jį matė G. M., kuri pasakė, kad tėvas namie. Tada tėvas apsidžiaugė jį pamatęs, jie apsikabino, o lapkričio 1 d. tėvas buvo be nuotaikos, išgėręs. Kodėl tėvas aiškina, kad jis prašė pinigų, negali atsakyti. Mano, kad tėvas taip pat galėjo susižaloti namuose, nes ten yra aštrių daiktų. Pripažįsta kaltinimą, kad sudavė tėvui smūgius, gailisi dėl padaryto ir atsiprašo tėvo dėl savo veiksmų.

Nukentėjusysis V. A. teismo posėdžio metu parodė, kad sutinka duoti parodymus prieš sūnų J. A.. Serga epilepsija, todėl sunkiai kalba, be to viena ausimi negirdi. Jo buto durys buvo užkabintos kabliuku iš vidaus. Sūnus į buto duris beldė gal 5-10 minučių, prašė įleisti, sūnui sakė, kad neleis, nes turėjo degtinės ir norėjo vienas išgerti. Sūnus įsirėmė į duris ir išrovęs durų kabliuką įėjo į vidų. Kabliukas buvo medvarščiu įsuktas, t. y., lengvai ištraukiamas, be to, kabliukas jau anksčiau yra buvęs išrautas. Grįžęs iš ligoninės kabliuką įspraudė į vietą. Kai sūnus įėjo į kambarį, jis sėdėjo ant lovos. Sūnus pamatė, kad jis turi degtinės butelį. Parodo, ką tą dieną jis buvo nuvažiavęs su dviračiu iki (duomenys neskelbtini) kaimo pas brolį. Iki kaimo 17 km, juos nuvažiuoja su dviem pasilsėjimais. (duomenys neskelbtini) trise išgėrė du butelius degtinės, o trečią butelį nusipirko parduotuvėje prie stoties. Tai buvo 0,5 l talpos degtinės „Maskovskaja“ butelis. Degtinės butelį pirko už 10 Eur, grąžą apie 3 Eur jam atidavė monetomis po 50, 20 ir 10 centų ir dar smulkiau. Monetas susidėjo į piniginę. Kai sūnų pradėjo vaišinti degtine nuo to butelio buvo nugertos tik 3-4 čerkos. Su sūnumi degtinę gėrė apie pusvalandį, kalbėjosi, viskas buvo draugiškai. Su sūnumi sėdėjo ant tos pačios lovos, stalo peilių ir šakučių rinkinys buvo ant stalo. Po to, sūnus pradėjo iš jo reikalauti duoti 100 Eur. Sūnui sakė, kad pinigų neturi, rodė jam piniginę. Sūnus telefono paskambinti neprašė. Sūnus jam sudavė smūgius į dešinę veido pusę, po kurių jis atsijungė. Kiek smūgių sudavė sūnus iš viso negali pasakyti, bet pagal siūles mano, kad keturis. Iki tol buvo sveikas. Kaip atėjo į kambarį G. M. ir policijos pareigūnai neatsimena. Sąmonę atgavo, kai vežė iš Panevėžio ties Subačiumi. Peilio į rankas paėmęs nebuvo ir sūnui negrasino. Parodo, kad kai sūnus grįžo iš pataisos namų, buvo pas jį užėjęs. Tuo kartu abu bendravo gražiai, dar davė sūnui paskambinti telefonu. Pirmą kartą, kai sūnus aplankė, nežino ar G. M. buvo namie. Grįžęs iš ligoninės savo piniginėje pasigedo 2,30 Eur, piniginėje buvo likę tik 70 centų, daugiau iš namų jokie daiktai nedingo. Piniginė buvo ant stalo, telefonas irgi, kambario durys buvo praviros, viduje ant lovos sėdėjo komendantė G. M.. Dėl pinigų dingimo sūnaus nekaltina, kur pinigai dingo nežino, mano, kad G. M. tikrai neėmė jo pinigų. Apieškojo visus namus, tačiau pinigų nerado. Taip pat nematė, kad sūnus jo namuose įvykio metu ieškotų pinigų. Piktumo sūnui neturi, tegul sūnus gyvena savo gyvenimą, o jis savo, piktas ant sūnaus tik dėl to, kad sūnus per 7 metus „nepasimokė“. Teismo posėdžio metu pagarsinus V. A. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 35;24), V. A. parodė, kad neatsimena, kokius parodymus davė, nes serga epilepsija. Iki lapkričio 1 d. ligos priepuolis buvo prieš du mėnesius, būna, kad dingsta atmintis, o po to vėl atsitokėja. Tuomet neatsiminė, kad įvykio dieną su sūnumi gėrė bei, kad sūnus grįžęs iš įkalinimo vietos jį aplankė, o dabar teisme prisiminė, nes kai negeria atmintis sustiprėja.

Teismo posėdžio metu liudytoja A. S. parodė, kad kaltinamąjį ir nukentėjusįjį pažįsta iš įvykio dėl smurto artimoje aplinkoje. Pats įvykis buvo gal praeitų metų rudenį ar žiemą, prieš naujus metus. Buvo gautas pranešimas, ir jie nuvyko adresu (duomenys neskelbtini). V. A. sėdėjo kraujo klane, visur buvo daug kraujo, ar grindys buvo kruvinos neatsimena. Liudytoją, kurios pavardės neatsimena, sakė, kad V. A. sumušė sūnus. Bute buvo J. A., kuris prisipažino, kad sumušė tėvą. Neatsimena, ar J. A. sakė dėl ko sumušė tėvą. Abu vyrai buvo girti, V. A. net nesugebėjo į alkotesterį pūsti. Butas buvo labai netvarkingas ir užgriozdintas, visur pilna stalo įrankių. J. A. buvo sulaikytas ir atlikta asmens krata, tačiau draudžiamų daiktų pas jį nebuvo rasta. Dėl įvykio surašė išsamų tarnybinį pranešimą.

Teismo posėdžio metu liudytojas L. G. parodė, kad kaltinamąjį ir nukentėjusįjį pažįsta iš įvykio. Buvo pranešimas dėl įvykio (duomenys neskelbtini), pranešė kaimynai, kad triukšmas, muštynės. Atvykus, laiptinėje laukė kaimynė. Įėjus į vidų, rado gulintį ant lovos V. A., kvietė greitąją, kad suteiktų pagalbą. J. A. kaltu prisipažino, sakė susipyko su tėvu, dėl ko nepamena, minėjo, kad dėl senesnių laikų. Buto durų neįsidėmėjo, durys lyg ir baltos, ne per gražiausios, purvinos. Kaip užrakinamos durys nepamena, nes įvykis buvo seniau. Kraujo dėmių buvo ant patalynės, ar buvo ant grindų dabar nebepamena. J. A. apžiūrą padarė, kad neturėtų aštrių daiktų, nes įvykis buvo dėl smurto, bet draudžiamų daiktų nerado.

Teismo posėdžio metu liudytoja G. M. M. parodė, kad yra nukentėjusiojo V. A. kaimynė, šalimais gyvena jau 17 metų. Parodo, kad nepilnai prieš mėnesį jai buvo padaryta akių operacija, todėl dabar prastai mato. Iki operacijos matė dar mažiau. Dėl įvykio parodo, kad jų name tokia tvarka, kad kai visi gyventojai yra namuose, ji užrakina koridoriaus duris. Tą dieną išgirdo smarkų bildesį. Priėjusi prie durų paklausė „kas“. Jai atsakė, kad „sūnus J. A., atėjo pas tėvą V. A.“, todėl įleido. Namas yra senas, todėl viskas girdisi. Ji būdama savo kambaryje už sienos girdėjo garsus, iš kurių suprato, kad A. geria, nes girdėjo „į sveikatą, į sveikatą“, kažką burbuliavo, nes kai V. A. išgeria sunku suprasti, ką jis kalba. Po to, girdėjo, kad sakė „duok, duok“. V. A. jau po visko jai sakė, kad iš jo sūnus prašė pinigų. Toks jų bendravimas tęsėsi apie valandą, po to pradėjo bambsėti, dejuoti, išgirdo, kad kažkuris dribo ant grindų. Tada nuėjusi pro duris matė, kad V. A. guli ant grindų, o J. A. pasilenkęs jį muša. Tada ji nuėjo ir iškvietė policiją. Teismo posėdžio metu pagarsinus G.M. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 47), G.M. M. parodė, kad neatsimena, kaip sakė ikiteisminio tyrimo metu. Kaip J. A. pasilenkęs mušė tėvą nematė, tik iš dejonių suprato, kad muša, nes negi „melsis“ prie tėvo pasilenkęs. Po to, labai greitai atėjo policija. J. A. buvo tik į koridorių išėjęs. J. A. klausė kam tėvą muša, jis atsakė, kad tėvas su peiliu šoko, dar sakė, kad tėvas tegul atiduoda 300 Eur. Durų nerakino, nes J. A. išvežė policija, o V. A. išsivežė greitoji. Neberakino, nes galvojo, jog greitoji greitai V. A. parveš. Paryčiais duris užrakino, nes vaikščioja visokie. Kad kas sukinėtųsi tą naktį apie V. A. duris nematė. V. A. buto durys buvo ant kabliuko, ne pirmą kartą išlaužtos, nes V. A. dažnai pameta raktus. Durų kabliukas nedidelis, toks kaip lango, „spyrei ir įėjai pro duris“, bet pati kabliuko išlaužto nematė. V. A. vaikšto, su dviračiu važiuoja, vežimėliu važiuoja, nueina į tualetą. Netiki, kad galėjo V. A. su peiliu sūnui grasinti. Parodo, kad nežino ar V. A. turėjo pinigų, nes jis sunkiai verčiasi. V. A. namus apsitvarko, kai gali, o tada pas jį namai buvo pilni „bambalių“. V. A. bute kraujo nematė, bet ant sienos buvo juodos dėmės, o ar kraujas nežino. V. A. jai sakė, kad sūnus jas jį lankėsi grįžęs iš kalėjimo, bet ji pati to nematė.

Iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad 2017-11-01 apie 20.54 val. buvo gautas G. M. M., gyvenančios (duomenys neskelbtini), pranešimas, kad už sienos galimai mušasi kaimynai. Policijos pareigūnams nuvykus į vietą bute Nr. 16 buvo rastas lovoje sėdintis V. A., kurio galva buvo kruvina, ant veido dešinės pusės buvo matyti sužalojimai panašūs į kirstines žaizdas. V. A. nesugebėjo paaiškinti įvykio aplinkybių, tik dejavo iš skausmo. V. A. buvo iškviesta GMP, kuri jį išvežė į Panevėžio ligoninę. Bute taip pat buvo V. A. sūnus J. A., kuriam buvo nustatytas 2,32 promilių girtumas. J. A. paaiškino, kad tėvas jam grasino peiliu, todėl jis sumušė tėvą. (b. l. 6)

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad 2017-11-01 apžiūrėjus butą esantį adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog butas yra vieno kambario, jame netvarkingai sudėti įvairūs daiktai ir rakandai. Kambario kairėje pusėje yra netvarkingai paklota viengulė lova, ant kurios matosi raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. Prie lovos yra stalas, kėdė, ant kurių sudėti netvarkingai įvairūs daiktai, ant grindų prie lovos netvarkingai sustatyti stiklainiai su marinuotomis daržovėmis. Daugiau bute pėdsakų, susijusių su nusikalstamos veikos padarymu, nėra. Apžiūra pradėta 2017-11-01 21.12 val., baigta 21.25 val. (b. l. 14) Iš įvykio vietos apžiūros protokolo nuotraukų matyti, kad buto durys atsidaro į vidų, o raudonos spalvos dėmės matyti tik ant lovoje esančios antklodės ir pagalvės. (b. l. 15-17)

Iš nukentėjusiojo V. A. parodymų patikrinimo vietoje 2017-12-04 protokolo matyti, kad V. A. parodė savo buto durų kabliuką, kurį spardydamas duris išmušė sūnus J. A.. V. A. nurodė, kad sūnus iškarto pradėjo reikalauti 100 Eur ir reikalaudamas grasino sumušti, ir kambaryje pradėjo kraustyti, vartyti daiktus. Parodymų patikrinimo vietoje metu V. A. parodė stalą ir spintelę bei nurodo, kad J. A. buvo atidaręs stalčius, dureles ir vartė ten daiktus. Po to, V. A. ant manikeno parodo, kad J. A. į dešinę ir kairę galvos pusę kumščiais sudavė smūgius negavęs pinigų. Galvoja, kad J. A. jam į galvos sritį galėjo suduoti nemažiau 6 smūgių. Toliau nuvirto ant grindų, ar nuvirto pats, ar jį nuvertė J. A., pasakyti negali. Paėmęs manikeną V. A. paguldo jį ant grindų, galva į lango pusę. Paaiškina, kad nuvirto daugiau ant kairio šono. Daugiau, kas vyko negali pasakyti, nes nepamena. Ar jam gulinčiam buvo suduoti smūgiai, pasakyti negali. Toliau V. A. parodo piniginę ir paaiškina, jog kitą dieną, kai grįžo iš ligoninės, pamatė, kad piniginėje nėra 2,30 Eur. Piniginė yra skirta monetoms, uždaroma atlenkiamu dangteliu. Kuriuo metu paėmė pinigus iš jo piniginės, pasakyti negali. (b. l. 48-55)

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad 2017-12-04 apžiūrėjus V. A. piniginę nustatyta, kad piniginė yra plastmasinė, apvalios formos, atidaroma atlenkiamu dangteliu, skirta sudėti monetoms. (b. l. 56-57)

Iš asmens apžiūros protokolo matyti, kad 2017-11-01 apžiūrėjus V. A. nustatyta, kad jo galva visa kruvina, dešinėje kaktos srityje matyti žaizdos, panašios į kirstines. Ant nosies taip pat matyti žaizda, panaši į kirstinę, veidas ištinęs. Apžiūra pradėta 2017-11-01 21.00 val., baigta 21.10 val. (b. l. 59-61)

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus kompaktinį diską, nustatyta, kad jame yra garso įrašas iš Bendrojo pagalbos centro, kuri perklausus nustatyta, kad G. M., gyv. (duomenys neskelbtini), paskambinusi pagalbos telefonu praneša, jog bute, esančiame (duomenys neskelbtini), vyksta muštynės, ji girdi dunksėjimo garsus, keiksmus. (b. l. 64-67)

Iš specialisto išvados Nr. G 1443/2017 (05) matyti, kad V. A. nustatyti daugybiniai odos nubrozdinimai galvoje, rankose. Pjautinės veido srities žaizdos. Pjautinės veido srities žaizdos padarytos mažiausiai 7 trauminių poveikių aštriu, pjaunančių savybių turinčiu daiktu pasekoje. Kiti galvos ir rankų sužalojimai padaryti trauminių poveikių kietais bukais daiktais ar paviršiais pasekoje. Nustatyti sužalojimai padaryti iki nukentėjusiajam patenkant į gydymo įstaigą 2017-11-01, 21.56 val., galimai įvykio aplinkybėmis nurodytu laiku ir būdu. V. A. nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. (b. l. 72-73)

Iš alkoholio matuoklio duomenų matyti, kad J. A. 2017-11-01 21.05 val. buvo nustatytas 2,32 promilių girtumas. (b. l. 83)

Iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad 2017-11-01 sulaikytasis J. A. buvo pristatytas Panevėžio VPK Kupiškio PK. Asmens kratos metu iš J. A. buvo paimti asmeniniai daiktai, tačiau pinigų nebuvo rasta. (b. l. 190)

Iš BIRT atskaitos žiūrylės matyti, kad G.M. M. pranešimas apie įvykį buvo gautas 2017-11-01 20.54 val. o policijos pajėgos atvyko į įvykio vietą po 4 minučių. (b. l. 9)

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados, bausmės skyrimas

Šioje byloje J. A. buvo kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje, o būtent, kad 2017 m. lapkričio 1 d. 20.40 val., užėjęs į V. A. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), pareikalavo iš V. A. pinigų – 100 Eur, šiam pasakius, kad tokių pinigų neturi, tyčia kumščiu sudavė tris smūgius V. A., sėdėjusiam kambaryje ant lovos, į dešinę galvos pusę, po to kumščiu ne mažiau kaip tris smūgius sudavė į kairę galvos pusę, nukentėjusiajam nuo smūgių pargriuvus ant grindų, ne mažiau kaip vieną kartą kumščiu sudavė į rankas, tokiais veiksmais padarydamas V. A. daugybinius odos nubrozdinimus galvoje, rankose, pjautines veido srities žaizdas, tai yra nežymiai sutrikdė jo sveikatą ir taip atėmęs galimybę priešintis iš nukentėjusiojo piniginės pagrobė pinigus – 2,30 Eur.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuo pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiajam priešintis pagrobė svetimą turtą. Byloje esantys įrodymai neginčijamai patvirtina, kad kaltinamasis J. A. prieš savo tėvą V. A. panaudojo fizinį smurtą. Kaltinamasis J. A. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme nuosekliai teigė, kad pas tėvą pirmą kartą užėjo tą pačią dieną, kai buvo paleistas iš įkalinimo vietos, tą kartą su tėvu bendravo gražiai. Kitą kartą pas tėvą užėjo 2017-11-01 vakare, jau būdamas neblaivus. Tėvas jį įsileido į namus, ir jie kartu su tėvu išgėrė degtinės butelį, tėvas prieš tai jau buvo vartojęs alkoholio. Paskui jis prašė tėvo duoti telefoną paskambinti, bet tėvas nedavė, jie susiginčijo, tada tėvas paėmęs peilį pradėjo mosikuotis. Jis tėvui spyrė per ranką ir išmušė peilį, paskui kumščiu sudavė 4 smūgius tėvui į galvą. Kaltinamasis kategoriškai neigia, kad reikalavo iš nukentėjusiojo pinigų ir paėmė 2,30 Eur.

Nukentėjusysis V. A. ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad jo sūnus J. A. grįžęs po bausmės atlikimo nebuvo pas jį atėjęs, tik skambino. Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu aiškino, kad sūnus 2017-11-01 vakare pas jį įsilaužė į butą ir pradėjo reikalauti 100 Eur, ieškojo pinigų vartydamas daiktus, o jų negavęs sudavė ne mažiau, kaip 6 smūgius jam į galvą. Grįžęs iš ligoninės piniginėje pasigedo 2,30 Eur, ar sūnus paėmė pinigus nematė. Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu neigė, kad įvykio vakarą su sūnumi vartojo alkoholį. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis V. A. jau aiškino, kad sūnus J. A. grįžęs po bausmės atlikimo buvo pas jį atėjęs, ir jie kalbėjosi, viskas praėjo gražiai. Sūnus 2017-11-01 vakare pas jį įsilaužė į butą ir jie gal pusvalandį gėrė degtinę, draugiškai kalbėjosi, ir tik po to sūnus pradėjo reikalauti 100 Eur, o jų negavęs sudavė gal 4 smūgius į galvą, taip sprendžia pagal siūles. Taip pat, nematė, kad sūnus jo namuose ieškotų pinigų, ir dėl pinigų dingimo sūnaus nekaltina. Nukentėjusysis teigė, kad ikiteisminio tyrimo metu ne viską atsiminė, nes dėl epilepsijos turi problemų su atmintimi, o kai negeria alkoholio - atmintis sustiprėja.

Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad liudytoja G. M. M. asmeniškai nematė ir negirdėjo, kad J. A. reikalautų iš savo tėvo V. A. būtent pinigų. Liudytoja G. M. M. nurodo, kad būdama už sienos girdėjo žodžius „duok duok“, tik vėliau po įvykio V. A. jai pasakė, kad tai sūnus iš jo reikalavo pinigų. Iš liudytojos G. M. M. parodymų matyti, kad ji girdėdama žodžius „į sveikatą, į sveikatą“ pamanė, kad nukentėjusysis V. A. su sūnumi vartoja alkoholį. Taigi, toks liudytojos manymas atitinka kaltinamojo J. A. nuosekliai pateikiamą įvykio versiją, kad jis atėjęs pas tėvą kartu su juo kurį laiką gėrė degtinę ir nekonfliktavo. Be to, aptarti liudytojos parodymai atitinka ir nukentėjusiojo V. A. teisme duotus parodymus, kuomet jis nurodė, kad prisiminė, jog 2017-11-01 vakare su sūnumi vartojo alkoholį ir iš pradžių viskas vyko draugiškai. Iš to seka išvada, kad kaltinamasis iš pradžių nukentėjusiojo bute buvo sutiktas ramiai. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja G. M. M. teigė, kad savo akimis matė, kaip J. A. pasilenkęs kumščiais mušė gulintį savo tėvą. Teismo posėdžio metu paaiškėjo, kad G. M. M. yra labai silpnai matantis asmuo, kuris išvadą apie tai, kad J. A. mušė savo tėvą, pasidarė iš to, kad matė pasilenkusį J. A. prie gulinčio tėvo, ir girdėjo V. A. dejones, o vėliau matė sudaužytą V. A. veidą. Esant aptartų aplinkybių visumai konstatuotina, kad V. A. parodymų, kad kaltinamasis iš jo reikalavo pinigų, nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys, todėl išnagrinėjus bylą liko nepaneigta kaltinamojo teiginiai, kad kaltinamasis iš tikrųjų galėjo prašyti nukentėjusiojo būtent telefono, o ne pinigų. Čia pažymėtina ir tai, kad kaltinamojo atėjimas pas nukentėjusįjį vargu ar gali būti laikomas įsilaužimu tiesiogine prasme, kadangi byloje esantys duomenys patvirtina, kad nukentėjusiojo buto durys buvo užkabintos tik išklerusiu kabliuku, kurį išstumti nereikėjo didelės jėgos ar specialių pastangų.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis teigė, kad kaltinamasis ieškojo pinigų vartydamas daiktus ir netgi parodymų patikrinimo metu parodė vietas, kur jo teigimu rausėsi kaltinamasis. Kaip jau buvo minėta, teismo posėdžio metu nukentėjusysis V. A. tai paneigė. Iš nukentėjusiojo parodymų duotų tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo metu matyti, kad jis asmeniškai nematė, kad kaltinamasis iš jo paimtu 2,30 Eur, kurie nukentėjusiojo teigimu buvo 50, 20, 10 ir kitomis smulkiomis centų monetomis. Nukentėjusysis teigia, kad šias monetas gavo, kaip grąžą iš parduotuvės, kai pirko degtinės butelį, ir monetas susidėjo į piniginę. 2,30 Eur pasigedo grįžęs iš ligoninės. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad kaltinamasis iš nukentėjusiojo piniginės pagrobė 2,30 Eur. Iš karto po G.M. M. pranešimo policijai, per kelias minutes į įvykio vietą atskubėjo policijos pareigūnai. Liudytoja G.M. M. nurodo, kad kaltinamasis J. A. iš įvykio vietos nebuvo pasišalinęs, ir policijos sulaukė koridoriuje. Anksčiau aptarti duomenys patvirtina, kad policijos pareigūnai iš karto sulaikė J. A. ir atliko jo apžiūrą, o truputį vėliau ir jo asmens kratą, kurios metu pinigų nebuvo rasta. Teismo manymu, yra mažai tikėtina, kad kaltinamasis būtų iš nukentėjusiojo piniginės iškrapštęs 2,30 Eur sumą monetomis, o dar apie 70 centų palikęs piniginėje. Tam nėra jokios logikos, kadangi kaltinamasis sumušęs nukentėjusįjį laisvai galėjo ne tik paimti piniginę su visais pinigais, bet ir kitus vertingesnius ir lengvai realizuojamus daiktus (pavyzdžiui, telefoną) bei netrukdomas pasišalinti, jeigu jo nusikaltimo padarymo motyvas būtų turtinis. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis, netgi būdamas neblaivus, ramiai laukė policijos ir jai atvykus iš karto prisipažino sumušęs savo tėvą, ir šios pozicijos nekeitė viso bylos tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu, teigdamas, jog yra pasirengęs atsakyti už suduotus smūgius tėvui. Teismo nuomone, duotu atveju negalima atmesti ir to, kad nukentėjusysis pats pinigus pametė ar išleido savo reikmėms ir tiesiog pamiršo, žinant, kad jis serga epilepsija ir skundžiasi atminties sutrikimais.

Iš anksčiau aptartų kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų bei byloje esančių nukentėjusiojo buto fotonuotraukų matyti, kad bute ant stalo buvo netvarkingai pridėta stalo įrankių, tame tarpe ir peilių. Kaltinamasis teigia, kad nukentėjusysis buvo paėmęs peilį ir su juo mosikavo, nors pats nukentėjusysis tai neigia. Aišku, galima vienareikšmiškai teigti, kad tokiais parodymais kaltinamasis siekia pateisinti prieš tėvą panaudotą fizinį smurtą, ir tokius jo parodymus atmesti, tačiau byloje jau nustatytos aplinkybės leidžia teigti ir priešingai. Nukentėjusiajam sėdint ant lovos nėra sunku paimti nuo stalo peilį, imant domėn, kad nukentėjusysis net būdamas neįgalus yra pakankamai judrus, namuose buvo vartojamas alkoholis ir vyko žodinis konfliktas, kurio metu nukentėjusysis išties galėjo pasijusti nesaugus. Teismo nuomone, šios aplinkybės nustatyti negalima, kadangi nėra objektyvių duomenų, kurie leistų daryti vienokią ar kitokią neginčijamą išvadą, todėl visos abejonės yra vertintinos kaltinamojo naudai.

Aptartų aplinkybių visuma leidžia teismui patikėti kaltinamojo pateikiama įvykio versiją ir jo padarytus veiksmus kvalifikuoti ne kaip plėšimą, o kaip smurtą artimoje aplinkoje, kuomet kartu vartojantys alkoholį šeimos nariai sukonfliktuoja ir jų tarpusavio konflikto metu yra panaudojamas fizinis smurtas, sukėlęs vienam šeimos nariui fizinį skausmą. Apie galimą veikos kvalifikacijos keitimą teismas pranešė nagrinėjimo teisme dalyviams Lietuvos Respublikos BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka.

Teismas, įvertinęs kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymus bei kitus anksčiau aptartus įrodymus sprendžia, kad jie nėra pakankami kaltinamajam inkriminuoti visus specialisto išvadoje nurodytus sužalojimus, kadangi byloje nėra duomenų apie tai, kad kaltinamasis sumušė nukentėjusįjį panaudodamas kokį nors daiktą, kuris atitiktų specialisto išvadoje nurodytus sužalojimus padarytus aštriu, pjaunančių savybių turinčiu daiktu. Teismo nuomone, šiuo atveju neatmestina ir tai, kad nukentėjusysis galėjo ir pats susižaloti į kokius nors aštrius daiktus savo kambaryje, kas atitiktų specialisto išvadoje nurodytus sužalojimus aštriu, pjaunančių savybių turinčiu daiktu. Tuo tarpu smūgiai kumščiu ir kojos spyris atitinka specialisto išvadoje nurodytus kitus galvos ir rankų sužalojimus, padarytus trauminių poveikių kietais bukais daiktais. Esant aptartoms aplinkybėms, kaltinamajam inkriminuojami tik jo pripažįstami keturi smūgiai kumščiu nukentėjusiajam į galvą ir vienas spyris į ranką, kurie įvertinus kaltinamojo amžių, kūno sudėjimą ir iš to kylantį smūgio stiprumą, smūgių lokalizacija (smūgiai į galvą, kaip gyvybiškai svarbią kūno vietą) ir skaičių, teismo nuomone, objektyviai sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą.

Esant aptartų aplinkybių visumai konstatuotina, kad byloje surinktais ir teismo posėdyje ištirtais įrodymais nustatyta, jog J. A. 2017 m. lapkričio 1 d. apie 20.40 val., būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,32 promilių girtumas, V. A. priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu tyčia kumščiu sudavė ne mažiau keturių smūgių tėvui V. A. į dešinę galvos pusę, ir vieną kartą koja spyrė nukentėjusiajam į ranką, tokiais veiksmais šeimos nariui V. A. sukeldamas fizinį skausmą ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje.

J. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltinimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) būdamas recidyvistu (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skirdamas J. A. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną tyčinį nesunkų smurtinį nusikaltimą žmogaus sveikatai, iki nusikalstamos veikos, už kurios padarymą yra nuteisiamas šiuo nuosprendžiu, jau buvo vieną kartą teistas už nusikaltimus žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui bei žmogaus sveikatai, dalį kurių padarė būdamas ir nepilnamečiu (b. l. 85-108), nėra baustas administracine tvarka (b. l. 109), priklausomybės ir psichikos ligų stebimų ligonių grupei nepriklauso (b. l. 112), nedirba (b. l. 113), registruotas darbo biržoje (b. l. 114), yra jauno amžiaus, nusikalstamą veiką padarė pradėjus labai trumpam laiko tarpui, po to, kai grįžo iš laisvės atėmimo vietos atlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę.

Nors aptartos aplinkybės ir neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį, visgi, teismo nuomone, šiuo konkrečiu atveju bausmės tikslus galima pasiekti kaltinamajam ir neskiriant pačios griežčiausios Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės rūšies – laisvės atėmimo. Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė praėjus 10 dienų po to, kai buvo paleistas iš laisvės atėmimo vietos, atlikęs 7 metų laisvės atėmimo bausmę, per tą laiką spėjęs tik užsiregistruoti darbo biržoje. Įvertinus kaltinamojo atliktos bausmės laiką, ir tai, kad kaltinamasis į įkalinimo vietą pateko būdamas vos dvidešimties metų amžiaus, teigtina, kad tokiomis aplinkybėmis asmeniui išėjus į laisvę reikalinga adaptacija prie sąlyginai naujos aplinkos, visuomeninės tvarkos ir visuotinai galiojančių elgesio bei bendravimo normų. Teismo nuomone, kaltinamojo trumpas laisvėje išbūtas laikas ir nusikaltimo padarymo faktas negali būti pagrindas vienareikšmiškam vertinimui, kad kaltinamasis būdamas tik vieną kartą teistu jau yra nepataisomas nusikaltėlis, kurį nuo naujų nusikalstamų veikų gali sustabdyti tik nauja laisvės atėmimo bausmė. Taigi, kaltinamajam vėl paskyrus laisvės atėmimo bausmę, taip ir liktų neaišku ar jo anksčiau atlikta bausmė teigiamai paveikė kaltinamąjį, nes kaltinamasis vėl grįžtų į įkalinimo įstaigą taip ir neišnaudojęs galimybės savo darbu bei elgesiu įrodyti, kad jo atžvilgiu bausmės tikslai buvo pasiekti, o naujai padaryta veika buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio, o ne dėsningas nusikalstamas elgesys.

Taigi, teismas atsižvelgęs ankščiau aptartas aplinkybes ir kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką bei jį patį charakterizuojančias aplinkybes, sprendžia, kad Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, savo dydžiu artimą už nusikaltimo padarymą galimam skirti maksimaliam bausmės dydžiui. Būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, teismo požiūriu, padės pasiekti nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati bei neprieštaraujanti proporcingumo bei teisingumo principams. Į paskirtąją arešto bausmę įskaitytinas J. A. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, vieną laikino sulaikymo ir suėmimo parą prilyginant vienai arešto parai, laikant, kad kaltinamasis atliko jam paskirtą bausmę, paleidžiant jį iš suėmimo teismo posėdžių salėje (Lietuvos Respublikos BPK 309 straipsnio 1 dalies 5 punktas) ir panaikinant kardomąją priemonę – suėmimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301-305, 307 straipsniais, 309 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

nusprendžia:

J. A., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam areštą 87 paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, į J. A. paskirtąją bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos (viso 87 paros), vieną laikino sulaikymo ir suėmimo parą prilyginant vienai arešto parai.

J. A. panaikinti kardomąją priemonę – suėmimą ir J. A. nedelsiant paleisti iš suėmimo teismo posėdžių salėje, laikant, kad jis atliko šiuo nuosprendžiu paskirtąją bausmę.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmus.