Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dovilė Sadauskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės pareiškimu dėl rūsio pripažinimo bešeimininkiu daiktu ir perdavimo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 153 straipsnio 2 dalimi, 443 straipsnio 5 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjai apie rašytinį procesą pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

5. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.57 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bešeimininkiu daiktu laikomas daiktas, kuris neturi savininko arba kurio savininkas nežinomas. Toks bešeimininkis daiktas nuosavybės teise gali būti perduodamas tik valstybei ar savivaldybėms teismo sprendimu (CK 4.58 straipsnio 1 dalis). Turto perdavimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintos „Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo ir saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės“ (toliau – Taisyklės). Taisyklių 3.2 punkte nustatyta, kad daikto pripažinimo bešeimininkiu procesą inicijuoja ta savivaldybės ar valstybės institucija ar įstaiga, tas fizinis ar juridinis asmuo, kurių žinioje toks daiktas yra arba kurie sužino apie tokio daikto buvimą. Daikto pripažinimo bešeimininkiu procesas inicijuojamas, kai asmuo, kurio žinioje bešeimininkis daiktas yra arba kuris sužino apie tokio daikto buvimą, šių Taisyklių 4 punkte nustatyta tvarka raštu ar kitomis teisėtomis priemonėmis ir būdais praneša mokesčių inspekcijai ar kitai CK 4.58 straipsnio 1 dalyje numatytai finansų, kontrolės ar savivaldybės institucijai. Šios institucijos pareiškimu, teismui paduodamu suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kurią bešeimininkis daiktas įtrauktas į jos apskaitą (jeigu įstatymai nenustato ko kita), teismas gali priimti sprendimą perduoti bešeimininkį daiktą valstybei ar savivaldybei, informuodamas apie bešeimininkio daikto buvimą. Iki perduodamas valstybei ar savivaldybei, bešeimininkis daiktas šių Taisyklių 2 punkte nurodytoje institucijoje turi būti užregistruotas nebalansinėje apskaitoje.

6. Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), apskaita vykdoma surašant Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. D1-449 „Dėl Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), sąrašų, apskaitos aktų, jų registrų (registravimo knygų), skelbimų apie siūlymą pripažinti juos bešeimininkiais formų ir jų pildymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintos formos turto apskaitos aktą.

7. Nagrinėjamu atveju pareiškėja Vilniaus miesto savivaldybė prašo teismo pripažinti bešeimininkiu rūsį, esantį (duomenys neskelbtini) (koordinatės (duomenys neskelbtini)).

8. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2019 m. spalio 14 d. Rūsys buvo įtrauktas į Statinių, kurie neturi savininko (ar savininkas nežinomas), sąrašą Nr. 201902. 2020 m. lapkričio 3 d. buvo surašytas Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), apskaitos aktas Nr. 1, kuriuo Rūsys buvo įtrauktas į apskaitą. Iš Statinių, kurie neturi savininko (ar savininkas nežinomas), sąraše ir apskaitos akte nurodytų duomenų matyti, kad Rūsys yra blogos būklės, mūrinis, nenaudojamas.

9. Siekiant nustatyti Rūsio savininkus ar kitus asmenis, turinčius turtinių teisių į šį statinį, ant Rūsio buvo skelbiama informacija apie pradėtą Rūsio pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūrą (šią aplinkybę patvirtina byloje esančios fotonuotraukos). Byloje nustatyta, kad nuo 2019 m. gruodžio 16 d. iki šiol yra skelbiama informacija apie galimai bešeimininkį turtą – Rūsį, ir kviečiami atsiliepti savininkai bei asmenys, turintys turtinių teisių į šį statinį ((duomenys neskelbtini)). Nuo 2021 m. gruodžio 1 d. Vilniaus miesto savivaldybės interneto svetainėje papildomai dar skelbiamas atskiras pranešimas su nuotraukomis, kviečiantis atsiliepti savininkus ar kitus asmenius, turinčius turtinių teisių į Rūsį ((duomenys neskelbtini)). Informacija apie pradėtą Rūsio pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūrą ir kvietimas atsiliepti asmenims, turintiems turtinių teisių į minėtą statinį, taip pat buvo skelbiama nacionaliniame laikraštyje „Vakaro žinios“. Bylos duomenimis, turtinių teisių į Rūsį niekas nepareiškė.

10. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėja visais įmanomais būdais stengėsi, kad asmenys, turintys teisių į Rūsį būtų informuoti. Šiuo metu yra suėję daugiau nei vieneri metai nuo ginčo Rūsio įtraukimo į Vilniaus miesto savivaldybės nebalansinę apskaitą ir per šį laikotarpį Rūsio savininkas dėl ginčo turto į pareiškėją nesikreipė, jos neieškojo, todėl laikytina, kad Rūsio savininkas yra nežinomas. Pareiškėja pagrįstai nurodo, kad neperdavus Rūsio Vilniaus miesto savivaldybei kaip bešeimininkio turto, būtų apribotos galimybės jį tvarkyti, remontuoti ar kitaip pasirūpinti jo bloga būkle, dėl kurios statinys kelia grėsmę aplinkiniams. Teismas sprendžia, kad pareiškėja savo reikalavimo pagrįstumą ir teisėtumą įrodė į bylą pateiktais leistinais rašytiniais įrodymais (CPK 536 straipsnis).

11. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei į tai, kad Rūsio savininkai, ar kiti asmenys, turintys turtinių teisių į šį statinį, nežinomi, Rūsys pripažintinas bešeimininkiu ir perduotinas pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn (CPK 537 straipsnis; CK 4.58 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, 537 straipsniu,

nusprendžia:

patenkinti pareiškimą.

Pripažinti rūsį, esantį (duomenys neskelbtini), kurio koordinatės (duomenys neskelbtini), bešeimininkiu ir perduoti jį Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn.

Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.