Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų nutarimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje

Č. R., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, baustas administracine tvarka, duomenų apie teistumą byloje nėra, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 351 straipsnio 5 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

statytojas Č. R. 2020-06-15 savavališkai, neturėdamas statybą leidžiančio dokumento, žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), vykdė neypatingosios kategorijos statinio - pagalbinio ūkio paskirties pastato statybos darbus. Pažeidimas fiksuotas 2020-09-29 Statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, akte Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI). Už pažeidimą statytojui 2020-10-06 surašytas savavališkos statybos aktas Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI).

Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovas bei administracinėn atsakomybėn traukiamas Č. R. posėdyje nedalyvavo. Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka. Č. R. paaiškinime pripažino padaręs administracinius teisės nusižengimus, nuoširdžiai gailisi, nurodo, kad sustabdė statybos darbus. Taip pat pateikė duomenis, kad statybos leidimas yra išduotas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ANK 351 straipsnio 5 dalyje numatyta atsakomybė už naujo neypatingo statinio savavališką statybą.

Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo ( toliau Įstatymo) 1 punktas ir 2 punktas nustato, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais bei turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas). Įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, jog statytojas (užsakovas) privalo šio įstatymo nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą. Įstatymo 18 straipsnio 7 dalies 3 punktas numato, jog rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal statinio projektą. Įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 8 punktas numato, jog statybą leidžiantis dokumentas yra – leidimas tęsti sustabdytą statybą, išskyrus atvejus, kai statyba tęsiama pašalinus savavališkos statybos padarinius. Įstatymo 27 straipsnio 16 dalies 1 punktas numato, kad su savavališkos statybos padarinių šalinimu susijusiems statybos darbams gali būti išduodamas statybą leidžiantis dokumentas. Įstatymo 27 straipsnio 22 dalis numato, jog statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudžiama. Įstatymo 1 priedo 1 straipsnis numato, kad įmoką už savavališkos statybos įteisinimą moka statytojai (užsakovai), statinių (jų dalių) savininkai, valdytojai, naudotojai, žemės sklypų (jų dalių) savininkai, valdytojai, naudotojai, įgyvendinantys šiame įstatyme numatytą galimybę gauti statybą leidžiantį dokumentą savavališkos statybos atveju.

Č. R. kaltė, padarius nusižengimus, numatytus ANK 351 straipsnio 5 dalyje, įrodyta byloje surinktais įrodymais: jo paties prisipažinimu, administracinio nusižengimo protokolu, savavališko statybos patikrinimo aktu, kita administracinio nusižengimo medžiaga.

Č. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad pažeidėjas pripažino kaltę ir gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013). Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-51-489/2017).

ANK 34 straipsnio 5 dalis numato, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda.

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį, į pažeidėjo asmenybę. Č. R. atsakomybę lengvina tai, kad dėl nusižengimo jis nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Sunkinančių jos atsakomybę aplinkybių nėra. Anksčiau už šios rūšies nusižengimus (pažeidimus) nebaustas. Nesistengė išvengti atsakomybės, nuo nusižengimą tyrusių valstybės pareigūnų neslėpė jokių nusižengimo tyrimui reikšmingų aplinkybių, geranoriškai bendradarbiavo, teikdamas visą reikalingą informaciją. Pašalino administracinio nusižengimo padarinius, nes 2020-12-03 jam išduotas leidimas Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) statyti pagalbinį ūkio paskirties pastatą. Todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes jam skirtina bauda, kuri yra mažesnė nei ANK 351 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytas minimumas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, teismas

nutaria:

Č. R. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 351 straipsnio 5 dalyje, ir pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, skirti jam administracinę nuobaudą - 300 (trijų šimtų) eurų baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; (duomenys neskelbtini) bankas Luminor Bank AB, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; (duomenys neskelbtini) Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“; banko kodas 73000, (duomenys neskelbtini) UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Mokant baudą laukelyje unikalus mokėjimo kodas būtina nurodyti ROIK 20126173317.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės, Šilalės ar Tauragės rūmus.