Kauno apylinkės teismo sprendimas, 2-812-800/2017

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2017-01-05
Bylos Nr.: 2-812-800/2017
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-22880-2014-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Živilė Janavičienė
Ieškovas: Kauno miesto savivaldybės
Atsakovas: UAB „Panerių vaistinė“, Lietuvos valstybės
Trečiasis asmuo: Lietuvos valstybė
Išvadą teikia: Valstybės įmonė „Registrų centras“
Advokatai: Vilius Masiulis

Civilinė byla Nr. 2-812-800/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-22880-2014-7Procesinio sprendimo kategorijos (S) 3.1.7.; 3.1.7.3.;3.1.7.6.;3.2.6.1;

KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 5 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Živilė Janavičienė,sekretoriaujant Irmai-Daukšaitei-Gavelienei,Giedrei Jegorovaitei, Ramunei Vonžodaitei,dalyvaujant ieškovės Kauno miesto savivaldybės atstovei A. K.,atsakovo UAB „Panerių vaistinė“ atstovui advokatui Viliui Masiuliui, direktorei A. P.,

atsakovės Lietuvos valstybės atstovaujamos Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovui D. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės ieškinį atsakovei UAB „Panerių vaistinė“, dėl iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų, tretieji asmenys byloje Lietuvos valstybė atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovaujama Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos, V. P., M. J., O. M., bei pagal atsakovės UAB „Panerių vaistinė“ priešieškinį ieškovei Kauno miesto savivaldybei, atsakovei Lietuvos valstybei, dėl pažeistų teisių gynimo, institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės įmonė „Registrų centras“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė ieškiniu prašė iškeldinti atsakovą UAB „Panerių vaistinė", į. k. 134038756, buveinės adresas: Jurbarko g. 54-2, Kaune 43183, iš neteisėtai užimamų negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtos plane nuo 2-1 iki 2-15), nuosavybės teise priklausančių Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise valdomų Kauno miesto savivaldybės.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad nekilnojamojo turto registro duomenimis 148,59 kv. m. bendro ploto negyvenamosios patalpos - vaistinė (patalpos plane pažymėtos nuo 2-1 iki 2-15, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir DŽDT vykdomojo komiteto 1951-01-29 sprendimo Nr. 45 pagrindu patikėjimo teise valdomos Kauno miesto savivaldybės. Šiose patalpose yra įsikūrusi UAB „Panerių vaistinė“. LR CK 6.963 straipsnyje nustatyta, jog patikėtinis, laikydamasis įstatymų ir sutarties, įgyvendina savininko teises į jam perduotą patikėjimo teise turtą (1 dalis) bei turi teisę ginti patikėjimo teisę tokiais pat būdais, kokiais yra ginama valdymo ir nuosavybės teisė. Kauno miesto savivaldybės administracija 2014-03-06 raštu Nr. 60-2-258 kreipėsi į UAB „Panerių vaistinę“ prašydama informuoti, kokiu pagrindu įmonė naudojasi minėtomis patalpomis bei pateikti tai patvirtinančius dokumentus arba atlaisvinti patalpas. UAB „Panerių vaistinė“ 2014-03-24 raštu pateikė atsakymą, jog „<..>1994 m. reorganizuojant valstybinę įmonę Valstybinė „Panerių“ vaistinė, jos balanse, kaip valstybės kapitalo dalis buvusios vaistinės patalpos tapo UAB „Panerių vaistinė“ dalimi, t. y. Lietuvos valstybė 1994 m. nuosavybės teisę į ginčo turtą prarado valstybės įmonės reorganizavimo į UAB „Panerių vaistinė“ momentu". 2014-05-24 UAB „Panerių vaistinė“ kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę su raštišku prašymu, padėti išspręsti situaciją dėl negyvenamųjų patalpų - vaistinės (duomenys neskelbtini) teisinės priklausomybės. Kauno miesto savivaldybė, išnagrinėjus prašymą, atsakovę informavo, jog nurodytos faktinės aplinkybes bei 2014-03-21 raštu „Dėl patalpų (duomenys neskelbtini)“ pateikti dokumentai Kauno miesto savivaldybės kaip viešo juridinio asmens privalo būti vertinami vadovaujantis galiojančiais teisės aktais ir imperatyviomis teisės normomis. LR CK 4.27 straipsnis imperatyviai numato, jog nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo viešajame registre momento. LR nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis nustato, kad nekilnojamojo turto duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymo nustatyta tvarka. 2014-05-26 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis 148,59 kv. m negyvenamoji patalpa, esanti (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai bei patikėjimo teise perduota valdyti Kauno miesto savivaldybei (įregistravimo pagrindas DŽDT vykdomojo komiteto 1951-01-29 sprendimas Nr. 45), jokio kito teisinio pagrindo priešingai laikyti šiai dienai nėra. Atsižvelgiant į šią faktinę aplinkybę, Kauno miesto savivaldybės administracijos 2014-04-24 raštu Nr. 60-2-470 atsakovui buvo pasiūlyta nedelsiant kreiptis į VĮ Registrų centrą dėl nuosavybės teisių į ginčo turtą įregistravimo, kadangi LR nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi išimtinai VĮ Registrų centro kompetencijai yra priskirta tvarkyti nekilnojamojo turto registrą. Atsakovė jokių dokumentų, patvirtinančių jos nuosavybės teises į ginčo negyvenamąsias patalpas Kauno miesto savivaldybei kaip ginčo turto patikėtiniui nepateikė, mano jog šias ginčo patalpas atsakovė užima be teisinio pagrindo, todėl yra pagrindas ją iškeldinti.

Atsiliepimas

Atsakovė UAB „Panerių vaistinė“ nesutiko su ieškiniu ir teismui pateikė priešieškinį, atsakovei Kauno miesto savivaldybei, Lietuvos Respublikai atstovaujamai Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos, dėl pažeistų teisių gynimo, kuriame prašė : panaikinti Lietuvos Respublikos nuosavybės teises ir Kauno miesto savivaldybės turto patikėjimo teisės įregistravimą į negyvenamąją patalpą - vaistinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (patalpos pažymėtos plane nuo 2-1 iki 2-15), esančią (duomenys neskelbtini); Pripažinti UAB „Panerių vaistinė“ (juridinio asmens kodas 134038756, (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą: Negyvenamąją patalpą - vaistinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (patalpos pažymėtos plane nuo 2-1 iki 2-15), esančią (duomenys neskelbtini).

Atsakovė priešieškinyje nurodė, kad 1990 m. buvo priimti įstatymai, numatantys galimybę įvairiais būdais steigtis privataus kapitalo turinčioms įmonėms. LR Vyriausybės 1992 m. sausio 31d. nutarimo Nr. 69 pagrindu, Valstybinė įmonė „Santakos butų ūkis“ 1992 m. spalio 15 d. Negyvenamosios patalpos perdavimo aktu perdavė į Valstybinės Kauno zonos vaistinių įmonės balansą negyvenamąsias patalpas Panerių/ Jurbarko g. 2/54. Perduotų patalpų šifrai, aukštas, plotai yra nurodyti akto 3 punkte. 1993 m. rugsėjo 29 d. Sveikatos apsaugos ministerijos įsakymu Nr. 394 „Dėl Kauno zonos vaistinių įmonės dalinio reorganizavimo" ir 1993 m. spalio 20 d. aktu Nr. 14 Valstybinė Kauno zonos vaistinių įmonė perdavė Valstybinei „Panerių“ vaistinei vaistinės turtą, į kurio sudėtį įėjo vaistinės patalpos, kurios 1993 m. sausio 1 d. įmonės balanse įvardintos kaip „Pastatas vaistinės“.

Pagal LR valstybinių įmonių įstatymo 4 straipsnio 1 dalį įmonės turimą kapitalą sudaro: 1) valstybinis kapitalas; 2) akcinis kapitalas; 3) skolintas kapitalas. Taigi, Valstybinės Kauno zonos vaistinių įmonės reorganizavimo metu į Valstybinės įmonės „Panerių“ vaistinė įstatinį kapitalą buvo įtrauktas valstybinis kapitalas - vaistinės patalpos (duomenys neskelbtini).

Remiantis LR valstybinių įmonių įstatymu, reorganizuojant Valstybinę „Panerių“ vaistinę į UAB „Panerių vaistinė", 1994 m. vasario 21 d. Perdavimo-priėmimo aktu ir 1994 m. vasario 21 d. ilgalaikio turto perdavimo ir priėmimo aktu Nr. 6 Valstybinė „Panerių“ vaistinė perdavė, o UAB „Panerių vaistinė“ priėmė vaistinės turtą - vaistinės pastatą. Be to, ilgalaikis turtas detalizuotas 1994 m. gegužės 16 d. UAB „Panerių vaistinė“ ilgalaikio turto indeksavimo žiniaraštyje, kurio 4 eilutėje nurodytos vaistinės patalpos, įvardintos kaip „Pastatas“. Nurodo, kad reorganizavus Valstybinę „Panerių“ vaistinę į uždarąją akcinę bendrovę „Panerių vaistinė“, valstybinės įmonės įstatinio kapitalo dalis - valstybinis kapitalas, kuris nuo pat valstybinės įmonės Valstybinė „Panerių“ vaistinė įsteigimo iki įmonės reorganizavimo į uždarąją akcinę bendrovę buvo įmonės buhalteriniame balanse, ir kurį, be kita ko, sudarė vaistinės patalpos, kurių dabartinis adresas (duomenys neskelbtini), buvo akcionuotas, t.y. iš valstybės nuosavybės (valstybinių įmonių įstatymo 4 str. 1 d. ir 28 str. 1 d.), tapo uždarosios akcinės bendrovės „Panerių vaistinė“ nuosavybe, o Lietuvos valstybė tapo juridinio asmens paprastųjų vardinių akcijų, kurių kiekis proporcingas akcionuoto valstybinio kapitalo daliai, savininke. Kad Kauno miesto savivaldybė pripažino, jog vaistinės patalpos nuosavybės teise priklauso ne Lietuvos valstybei, kurias patikėjimo teise valdo Kauno miesto savivaldybė, o yra uždarosios akcinės bendrovės „Panerių vaistinė“ nuosavybė, patvirtina ta aplinkybė, kad dar 1994 m., t.y. prieš dvidešimt metų, reorganizavus Valstybinę „Panerių“ vaistinę į uždarąją akcinę bendrovę „Panerių vaistinė“, Lietuvos Respublika (buvęs savininkas) ar Kauno miesto savivaldybė, kaip turto patikėtinis, niekada nereiškė pretenzijų UAB „Panerių vaistinė“ dėl patalpų naudojimo ar valdymo. Be to, jokių sutartinių nuomos ar panaudos teisinių santykių tarp Kauno miesto savivaldybės ir UAB „Panerių vaistinė“ po turto akcionavimo niekada nebuvo susiklostę. Tai įrodo, kad Kauno miesto savivaldybė nelaikė, jog po Valstybinės „Panerių“ vaistinės reorganizavimo į uždarąją akcinę bendrovę „Panerių vaistinė“ turi kokių nors daiktinių teisių į šį turtą. Visos komunalinių paslaugų teikimo sutartys į patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), yra sudarytos UAB „Panerių vaistinė“ vardu. Nekilnojamojo turto mokestį už patalpas taip pat visą laikotarpį mokėjo UAB „Panerių vaistinė“. Mano, kad vaistinės patalpos nuo 1994 m. kai valstybinė „Panerių“ vaistinė buvo reorganizuota į UAB „Panerių vaistinė“, tapo UAB „Panerių vaistinė“ nuosavybė. Pažymi, kad jų žiniomis, visos iš Valstybinės Kauno zonos vaistinių įmonės reorganizuotos valstybinės vaistinės, kurios 1994 m. buvo reorganizuotos į uždarąsias akcines bendroves, akcionavimo metu patalpas, kuriose vykdė veiklą, įgijo nuosavybės teise, kaip akcionuoto valstybinio kapitalo dalį. Nors šiuo metu nuosavybės teisė į vaistinės patalpas yra registruota Lietuvos valstybės vardu, tačiau tai nereiškia, kad šis turtas ir šiuo metu yra valstybės nuosavybė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ir taikydamas 1964 m. CK nuostatas dėl nuosavybės teisės atsiradimo momento ir jos teisinės registracijos, yra pažymėjęs, kad nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne registracijos faktas, kaip toks, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejamas civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas. Teisinė registracija yra atsiradusios subjektinės teisės įregistravimo ar pasibaigusios tokios teisės išregistravimo pagrindas. Taigi 1994 m. reorganizuojant valstybinę įmonę Valstybinė „Panerių“ vaistinė į uždarąją akcinę bendrovę „Panerių vaistinė“, jos balanse, kaip valstybės kapitalo dalis buvusios vaistinės patalpos tapo UAB „Panerių vaistinė“ dalimi, t.y. Lietuvos valstybė 1994 m. nuosavybės teisę į ginčo turtą prarado valstybės įmonės reorganizavimo į UAB „Panerių vaistinė“ momentu. Atkeipia dėmesį, kad tuo metu, kai 1994 m. vasario 21 d. valstybinė įmonė buvo reorganizuota į UAB „Panerių vaistinė“, teisės aktai nenumatė termino, per kurį nuosavybės teisę į nekilnojamojo turto objektus pagal bendrovės reorganizavimo dokumentus akcionavimo būdu įgijusi bendrovė privalo atlikti įgytų objektų nuosavybės teisės teisinę registraciją. Mano, kad Kauno miesto savivaldybė, suabsoliutindama nuosavybės teisės įregistravimo Nekilnojamojo turto registre faktą, formaliai aiškina teisės normas, nukrypsta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, pažeidžia nuosavybės teisės neliečiamumo principą ir be jokių teisinių pagrindų reikalauja turto savininką išsikelti iš jam priklausiančių patalpų, juo labiau, kad buvęs turto savininkas Lietuvos Respublika jokių reikalavimų UAB „Panerių vaistinė“ dėl šio turto niekada nereiškė.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos Respublika atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atstovaujama Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, atsiliepime į atsakovės UAB „Panerių vaistinė“ priešieškinį nurodė, kad ministerija neįgyvendina UAB „Panerių vaistinės“ savininko ar dalininko teisių ir pareigų, todėl neturi jokios informacijos susijusios su šio privataus juridinio asmens valdomu ir kitaip disponuojamu turtu. Nurodė, kad kolegijos 2015-01-15 protokole Nr. NV-112 užfiksuota ir nustatyta ta pati faktinė aplinkybė, kuria remiasi ir Kauno miesto savivaldybė - t.y. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis 148,59 kv. m. negyvenamoji patalpa, esanti (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai pagal DŽDT vykdomojo komiteto 1951 m. sausio 29 d. sprendimą Nr. 45. Minėto sprendimo pagrindu Nekilnojamojo turto registre yra registruota Kauno miesto savivaldybei šio turto patikėjimo teisė, todėl laikytina, kad Kauno miesto savivaldybė pagrįstai nurodo, kad jokių kitų duomenų byloje nėra pateikta, kad būtų pagrindas daryti priešingą išvadą. Rašytiniuose paaiškinimuose atsakovė nurodė, kad Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str. apibrėžia, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad UAB „Panerių vaistinė“ kreipėsi dėl nuosavybės teisės įregistravimo į negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtos plane 2-1 iki 2-15), tačiau VĮ Registrų centras šio prašymo netenkino. Byloje nėra duomenų, jog UAB „Panerių vaistinė“ pirmiau nurodytą registro tvarkytojo sprendimą būtų skundusi bendra tvarka administraciniam teismui. Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atstovaujama Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos mano, jog nėra pagrindo abejoti Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, kuriuose Lietuvos Respublikos nuosavybės teisės į ginčo objektą registruotos nuo 1951-01-29, todėl prieštaringai vertinami Ekspertizės akte nurodyti teiginiai.

Ieškovė Kauno miesto savivaldybė, dėl atsakovės UAB „Panerių vaistinė“ priešieškinio, nurodė, kad su priešieškiniu nesutinka. Atsakovo priešieškinys iš esmės remiasi tik vienu teiginiu, jog, remiantis byloje esančiais dokumentais, atsakovas yra teisėtas ginčo nekilnojamojo turto savininkas, o esama teisinė nekilnojamojo turto registracija (savininkas - Lietuvos Respublika, patikėtinis - Kauno miesto savivaldybė) jo kaip savininko statuso nekeičia. Kauno miesto savivaldybei nėra teisės aktais suteikta kompetencija spręsti, ar atsakovo pateikti dokumentai yra pakankami, tinkami atsakovo nuosavybės teisei į ginčo patalpas nustatyti, todėl atsakovo ir buvo prašoma pateikti oficialius duomenis, t. y. teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotą daiktinę teisę. CK 1.75 straipsnio 1 dalis nustato bendrąją taisyklę, kad ir nesant registracijos sandorio šalims sandoris galioja ir šalių teisės ir pareigos atsiranda ne nuo sandorio įregistravimo, tačiau teisės aktuose yra numatyta ir trečiųjų asmenų, kurie remiasi registro duomenimis, apsauga, t. y. teisės norma, suteikianti papildomą garantiją, kad registre esantys duomenys yra teisingi. Tačiau papildomai įstatymai įtvirtina registro duomenų teisinį statusą CK 4.262 straipsnyje ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje, kuriuose nustatyta, kad nekilnojamojo turto registre esami duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, tai yra įtvirtinta registro duomenų teisingumo prezumpcija. Kauno miesto savivaldybė nebuvo ir nėra šių patalpų savininkė, todėl neturi teisės laikyti atsakovą ginčo turto savininku, kol jis nepateikia oficialiai savo kaip savininko statusą patvirtinančių dokumentų. Ginčo turto savininkas (tretysis asmuo pagal ieškinį ir atsakovas pagal priešieškinį), savo atsiliepime į Kauno miesto savivaldybės ieškinį yra nurodęs, jog neturi pagrindo abejoti viešuosiuose registruose esančiais duomenimis, jog ginčo patalpos nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei.

Atsiliepimas

Dėl reikalavimo panaikinti Lietuvos Respublikos nuosavybės teisės įregistravimą į ginčo nekilnojamąjį turtą ieškovė atsiliepime nurodė, kad teisinius santykius dėl nekilnojamojo turto registre įregistruotos daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą išregistravimo reglamentuoja Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 1 dalis ir Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1129 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų 35, 36 punktai. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nekilnojamojo turto registre įregistruota daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą išregistruojama, jeigu pateikiami įstatymuose nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad ta daiktinė teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas. Pagal nurodytų nuostatų 35 punkto 1 pastraipą daiktinės teisės išregistruojamos, kai daiktinės teisės turėtojas netenka savo daiktinės teisės ar ją perleidžia ir įregistruojamas kitas daiktinės teisės turėtojas arba žūva (ar išnyksta) pats nekilnojamasis daiktas. Iš šių teisės normų analizės matyti, kad naujos daiktinės teisės įregistravimas (įrašo apie naują daiktinės teisės turėtoją padarymas) siejamas su naujų (palyginus su aplinkybėmis, kurios buvo pagrindas padaryti jau esamą įrašą) faktinių aplinkybių atsiradimu. LR nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnyje išvardinti nekilnojamojo turto registre įregistruotų daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą ir juridinių faktų išregistravimo pagrindai: nekilnojamojo turto registre įregistruota daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą išregistruojama, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad ta daiktinė teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas; jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad juridinis faktas pasibaigė; įregistruoti juridiniai faktai, susiję su nekilnojamaisiais daiktais, daiktinėmis teisėmis į juos ir šių teisių suvaržymais, išregistruojami atitinkamo nekilnojamojo daikto registro įraše panaikinant žymą; žyma apie sudarytą sandorį ar priimtą sprendimą, kurio pagrindu keičiasi nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą turėtojas, panaikinama, kai nekilnojamojo turto registre įregistruojama asmens nuosavybės teisė, atsiradusi tuo pačiu teisiniu pagrindu kaip ir žyma. Įstatymo leidėjas konkrečiai apibrėžia registro tvarkytojo kompetencijos ir atsakomybės ribas : nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako tik už nekilnojamojo turto registre įrašytų duomenų teisingumą ir apsaugą, t. y., kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti.

Tretieji asmenys M. J., O. M., bei V. P. teismo posėdyje nedalyvavo. Atsiliepime į priešieškinį M. J. ir O. M. nurodė, kad ginčo patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), pateko į Valstybinės Kauno įmonės „Panerių vaistinė“, 1994 m. reorganizuotos į uždarąją akcinę bendrovė „Panerių vaistinė“, nominalaus valstybinio kapitalo sudėtį, kuris po įmonės reorganizavimo (akcionavimo) transformavosi į valstybės turimas 60 vienetų paprastųjų vardinių akcijų, kurių nominali vertė, reorganizavimo į uždarąją akcinę bendrovę metu, atitiko nominalaus valstybinio kapitalo vertę. Valstybinės Kauno įmonės „Panerių vaistinė“ balanse kaip pagrindinės priemonės buvo apskaitomos negyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), ir įmonės reorganizavimo į uždarąją akcinę bendrovę metu buvo akcionuotos, kaip nominalus valstybinis kapitalas. Sveikatos apsaugos ministerija 1994 m. sausio 25 d. raštu Nr. 11-6-303 „Dėl įstatinio kapitalo padidinimo iš savo lėšų“ neprieštaravo, kad Kauno valstybinė „Panerių“ vaistinė padidintų įstatinį kapitalą iš savo lėšų (pagal LR Vyriausybės 1992 m. sausio 27 d. nutarimą Nr.51) pervesdama jį į nominalų akcinį kapitalą, kurio vertė viršys šios įmonės valstybinio kapitalo dalį. Po įstatinio kapitalo padidinimo iš savų lėšų Valstybinės Kauno „Panerių“ vaistinės turimą kapitalą sudarė: nominalus valstybinis kapitalas - 353,- Lt; nominalus akcinis kapitalas - 4000,- Lt. Tai matyti iš byloje esančio 1994 m. vasario 21 d. Kauno valstybinės „Panerių“ vaistinės Perdavimo-priėmimo akto. Valstybinių įmonių įstatymo 4 straipsnio 4 dalis (1993-11-09 redakcija), numatė, kad įmonės akcinis kapitalas negali būti didesnis už valstybinį kapitalą. Įmonė, sukaupusi didesnį akcinį kapitalą negu jos turimas valstybinis kapitalas, per 6 mėnesius įstatymų nustatyta tvarka turi būti reorganizuota į akcinę bendrovę arba uždarąją akcinę bendrovę. Padidinus Kauno valstybinės „Panerių“ vaistinės kapitalą iš savo lėšų nominalus akcinis kapitalas viršijo nominalų valstybinį kapitalą, vykdant įstatymo reikalavimus, valstybinė įmonė buvo reorganizuota į uždarąją akcinę bendrovę. 1994 m. vasario 21d. steigiamajame UAB „Panerių vaistinė“ akcininkų susirinkime buvo nutarta įsteigti UAB „Panerių vaistinė“, patvirtintas Kauno valstybinės „Panerių“ vaistinės perdavimo-priėmimo aktas. Kaip jau minėta, 1994 m. vasario 21 d. Kauno valstybinės „Panerių“ vaistinės Perdavimo-priėmimo akte, kurį patvirtino Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas, nurodyta, jog nominalus valstybinis kapitalas - 353,- Lt; nominalus akcinis kapitalas - 4000,- Lt. 1994 m. kovo 10 d. įregistruojant UAB „Panerių vaistinė⁴ įmonių rejestre (Registravimo Nr.AB94-479, kodas 3403875) 9 punkte buvo nurodyta, kad akcijos nominali vertė - 10 (dešimt) litų, išleista 435 paprastųjų vardinių akcijų, iš jų 400 akcijų priklauso nuosavam akciniam kapitalui ir 35 akcijos - valstybiniam akciniam kapitalui, 3 litai valstybinio akcinio kapitalo rezervas (priedas 4). Tokios akcijų paskirstymo proporcijos visiškai atitiko nominalaus valstybinio kapitalo ir nominalaus akcinio kapitalo dalis. Po Valstybinės Kauno „Panerių“ vaistinės reorganizavimo į UAB „Panerių vaistinė“ nominalus valstybinis kapitalas - 353,- Lt, į kurio sudėtį įėjo likutinė patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), vertė, tapo 35 paprastosiomis vardinėmis akcijomis, priklausančiomis valstybei. 1995 m. kovo 10 d. UAB „Panerių vaistinė“ visuotiniame akcininkų susirinkime 2 punktu buvo patvirtintas revizorės D. Š. UAB „Panerių vaistinės“ ūkinės-finansinės veiklos ataskaita, kurioje nurodoma, kad įstatinis kapitalas 1994 m. eigoje padidėjo ilgalaikio materialaus turto perkainojimo suma. Turto pradinės vertės padidėjimo suma 13267,00 Lt, nusidėvėjimo padidėjimo suma 10362,00 Lt. Turto likutinė vertę padidėjo 2905,00 Lt. Kapitalo padidėjimas pasiskirstė valstybiniam 237,- Lt ir akciniam 2668,00 Lt. 1995 m. sausio 1 d. valstybinis kapitalas sudaro 593,- Lt arba 60 akcijų, o akcinis kapitalas 6667,00 Lt arba 667 akcijos. Byloje esantys dokumentai nuosekliai patvirtina, kaip patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), pateko į UAB „Panerių vaistinės“ pirmtakės Kauno valstybinės „Panerių“ vaistinės balansą ir tapo nominalaus valstybinio kapitalo dalimi, bei šios įmonės reorganizavimo į UAB „Panerių vaistinė“ metu nominalus valstybinis kapitalas transformavosi į valstybės turimas 60 vienetų paprastųjų vardinių UAB „Panerių vaistinės“ akcijų. Nurodyti nuoseklūs valiniai tiek Kauno miesto savivaldybės, tiek Sveikatos apsaugos ministerijos, tiek UAB „Panerių vaistinė“ steigėjų ir akcininkų veiksmai, atlikti 1992 m. - 1995 metų laikotarpiu, patvirtina, kad ginčo patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), buvo įtrauktos į valstybinės įmonės balansą ir nominalų valstybinį kapitalą, kaip įstatinio kapitalo dalį. Valstybinę įmonę reorganizavus į uždarąją akcinę bendrovę, nominalus valstybinis kapitalas buvo akcionuotas, t.y. iš valstybės nuosavybės (valstybinių įmonių įstatymo 4 str. 1 d. ir 28 str. 1 d.), tapo uždarosios akcinės bendrovės „Panerių vaistinė“ nuosavybe, o Lietuvos valstybė tapo juridinio asmens paprastųjų vardinių akcijų, kurių kiekis proporcingas akcionuoto valstybinio kapitalo daliai, savininke. Įmonės akcininkai, dalyvavę valstybinės įmonės į uždarąją akcinę bendrovę procese, įsitikinę, kad vaistinės patalpos, kurios buvo valstybinės įmonės valstybinio kapitalo dalis, buvo akcionuotos ir tapo UAB „Panerių vaistinė“ nuosavybe Pagal CK 1.136 straipsnį civilinės teisės ir pareigos atsiranda ne tik iš sutarčių, bet ir iš kitų juridinių faktų. Vienu iš tokių juridinių faktų, sukuriančių civilines teises ir pareigas, yra administraciniai aktai (CK 1.136 str. 2 d. 3 p.). Taigi, aukščiau nurodyti administraciniai aktai patvirtina, kad atsakovė UAB „Panerių vaistinė“ ginčo patalpas valdo ir jomis naudojasi teisėtai, t.y. šios patalpos atsakovei buvo perduotos administracinių aktų pagrindu ( t. 2, b.l. 71-76).

Išvadą teikianti institucija VĮ Registrų centras bylos nagrinėjime nedalyvavo, teismui pateikė raštą, kuriame nurodė, kad priešieškinio reikalavimas panaikinti negyvenamųjų patalpų nuosavybės it turto patikėjimo teisių įregistravimą nekilnojamojo turto registre yra perteklinis, pareikštas nesilaikant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos ( t. 1, b.l. 141).

Ieškinį atmesti.

Priešieškinį tenkinti iš dalies

Dėl atsakovės UAB „Panerių vaistinė“ reikalavimo pripažinti UAB „Panerių vaistinė“ (juridinio asmens kodas 134038756, (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą: Negyvenamąją patalpą - vaistinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (patalpos pažymėtos plane nuo 2-1 iki 2-15), esančią (duomenys neskelbtini).

Byloje esantis nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad negyvenamosios patalpos – vaistinės, esančios (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės registruotos Lietuvos Respublikos vardu, kurio įregistravimo pagrindu yra nurodytas DŽDT vykdomojo komiteto 1951-01-29 d. sprendimas Nr. 45. Kitoje šio išrašo grafoje yra nurodyta jog turto patikėjimo teisė ir šio turto patikėtinis yra Kauno miesto savivaldybė, to paties 1951-01-29 d. sprendimo pagrindu ( t 1, b.l. 6).

Atsiliepimas

Atsakovė nesutikdama su ieškovės ieškinio reikalavimu iškeldinti iš ginčo patalpų pateikė teismui priešieškinį, dėl nuosavybės teisės į ginčo patalpas pripažinimo UAB „Panerių vaistinė“.

Bylos nagrinėjimo metu kilo klausimas kokiu valstybei nuosavybės teise priklausančiu turtu buvo padengtas Kauno Valstybinės įmonės „Panerių vaistinė“ nominalus valstybinis kapitalas, kuris po įmonės reorganizacijos 1994 m. į uždarąją akcinę bendrovę „Panerių vaistinė“ tapo valstybei priklausančiomis 60 vienetų UAB „Panerių vaistinė“ paprastosiomis vardinėmis akcijomis.

2016 m. vasario 24 d. buvo gautas atsakovės UAB „Panerių vaistinė“ prašymas skirti ekspertizę ir 2016 m. balandžio 4 d. nutartimi buvo paskirta ekspertizė byloje.

2016 m. liepos 27 d. ekspertizės akte ekspertas pateikė išvadą, kad Valstybinės įmonės Panerių vaistinė patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), 1994 m. vaistinę reorganizuojant į uždarąją akcinę bendrovę Panerių vaistinė, pateko į nominalaus valstybinio kapitalo sudėtį, kuris po reorganizacijos ( akcionavimo) transformavosi į valstybės turimas 60 vienetų paprastųjų vardinių akcijų; reorganizavimo į uždarąją akcinę bendrovę metu tos akcijos atitiko nominalaus valstybinio kapitalo vertę. Pagal 2001-03-26 sutartį Nr. 111-01 „Dėl privatizavimo objekto pardavimo“ sudarytą tarp valstybinės įmonės Turto fondo ir A. P., buvo baigtos privatizuoti negyvenamosios patalpos adresu (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtos plane nuo 2-1 iki 2-15; Ginčo patalpų masinio vertinimo metu nustatyta vidutinė rinkos kaina ( 321.022 Lt) reikšmingai skiriasi nuo 60 paprastųjų vardinių akcijų kainos ( 600 Lt). Šios dvi vertės neturi sutapti, kadangi jos apskaičiuotos visiškai skirtingais būdais ir objektas kitas.

Iš byloje esančių atsakovės Lietuvos Respublikos atstovaujamos Sveikatos apsaugos ministerijos rašytinių paaiškinimų matyti, kad jie su ekspertizės išvadomis nesutinka. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos nuosavybės teisė į ginčo objektą registruota nuo 1951-01-29 ir pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str., šie duomenys laikytini teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 str. 1 ir 4 dalys, CPK 182 str. 4 d.). Byloje, nėra duomenų, kuriais remiantis būtų galima daryti pagrįstą išvadą, kad Lietuvos Respublika priėmė valinį veiksmą, kuriuo atsisakė nuosavybės teisių į ginčo objektą.; Byloje nėra duomenų, kad privatizavimo procesus reglamentuojančių teisės aktų pagrindu Lietuvos Respublikos įgaliotas subjektas būtų priėmęs sprendimą (-us) dėl ginčo objekto privatizavimo, nes byloje nėra Centrinės privatizavimo komisijos sprendimo, sutikimo ar kitokių dokumentų. 1992 m. spalio 15 d. Negyvenamosios patalpos perdavimo akto preambulėje nurodytas pagrindas - Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. sausio 31 d. nutarimas Nr. 69 „Dėl negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų nuomos“, nustatė Lietuvos Respublikai į nuosavybės teise priklausančių negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų, jeigu jie neįtraukti į privatizavimo programą, nuomą, tačiau ne privatizavimo procesą, todėl šio akto pagrindu 1992 m. atliktas ginčo objekto perdavimas į valstybinės Kauno zonos vaistinių įmonės balansą nelaikytinas ginčo objekto nuosavybės teisių perleidimu. Vertinant Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo 7 str. 1 d. 3 p. nuostatą ir šios bylos duomenis, privatizavimo procesas dėl ginčo patalpų negalėjo būti vykdomas, nes privatizavimo objektu negalėjo būti Lietuvos Respublikos piliečių turtas, kuris buvo nacionalizuotas, konfiskuotas ar kitaip be jų valios neatlygintinai paimtas valstybės nuosavybėn ir pagal Lietuvos Respublikos įstatymus gali būti grąžinamas savininkams ar jų teisių perėmėjams.

Nors atsakovė su ekspertizės akto išvadomis nesutiko, tačiau pakartotinės ekspertizės skirti neprašė, o taip pat nei viena iš šalių neprašė eksperto apklausti teismo posėdyje.

Teismas skirdamas ekspertizę šioje byloje nustatė, jog ginčo tinkamam išsprendimui, bei byloje esančių rašytinių dokumentų vertinimui reikalingos specialios žinios.

Motyvuojamoji dalis

Teismas išnagrinėjęs bylą daro išvadą, kad priešieškinys yra tenkintinas, ekspertizės akte prieitos išvados teisingos ir pagrįstos byloje esančiais ir ekspertizės akte aptartais rašytiniais įrodymais. Ekspertizės akte nurodyta, kad akcionavimas – įmonės, kuri nėra akcinė bendrovė, pertvarkymas į akcinę bendrovę. Akcionavimas reikštų valstybinės įmonės įstatinio kapitalo, suformuoto iš turto, esančio įmonės apskaitoje jos pertvarkymo iš valstybinės įmonės į uždarąją akcinę bendrovę metu, pavertimas akcijomis.

Bylos nagrinėjimo metu, o taip pat ekspertizės aprašomojoje dalyje ( psl. 22) nurodyta , kad remiantis LR valstybinių įmonių įstatymu 1994 m. vasario 21 d. Kauno valstybinė Panerių vaistinė buvo reorganizuota į UAB „Panerių vaistinė“. Byloje ginčo tarp šalių dėl to nebuvo. Ekspertas nurodė, kad pagal byloje esantį perdavimo-priėmimo aktą ( 1 t., b.l. 39) ir jame užfiksuotus duomenis „Pastatas vaistinės ( pagr. Priemonės)“ ir jam paskirtas 40 metų nusidėvėjimo laikotarpis. Nurodyti 1906 metai, „reikia kapitalinio remonto“, komisijos sprendimas „perduoti į UAB „Panerių vaistinė“ iš Kauno valstybinės Panerių vaistinės, valstybinio kapitalo sudėtį (353 lt),kurį sudarė pagrindinės priemonės ( vaistinės pastato likutinė vertė – 318 Lt), bet ir kitas turtas. Ekspertas ne vieną kartą nurodė, kad ginčijamos patalpos pateko į UAB „Panerių vaistinė“ finansinės būklės ataskaitą balansą, o pagal 1995 m. kovo 10 d. duomenis iš viso buvo 727 akcijos, iš kurių 8,25 proc. priklausė valstybei. Ekspertas nurodė, kad byloje VĮ Turto banko pateikti dokumentai ( t 2., b.l. 5-13) patvirtina, kad valstybė jai nuosavybės teise priklausančias 3 procentus įstatinio kapitalo aukciono būdu pardavė A. P.. Valstybei pardavus visas jos turimas akcijas, UAB „Panerių vaistinė“ tapo visiškai privati įmonė, kurioje neliko jokio valstybės kapitalo. Ekspertas nurodė, kad byloje yra pakankamai duomenų, kad UAB „Panerių vaistinės“ privatizavimo metu ginčijamos patalpos buvo balanse, o parduodamos akcijos buvo padengtos ginčo patalpomis ir kitu turtu.

Byloje surinkti duomenys leidžia daryti išvadą, kad vaistinės patalpos, kurios buvo valstybinės įmonės valstybinio kapitalo dalis, buvo akcionuotos ir tapo UAB „Panerių vaistinė“ nuosavybe.

Ekspertas ekspertizės aprašomojoje dalyje nurodė, kad valstybinę vaistinę reorganizuojant į uždarąją akcinę bendrovę patalpos (duomenys neskelbtini) pateko į nominalaus valstybinio kapitalo sudėtį ir po reorganizavimo ( akcionavimo) transformavosi į valstybės turimas 60 vienetų paprastųjų vardinių akcijų, kurios vėliau aukciono būdu buvo parduotos.

Teismas išnagrinėjęs bylą daro išvadą, kad atsakovės Valstybinės įmonės reorganizavimo metu galiojusio LR Akcinių bendrovių įstatymo 32 straipsnis numatė, kad akcijos yra vertybiniai popieriai, pažymintys jų savininkų - akcininkų dalyvavimą bendrovės kapitale ir suteikiantys jiems turtines ir neturtines teises, o to paties įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje buvo numatyta, kad nuosavą bendrovės kapitalą sudaro įstatinis kapitalas, kuris beje ir buvo padalintas į akcijas. Tai reiškia, kad valstybės turtas, kuris buvo akcionuotas, turėjo tapti bendrovės nuosavybe. Teismas daro išvadą, kad atsižvelgiant į byloje ginčo abjekto teisinės registracijos pagrindą t.y. DŽDT vykdomojo komiteto 1951 m. sausio 29 d. sprendimą Nr. 45, bei vėlesnius šio turto savininkų pasikeitimus, matyti, kad VĮ Registrų centre jokie patalpų valdymo ir jų perėjimo iš vieno valdytojo kitam judininiai faktai nebuvo registruojami, o tai sudaro pagrindą abejoti duomenų išsamumu. Ginčo laikotarpiu galiojo LR Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 26 d. nutarimas Nr. 787 „Dėl valstybinių ir valstybinių akcinių įmonių reorganizavimo į akcines bendroves ir uždarąsias akcines bendroves“. Šio nutarimo 1.3 punktas numatė, kad valstybinės ir valstybinės akcinės įmonės reorganizuojamos į bendroves akcionuojant (padalijant į akcijas) valstybei (vietos savivaldybei) priklausantį įmonių turtą pagal paskutiniojo prieš šių įmonių perregistravimą į bendroves ketvirčio buhalterinį balansą, o nutarimo 1.6 punktas numatė, kad valstybinių ir valstybinių akcinių įmonių, reorganizuotų į bendroves, akcininkai tampa bendrovių akcininkais, o valstybei (vietos savivaldybei) priklausančios akcijos gali būti tik paprastosios vardinės. Turtinės ir ne turtinės akcininkų teisės, nustatomos bendrovės įstatuose, negali būti mažesnės už jų turėtąsias prieš įmonę reorganizuojant, jeigu jos neprieštarauja Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymui.

Ekspertizės akte nagrinėdamas pateiktus rašytinius įrodymus, ekspertas nustatė, kad 1995 m. kovo 20 d. UAB „Panerių vaistinė“ visuotiniame akcininkų susirinkimo protokole ( t 2., b.l. 33-34) nurodyta, kad „Viso bendrovėje 9 akcininkai, jiems priklausė 667 akcijos, 60 akcijų priklausė valstybei. 1994 m. ūkinės-finansinės veiklos patikrinimo akte ( t 2., b.l. 37) nurodyta, kad 1991 m. sausio 1 d. valstybinis kapitalas sudarė 593 Lt arba 60 akcijų, akcinis kapitalas 6667 Lt arba 667 akcijos. Akcininkų protokolas taip pat patvirtina, kad pastatas buvo indeksuotas ir kad keitėsi jo vertė, kartu keitėsi valstybinio ir akcinio kapitalo vertės. Šioje byloje teismo nuomone svarbios yra ekspertizės akte nustatytos aplinkybės, kurios patvirtina, kad akcinis įmonės kapitalas buvo didinamas išleidžiant papildomas akcijas ir iki valstybei priklausančių akcijų pardavimo aukcione buvo išleistos 1 853 akcijos ir jas įsigijo A. P. – 1589, V. P. -99, M. J.-96, O. M. -69 ( t 2., b.l 38-42), dėl ko valstybinio kapitalo dalis visame UAB „Panerių vaistinė“ kapitale tapo mažensė. Byloje esantys VĮ Turto banko pateikti dokumentai, patvirtina, kad tuo metu valstybei nuosavybės teise priklausiusias įstatinio kapitalo akcijas aukciono būdu įsigijo A. P. ir teismo nuomone, tai sudaro pagrindą išvadai, kad UAB „Panerių vaistinė“ tapo visiškai privati įmonė, kurioje neliko jokio valstybės kapitalo.

Aukščiau paminėto nutarimo 1.10 punkto pagrindu visuotiniam akcininkų susirinkimui priėmus bendrovės įstatus, įmonės administracijos vadovas Lietuvos Respublikos įmonių rejestro tvarkytojui privalėjo pateikti dokumentus, kurių reikia valstybinei arba valstybinei akcinei įmonei perregistruoti į bendrovę t.y. pareiškimą, kuriame nurodyti registravimo duomenys; steigėjo surašyto įmonės reorganizavimo į bendrovę akto nuorašą; visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo nuorašą; 2 egzempliorius bendrovės įstatų; buhalterinį balansą, pagal kurį padalytas į akcijas įmonės turtas; firmos vardo liudijimą; vertybinių popierių įregistravimo akto nuorašą, jeigu įmonė reorganizuojama į akcinę bendrovę. Byloje esantis UAB „Panerių vaistinė“ registravimo pažymėjimas patvirtina faktinę aplinkybę, kad įmonė buvo reorganizuotą į uždarąją akcinę bendrovę „Panerių vaistinė“ 194 m. balandžio 15 d., vadinasi visi reikalingi dokumentai buvo pateikti ( t 2., b. l. 160)

Teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 26 d. nutarime Nr. 787 ,,Dėl valstybinių ir valstybinių akcinių įmonių reorganizavimo į akcines bendroves ir uždarąsias akcines bendroves” nėra numatyta pagal kokį įstatymą valstybinės įmonės turėjo būti privatizuotos, nes nuo 1990 metų valstybės turto privatizavimas vyko keliais būdais ir pagal kelis įstatymus. 1990 m. gruodžio 4 d. priimtas LR įstatymas ,,Dėl darbuotojų privataus kapitalo kaupimo valstybinėse įmonėse” leido valstybinėms įmonėms privatizuoti valstybinį turtą, išleidžiant paprastąsias vardines akcijas (šio įstatymo 3 str. ), t. y. leido iš darbuotojų įnašų formuoti akcinį kapitalą. Būtent tai buvo nustatyta eksperto išvadoje ( ekspertizės akto psl. 20), kurios 7 punkte ekspertas nurodo, kad Sveikatos apsaugos ministerija 1994 m. sausio 25 d. raštu Nr. 11-6-303 „Dėl įstatinio kapitalo padidinimo iš savo lėšų“ neprieštaravo, kad Kauno valstybinė „Panerių“ vaistinė padidintų įstatinį kapitalą iš savo lėšų, pervesdama jį į nominalų akcinį kapitalą, kurio vertė viršys šios įmonės valstybinio kapitalo dalį. Ekspertas nurodė, kad šiuo raštu Sveikatos apsaugos ministerija sutiko, kad būtų keičiama įstatinio kapitalo proporcija t.y. įmonė iš valstybinės iš dalies taptų privačia. Atsakovės UAB „Panerių vaistinės“ atstovas bylos nagrinėjimo teisme metu ne kartą pabrėžė, kad Valstybinio turto akcionavimo negalima tapatinti su privatizavimu. Teismas sutinka su šia pozicija, todėl paneigtini atsakovės argumentai, kad ginčo turtas negalėjo būti privatizuotas ir nėra eilės dokumentų patvirtinančių įvykusį privatizavimo procesą. Teismo nuomone jų ir negali būti nes valstybės turėtas turtas akcionavimo metu virto paprastomis akcijomis, kurias 2001-03-26 d. sutartimi Nr. 111-01 „ Dėl privatizavimo objekto pardavimo“ įgijo A. P. ( t 2., b.l. 4-13). Teismas daro išvadą, kad tuo momentu buvo įgytos patalpos esančios (duomenys neskelbtini). Valstybės įmonės Turto bakas rašte dėl informacijos pateikimo taip pat nurodė, kad sutartis su A. P. buvo sudaryta vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-12-31 d. nutarimo Nr. 1503 „Dėl valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo viešo aukciono būdu nuostatų patvirtinimo“ nuostatomis. Teismas daro išvadą, kad VĮ Registrų centre esantis įrašas dėl ginčo negyvenamųjų patalpų neatitinka tikrovės, todėl naikintinas. Negyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini) registruotinos, UAB „Panerių vaistinė“ bendrovės vardu, kaip šios bendrovės turtas, įgytas 2001-03-26 d. sutarties Nr. 111-01 pagrindu. Byloje esantys kiti rašytiniai įrodymai patvirtina faktines aplinkybes, kad nei patikėjimo teisę turinčiai ieškovei, nei Lietuvos Respublikai, kurios vardu yra registruotos ginčo patalpos nerūpėjo daugiau kaip 20 metų. Byloje esanti 1998 m. rugsėjo 3 d. sutartis dėl vandens tiekimo ir nuotekų nuvedimo ( t 1. b. l. 160), 1995-01-13 d. elektros energijos tiekimo-vartojimo sutartis ( t 1, b. l. 164-167), 1994-05-16 d. objekto apsaugos sutartis ( t 1., b.l. 168-169), 1997-04-23 d. kietų buitinių atliekų vežimo sutartis ( t 1., b.l. 170), nekilnojamojo turto mokesčio deklaracija ( t 1., b.l. 171) patvirtina, kad visą laikotarpį kaip nuosavą turtą valdė UAB „Panerių vaistinė).

Dėl reikalavimo panaikinti Lietuvos Respublikos nuosavybės teises ir Kauno miesto savivaldybės turto patikėjimo teisės įregistravimą į ginčo patalpą-vaistinę. Teismas išnagrinėjęs prašymą dėl šio atsakovės reikalavimo daro išvadą, kad toks prašymas teisių ir pareigų atsakovei nesukuria, o toks reikalavimas negali būti savarankišku bylos nagrinėjimo dalyku. Šis atsakovės reikalavimas yra tiesiogiai susijęs su jos priešieškinio reikalavimu pripažinti UAB „Panerių vaistinė“ nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą, negyvenamąją patalpą – vaistinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ( patalpos pažymėtos plane nuo 2-1 iki 2-15), esančią (duomenys neskelbtini), kuris teismo sprendimui įsiteisėjus būtų pakankamu pagrindu įregistruoti turtą UAB „Panerių vaistinė“ vardu.

Teismui patenkinus atsakovės UAB “Panerių vaistinė“ priešieškinio reikalavimą ir pripažinus atsakovei nuosavybės teisę į negyvenamąsias ginčo patalpas, teismas nepasisako dėl ieškovės Kauno miesto savivaldybės ieškinio reikalavimo, iškeldinti atsakovę iš šių patalpų pagrįstumo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinį atmestus, atsakovų priešieškinį tenkinus iš dalies, atsakovų patirtos atstovavimo išlaidos turėtų būti priteisiamos iš atsakovės Lietuvos Respublikos, tačiau iki bylos nagrinėjimo teisme pabaigos atsakovė tokių išlaidų teismui nepateikė, todėl klausimas nespręstinas.

Byloje atsakovė įrodinėdama pareikšto priešieškinio reikalavimus prašė skirti ekspertizę ir ekspertizę atlikusiam ekspertui buvo sumokėta 2 318,00 Eur suma.

Teismas spręsdamas bylinėjimosi išlaidų klausimą vadovaujasi sąžiningumo, protingumo principais bei LR CPK 93 str. 4 d. kurioje numatyta, kad teismas gali nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismo nuomone bylinėjimosi išlaidų suma išaugo būtent dėl pačių atsakovų veiksmų. Iš bylos duomenų matyti, kad bylos nagrinėjimas vyko nuo 2014 metų, teismas posėdžių metu ne kartą atsakovės atstovo klausė kokiais įrodymais byloje yra grindžiami priešieškinio reikalavimai. Kaip matyti iš bylos medžiagos teismui išėjus priimti procesinį sprendimą ir jį nusprendus skelbti 2015 metų gruodžio 14 d.. 2015 m. gruodžio 7 d. buvo gauti papildomi dokumentai, kurių pagrindu 2015 m. gruodžio 9 d. nutartimi buvo atnaujintas bylos nagrinėjimas. Jokių įrodymų kodėl šie duomenys nebuvo pateikti bylos nagrinėjimo metu atsakovė nepateikė. Šioje byloje teismo nuomone svarbu ir tai, kad įmonės direktorė A. P. tvarkydama įmonės teisinius klausimus, bei dalyvaudama įmonės akcionavimo procese bei būdama atsakinga už savalaikį dokumentų pateikimą nesiėmė visų būtinų priemonių, kad teisinės procedūros būtų baigtos, dėl ko sudarė sąlygas papildomų bylinėjimosi išlaidų t.y. ekspertizės išlaidų atsiradimui, bei žyminio mokesčio atsiradimui. Įvertinęs šias aplinkybes teismas daro išvadą, kad iš Lietuvos Respublikos UAB „Panerių vaistinė“ naudai priteistina 50 procentų patirtų ekspertizės atlikimo išlaidų, kurias sudaro 1159 Eur, bei 50 procentų žyminio mokesčio kurį sudaro 526,5 Eur.

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos R CPK 88 straipsniu, 93 straipsniu, 270 straipsniu, 293-295 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priešieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti uždarąjai akcinei bendrovei „Panerių vaistinė“ nuosavybės teisę į negyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini), ir registruoti, UAB „Panerių vaistinė“ bendrovės vardu, kaip šios bendrovės turtą, įgytą 2001-03-26 d. sutarties Nr. 111-01 pagrindu.

Priteisti UAB „Panerių vaistinė“ į.m.134038756 naudai iš Lietuvos Respublikos 1685,5 ( vieną tūkstantį šešis šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per sprendimą priėmusį Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Živilė Janavičienė