Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI-3043-1063/2018

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2018-11-06
Bylos Nr.: eI-3043-1063/2018
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-01629-2018-2
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Beata Martišienė, Tomas Blinstrubis, Iveta Pelienė
Pareiškėjas: Panevėžio miesto savivaldybės ir trečiojo suinteresuoto asmens Panevėžio miesto savivaldybės administracijos, Panevėžio miesto savivaldybės
Trečiasis asmuo: Panevėžio miesto savivaldybės administracijos, akcinė bendrovė „Panevėžio specialusis autotransportas“
Atsakovas: Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos

Kategorijos

11.9pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. eI-3043-1063/2018 Proceso Nr. 3-61-3-01629-2018-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 11.9.; 55.1.3

(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Ivetos Pelienės,

dalyvaujant pareiškėjos Panevėžio miesto savivaldybės ir trečiojo suinteresuoto asmens Panevėžio miesto savivaldybės administracijos atstovei Karolinai Grubinskienei,

atsakovės Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos atstovėms Agnei Lukoševičiūtei ir Monikai Dumbrytei-Ožiūnienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Panevėžio miesto savivaldybės skundą atsakovei Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai dėl nutarimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (tretieji suinteresuoti asmenys Panevėžio miesto savivaldybės administracija, akcinė bendrovė „Panevėžio specialusis autotransportas“).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu prašydama pratęsti terminą arba įpareigoti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybą (toliau – Taryba) panaikinti 2018 m. balandžio 24 d. nutarimą Nr. 1S-47(2018) (toliau – ir Nutarimas) bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – ir Konkurencijos įstatymas) 39 straipsnio 5 dalimi, įpareigojimų įvykdymo terminą atidėti iki dvigubai ilgesnio terminio, negu numatyta 2015 m. liepos 16 d. nutarime Nr. 2S-10/2015.

Nurodė, jog Taryba priėmė Nutarimą, kuriuo nutarė atsisakyti atidėti Panevėžio miesto savivaldybei (toliau – ir Savivaldybė) Tarybos 2015 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 2S-10/2015 „Dėl Panevėžio miesto savivaldybės sprendimų organizuojant komunalinių atliekų tvarkymo sistemą atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams“ nustatytų įpareigojimų įvykdymo terminą. Taryba tą pačią dieną priėmė kitą nutarimą Nr. 1S-48(2018), kuriuo nutarė pradėti tyrimą dėl Tarybos 2015 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 2S-10/2015 nustatytų įpareigojimų nevykdymo.

Pažymėdama ginčo faktines aplinkybes nurodė, jog Taryba 2015 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 2S-10/2015 pripažino, kad Savivaldybės administracijos 2014 m. gruodžio 11 d. su AB „Panevėžio specialus autotransportas“ sudaryta Komunalinių atliekų tvarkymo Panevėžio mieste paslaugų sutartis Nr. 22-1437 (toliau – ir Sutartis) pažeidžia Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus, todėl šiuo nutarimu (rezoliucijos 2 punktu) įpareigojo Savivaldybę ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo Tarybos nutarimo paskelbimo Tarybos interneto svetainėje panaikinti 1 punkte nurodytą sutartį. Šio nutarimo rezoliucinės dalies 3 punkte buvo nurodytas įpareigojimas Savivaldybei ne vėliau kaip per 14 dienų nuo 2 punkte nurodyto įpareigojimo įvykdymo apie tai informuoti Tarybą pateikiant tai patvirtinančius dokumentus. Savivaldybė nesutikdama su Tarybos 2015 m. liepos 16 d. nutarimu, 2015 m. rugpjūčio 3 d. pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2015 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI-10430-789/2015 sustabdė Tarybos 2015 m. liepos 16 d. nutarimo rezoliucinės dalies 2 punkto galiojimą 6 mėnesiams, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 11 d. nutartimi sustabdė Tarybos 2015 m. liepos 16 d. nutarimo rezoliucinės dalies 2 punkto galiojimą iki įsiteisės teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eAS-1167-624/2015. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugpjūčio 29 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-3838-789/2016, kuriuo pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. sausio 26 d. nutartimi Nr. eA-1475-556/2018 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Taryba su 2018 m. kovo 23 raštu Nr. (1.36E-35)6V-750 „Dėl įpareigojimų vykdymo“ kreipėsi į Savivaldybę nurodydama pateikti informaciją dėl Sutarties nutraukimo bei kitą su tuo susijusią informaciją. Savivaldybė 2018 m. kovo 30 d. raštu Tarybą informavo, kad Sutartį ketinama nutraukti per Tarybos nurodytą terminą, skaičiuojamą nuo 2018 m. sausio 26 d. Tarybos specialistė informavo, kad Sutartis turėjo būti nutraukta ne nuo 2018 m. sausio 26 d., o nuo 2018 m. balandžio 5 d., nes 3 mėnesių terminą Taryba skaičiavo ne nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties priėmimo dienos (2018 m. sausio 26 d.), o nuo 2015 m. liepos 16 d. nutarimo paskelbimo dienos iki šio nutarimo rezoliucinės dalies 2 punkto galiojimo sustabdymo, t. y. iki 2015 m. rugpjūčio 7 d., termino skaičiavimą pratęsiant Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui patvirtinus Tarybos 2015 m. liepos 16 d. nutarimo teisėtumą (2018 m. sausio 26 d.).

Atsižvelgdama į tai, kad abi šalys terminus skaičiavo skirtingai, Savivaldybė 2018 m. balandžio 6 d. raštu Nr. 19-911(4.8E) pakartotinai kreipėsi į Tarybą nurodydama, kad 2018 m. balandžio 5 d. Savivaldybės administracija kartu su AB „Panevėžio specialusis autotransportas“ pasirašė susitarimą dėl Sutarties nutraukimo. Susitarime buvo nurodyta, kad Sutarties nutraukimas įsigalios Savivaldybės tarybai priėmus sprendimą dėl komunalinių atliekų nepertraukiamumo Panevėžio mieste užtikrinimo. Pažymėjo, kad tai buvo objektyvi aplinkybė, dėl kurios susitarimas negalėjo įsigalioti 2018 m. balandžio 5 d. Pareiškėja minėtame rašte Tarybai taip pat nurodė, kad spręsdama, kaip įgyvendinti Tarybos 2015 m. liepos 16 d. nutarimą, susidūrė ir su kitomis objektyviomis aplinkybėmis, dėl kurių Savivaldybei reikalinga priimti papildomus sprendimus. Tuo pagrindu Savivaldybė 2018 m. balandžio 6 d. rašte Nr. 19-911(4.8E) paprašė įpareigojimų vykdymo terminą atidėti iki dvigubai ilgesnio termino negu buvo numatytas 2015 m. liepos 16 d. nutarime.

Taryba skundžiamame nutarime nurodė, kad įpareigojimų vykdymas suėjo 2018 m. balandžio 4 d., o Savivaldybės prašymas pratęsti terminą buvo paduotas 2018 m. balandžio 6 d., todėl įvertino, kad prašymas pateiktas jau suėjus įpareigojimų įvykdymo terminui. Taip pat nurodė, kad Savivaldybė prašyme niekaip nepaaiškino, kodėl nurodyti veiksmai nebuvo įgyvendinti per nustatytą terminą. Minėtais pagrindais Taryba priėmė skundžiamą 2018 m. balandžio 24 d. nutarimą Nr. 1S-47(2018).

Pagrįsdama Nutarimo neteisėtumą pareiškėja nurodė, kad Taryba priimdama Nutarimą neteisingai paskaičiavo terminą, per kurį turėjo būti įvykdytas įpareigojimas panaikinti Sutartį bei netinkamai įvertino aplinkybes dėl kurių įpareigojimas negalėjo būti įvykdytas. Pažymėjo, jog kaip nurodyta 2015 m. liepos 16 d. nutarimo rezoliucinės dalies 2 punkte, Savivaldybė įpareigojimą panaikinti Sutartį turėjo įvykdyti per 3 mėnesius nuo šio nutarimo paskelbimo Tarybos interneto svetainėje. Nutarimas buvo paskelbtas 2015 m. liepos 16 d., vadinasi nutarimas turėjo būti įvykdytas 2015 m. spalio 16 d. (terminas 92 kalendorinės dienos). Tarybos 2015 m. liepos 16 d. nutarimo rezoliucinės dalies 2 punkto vykdymo eiga buvo sustabdyta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi, t. y. nuo termino pradžios praėjus 22 kalendorinėms dienoms. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 11 d. nutartimi sustabdė Tarybos 2015 m. liepos 16 d. nutarimo rezoliucinės dalies 2 punkto galiojimą iki įsiteisės teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eAS-1167-624/2015. Tarybos 2015 m. liepos 16 d. nutarimo eigos sustabdymo terminas baigėsi, kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėmė 2018 m. sausio 26 d. nutartį, kuria patvirtino Tarybos 2015 m. liepos 16 d. nutarimo teisėtumą. Atsižvelgiant į tai, kad Tarybos 2015 m. liepos 16 d. nutarimo 2 punkte nurodyto įpareigojimo termino eigos sustabdymo dieną (2015 m. rugpjūčio 7 d.) nuo termino pradžios buvo suėjusios 22 kalendorinės dienos, o terminą sudarė 92 kalendorinės dienos, todėl, pareiškėjos teigimu, akivaizdu, kad nuo 2018 m. sausio 26 d., kai baigėsi termino sustabdymas, likusią termino dalį sudarė 70 kalendorinių dienų. Todėl nuo 2018 m. sausio 26 d. likusi 70 kalendorinių dienų termino dalis baigėsi 2018 m. balandžio 6 d. Pabrėžė, kad termino skaičiavimas, kurį taikė Taryba, pažeidžia Savivaldybės teises ir teisėtus interesus bei teisėtus lūkesčius. Pareiškėjos nuomone, 3 mėnesių terminas įpareigojimui įvykdyti turėjo būti skaičiuojamas nuo 2018 m. sausio 26 d. Taip pat pažymėjo, kad teisės aktai nenumato, kad prašymas pratęsti terminą turėtų būti gautas iki termino pabaigos, todėl vertino, kad Taryba formaliai nesutiko pratęsti termino.

Nesutiko su Tarybos argumentais dėl įpareigojimo neįvykdymo. Nurodė, kad Tarybai pateikė įrodymus apie tai, kad Sutartis bus nutraukta, todėl nebuvo pagrindo išvadai, kad yra pagrindas įtarti, kad įpareigojimas neįvykdytas. Pažymėjo, kad 3 mėnesių terminas objektyviai yra per trumpas ir dėl to, kad nutraukiant Sutartį turi būti užtikrintas ir teikiamų komunalinių paslaugų nepertraukiamumas. Savivaldybė negali nutraukti Sutarties, kol nepasirašyta kita sutartis ir neatlikti kiti su tuo susiję darbai.

Apibendrindama pažymėjo, kad suformuluotas įpareigojimas yra neteisėtas, nes per tokį trumpą laiką neįgyvendinamas ir nerealus bei neprotingas, todėl terminas turėtų būti pratęsiamas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu atstovė palaikė skundo argumentus, prašė skundą patenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba atsiliepimo argumentais prašė pareiškėjos skundą atmesti.

Nurodė, kad Taryba pagrįstai nusprendė, jog Savivaldybė nenurodė objektyvių termino atidėjimo priežasčių. Pažymėjo, kad Savivaldybė su 2018 m. balandžio 6 d. raštu Tarybai pateikė 2018 m. balandžio 5 d. susitarimą, kurio įsigaliojimas numatytas 2018 m. balandžio 26 d., t. y. pateikė negaliojantį susitarimą. Todėl Taryba neturėjo pagrindo spręsti, kad 2015 m. liepos 16 d. nutarimu nustatytas įpareigojimas yra tinkamai įgyvendintas. Taryba 2018 m. gegužės 9 d. kreipėsi į Savivaldybę dėl informacijos apie 2018 m. balandžio 26 d. vykusį posėdį pateikimo, tačiau Savivaldybė jokios informacijos nepateikė. Atkreipė dėmesį, kad 2015 m. liepos 16 d. nutarimu Savivaldybė buvo pripažinta pažeidusi Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus, todėl tam, kad 2015 m. liepos 16 d. nutarime nustatytas įpareigojimas būtų įvykdytas, Savivaldybės Sutartį turėjo nutraukti ne formaliai, o realiai, tačiau Savivaldybės Tarybai nenurodė jokių veiksmų, kurių ėmėsi.

Dėl 2015 m. liepos 16 d. nutarime nurodyto 3 mėnesių termino nurodė, kad šio termino teisėtumas yra patvirtintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 26 d. nutartimi, todėl negali būti kvestionuojamas kaip per trumpas. Be to, pareiškėja nagrinėjant administracinę bylą ginčo dėl termino nekėlė. Nurodė, kad Konkurencijos įstatymo 39 straipsnio 5 dalis suteikia galimybę prašyti Tarybos atidėti įpareigojimo įvykdymą, todėl Taryba gavusi pareiškėjos 2018 m. balandžio 6 d. prašymą jį vertino šios nuostatos kontekste ir nustatė, kad pareiškėja nepateikė objektyvių priežasčių, dėl kurių įpareigojimo įvykdymas turėtų būti atidėtas. Pareiškėja pateikė priežastis, kurios apibūdino tik ateityje vyksiančius darbus, todėl Taryba pagrįstai sprendė, kad terminas negali būti atidėtas.

Pažymėjo, kad terminas įpareigojimui įvykdyti nebuvo atidėtas ne dėl to, kad pareiškėja 2018 m. balandžio 6 d. prašymą pateikė jau suėjus įpareigojimo įvykdymo terminui, tačiau nurodė, kad pareiškėjos skaičiuojamas terminas įpareigojimui įvykdyti nuo 2018 m. sausio 26 d. nėra teisingas. Pažymėjo, kad nuo 2015 m. liepos 16 d. iki 2015 m. rugpjūčio 7 d. (nutartis dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo) praėjo 22 dienos, tačiau vėliau įvykdymo terminas turėjo būti skaičiuojamas nuo 2018 m. sausio 26 d. ir skaičiuojamas mėnesiais, o ne dienomis, kaip skaičiavo pareiškėja. Taip pat nurodė, kad prašymas atidėti įpareigojimo įvykdymo terminą turi būti paduodamas iki termino pabaigos.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu atstovės palaikė atsiliepimo argumentus, prašė skundą atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Panevėžio specialusis autotransportas“ atsiliepimo argumentais sutiko su pareiškėjos argumentais ir prašė pareiškėjos skundą patenkinti. Taip pat nurodė, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą iki kol bus gautas Europos Teisingumo Teismo prejudicinis sprendimas dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartyje Nr. e3K-120-469/2018 suformuluotų klausimų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

1. Byloje ginčas kilo dėl įpareigojimo Tarybą panaikinti 2018 m. balandžio 24 d. nutarimą Nr. 1S-47(2018) bei įpareigojimo atidėti Tarybos 2015 m. liepos 16 d. nutarimo rezoliucinės dalies 2 punkte suformuluoto įpareigojimo įvykdymo terminą iki dvigubai ilgesnio terminio, negu numatyta nutarime.

2. Taryba 2015 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 2S-10/2015 rezoliucinės dalies 1 punktu pripažino Panevėžio savivaldybės administracijos 2014 m. gruodžio 11 d. su AB „Panevėžio specialus autotransportas“ sudarytą Komunalinių atliekų tvarkymo Panevėžio mieste paslaugų sutartį Nr. 22-1437 pažeidžiančia Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus. Nutarimo rezoliucinės dalies 2 punktu įpareigojo Savivaldybę ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo Tarybos nutarimo paskelbimo Tarybos interneto svetainėje www.kt.gov.lt panaikinti 1 punkte nurodytą sutartį. Rezoliucinės dalies 3 punktu įpareigojo apie įpareigojimo įvykdymą informuoti Tarybą ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus.

3. Tarybos 2015 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 2S-10/2015 teisėtumas buvo patvirtintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 26 d. nutartimi Nr. eA-1475-556/2018.

4. Taryba su 2018 m. kovo 23 d. raštu Nr. (1.36E-35)6V-750 kreipėsi į Savivaldybę dėl informacijos apie 2015 m. liepos 16 d. nutarime suformuluotų įpareigojimų įvykdymą. Prašomą informaciją įpareigojo pateikti iki 2018 m. kovo 30 d.

5. Savivaldybė 2018 m. kovo 30 d. raštu Nr. 19-847(4.8E) informavo Tarybą, kad Tarybos įpareigojimą nutraukti Sutartį ketinama įvykdyti per Tarybos nurodytą terminą, skaičiuojamą nuo 2018 m. sausio 26 d. Taryba Savivaldybę informavo, kad įpareigojimo terminas suėjo 2018 m. balandžio 5 d., nes 3 mėnesiai skaičiuojami ne nuo teismo 2018 m. sausio 26 d. nutarties priėmimo, tačiau nuo 2015 m. liepos 16 d. nutarimo paskelbimo dienos iki šio nutarimo rezoliucinės dalies 2 punkto sustabdymo (t. y. iki 2015 m. rugpjūčio 7 d.), termino skaičiavimą pratęsiant nuo 2018 m. sausio 26 d.

6. Savivaldybė 2018 m. balandžio 6 d. raštu Nr. 19-911(4.8E) kreipėsi į Tarybą nurodydama, kad Savivaldybė su AB „Panevėžio specialus autotransportas“ 2018 m. balandžio 5 d. pasirašė susitarimą dėl Sutarties nutraukimo šalių susitarimu. Tačiau siekiant bendrovės teiktų paslaugų nepertraukiamumo yra reikalingas Savivaldybės tarybos sprendimas, o posėdis numatytas tik 2018 m. balandžio 26 d. Susitarime buvo numatyta, kad jis įsigalios Tarybai priėmus sprendimą. Atsižvelgiant į tai, kad patvirtinus susitarimą reikės atlikti kitus darbus, priimti papildomus teisės aktus, todėl 2018 m. balandžio 6 d. raštu, vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 39 straipsnio 5 dalimi, paprašė Tarybos 2015 m. liepos 16 d. nutarime suformuluotų įpareigojimų įvykdymo terminą atidėti dvigubai ilgesniam terminui nei buvo nustatyta.

7. Taryba įvertinusi 2018 m. balandžio 6 d. rašte nurodytus argumentus, priėmė 2018 m. balandžio 24 d. nutarimą Nr. 1S-47(2018), kuriuo atsisakė atidėti Tarybos 2015 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 2S-10/2015 „Dėl Panevėžio miesto savivaldybės sprendimų organizuojant komunalinių atliekų tvarkymo sistemą atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams“ nustatytų įpareigojimų įvykdymo terminą.

8. Pareiškėja nesutikdama su Tarybos 2018 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. 1S-47(2018), su skundu kreipėsi į teismą. Nesutikimo su Nutarimu argumentus grindžia keliais pagrindiniais aspektais. Pareiškėjos teigimu, Taryba neteisingai paskaičiavo terminą, per kurį turi būti įvykdytas įpareigojimas bei netinkamai įvertino aplinkybes, dėl kurių pareiškėja objektyviai neturėjo galimybės per Tarnybos nustatytą terminą įvykdyti 2015 m. liepos 16 d. nutarime Nr. 2S-10/2015 suformuluotų įpareigojimų.

9. Kaip nurodė atsakovė, priimant Nutarimą nebuvo reikšminga aplinkybė, kad pareiškėja 2018 m. balandžio 6 d. prašymą, kuriuo prašė atidėti 2015 m. liepos 16 d. nutarime suformuluotų įpareigojimų įvykdymo terminą, pateikė jau suėjus įpareigojimų įvykdomo terminui. Taigi vertinant Nutarimo teisėtumą ši faktinė aplinkybė iš esmės nėra reikšminga, tačiau, kaip matyti iš skundo turinio, pareiškėjai kelia abejonę skirtingas ginčo šalių terminų skaičiavimo būdas.

10. Administracinių bylų teisenos įstatymo 65 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad metais, mėnesiais, savaitėmis ar dienomis skaičiuojamo termino eiga prasideda kitą dieną po tos kalendorinės datos ar įvykio, kurie nurodyti kaip jo pradžia. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad metais skaičiuojamas terminas baigiasi paskutinių termino metų mėnesį ir dieną. Mėnesiais skaičiuojamas terminas baigiasi termino paskutinio mėnesio dieną. Jeigu metais ar mėnesiais skaičiuojamas terminas baigiasi tą mėnesį, kurį atitinkamos dienos nėra, laikoma, kad terminas baigiasi paskutinę to mėnesio dieną. Savaitėmis skaičiuojamas terminas baigiasi termino paskutinės savaitės dieną. Priešingai, nei įrodinėja pareiškėja, įstatymas nenumato terminų skaičiavimo dienomis, todėl, kaip teisingai nurodė Taryba, 2015 m. liepos 16 d. nutarime nurodytas terminas (per 3 mėnesius) negali būti skaičiuojamas dienomis, kaip nurodo pareiškėja (įpareigojimui įvykdyti viso turėjo 92 dienas), o turėtų būti skaičiuojamas mėnesiais, kaip numatyta teisės aktuose. Taryba pagrįstai nurodė, kad terminas įpareigojimui įvykdyti baigėsi 2018 m. balandžio 4 d. Kaip jau minėta, termino praleidimas prašymui pateikti nebuvo ta priežastis, dėl kurios Taryba atsisakė patenkinti prašymą dėl termino pratęsimo įpareigojimui įvykdyti. Todėl šiuo aspektu pareiškėjos išdėstyti argumentai, vertinant Nutarimo teisėtumą, nėra esminiai.

11. Pareiškėja nurodė, kad teisės aktai imperatyviai nenustato, jog prašymas dėl termino pratęsimo turi būti gautas iki termino įvykdymo pabaigos. Konkurencijos įstatymo 39 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad motyvuotu ūkio subjekto ar viešojo administravimo subjekto prašymu Taryba turi teisę įpareigojimų įvykdymo terminą atidėti iki dvigubai ilgesnio termino, negu buvo numatytas nutarime, jeigu įvykdyti nustatytų įpareigojimų laiku ūkio subjektas ar viešojo administravimo subjektas negali dėl objektyvių priežasčių. Taigi, nors įstatymas ir nenumato terminų, per kuriuos asmuo, prašantis pratęsti terminą įpareigojimui įvykdyti, turėtų kreiptis į Tarybą, tačiau ši teisės nuostata yra skirta reguliuoti įpareigojimui įvykdyti nustatyto termino pratęsimą, o ne atnaujinimą, todėl šia teisės nuostata galima pratęsti tik dar nepasibaigusius terminus. Todėl Taryba pagrįstai nurodė, kad paršymas atidėti įpareigojimo įvykdymo terminą turėtų būti paduodamas dar nesuėjus įpareigojimo įvykdymo terminui.

12. Pareiškėja 2018 m. balandžio 6 d. raštu Tarybai pateikė 2018 m. balandžio 5 d. Susitarimą. Susitarime nurodyta, kad jis įsigalios, kai dėl jo Savivaldybės taryba priims sprendimą, o šio klausimo sprendimas numatytas 2018 m. balandžio 26 d. posėdyje. Kaip teisingai nurodė Taryba, pareiškėja Tarybai su 2018 m. balandžio 6 d. prašymu pateikė dar negaliojantį Susitarimą, kuris pateikimo Tarybai metu jokios teisinės galios neturėjo. Priešingai, nei teigia pareiškėja, teisinės galios neturinčio dokumento Tarybai pateikimas neįrodo, kad 2015 m. liepos 16 d. nutarime suformuluotas įpareigojimas įvykdytas. Atsižvelgiant į tai, Taryba pagrįstai neturėjo pagrindo vertinti, kad 2015 m. liepos 16 d. nutarime suformuluotas įpareigojimas yra įvykdytas. Apie tai, kad įpareigojimas nebuvo įvykdytas ir po 2018 m. balandžio 26 d., patvirtiną į bylą pateikti Tarybos Savivaldybei el. paštu išsiųsti 2018 m. gegužės 14 d. ir 2018 m. gegužės 30 d. paklausimai, kuriais Taryba teiravosi apie Savivaldybės tarybos 2018 m. balandžio 26 d. įvykusiame posėdyje priimtą sprendimą dėl Susitarimo patvirtinimo/nepatvirtinimo. Savivaldybė į paklausimus jokios su sprendimo priėmimu susijusios informacijos nepateikė.

Nors pareiškėja kritiškai vertina Tarybos veiksmus, vien tik formaliai įvertinus pareiškėjos pateiktas objektyvias priežastis, kaip ji nurodo, sutrukdžiusias per nurodytą terminą įvykdyti įpareigojimą, tačiau šiuo aspektu sutiktina su Tarybos argumentais, kad pareiškėjos pateikti argumentai (priežastys) negali būti pagrindu, vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 39 straipsnio 5 dalimi, kreiptis į Tarybą su prašymu atidėti įpareigojimų vykdymo terminą iki dvigubai ilgesnio termino dėl objektyvių priežasčių. Tokia išvada darytina įvertinus tai, kad pareiškėja 2018 m. balandžio 6 d. rašte nors ir pateikė argumentus, susijusius su tuo, koks esamoje situacijoje yra svarbus komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų tęstinumo užtikrinimas ir nors teismas šio paslaugų užtikrinimo tęstinumo svarbos nekvestionuoja, tačiau pareiškėja nepateikė jokių argumentų, įrodymų apie tai, kokių konkrečiai veiksmų jau ėmėsi ir jai pritrūko laiko įpareigojimą įvykdyti per nustatytą terminą. Pareiškėja Tarybai pateikė tik parengtą 2018 m. balandžio 5 d. Susitarimą, tačiau, kaip jau minėta, Susitarimas, jo pateikimo Tarybai metu, pagrįstai nebuvo įvertintas, kaip galiojantis sutarčių teisės nuostatų prasme. Kitų realių veiksmų, kurių ėmėsi pareiškėja nuo 2018 m. sausio 26 d. iki kreipimosi į Tarybą dėl termino pratęsimo, pareiškėja nepateikė. Pareiškėja raštu nurodė, kokius veiksmus dar reikės atlikti, jų eiliškumą, tačiau nenurodė, kokius darbus jau yra atlikusi. Kaip matyti iš pareiškėjos argumentų, ji tik prieš kreipiantis į Tarybą (dieną prieš) sudarė Susitarimą, kuris 2018 m. balandžio 26 d. Savivaldybės tarybos posėdyje nebuvo patvirtintas. Nors pareiškėja nurodė, kad suprasdama, jog nespėja atlikti visų darbų, kuriuos būtina atlikti ir siekdama bendradarbiavimo kreipėsi į atsakovę dėl termino pratęsimo, tačiau Tarybai skirtame prašyme buvo tik teoriškai nurodyta, kokius veiksmus galimai reikėtų atlikti, nenurodant, kokių pradėtų darbų Savivaldybė nespėja atlikti ir todėl yra reikalinga įpareigojimo įvykdymo terminą atidėti. Darytina išvada, kad Taryba pagrįstai pareiškėjos 2018 m. balandžio 6 d. prašyme nurodytų objektyvių aplinkybių nepripažino pagrįstomis.

13. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad ETT išaiškinimai yra aktualūs ir šioje byloje, nes nuo jų priklausys, kokių konkrečiai veiksmų per Tarybos 2015 m. liepos 16 d. nutarime Nr. 2S-10/2015 nurodytą terminą pareiškėja turėjo imtis ir, ar tikrai pareiškėja turėtų tų veiksmų imtis. Tuo pagrindu prašė administracinės bylos nagrinėjimą sustabdyti. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Tarybos 2015 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 2S-10/2015 teisėtumas jau yra patvirtintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 26 d. nutartimi Nr. eA-1475-556/2018, todėl suinteresuoto asmens prašymas sustabdyti bylos nagrinėjimą byloje, kurioje nagrinėjamas tik Tarybos 2015 m. liepos 16 d. nutarime Nr. 2S-10/2015 nurodyto termino nepratęsimo teisėtumo klausimas (ne ginčas iš esmės), nėra aktualus.

13. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad Taryba išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, teisingai taikė ginčo santykį reglamentuojančius teisės aktus, todėl pagrįstai priėmė Nuarimą, kurio naikinti nėra teisinio pagrindo. Tarybos 2018 m. balandžio 24 d. nutarimą Nr. 1S-47(2018) pripažinus teisėtu, nėra teisinio pagrindo tenkinti išvestinį reikalavimą – įpareigoti Tarybą, vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 39 straipsnio 5 dalimi, įpareigojimų įvykdymo terminą atidėti iki dvigubai ilgesnio terminio, negu numatyta Tarybos 2015 m. liepos 16 d. nutarime Nr. 2S-10/2015.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalimi, 86–87 straipsniais, 132 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos Panevėžio miesto savivaldybės skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai, arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Tomas BlinstrubisBeata MartišienėIveta Pelienė