- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-01-20
- Bylos Nr.
- 1-393-369/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-35282-2019-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ovidijus Ramanauskas
- Kaltinamasis
- D. D.
- Nukentėjusysis
- M. T.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. D., gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. D. 2019 m. rugpjūčio 17 d., apie 23.20 val., viešoje vietoje – prie restorano „McDonald‘s“, esančio, Vilniuje, Gedimino pr. 15, būdamas neblaivus (kai nustatytas 1.16 promilės neblaivumo laipsnis) dėl chuliganiškų paskatų žodinio konflikto metu kakta sudavė M. T. smūgį į veido sritį, taip padarė nesunkų jo sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį dešinio skruosto lanko lūžiu. Taip D. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.
Kaltinamasis D. D. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, jog kaltinime nurodytu laiku užėjo į restoraną ,,McDonald‘s“, esantį Vilniuje, Gedimino pr. 15, nusipirkti maisto ir pavalgyti. Nusipirkęs mėsainį, išeidamas iš restorano prie durų pastebėjo nukentėjusįjį, kuris buvo ilgų plaukų. Tai jam sukėlė juoką. Jis pasiūlė nukentėjusiajam įsigyti šukas. Nukentėjusysis buvo su dviem draugais. Nukentėjusysis kažką jam atsakė, todėl jis susierzino ir vieną kartą kakta trenkė nukentėjusiajam į galvos sritį. Netrukus prie restorano atvyko pareigūnai ir jį sulaikė. Įvykio metu buvo neblaivus ir tai galėjo turėti įtakos jo elgesiui. Nukentėjusiojo pareikštą civilinį ieškinį dalyje dėl 43,13 Eur turtinės žalos atlyginimo pripažino ir sutiko atlyginti, tuo tarpu dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo pripažino iš dalies. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas įtariamuoju D. D. savo kaltę pripažino visiškai, davė išsamius parodymus ir gailėjosi dėl savo veiksmų bei sukeltų padarinių (b. l. 57-59, 63-64).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.
Nukentėjusysis M. T. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 17 d. vakare, apie 23.00 val., su draugais M. B. ir Ž. D. užėjo į restoraną „McDonald‘s“, esantį Vilniuje, Gedimino pr. Jie užsisakė maisto ir išėjo į lauką laukti savo užsakymo. Tuo metu iš restorano „McDonald‘s“ išėjo jam nepažįstamas asmuo. Eidamas link jo paklausė: „tu vyras ar boba?“ Jis jam nieko neatsakė, nusisuko į kitą pusę. Iš nepažįstamo asmens burnos sklido aitrus alkoholio kvapas. Po šios replikos nepažįstamas asmuo jam sudavė vieną smūgį kakta į veido dešinės pusės skruostikaulį, taip jam sukėlė fizinį skausmą. Po smūgio jis nukrito ant gatvės važiuojamosios dalies. Tuo metu M. B. iškvietė policiją. Greitai atvažiavo policijos pareigūnai, kuriems parodė asmenį, kuris jam sudavė (b. l. 18-20). Bylą nagrinėjant teisme duodamas parodymus apie pareikštą civilinį ieškinį M. T. prašė iš kaltinamojo priteisti jo patirtas 43,13 Eur gydymo išlaidų, 300 Eur išlaidų teisinėms paslaugoms apmokėti ir 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Specialisto išvadoje Nr. G 2867/2019 (01) konstatuota, jog M. T. padaryta poodinė kraujosruva veido dešinėje, galimai užduotyje nurodytu laiku – 2019 m. rugpjūčio 17 d. Sužalojimas galėjo būti padarytas vienu trauminiu poveikiu ir kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 31). 2019 m. spalio 16 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus vyresnysis teismo medicinos ekspertas J. M. P., susipažinęs su papildomais M. T. medicininiais dokumentais, konstatavo, jog M. T. nustatytas dešinio skruosto lanko lūžis, kuris atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą (b. l. 31).
Liudytojai Ž. D. ir M. B. apklausiami ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 17 d., apie 23.00 val., kartu su M. T. užėjo į Vilniuje, Gedimino pr., esantį restoraną „McDonald‘s“. Jie užsisakė maisto ir išėjo į lauką palaukti savo užsakymo. Stovėdami prie gatvės pamatė kaip nepažįstamas asmuo priėjo prie M. T. ir jo paklausė: „tu esi vyras ar boba?“ M. T. nieko neatsakius, nepažįstamas asmuo kakta trenkė jam į galvą. Nuo suduoto smūgio M. T. nukrito ant žemės. M. B. iškvietė policiją. Atvykus policijai, jie parodė asmenį, kuris trenkė M. T.. Asmuo jau buvo išėjęs iš restorano ir ėjo link Žvėryno mikrorajono. Pamatęs policijos pareigūnus jis pradėjo bėgti priešinga kryptimi (b. l. 22-24, 26-28).
Ikiteisminio tyrimo metu buvo gautas ir apžiūrėtas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip kaltinamasis D. D. kakta smogė nukentėjusiajam M. T. į veidą (b. l. 47).
Iš alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 18 d. 0.14 val. D. D. nustatytas 1.16 promilės neblaivumo laipsnis (b. l. 76).
BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas dėl chuliganiškų paskatų sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Teismo vertinimu, byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma – kaltinamojo D. D. savo kaltės pripažinimas ir duoti parodymai, nukentėjusiojo M. T., liudytojų M. B., Ž. D. duoti parodymai, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus vyresniojo teismo medicinos eksperto J. M. P. pateikta išvada dėl M. T. nustatyto kūno sužalojimo laipsnio, alkotesterio kvito rodmenys bei kiti byloje esantys rašytiniai duomenys sudaro pagrindą išvadai, jog D. D., būdamas neblaivus (kai nustatytas 1.16 promilės neblaivumo laipsnis), jo veiksmus stebint pašaliniams asmenis, be jokios priežasties kakta smogė M. T., kuris stovėjo prie įėjimo į „McDonald‘s“ restoraną, taip nesunkiai sutrikdė jo sveikatą. Tokie D. D. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, požymius, nes jis M. T. sumušė tyčia ir dėl chuliganiškų paskatų.
Motyvuojamoji dalis
M. T. civilinis ieškinys dalyje dėl 43,13 Eur turinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai, kadangi yra pagrįstas rašytiniais įrodymais (b. l. 39-40). Kaltinamasis D. D. sutiko su šiuo civilinio ieškinio reikalavimu.
Tuo tarpu M. T. civilinis ieškinys dalyje dėl 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Teismų praktikoje laikoma, kad neturtinė žala gali pasireikšti tiek fizinio pobūdžio (fizinis skausmas, kūno sužalojimas, juos lydintys nepatogumai), tiek dvasinio pobūdžio (dvasiniai išgyvenimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas) padariniais. Tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kokią įtaką jie turės nukentėjusiojo asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai ar šeiminiams santykiams (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-177-696/2015). Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – ir CK) nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus: neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, bei argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Šie kriterijai teismo sprendime turi būti ne tik formaliai išdėstyti, bet ir išnagrinėti, įvertinant kiekvieno jų reikšmę konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-177-696/2015). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo vertinti ne tik įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-140/2012). Šiuo atveju nustatyta, kad nukentėjusysis M. T. buvo sumuštas. Jam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Teisiamojo posėdžio metu M. T. parodė, jog dėl kaltinamojo D. D. nusikalstamų veiksmų jis patyrė dvasinių išgyvenimų, fizinį skausmą ir stresą. Šis įvykis jį labai sukrėtė. Esant šioms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad M. T. turi teisę iš D. D. reikalauti piniginės satisfakcijos ir reikšti civilinį ieškinį dėl jam padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Tačiau įvertinus D. D. inkriminuotos nusikalstamos veikos sunkumą (apysunkis nusikaltimas), atsižvelgus į M. T. padarytus kūno sužalojimus, sunkių pasekmių nebuvimą, D. D. gaunamas pajamas bei teismų praktiką tokios kategorijos baudžiamosiose bylose, teismas daro išvadą, kad M. T. reikalavimas iš D. D. priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo yra akivaizdžiai per didelis, todėl tenkintinas iš dalies, jam priteisiant 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Teismui pateikti duomenys, pagrindžiantys, kad 2019 m. rugpjūčio 23 d. nukentėjusysis M. T. jam atstovaujančiam advokatui sumokėjo 300 Eur pagal pinigų priėmimo kvitą Nr. 191802 (b. l. 16). M. T. prašė šią pinigų sumą, kaip jo patirtas atstovavimo išlaidas, priteisti iš kaltinamojo D. D., kuris tam neprieštaravo. Įvertinęs pateiktus duomenis teismas šį M. T. reikalavimą tenkina visiškai ir iš D. D. priteisia 300 Eur advokato darbo apmokėjimo išlaidų atlyginimo.
Spręsdamas bausmės D. D. skyrimo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną baigtą apysunkį nusikaltimą žmogaus sveikatai, tiesiogine tyčia, kuri susiformavo spontaniškai, nesunkiai sutrikdė M. T. sveikatą dėl chuliganiškų paskatų, be aiškesnių tikslų, nukentėjusiajam padarė turtinę ir neturtinę žalą. Teismas taip pat įvertina kaltininko asmenybę apibūdinančius duomenis: D. D. yra jauno amžiaus, nevedęs, dirbantis, administracine tvarka nebaustas ir neteistas. D. D. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tuo tarpu D. D. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo tam įtakos (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Visuma aplinkybių, apibūdinančių padarytą nusikalstamą veiką, D. D. asmenybę, leidžia teismui spręsti, kad už padarytą nusikalstamą veiką jam tikslinga skirti BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto sankcijoje vienintelę numatytą laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei sankcijos vidurkis. D. D. atžvilgiu teismas taiko BK 64¹ ir 75 straipsnių nuostatos. D. D. atžvilgiu taikydamas BK 75 straipsnį teismas įvertina nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, ir daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pažymėtina, kad bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnyje, yra ne vien tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo bei atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismo vertinimu, bausmės tikslai gali būti pasiekti ne tiek jos griežtumu, kiek neišvengiamumu. Atsižvelgiant į visas paminėtas aplinkybes bei nuteistųjų elgesį prižiūrinčių institucijų galimybes taisyti nusikaltusius asmenis laisvėje, yra pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, D. D. suteikiant galimybę koreguoti savo netinkamą elgesį ne įkalinimo įstaigoje, o laisvėje. Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu D. D. bus kontroliuojamas bei prižiūrimas kompetentingos institucijos bei privalės vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus, o tuo atveju, jeigu jis nepateisintų teismo parodyto pasitikėjimo ir nevykdytų įpareigojimų ar darytų teisės pažeidimus, šio asmens priežiūrą vykdanti institucija teikimu privalės kreiptis į teismą, prašydama nuteistajam panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir jį pasiųsti atlikti nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Teismas, D. D. atžvilgiu taikydamas BK 75 straipsnį, jam paskiria įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemonę.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 308 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir jam skirti 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, D. D. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jam skirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 ir 8 punktais, D. D. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 69 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, 75 straipsnio 2 dalimi, D. D. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti jį per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikaltimu nukentėjusiajam M. T. padarytą 43,13 Eur turtinę žalą.
D. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Nukentėjusiojo M. T. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Iš D. D. priteisti 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimo ir 43,13 (keturiasdešimt tris eurus ir trylika centų) turtinės žalos atlyginimo M. T. naudai. Likusioje dalyje M. T. civilinį ieškinį atmesti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, iš D. D. priteisti 300 Eur (tris šimtus eurų) advokato darbo apmokėjimo išlaidų atlyginimo M. T. naudai.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.