- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-08-28
- Bylos Nr.
- II-1138-815/2009
- Teisminio proceso Nr.
- 4-61-3-00727-2009-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ernestas Spruogis
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis, sekretoriaujant Jūratei Domarkaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn trauktinam asmeniui – G. M. R., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal protokolą surašiusios institucijos – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2009 m. birželio 25 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A11-3860 panaikinimo ir bylos grąžinimo nagrinėti iš naujo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinei komisijai.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I
1. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus Kontrolės poskyrio vyriausioji specialistė K. J. 2009 m. gegužės 19 d. 12 val. 56 min. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. A10-1541 (1.1.50-SM4) (toliau – ir protokolas) (b. l. 6-7, 30-31) G. M. R., a. k. (duomenys neskelbtini) dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 161 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo už tai, kad G. M. R. 2009 m. gegužės 9 d. 21 val. 32 min. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pažeidė Vilniaus miesto tarybos 2008 m. liepos 16 d. sprendimu Nr. 1-582 patvirtintų Tvarkymo ir švaros taisyklių 7.2, 7.12 punktų reikalavimus, t. y. be žemės savininko ir teisėto valdytojo raštiško leidimo netvarkingai sandėliavo statybines ir kitas medžiagas, bendrojo naudojimo teritorijoje kirto krūmus ir medžių šakas.
Šalies argumentai
G. M. R. protokole paaiškino, kad su pateiktais kaltinimais nesutinka (yra jos parašas).
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinė komisija 2009 m. birželio 25 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A11-3860 (toliau – ir nutarimas Nr. A11-3860 (b. l. 5, 28)) nutarė nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą G. M. R. atžvilgiu nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties. Nutarime Nr. A11-3860, be kita ko, konstatuota, jog „G. M. R. savo paaiškinime teigė, kad nesutinka su nustatytu pažeidimu, pasiaiškino, kad kompostavimo dėžė yra bendra, padaryta labai seniai, į ją kompostą meta visi gyventojai. Nuotraukoje matomos čerpės yra 58-ojo namo gyventojų, jie tvarkė stogą ir senąsias čerpes sudėjo ant žolės. Byloje nėra įrodymų, kad medžių šakas kirto G. M. R..“
Nutarime Nr. A11-3860 paminėtos aplinkybės taip pat yra užfiksuotos Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2009 m. birželio 25 d. posėdžio protokole Nr. A11-3860 (b. l. 29).
Šalies argumentai
3. Protokolą surašiusi institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyrius skunde (b. l. 2-4) prašo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2009 m. birželio 25 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A11-3860, nes jis yra nepagrįstas. Ši institucija pateikia tokius argumentus:
Žemesnės instancijos teismas
3.1. Vilniaus miesto tarybos 2008 m. liepos 16 d. sprendimu Nr. 1-582 patvirtintų Tvarkymo ir švaros taisyklių 7.2 punkte reglamentuota, kad draudžiama be žemės savininko ar teisėto valdytojo raštiško leidimo sandėliuoti statybines ar kitas medžiagas, gamybos produkciją arba kitus daiktus bei juos netvarkingai sandėliuoti. G. M. R. sandėliavo statybines ir kitas atliekas valstybinėje žemėje, kurią Vilniaus miesto teritorijoje patikėjimo teise valdo Vilniaus apskrities viršininko administracija. Raštiškas teisėto žemės valdytojo leidimas nebuvo pateiktas nei protokolo surašymo metu, nei šios administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu. Taip pat nebuvo paneigtas faktas, kad statybinės ir kitos medžiagos buvo sandėliuojamos netvarkingai.
3.2. Minėtų Tvarkymo ir švaros taisyklių 7.12 punkte reglamentuota, kad draudžiama bendrojo naudojimo teritorijose laužyti ir kirsti medžius, krūmus, jų šakas, lapus bei žiedus, mindžioti gėlynus, skinti bei rauti gėles ir ardyti veją. Administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu šis faktas nebuvo svarstomas ir įvertintas, o atsižvelgiant į administracinės procedūros metu gautus ir surinktus duomenis, priešinga teisei veika yra įrodyta ir nepaneigta.
3.3. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinė komisija neįvertino administracinės procedūros metu gautų ir surinktų faktinių duomenų, kurie vertintini kaip įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje (protokolas, nuotraukos, skundas). Nutarimas priimtas remiantis žodiniais G. M. R. parodymais bei paaiškinimais, nepagrindžiant šių žodžių įrodymais.
3.4. Nutarime Nr. A11-3860 neatsispindi bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas.
4. Administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo – G. M. R. atsikirtime į skundą (b. l. 48-51) nurodo, kad tiek protokole (b. l. 6-7, 30-31), tiek skunde (b. l. 2-4) pateiktos aplinkybės neatitinka tikrovės. Atsikirtime į skundą administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo pateikia tokius argumentus.
4.1. Adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, esantis namas nuosavybės teise priklauso A. R., kuris nuo įsigijimo dienos minėtame name niekada negyveno, netvarkė aplinkos, o namą nuomoja jaunimui, kuris „piktybiškai elgiasi“, šiukšlina ir pan. Ji, G. M. R., yra skundusi nuomininkų veiksmus įvairioms institucijoms, todėl ypač konfliktuoja su nuomininku T. R..
4.2. Protokolą surašiusios institucijos – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus su skundu pateiktose nuotraukose yra „absurdiškas kaltės įrodymas“. Pasak administracinėn atsakomybėn trauktino asmens, ten yra seniai nukirstos medžių atžalos, o medžių ji nekirto.
4.3. Nurodė, kad ji padarė iš medžių ne tvorą, o apsaugą medžiui, kuris nuolat trankomas nuomininkų automobiliais.
4.4. Jokių nuolaužų ji nesandėliavo, taip pat nešiukšlino, nes iš nuotraukų matyti, jog nuomininkai šiukšles verčia ant išlaužyto betoninio įvažiavimo, kuriuo patys naudojasi. Tos nuolaužos metamos tam, kad nuomininkai apsaugotų savo automobilius, o ji automobilio neturi.
4.5. Suverstos čerpės yra ne jos, ne ji jas sandėliavo. Nurodė, kad kreipėsi į savivaldybės pareigūnus, kurie ištirtų, kam priklauso čerpės, tačiau savivaldybė jos prašymo neįvykdė.
4.6. Pasak G. M. R., protokolą surašiusios institucijos – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus su skundu pateiktose nuotraukose (kuriose ji yra (administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo to neneigia)) ji tvarko, o ne niokoja aplinką.
Kartu su atsikirtimu į skundą administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo – G. M. R. pateikė Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą (b. l. 52-54), sklypo planą (b. l. 55), fotonuotraukas (b. l. 56-60), Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Ekologijos ir teisės pažeidimų prevencijos skyriaus informaciją (b. l. 61), apie tai, kad jos kaimynui skirta administracinė nuobauda už ATPK 161 straipsnio pažeidimą, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Turto departamento Turto valdymo ir privatizavimo skyriaus informaciją (b. l. 62), apie tai, kad G. M. R., gyvenanti (duomenys neskelbtini), Vilniuje, naudojasi 0,1 ha ir 0,0815 ha žemės sklypais (duomenys neskelbtini), Vilniuje, o nuo 2001 m. jai, kaip senatvės pensininkei, taikoma mokesčio lengvata, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Antrojo policijos komisariato Naujininkų policijos nuovados nutarimo, kuriuo nutraukiama administracinio teisės pažeidimo bylos teisena T. R., kopiją (b. l. 63), taip pat savo 2009 m. gegužės 19 d. pareiškimo, adresuoto Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriui, kuriame, be kita ko, prašoma nustatyti, kam priklauso netvarkingai sandėliuojamos čerpės, kopiją (b. l. 64).
II
1. Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo – G. M. R., remdamasi atsikirtime į skundą pateiktais argumentais, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą (žr. teismo posėdžio protokolą (b. l. 68-71)).
2. Teismo posėdyje (žr. teismo posėdžio protokolą (b. l. 68-71)) liudytoja – E. P. paaiškino, kad jos motina G. M. R. jokių pažeidimų nepadarė.
3. Teismo posėdyje (žr. teismo posėdžio protokolą (b. l. 68-71)) liudytojai – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus tarnautojai K. J. bei A. R. paaiškino, kad G. M. R. surašė protokolą, nes buvo pranešta, kad ji padarė pažeidimus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
1. Nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje, be kita ko, nustatyta: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus Kontrolės poskyrio vyriausioji specialistė K. J. 2009 m. gegužės 19 d. 12 val. 56 min. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. A10-1541 (1.1.50-SM4) (b. l. 6-7, 30-31) G. M. R., a. k. (duomenys neskelbtini) dėl ATPK 161 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo už tai, kad G. M. R. 2009 m. gegužės 9 d. 21 val. 32 min. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pažeidė Vilniaus miesto tarybos 2008 m. liepos 16 d. sprendimu Nr. 1-582 patvirtintų Tvarkymo ir švaros taisyklių 7.2, 7.12 punktų reikalavimus, t. y. be žemės savininko ir teisėto valdytojo raštiško leidimo netvarkingai sandėliavo statybines ir kitas medžiagas, bendrojo naudojimo teritorijoje kirto krūmus ir medžių šakas; Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinė komisija 2009 m. birželio 25 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A11-3860 (b. l. 5, 28) nutarė nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą G. M. R. atžvilgiu nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.
2. Sprendžiant, ar nutarimas Nr. A11-3860 yra teisėtas ir pagrįstas, nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje būtina išsiaiškinti ATPK 161 straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą.
ATPK 161 straipsnyje „Miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimas“ (2000 m. vasario 17 d. redakcija) įtvirtinta, kad savivaldybių tarybų patvirtintų miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimas, taip pat miestų ir gyvenamųjų vietovių statinių tinkamos priežiūros taisyklių nesilaikymas užtraukia įspėjimą arba baudą iki dviejų tūkstančių litų. Taigi, ši nuostata yra blanketinio pobūdžio, t. y. nukreipianti į savivaldybių tarybų patvirtintas miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisykles.
Nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nustatyta, kad protokole nurodyta, jog G. M. R. 2009 m. gegužės 9 d. 21 val. 32 min. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pažeidė Vilniaus miesto tarybos 2008 m. liepos 16 d. sprendimu Nr. 1-582 patvirtintų Tvarkymo ir švaros taisyklių 7.2, 7.12 punktų, kuriuose įtvirtinta, jog draudžiama be žemės savininko ar teisėto valdytojo raštiško leidimo sandėliuoti statybines ar kitas medžiagas, gamybos produkciją arba kitus daiktus bei juos netvarkingai sandėliuoti (7.2 punktas) bei draudžiama bendrojo naudojimo teritorijose laužyti ir kirsti medžius, krūmus, jų šakas, lapus bei žiedus, mindžioti gėlynus, skinti bei rauti gėles ir ardyti veją, reikalavimus (7.12 punktas).
Šiame kontekste pažymėtina, jog minėtos Tvarkymo ir švaros taisyklių nuostatos taikytinos tik tuomet, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo iš tikrųjų pažeidžia jų reikalavimus, kai jis yra kaltas (ATPK 9 straipsnyje įtvirtinta, jog administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę).
3. Nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje apskritai nėra nustatyta (protokole nurodyta), kad būtent G. R. R. yra kalta administracinio teisės pažeidimo padarymu. Pridedamos fotonuotraukos (b. l. 9-14, 33-38), kuriuose yra G. R. R. atvaizdas (ji pati tai pripažino teismo posėdžio metu, nors jos veido nesimato), įrodo, jog ši moteris tvarko aplinką, renka seniau nukirstas šakas ir jas smulkina (kapoja), daro iš medžių ne tvorą, o apsauginę atramą medžiui. Jos jokiu būdu neįrodo, kad G. R. R. kerta medžius ar kitaip niokoja aplinką: priešingai – kaip minėta, ji tvarko aplinką. Vadinasi, ji negalėjo būti pripažinta pažeidusi Tvarkymo ir švaros taisyklių 7.12 punkto nuostatų reikalavimus, nes minėtos tvarkos 7.12 punktas taikytinas tik tuomet, kai asmuo niokoja aplinką bendrojo naudojimo teritorijoje. Byloje (inter alia protokole, kuris apskritai užpildytas lakoniškai ir abstrakčiai) nėra jokių duomenų (įrodymų) ir jų aptarimo, jog būtent G. M. R. būtent bendrojo naudojimo teritorijoje kirto medžius. Priešingai, administracinėn atsakomybėn trauktino asmens pateiktoje medžiagoje (be kita ko, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše (b. l. 52-54), sklypo plane (b. l. 55)) matyti, kad G. M. R. priskiriama neteisėta veika galėjo būti padaryta toje teritorijoje, kuri yra jai nuomojama (žr. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Turto departamento Turto valdymo ir privatizavimo skyriaus informaciją (b. l. 62)) ir kuri nėra bendrojo naudojimo teritorija.
Ypač pažymėtina, kad protokolą surašiusi institucija nevertino, kad G. M. R. tvarko aplinką, neatsižvelgė į šios bylos kontekstą, kad ji yra tvarkinga moteris, palaikanti tvarką jos nuomojamoje teritorijoje (žr. b. l. 60), o jos kaimynai gyvena ne itin tvarkingai (b. l. 59). Dar daugiau, protokolą surašiusi institucija atsižvelgė į vienintelio asmens – T. R. raštą (b. l. 8, 32), kuriuo G. M. R. kaltinama administracinių teisės pažeidimų padarymu, nors jo paties elgesys nėra itin toleruotinas moraliniu aspektu (liudytojos E. P. parodymai teismo posėdžio protokole (b. l. 68-71)).
4. Pažymėtina, kad protokolą surašiusios institucijos pridedamos fotonuotraukos (b. l. 16-17, 21-22, 40-41) neįrodo, jog būtent G. M. R. kirto medžius. Be to, iš minėtų nuotraukų matyti, jog medžiai (tiksliau – jų atžalos) kirsti seniai (tą ypač įrodo administracinėn atsakomybėn trauktino asmens pateikta nuotrauka (b. l. 56)), kad prie jų suręsta tvorelė yra pastatyta saugant, o ne niokojant aplinką, o todėl šioje administracinio teisės pažeidimo byloje konstatuoti, jog buvo pažeistos Tvarkymo ir švaros taisyklių 7.12 punkto nuostatos, nėra nei prielaidų, nei sąlygų.
5. Protokolą surašiusios institucijos pridedamos fotonuotraukos (b. l. 18-19, 23-24, 42-43) neįrodo, jog būtent G. M. R. netvarkingai sandėliavo statybines ir kitas medžiagas. Byloje (inter alia protokole, kuris apskritai užpildytas lakoniškai ir abstrakčiai) nėra jokių duomenų (įrodymų) ir jų aptarimo, jog būtent G. M. R. sandėliavo statybines ir kitas medžiagas. Dar daugiau, protokolą surašiusi institucija netyrė, kodėl ant suskilusio betoninio grindinio verčiamos statybinės medžiagos (b. l. 19, 24, 43, apatinė fotonuotrauka), netyrė, ar čerpės priklauso G. M. R., nors ji pati prašė ištirti Protokolą surašiusios institucijos, kam tos čerpės priklauso (žr. G. M. R. 2009 m. gegužės 19 d. prašymą, adresuotą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriui (b. l. 64)). Tuo tarpu teismas nustatė, kad betoninis grindinys yra naudojamas G. M. R. kaimynų, kurie važinėja automobiliais per jį (žr. fotonuotraukas, b. l. 57-58). Vadinasi, tikimybė, kad statybines medžiagas ant betoninio grindinio verčia ne G. M. R., kuri neturi automobilio (žr. administracinėn atsakomybėn trauktino asmens atsikirtimą į skundą (b. l. 48-51)), o jos kaimynai, kurie vairuoja automobilius ir kurie galėtų versti tas statybines medžiagas, siekdami apsaugoti automobilius, yra daug didesnė.
Byloje taip pat nėra nustatyta, kad G. M. R. priklauso čerpės, kad būtent ji tas čerpes netvarkingai sandėliuoja.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad šioje administracinio teisės pažeidimo byloje nėra nei prielaidų, nei sąlygų konstatuoti, jog G. M. R. pažeidė Tvarkymo ir švaros taisyklių 7.2 punkto nuostatų reikalavimus, pagal kuriuos draudžiama be žemės savininko ar teisėto valdytojo raštiško leidimo sandėliuoti statybines ar kitas medžiagas.
6. Protokole, kuris apskritai užpildytas lakoniškai ir abstrakčiai, nėra jokių duomenų (įrodymų) ir jų aptarimo, jog būtent G. M. R. padarė kompostavimo dėžę; protokolą surašiusi institucija prie skundo pateikė tik fotonuotraukas, kuriose minėta dėžė matosi (žr. b. l. 18, 23, 42, viršutinę fotonuotrauką). Tačiau nutarime Nr. A11-3860 (b. l. 5, 28) konstatuota, jog kompostavimo dėžė yra bendra, padaryta labai seniai, į ją kompostą meta visi gyventojai. Teismas pabrėžia, kad asmens negalima patraukti administracinėn atsakomybėn už tai, ko protokole apskritai nėra fiksuota. Todėl nutarimas Nr. A11-3860 (b. l. 5, 28) šiuo aspektu yra teisėtas ir pagrįstas.
7. Teismo posėdyje paaiškinimus davę liudytojai – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus tarnautojai K. J. bei A. R. (žr. teismo posėdžio protokolą (b. l. 68-71)) nurodė, kad G. M. R. surašė protokolą, nes buvo pranešta, kad ji padarė pažeidimus. Taigi, jie iš esmės pasitikėjo tik T. R. pateiktu raštu (b. l. 8, 32), kuriuo G. M. R. kaltinama administracinių teisės pažeidimų padarymu, jokių liudytojų neapklausė. Teismas daro išvadą, kad protokolas yra itin abstraktus, jame nėra jokių G. M. R. kaltės įrodymų, o nustatytieji pažeidimai yra menami.
8. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalies, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalies, ATPK 256 straipsnio 3 dalies, 284 straipsnio 1 dalies nuostatomis, administracinių teisės pažeidimų teisenoje galioja nekaltumo prezumpcijos principas, tai yra asmuo laikomas nekaltu tol, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka. „Nekaltumo prezumpcijos principas taip pat reiškia, kad pareiga pateikti traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo įrodymus tenka kaltinimus reiškiančiai pusei, tai yra, visų pirma, institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą, bei institucijai, nagrinėjančiai administracinio teisės pažeidimo bylą (LR ATPK 256 straipsnio 3 dalis). LR ATPK 272 straipsnio 1 dalyje traukiamam administracinėn atsakomybėn asmeniui numatyta teisė, tačiau jokiu būdu ne pareiga teikti įrodymus, patvirtinančius jo nekaltumą“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N-62-318/2008).
Todėl protokolą surašiusi institucija, nepateikusi jokių apčiuopiamų įrodymų, patvirtinančių G. M. R. kaltę, neturi teisės reikalauti, kad G. M. R. įrodinėtų savo nekaltumą, kuris yra preziumuojamas.
9. Dar daugiau, protokolą surašiusi institucija prašo teismą Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2009 m. birželio 25 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A11-3860 panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinei komisijai. Konstatavus, kad protokolas yra itin abstraktus, jame nėra jokių G. M. R. kaltės įrodymų, o nustatytieji pažeidimai yra menami, taip pat teismo posėdyje išanalizavus surinktus įrodymus bei padarius išvadą, jog šioje administracinio teisės pažeidimo byloje nėra nei prielaidų, nei sąlygų konstatuoti, jog G. M. R. pažeidė Tvarkymo ir švaros taisyklių 7.2 ir 7.12 punktų nuostatų reikalavimus, konstatuotina, kad nėra pagrindo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2009 m. birželio 25 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A11-3860.
Teismas pažymi, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinė komisija, nors ir lakoniškai, tačiau racionaliai pasielgė priimdama nutarimą Nr. A11-3860. Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarime konstatuota, jog „konstituciniai imperatyvai, kad teisingumą vykdo tik teismai, kad teisė negali būti nevieša, taip pat iš Konstitucijos kylantis reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja ir tai, kad kiekvienas teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais). Argumentavimas turi būti racionalus – teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų šiam nuosprendžiui (kitam baigiamajam teismo aktui) pagrįsti.“ Tai mutatis mutandis taikytina ir viešojo administravimo institucijoms inter alia Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinei komisijai, tačiau viešojo administravimo institucijų argumentavimo standartai gali būti žemesni nei teismų. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos nutarime Nr. A11-3860 yra aiškiai nurodyta, kodėl nutraukiama administracinio teisės pažeidimo bylos teisena G. M. R. atžvilgiu, o įrodymų aptarta tiek, kiek yra protokole, ir dar daugiau (dėl kompostavimo dėžės).
10. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad protokolą surašiusios institucijos – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus skundas netenkintinas, o Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2009 m. birželio 25 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A11-3860 paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 ir 4 dalimis, 128, 129 straipsniais,
nutaria:
protokolą surašiusios institucijos – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus skundo netenkinti, o Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2009 m. birželio 25 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A11-3860 palikti nepakeistą.
Nutartis per dešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.