Kauno apylinkės teismo nutartis

2022-10-05 · Byla Nr. TS-159-753/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-10-05
Bylos Nr.
TS-159-753/2022
Teisminio proceso Nr.
1-17-1-03063-2012-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Balsevičienė
Nuteistasis
R. P.
Kategorijos
Byla Nr. TS-159-753/2022
Teisminio proceso Nr. 1-17-1-03063-2012-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2; 2.1.10.1 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. spalio 5 d.Kaišiadorys
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro A. B. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) sektoriuje 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam R. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje laisvės atėmimo bausmę atlieka R. P., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį, paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2011 m. spalio 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 1 d. nuosprendžiu pakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 23 d. nuosprendis – vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi bausmė subendrinta su 2011 m. spalio 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė 3 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo ir 3 MGL dydžio bauda.

Bausmės pradžia – 2021 m. birželio 12 d., pabaiga – 2024 m. birželio 23 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) sektoriuje (toliau – Komisija) 2022 m. rugpjūčio 25 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam R. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 1 metų 9 mėnesių 28 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio dieną, t. y. 2022 m. rugpjūčio 25 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Komisijos nutarimas motyvuotas tuo, jog nuteistajam atliktas pakartotinis nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas ir nustatyta vidutinė rizika. Nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupes sąlygomis, laisvės atėmimo metu asmuo nustatytos tvarkos pažeidimu nepadarė, baustas nebuvo. Vieną kartą skatintas. Nuteistasis pataisos namuose dirba bei mokosi, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse. Nuteistasis vykdo individualiame socialines reabilitacijos plane numatytas priemones, Komisijos rekomendacijas.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroras A. B. skundžia Komisijos nutarimą ir prašo Komisijos nutarimą panaikinti (pakeisti) – netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Skundas motyvuotas tuo, jog R. P. nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo slėpėsi, todėl Vilniaus apygardos teismas (duomenys neskelbtini) išdavė Europos arešto orderį R. P. atžvilgiu, kuris tik (duomenys neskelbtini) buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini) teritorijoje ((duomenys neskelbtini) buvo ekstraduotas į Lietuvą). Vien formaliųjų kriterijų atitikimas yra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, tačiau ne lygtinio paleidimo pagrindas (Kauno apygardos teismas nutartyje yra pažymėjęs, jog įstatymas įpareigoja, svarstant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą; vertinant lygtinio paleidimo galimybę, būtina konstatuoti, ar asmens atžvilgiu yra pasiekti visi jam parinktos ir skirtos bausmės tikslai, kurie sudaro pagrindą manyti, jog asmuo toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės). Prokuroro manymu, Komisija 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) taikydama pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, neįvertino visų lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos lemiančių veiksnių - nuteistojo asmenybės, nusikaltimų, už kuriuos jis atlieka bausmę, pavojingumo, ankstesnių teistumų ir kt. Prokuroro manymu, Komisija išskirtinę reikšmę suteikė vien tik nuteistąjį teigiamai apibūdinantiems duomenims. Nors nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių yra (dirba, vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kt.), tačiau, prokuroro manymu, teigiamai charakterizuojančių aplinkybių nepakanka konstatuoti, jog nuteistojo atžvilgiu bausmės tikslai bus pasiekti paleidus jį lygtinai iš pataisos įstaigos. Pažymėtina, jog jis yra teistas 10 kartų pagrinde už turtinio (savanaudiško) ir kitokio pobūdžio nusikalstamas veikas, jam buvo skiriama baudos, arešto, laisvės atėmimo bausmės, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, t. y., jis vėl nusikalto ir buvo nuteistas už apysunkių ir nesunkių nusikaltimų padarymą. Pažymėtina, jog teismai yra taikę BK 75 straipsnio numatytą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo institutą, tačiau nuteistasis paskirtų įpareigojimų ir pareigų nevykdė, juolab, padarydavo naujas nusikalstamas veikas. Prokuroro manymu, nuteistojo likusi neatlikta bausmės dalis yra dar pakankamai didelė, todėl, atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, prokuroro įsitikinimu, Komisijos padaryta išvada, kad nuteistajam bausmė jau atliko pakankamą baudžiamąjį ir auklėjamąjį poveikį, nepagrįsta. Be to, R. P. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, todėl nuteistasis savo nepriekaištingu elgesiu tai dar gali ir privalo koreguoti. Prokuroro manymu, nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką turi būti įtikinanti, turi nekelti abejonių, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis, kad visuomenėje priimtas elgesio taisykles priims kaip vertybę, tačiau nuteistojo atveju, padaryti tokią išvadą, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, - dar nėra (nebuvo) galimybės. Komisijos nutarimas taikyti R. P. lygtinį paleidimą, prokuroro įsitikinimu, nebus efektyvus ir neprieštaraujantis visuomeniniam interesui. Nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos. Prokuroro įsitikinimu, Komisijos nuteistajam skubotai pritaikytas lygtinis paleidimas (bausmės sušvelninimas) pažeidžia visuomenės saugumo interesus, nes (jei nutarimas įsiteisės) į visuomenę būtų sugrąžintas nusikaltęs asmuo, kuriam dėl Komisijos malonės gali susiformuoti klaidinga nuomonė dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingas visuomenei veikas, o tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Teismas vertina, jog nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už keturių nusikalstamų veikų padarymą (du apysunkius ir du nesunkius nusikaltimus), anksčiau Lietuvos Respublikoje teismo teistas, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, jis ir toliau darė nusikaltimus, be to slapstėsi nuo bausmės atlikimo, jo atžvilgiu buvo išduotas Europos arešto orderis, kas, teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas, nihilistinį požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas neabejotinai didina tiek nuteistojo padarytų nusikaltimų, tiek ir jo paties pavojingumą visuomenei ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis lygtinio paleidimo atveju turi patvirtintą gyvenamąją vietą bei galimybę įsidarbinti. Pataisos namuose ankstesnės bausmės metu nedirbo, darbo neieškojo, tačiau šiuo metu sako norintis rasti darbą, kad galėtų turėti užimtumą ir pajamų. Nepaisant išreikštos motyvacijos įsidarbinti darbo pobūdžiui pataisos namuose išlieka išrankus: „Valgykloje nedirbčiau, norėčiau darbo su medžiu“. Nuo (duomenys neskelbtini) nuteistasis pradėjo dirbti VĮ „(duomenys neskelbtini)“. Pokalbio metu pripažįsta, jog jis nėra linkęs taupyti bei neturi jokių didesnių santaupų, yra linkęs skolintis tam, kad turėtų pinigų įsigyti alkoholiui, cigaretėms ir pan. Analizuojant asmens nusikalstamo elgesio istoriją stebima, kad praeityje jis yra vykdęs ir finansinio pobūdžio nusikalstamas veikas ir pats pripažįsta, kad šių nusikalstamų veikų motyvas - greitu ir lengvu būdu pasipelnyti. Teigia, kad plėšdavo automobilius gatvėje, kad galėtų pragyventi, nes neturėjo jokio kito pajamų šaltinio ar pagalbos iš artimųjų. Nuteistajam buvo būdingas nuolatinis įsitraukimas į nusikalstamas veikas. Ankstesniais nuosprendžiais nuteistajam buvo taikomos švelnesnės baudžiamosios priemonės, tačiau nuteistasis išvadų nepadarė ir nusikalto pakartotinai. Išvyko svetur tikėdamasis išvengti bausmės. Kalbėdamas apie nusikalstamas veikas pripažįsta, jog ankstesnes veikas yra vykdęs kartu su kitais asmenimis (pripažįsta, kad tuo metu pasidavė kitų asmenų įtakai). Laisvalaikį nuolat leisdavo kompanijose kur buvo vartojamas alkoholis, ir tai turėjo įtakos jo nusikalstamai veikai, didžiąją gyvenimo dalį asmuo stokojo socialiai priimtinų laisvalaikio praleidimo būdų, neturėjo mėgstamų užsiėmimų. Nuteistajam yra būdingos piktnaudžiavimo alkoholiu problemos, kurios turėjo įtakos jo nusikalstamo elgesio raiškai. Nuteistasis yra ne kartą smurtavęs būdamas apsvaigęs, tačiau asmuo stengiasi keisti mąstymą ir koreguoti elgesį. Kalbėdamas apie save nurodo, jog yra „nuoširdus, draugiškas“, tačiau koreguotinų savo asmens savybių neišskiria. Pokalbio metu stebima, kad asmens savivaizdis neatitinka realios situacijos, o požiūris į patį save ne visuomet remiasi socialiai priimtinomis vertybėmis. Nuteistajam trūksta moralinės brandos, gilesnių savianalizės įgūdžių, jo vertybinė sistema nepakankamai susiformavusi. Kalbėdamas apie nusikalstamas veikas kaltę pripažįsta labiau formaliai, siekia atrasti savo elgesį pateisinančių aplinkybių. Nuteistasis yra nesunkiai išprovokuojamas, greitai supyksta ir praranda savitvardą, ypač tuo metu, kai būna apsvaigęs nuo alkoholio, praradęs savitvardą kartais panaudoja fizinį smurtą. Jam būdingas mąstymo konkretumas, nelankstumas, jis pernelyg pasitiki savo sėkmės tikimybe. Nuteistojo nusikalstamu elgesiu labiausiai buvo susiję nepakankami problemų identifikavimo, sprendimo įgūdžiai, impulsyvumas, tų pačių klaidų kartojimas, savitvardos problemos, kategoriškumas, gebėjimo suprasti kitų jausmus stoka bei savo elgesio pasekmių neįvertinimas. Vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas pataisos priemones ir Komisijos nurodytas rekomendacijas. Iš pažymos apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimu matyti, kad nuteistasis 2022 m. gegužės 23 d. buvo vieną kartą skatintas už pavyzdingą elgesį. Iš Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos informacijos apie nuteistąjį matyti, kad nuteistasis laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio 5 d. iki 2022 m. spalio 3 d. vidaus tvarkos taisyklių bei režimo reikalavimų nepažeidė, nebuvo baustas drausmine tvarka. 2022 m. rugpjūčio 30 d. paskatintas už gerą elgesį ir dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje.

Pagal „OASys“ metodiką nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau stebimos rizikos mažėjimo tendencijos, tačiau išlieka kriminogeniniai veiksniai didinantys nusikalstamąjį elgesį. Taigi nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, šią riziką ne tik gali, bet ir privalo mažinti. Pažymėtina, jog išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija (9 teistumai); pirmas teistumas jauname amžiuje (iki 18 m.); smurtinio elgesio istorija; ribotas nusikalstamo elgesio pasekmių supratimas; atsakomybės nepriėmimas arba kraštutinis jos neutralizavimas; būdingas teisės pažeidimų modelis; bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų pažeidimas; nepastovi gyvenamoji vieta; neturi arba turi mažą / nestabilią darbo patirtį; turi nestabilią darbo patirtį; skaitymo, rašymo ir skaičiavimo problemos; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių; stokoja empatijos; būdingas konkretus / nelankstus mąstymas; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; išreiškia neigiamas nuostatas pataisos įstaigos / probacijos tarnybos personalo atžvilgiu; būdingos neigiamos nuostatos priežiūros ir apribojimų atžvilgiu; išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės / bendruomenės atžvilgiu; stokoja motyvacijos keisti savo nusikalstamą elgesį. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek R. P. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą / nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, R. P. neatliktos bausmės dalis (1 metai 9 mėnesiai 28 dienos), įvertinus nuteistojo elgesį atliekant laisvės atėmimo bausmę, taip pat, jog jo nusikalstamo elgesio rizika – vidutinė, tačiau stebimas mažėjimas, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pagal Komisijos posėdžio protokolą dalyvavo penki komisijos nariai, iš kurių keturi komisijos nariai balsavo „už“ ir vienas komisijos narys balsavo „prieš“.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, taip pat, kad bus pasiekti paskirtos bausmės tikslai, todėl nuteistajam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – prokuroro skundas tenkintinas ir Komisijos nutarimas keistinas, netaikant nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 164 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro A. B. skundą tenkinti.

Pakeisti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) sektoriuje 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam ir nuteistajam R. P. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėja Rasa Balsevičienė