Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Odeta Gruodienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Panevėžys) prokurorės L. Š. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei susipažino su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nedirbanti, (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teista: Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje, paskiriant galutinę sumažintą 8 (aštuonių) mėnesių trukmės laisvės apribojimo bausmę (bausmę atliko (duomenys neskelbtini)), teistumas neišnykęs,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. V., 2019 m. liepos 19 d., apie 15.40 val., (duomenys neskelbtini), mušdama smurtavo prieš (duomenys neskelbtini) E. S., gimusią (duomenys neskelbtini), t. y. suėmusi abejomis rankomis E. S. už rankų žastų, ją pastūmė ir dešinės rankos delnu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajai į kairę veido pusę, pataikydama į kairįjį skruostą, taip sukėlė (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai E. S. fizinį skausmą.

Kaltinamoji E. V. ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino pilnai, gailėjosi. Įteikus pranešimą apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo bei apklausus įtariamąja, paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) gyvena (duomenys neskelbtini) R. J. su (duomenys neskelbtini) L. S. bei jų bendru (duomenys neskelbtini) vaiku, o (duomenys neskelbtini) jie nuomojasi. 2019 m. liepos 19 d., apie pietus, tikslios valandos nepamena, nuvyko (duomenys neskelbtini) pas (duomenys neskelbtini). Nuvykusi pamatė, jog pas L. yra atvažiavusi (duomenys neskelbtini) E. S., kurią pažinojo iš anksčiau. Kai nuvažiavo, buvo garsiai leidžiama muzika, neduodama ramybė vaikui, kuriam tuo metu (duomenys neskelbtini). Ji žodžiais kelis kartus sudrausmino L.. Apie 15.30 val. tarp jos ir L. kilo žodinis konfliktas dėl to, kad norėjo palikti vaiką (duomenys neskelbtini) bei kartu su E. išvažiuoti (duomenys neskelbtini). Ji išvažiuoti neleido ir liepė likti (duomenys neskelbtini) bei prižiūrėti vaiką. Konflikto metu E. pradėjo juoktis ir tai ją labai supykdė. E. griežtai paklausė „ko tu dar čia juokiesi?“, tada atsistojo (duomenys neskelbtini), priėjo prie E., kuri stovėjo (duomenys neskelbtini) bei ją supykusi pastūmė. Galėjo E. suimti rankomis už jos žastų. Kai ją pastūmė, dešinės rankos delnu sudavė E. vieną kartą per kairį skruostą. E. pasakė jai, jog bus blogai ir išėjo (duomenys neskelbtini). Ji pati pabuvo (duomenys neskelbtini) dar kurį laiką bei (duomenys neskelbtini) išvažiavo (duomenys neskelbtini), atvykusių (duomenys neskelbtini) nematė. Įvykio metu buvo blaivi, nes alkoholio nevartoja. Nemano, kad su E. pavyks susitaikyti, nes konfliktuoja (duomenys neskelbtini) jau kurį laiką dėl įvairių dalykų (b. l. 71-74).

Be E. V. prisipažinimo, jos kaltė, padarius nusikalstamą veiką, įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kurie išvardijami sekančiai.

2019 m. liepos 19 d. protokole-pareiškime užfiksuota, jog D. S. parodė, kad 2019 m. liepos 19 d., apie 15.40 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) E. S., gimusią (duomenys neskelbtini), gyvenančią (duomenys neskelbtini), sumušė E. V., (duomenys neskelbtini) pastumdama bei vieną kartą delnu trenkdama per kairę veido pusę, tuo sukeldama fizinį skausmą. Prašė dėl (duomenys neskelbtini) sumušimo pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 7-10).

Nukentėjusioji E. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. liepos 18-19 d. svečiavosi pas (duomenys neskelbtini) L. S. (duomenys neskelbtini). L. (duomenys neskelbtini) R. J. bei su juo turi (duomenys neskelbtini). 2019 m. liepos 19 d., apie 11.00 val., jai būnant pas L., atvyko R. (duomenys neskelbtini) E., kurios pavardė atrodo V.. E. atvežė L. (duomenys neskelbtini), kurį prižiūrėjo. Kiek vėliau, t. y. apie 15.00 val., tarp R. (duomenys neskelbtini) ir L. prasidėjo žodinis konfliktas. L. norėjo eiti pasivaikščioti su ja (nukentėjusiąja) ir savo vaiku, tačiau R. (duomenys neskelbtini) liepė L. būti (duomenys neskelbtini) bei niekur neiti, todėl jos sukonfliktavo. Konflikto metu E. liepė susirinkti L. daiktus ir nešdintis (duomenys neskelbtini). L. norėjo išeiti, bet R. ją sustabdė ir neleido išeiti. Joms tebekonfliktuojant, E. ėmė kaltinti ją, kad ji neva veda L. iš kelio bei reguliuoja kaip jai gyventi. Jai dėl to kaltinimo truputį suėmė juokas ir ji susijuokė. Tada E. labai užpyko, atsistojo (duomenys neskelbtini), priėjo prie stovinčios jos ir abejomis rankomis suėmė jai už abiejų rankų virš alkūnių bei stipriai pastūmė (duomenys neskelbtini). Jai skaudėjo, kai E. buvo suėmusi už rankų. Pastūmusi E. dešinės rankos delnu sudavė jai vieną stiprų smūgį į kairį skruostą nuo ko jai skaudėjo. Labai išsigando, todėl išbėgo (duomenys neskelbtini) ir paskambino (duomenys neskelbtini), kuriai pasakė kas nutiko. (duomenys neskelbtini) pasakė, kad kviečia (duomenys neskelbtini). Kol buvo išėjusi, E. pasišalino, o kai atvyko (duomenys neskelbtini), pamatė, jog ji (duomenys neskelbtini) važiuoja (duomenys neskelbtini). Po įvykio jai tris dienas skaudėjo galvą, tačiau (duomenys neskelbtini) nesikreipė. Susitinka E. (duomenys neskelbtini), tačiau E. nei su ja, nei su (duomenys neskelbtini) susisiekusi nebuvo ir neatsiprašė. Kad E. ją pastūmė ir sudavė smūgį, matė L. ir R. (b. l. 38-41).

Liudytoja D. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. liepos 19 d., apie 15.54 val., verkdama paskambino (duomenys neskelbtini) E. S. ir pasakė, jog būnant pas (duomenys neskelbtini) L. S. (duomenys neskelbtini), sumušė (duomenys neskelbtini) L. (duomenys neskelbtini) R. J. (duomenys neskelbtini) E. V.. Susitikus (duomenys neskelbtini) paaiškino, kad būnant (duomenys neskelbtini), atvažiavo E. V.. Iš pradžių įvyko žodinis ginčas tarp L. ir E.. (duomenys neskelbtini) paaiškino, jog kai L. su E. pykosi, ji nusijuokė, tačiau ne iš E.. Tada E. staiga puolė prie E., ją pastūmė bei vieną kartą delnu trenkė per kairę veido pusę. Tada (duomenys neskelbtini) išbėgo (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) po to matė, kad E. eina (duomenys neskelbtini), vėliau ją pamatė važiuojančią (duomenys neskelbtini) (b. l. 46-49).

Liudytoja L. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog su (duomenys neskelbtini) R. J. gyvena (duomenys neskelbtini). 2019 m. liepos 19 d. (duomenys neskelbtini) buvo (duomenys neskelbtini) E. S., taip pat buvo atvykusi (duomenys neskelbtini) E. S.. Apie 15.00 val. atvažiavo (duomenys neskelbtini) R. (duomenys neskelbtini) E. V., gyvenanti (duomenys neskelbtini). Apie 15.40 val. E. ėmė ją plūsti įvairiais žodžiais, jie visi buvo (duomenys neskelbtini). E. pažiūrėjo į E. ir pasakė „koks tau žvengas ima?“ bei priėjusi pastūmė ir ranka trenkė E. per veidą. Tada E. išbėgo (duomenys neskelbtini). Ji irgi (duomenys neskelbtini) išbėgo (duomenys neskelbtini). Girdėjo, kad E. kalbasi telefonu. Visos ėjo (duomenys neskelbtini), kur pamatė, jog E. važiuoja (duomenys neskelbtini) (b. l. 52-54).

Liudytojas R. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jam išaiškintos jo (duomenys neskelbtini) teisės, todėl pasinaudodamas jomis parodymų apie (duomenys neskelbtini) E. V. neduos (b. l. 57-59).

2019 m. liepos 19 d. įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokole bei foto nuotraukose užfiksuota, jog įvykio vieta (duomenys neskelbtini). Nusikalstamos veikos pėdsakų neaptikta, niekas nepaimta (b. l. 13-14, 15-16, 17).

(duomenys neskelbtini) specialisto išvadoje (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad E. S. apžiūros metu sužalojimo žymių nenustatyta, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nekvalifikuojamas. Tikėtina, jog užduotyje nurodyto įvykio metu E. S. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas (b. l. 21).

Išdėstytų ir teismo aptartų baudžiamojoje byloje esančių rašytinių įrodymų visuma: kaltinamosios E. V. prisipažinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo bei duoti išsamūs paaiškinimai ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos esminėmis faktinėmis aplinkybėmis patvirtina nukentėjusiosios E. S. ir liudytojos L. S. parodymai, taip pat liudytojos D. S. duoti paaiškinimai ikiteisminio tyrimo metu, įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolas, visiškai įrodo, kad kaltinamoji padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Nustatyta, jog E. V. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, mušdama smurtavo prieš E. S., t. y. suėmusi abejomis rankomis jai už rankų žastų, ją pastūmė ir dešinės rankos delnu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajai į kairę veido pusę, pataikydama į kairįjį skruostą, ko pasėkoje sukėlė E. S. fizinį skausmą. Kadangi E. V. kaltė nekelia jokių abejonių ir įrodyta visiškai, nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, todėl jai pagrįstai kyla baudžiamoji atsakomybė.

E. V. neprieštarauja, kad baudžiamasis procesas byloje būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūloma bausmės rūšimi bei jos dydžiu (b. l. 107-109).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios E. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – pilnai prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos įvykdymo. Dėl atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas pažymi, kad E. V. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu pripažinta kalta pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, o paskirtą bausmę atliko (duomenys neskelbtini) (b. l. 96). Todėl teistumas už šią nusikalstamą veiką padarant naują nusikaltimą, kuris nagrinėjamas šiame teismo baudžiamajame įsakyme, nebuvo išnykęs (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktis). Kadangi naują tyčinį nusikaltimą E. V. padarė neišnykus ankstesniam teistumui už tyčinį nusikaltimą, laikytina, jog šioje byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką ji padarė būdama recidyviste, kaip tai suprantama pagal BK 27 straipsnio 1 dalį, o tai laikytina jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Skiriant bausmę E. V., atsižvelgiama į jos įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, motyvą ir tikslą, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamosios asmenybę, į vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kitas byloje esančias svarbias aplinkybes norint tinkamai individualizuoti bausmę. E. V. padarė vieną baigtą, tyčinį, smurtinį nusikaltimą. Praeityje kartą teista už vagystę, bausmę įvykdė, tačiau teistumas nėra išnykęs (b. l. 95-97). Penkerių metų laikotarpyje bausta administracine tvarka (b. l. 89-94). Šiuo metu niekur nedirba (b. l. 87), tačiau (duomenys neskelbtini) (b. l. 88). (duomenys neskelbtini) neįrašyta (b. l. 80, 83). Esant šioms aplinkybėms, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgiant, jog yra teisiama antrą kartą, prieš tai paskirta bausmė teigiamos įtakos kaltinamosios veiksmams neturėjo ir nuo nusikalstamų veikų darymo neatgrasė, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti jai už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrus griežtesnę sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, savo dydžiu artimą bausmės vidurkiui, kartu paskiriant įpareigojimą. Kadangi byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Prokurorės pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu kartu su bausme prašoma E. V. skirti ir baudžiamojo poveikio priemonę (duomenys neskelbtini). Tačiau būtina pažymėti, jog BK 72² straipsnyje įtvirtina, kad teismas įpareigoja (duomenys neskelbtini) asmenis, padariusius nusikalstamas veikas (duomenys neskelbtini). Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą. Byloje nenustatyta, jog E. V. ir E. S. būtų (duomenys neskelbtini), be to tokio pobūdžio nusikalstamą veiką E. V. padarė pirmą kartą, duomenų, kad būtų pradėtų naujų ikiteisminių tyrimų susijusių su smurto naudojimu nėra, todėl šiuo atveju prašoma baudžiamojo poveikio priemonė neskiriama.

Ikiteisminio tyrimo metu, t. y. 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu E. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (b. l. 75-77), palikti galioti nepakeistą iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Kompaktinį diską su nukentėjusiosios apklausos vaizdo įrašu palikti saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421 straipsniais,

nusprendžia:

E. V. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti E. V. galutinę bausmę – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba (duomenys neskelbtini).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo E. V. palikti nepakeistą, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Palikti byloje, t. y. saugomą voke prie bylos, kompaktinį diską su 2019 m. rugpjūčio 22 d. nukentėjusiosios E. S. apklausos vaizdo įrašu.

Išaiškinti, jog nesutikdama su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 (keturiolika) dienų nuo jo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs asmenį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.