- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-15
- Bylos Nr.
- BIK-204/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-47016-2019-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algimantas Valantinas (pirm.), Artūras Ridikas, Sigita Jokimaitė
- Nuteistasis
- Ž. M.
- Advokatai
- Nerijus Stukas
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Valantino (kolegijos pirmininko), Artūro Ridiko ir Sigitos Jokimaitės, susipažinusi su nuteistojo Ž. M. ir jo gynėjo advokato Nerijaus Stuko kasaciniu skundu dėl Plungės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 26 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. sausio 12 d. nutarties ir baudžiamąja byla,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis ir jo gynėjas prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikinant nuosprendžio dalį apkaltinamojo nuosprendžio ir išteisinti Ž. M. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 2 dalį nesant šios nusikalstamos veikos požymių bei panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį. Jeigu nebūtų patenkintas pirmasis kasatoriaus prašymas, prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti baudžiamąją bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Nustačius procesinius pažeidimus, kurie negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, panaikinti skundžiamus teismų sprendimus bei grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kasatoriai skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo teisėja buvo šališkai palanki nukentėjusiajai L. M. ir turėjo išankstinį neigiamą nusistatymą prieš Ž. M.. Ž. M. daug kartų išreiškė savo nesutikimą su proceso taisyklių neatitinkančiu baudžiamosios bylos nagrinėjimu nuotoliniu ar dalinai nuotoliniu būdu, tačiau teismas beveik visus jo ir gynėjų prašymus ignoravo. Teismo šališkumą rodo ir tai, kad proceso metu buvo neteisėtai ribojama Ž. M. teisė į gynybą, neinformuojant jo gynėjų apie vyksiantį teismo posėdį ar informuojant apie jį prieš pat teismo posėdį. Teismo šališkumą rodo ir tai, kad teismas atmetė beveik visus gynybos pareikštus prašymus dėl papildomų įrodymų prijungimo ir netyrė įrodymų, susijusių su liudytojų patikimumu, su galimu nukentėjusiosios parodymų neatitikimu faktinėms aplinkybėms. Nepagrįstai nukentėjusiaisiais pripažinta kaltinamojo sutuoktinė ir nepilnamečiai jų vaikai, nenurodžius kokia veika jų atžvilgiu buvo įvykdyta. Byloje nebuvo užtikrintas tinkamas mažamečių vaikų atstovavimas, nes jų atstove pripažinta asmeninį priešišką nusistatymą turinti nukentėjusioji L. M., nors tokiu atveju ji negali nešališkai ir objektyviai atstovauti savo pačios ir savo nepilnamečių vaikų interesus vertindami Ž. M. veiksmus. A. G. veikla baudžiamojo proceso metu buvo neteisėta ir jo pateikti įrodymai ar duomenys (garso įrašas) neatitinka teisėtumo reikalavimų (BPK 20 straipsnis). Kasatoriai teigia, kad Ž. M. nepagrįstai nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes nebuvo surinkta jokių pagrįstų, abejonių nekeliančių įrodymų, kad Ž. M. būtų smurtavęs prieš nukentėjusiąją, sukėlęs jai fizinį skausmą ar nežymiai sužalojęs jos sveikatą, nes visi liudytojų parodymai iš esmės yra išvestiniai iš nukentėjusiosios parodymų. Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad Ž. M. nepagrįstai nuteistas ir pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, nes iš skundžiamų teismų sprendimų neaišku, kuo vadovaujantis visi penki epizodai pripažįstami grasinimais BK 145 straipsnio kontekste. Tai, kad Ž. M. teiginių nukentėjusioji nevertino kaip realių grasinimų, suprasdama, jog grėsmės savo bei vaikų sveikatai ir saugumui nėra, patvirtina ir aplinkybė, jog nukentėjusioji nesikreipė pagalbos į policijos pareigūnus, nebėgo, dar kelias dienas gyveno tame pačiame name su Ž. M.. Teismas pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas vertino pateiktus įrašus, nes jie yra sudaryti iš atskirų pokalbio dalių įrašinėjant išimtinai tik Ž. M. kalbą ir nepatvirtina Ž. M. kaltės dėl jam pareikštų kaltinimų.