- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-03-10
- Bylos Nr.
- 1S-165-376-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ryšardas Skirtunas
- Advokatai
- Bogdanas Jermakas
teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo I. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)., dirbančio, nevedusio, įtariamo pagal Lietuvos Respublikos BK 25 str. 1 d., 180 str. 1 d., skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 13 d. nutarties, kuria įtariamajam I. P. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas vienam mėnesiui iki 2009-03-15 imtinai, panaikinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. P. įtariamas tuo, kad jis 2009 m. sausio 22 d., apie 02.00 val., (duomenys neskelbtini), savo gyvenamajame name, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su T. R., sudavė J. N. pagaliu ir kirviu per galvą, po to atėmė iš šio pasą, 200 Lt ir mobilaus ryšio telefoną „Nokia“, taip pagrobdami iš nukentėjusiojo turto už 600 Lt. Šiais savo veiksmais I. P. įtariamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 25 str. 1 d., 180 str. 1 d.
Įtariamasis I. P. buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos BPK 140 str. nustatyta tvarka 2009 m. sausio 23 d. 16.30 val. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 25 d. nutartimi I. P. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas iki 2009 m. vasario 15 d. imtinai.
Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2009 m. vasario 13 d. nutartimi pratęsė įtariamajam I.P. kardomosios priemonės – suėmimo terminą vienam mėnesiui iki 2009 m. kovo 15 d. imtinai.
Šalies argumentai
Įtariamasis I. P. skundu prašo panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartį dėl kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo ir paleisti jį iš suėmimo. Nurodo, kad nesutinka su skundžiama nutartimi dėl šių priežasčių:
Pirma, teismo priimta nutartimi nustatyta, kad suėmimo skyrimo pagrindai neišnyko, ikiteisminio tyrimo metu nėra atlikti visi ikiteisminio tyrimo veiksmai, nenustatyti ir neapklausti liudytojai, todėl pagrįstai darytina išvada, kad įtariamasis I. P. trukdys procesui, nes pats ar per kitus asmenis gali paveikti nukentėjusįjį, liudytojus, susisiekti su kitu įtariamuoju. Jam visiškai nesuprantama teismo pozicija dėl neatliktų visų ikiteisminio tyrimo veiksmų, dėl kurių jis neva yra kaltas, nors ikiteisminio tyrimo eiga visiškai nepriklauso nuo jo, o sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 2 str. nuostatomis, pareiga atskleisti nusikalstamą veiką tenka prokurorui bei ikiteisminio tyrimo įstaigai. Būtent prokurorui ir ikiteisminio tyrimo įstaigai atitenka pareiga atlikti visus ikiteisminio tyrimo veiksmus (nors taip ir liko neaišku kokie būtent „visi“ ikiteisminio tyrimo veiksmai turėtų būti atlikti šioje byloje), nustatyti ir apklausti liudytojus. Dėl nenustatytų ir neapklaustų liudytojų jis yra neatsakingas, nes ta aplinkybė, kad iki šiol nėra nustatyti ir apklausti liudytojai, įrodo, kad tyrimas byloje vyksta neintensyviai, nors nuo jo sulaikymo dienos, t.y. nuo 2009 m. sausio 25 d. praėjo mėnuo ir ikiteisminio tyrimo pareigūnai turėjo pakankamai ilgą laiko tarpą atlikti visus neatidėliotinus tyrimo veiksmus šioje byloje. Sprendžiant pagal tai, kad praėjus mėnesiui nuo jo sulaikymo dienos iki šiol nėra atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmai, nors pati ikiteisminio tyrimo byla nėra sudėtinga, tai suteikia pagrindą konstatuoti, kad ikiteisminis tyrimas yra vilkinamas ne dėl jo kaltės ir dėl to kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimas, nes neatlikti visi ikiteisminio tyrimo veiksmai, negali būti pratęsiamas.
Antra, teismo nutartyje visiškai nebuvo atsižvelgta į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato (toliau – LAT Senato) 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 4 punktą, kuriame yra numatyta, kad pagal BPK 121 str. 2 d. teisėjas, spręsdamas kardomosios priemonės paskyrimo klausimą, privalo patikrinti, ar pateiktoje medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad būtent įtariamasis padarė nusikalstamą veiką. Tokio įvertinimo (motyvų, faktinių aplinkybių konstatavimo) nutartyje nėra aptarta.
Trečia, jam inkriminuojamas nusikaltimas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. Remiantis pateiktu įtarimu – įvykdytas 2009 m. sausio 22 d. apie 02.00 val., o policijos pareigūnai jį sulaikė tik 2009 m. sausio 22 d. dienos metu Šalčininkų rajono policijos komisariate, t.y. praktiškai praėjus pusės paros laikotarpiui nuo jam inkriminuojamo nusikaltimo įvykdymo momento. Akivaizdu, kad per nurodytą laikotarpį jis turėjo galimybę pasislėpti nuo tyrėjų, prokuroro ar teismo, bet to nepadarė bei nesiėmė jokių priemonių ir veiksmų, galėsiančių trukdyti ikiteisminio tyrimo procesui.
Ketvirta, visiškai neargumentuota teismo išvada, kad atsižvelgus į tai, kad jis anksčiau dirbo užsienyje, tai sudaro pakankamą prielaidą daryti išvadą, kad jis galės bėgti nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų ar teismo. Nesupranta, kuo darbas užsienyje yra įtartinas. Dabartiniu metu dauguma Lietuvos žmonių uždarbiauja užsienyje ir mano, kad tokia aplinkybė nesudaro prielaidos laikyti darbą užsienyje smerktinu dalyku. Jis neturi jokio tikslo niekur bėgti, nes nuosavybės teise turi gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), turi piniginių santaupų, iš kurių gyvena, be to, (duomenys neskelbtini) gyvena jo brolis Č. P. bei motina, kurie gali juo pasirūpinti ir prižiūrėti. Visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nėra jokio teisinio pagrindo manyti, kad jis galės daryti naujus nusikaltimus bei bėgs ar pasislėps nuo teismo ar ikiteisminio tyrimo pareigūnų.
Penkta, jis supranta, kad yra įtariamas apysunkio nusikaltimo įvykdymu, už kurį įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, tačiau tai dar nesąlygoja jo dalyvavimą jam inkriminuojamame nusikaltimo įvykdyme ir tam, kad būtų pasiekti Lietuvos Respublikos BPK 119 str. nurodyti tikslai, visiškai nebūtina tęsti pačios griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo termino, o pakeisti į švelnesnę – namų areštą, dokumentų paėmimą ar įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.
Šešta, 2009 m. vasario 13 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl suėmimo termino pratęsimo, remiantis Lietuvos Respublikos BPK 51 str., paskyrė jo gynėju advokatą V.Vlasovą, tačiau jo apie naujo gynėjo paskyrimą neinformavo bei į teismo posėdį jo neiškvietė ir jo paaiškinimų neišklausė. Jo gynėju šioje byloje nuo pirmosios apklausos yra paskirtas advokatas Bogdanas Jermakas (Bogdan Jermak), kuriuo jis pasitiki ir kurį prašo jį ginti šioje byloje. Teismas, spręsdamas klausimą dėl suėmimo termino pratęsimo be jo gynėjo advokato B.Jermako dalyvavimo, pažeidė jo teises, numatytas Lietuvos Respublikos BPK 44 str. 8 d., kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo gali gintis pats arba per paskirtą gynėją, 50 str. 2 d. – įtariamasis, kaltinamasis ir nuteistasis turi teisę pasirinkti ir pasikviesti sau tinkamą gynėją, bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, iš dalies pakeistos Protokolu Nr. 11 su papildomais protokolais Nr. 1, 4, 6 ir 71,2 6 str. 3 d. c punkto nuostatas.
Septinta, jis nepripažįsta savo kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, todėl darytina visiškai pagrįsta išvada, kad neteisėtai pratęsiant jam suėmimo terminą, daromas jam poveikis, kad jis prisipažintų įvykdęs nusikalstamą veiką. Jis įsitikinęs, kad būtent dėl išvardintos priežasties yra tęsiamas jo suėmimas ir toks suėmimo termino pratęsimas prieštarauja Lietuvos Respublikos BPK nuostatoms.
Teismo posėdyje įtariamasis ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti, o prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Įtariamojo skundas atmestinas.
Pagal Lietuvos Respublikos BPK 119 str. kardomosios priemonės gali būti skiriamos, siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio vykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.
Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartyje nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu gauti duomenys leidžia manyti, kad I. P. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. I. P. įtariamas padaręs apysunkį nusikaltimą, už kurį įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo pagrindai neišnyko, ikiteisminio tyrimo metu nėra atlikti visi ikiteisminio tyrimo veiksmai, nenustatyti ir neapklausti liudytojai, todėl pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad įtariamasis I. P. trukdys procesui, nes pats ar per kitus asmenis gali paveikti nukentėjusįjį, liudytojus, susisiekti su kitu įtariamuoju. I. P. pats neigia, kad iki įtarimo nusikalstamos veikos padarymu jam pareiškimo, jis dirbo užsienyje, todėl darytina išvada, jog įtariamasis bėgs nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima užtikrinti įtariamojo dalyvavimo procese ir netrukdomą ikiteisminį tyrimą.
Teismas, susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga bei įtariamojo skunde išdėstytais argumentais, daro išvadą, kad Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartis, kuria įtariamajam I. P. pratęstas vienam mėnesiui kardomosios priemonės – suėmimo terminas, yra pagrįsta, todėl jos naikinti nėra pagrindo.
Įtariamasis skunde nurodo, kad jis nesutinka su teismo nurodyta aplinkybe, kad suėmimo skyrimo pagrindai neišnyko, ikiteisminio tyrimo metu nėra atlikti visi ikiteisminio tyrimo veiksmai, nenustatyti ir neapklausti liudytojai, todėl pagrįstai darytina išvada, kad įtariamasis I. P. trukdys procesui, nes pats ar per kitus asmenis gali paveikti nukentėjusįjį, liudytojus, susisiekti su kitu įtariamuoju. Jo manymu, jis nėra atsakingas už tai, kad iki šiol neatlikti visi ikiteisminio tyrimo veiksmai, nenustatyti ir neapklausti liudytojai. Yra akivaizdžiai vilkinamas bylos tyrimas ne dėl jo kaltės, nes per vieno mėnesio jo sulaikymo terminą buvo pakankamai laiko atlikti visus neatidėliotinus tyrimo veiksmus šioje byloje.
Teismas nesutinka su tokiais įtariamojo skunde išdėstytais argumentai, kadangi jie laikytini visiškai nepagrįstais. Atkreiptinas dėmesys, kad nuo įtariamojo sulaikymo praėjo kiek daugiau nei vienas mėnuo. Per tokį trumpą laikotarpį pilnai atlikti ikiteisminį tyrimą, surasti ir apklausti visus liudytojus, atlikti kitus būtinus ikiteisminio tyrimo veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos BPK, gauti specialisto išvadas, gauti įtariamąjį charakterizuojančią medžiagą, objektyviai yra neįmanoma. Sutiktina su įtariamojo argumentais, kad jis nėra atsakingas už tai, kad iki šiol nėra atlikti visi ikiteisminio tyrimo veiksmai, surasti ir apklausti liudytojai, kad tai yra ikiteisminio tyrimo pareigūnų bei kontroliuojančio tyrimą prokuroro pareiga, tačiau pirmosios instancijos teismas nutartyje ir nenurodo, kad būtent dėl kokių nors įtariamojo neteisėtų veiksmų ikiteisminis tyrimas dar nėra atliktas. Teismas tik padarė išvadą, kad siekiant, jog įtariamasis I. P. netrukdytų procesui, pats ar per kitus asmenis nepaveiktų nukentėjusįjį, liudytojus, nesusisiektų su kitu įtariamuoju, nebėgtų ir nesislėptų nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, būtina įtariamajam pratęsti kardomosios priemonės – suėmimo terminą. Tyrimas nėra atliktas dėl objektyvių priežasčių, nepriklausančių nei nuo paties įtariamojo valios, nei dėl kokių nors pačių pareigūnų netinkamų veiksmų. Lietuvos Respublikos BPK 2 str. nustatyta, kad prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per kuo trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Teismas sprendžia, kad ikiteisminis tyrimas nėra vilkinamas, nes per porą mėnesių atlikti visus ikiteisminio tyrimo objektyviam ištyrimui privalomus veiksmus, paprastai nėra įmanoma. Be to, sprendžiant kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo termino klausimą nesprendžiamas klausimas, ar įtariamasis yra už ką nors atsakingas ar neatsakingas, ar įtariamasis prisipažino dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo ar ne, kadangi jo kaltės klausimas šioje baudžiamosios bylos tyrimo stadijoje nesprendžiamas.
Įtariamasis nepagrįstai skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nutartyje visiškai neatsižvelgė į LAT Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo 50 4 punktą, kur numatyta, jog pagal Lietuvos Respublikos BPK 121 str. 2 d. teisėjas privalo patikrinti ar medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad būtent įtariamasis padarė nusikalstamą veiką. Teismas sprendžia, kad ikiteisminio tyrimo byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, jog būtent įtariamasis I. P. padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 25 str. 1 d. 180 str. 1 d., todėl pirmosios instancijos teismas, pratęsdamas įtariamajam kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nenusižengė LAT Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo 50 4 punkte nustatytam reikalavimui.
Įtariamojo skundo argumentai, kad jis nuo jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo iki jo sulaikymo momento (per pusę paros) turėjo pakankamai laiko pabėgti, pasislėpti nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, tačiau to nepadarė, nelaikytini pagrįstais manyti, kad įtariamasis nepadarytų to dabar, jei nebūtų suimtas. Teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje padaryta išvada, kad įtariamasis anksčiau dirbo užsienyje, todėl dėl jam gresiančios griežtos bausmės turi realią galimybę išvykti į užsienį ir ten slėptis. Tai, kad įtariamasis nurodo, jog jis nuosavybės teise turi gyvenamąjį namą, turi piniginių santaupų, netoliese gyvena jo brolis ir motina, kurie gali jį prižiūrėti, neduoda pagrindo manyti, kad vien dėl šių priežasčių įtariamasis nebėgs ir nesislėps nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų ar teismo.
Nelaikytini pagrįstais įtariamojo skunde išdėstyti argumentai, kad pirmosios instancijos teismui nagrinėjant kardomosios priemonės - suėmimo pratęsimo klausimą, buvo pažeistos jo teisės, kadangi jis pats nedalyvavo šiame teismo posėdyje, be to, posėdyje taip pat nedalyvavo jo pasirinktas gynėjas advokatas B.Jermakas. Lietuvos Respublikos BPK 127 str. 6 d. nustatyta, kad suėmimo termino pratęsimo ikiteisminio tyrimo metu klausimui išspręsti ikiteisminio tyrimo teisėjas ar apygardos teismo teisėjas privalo surengti posėdį, į kurį šaukiami gynėjas ir prokuroras. Šių asmenų dalyvavimas tokiame posėdyje būtinas. <..> Suimtąjį privaloma pristatyti į posėdį tuo atveju, kai sprendžiamas ilgiau kaip šešis mėnesius trunkančio suėmimo termino pratęsimo klausimas. Taigi, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl suėmimo termino įtariamajam pratęsimo, neprivalėjo kviesti į teismo posėdį paties įtariamojo. O tai, kad į teismo posėdį buvo pakviestas ne įtariamojo pageidaujamas gynėjas, o kitas gynėjas – V.Vlasovas, neduoda pagrindo laikyti pirmosios instancijos teismo nutartį neteisėta ir nepagrįsta.
Įtariamasis skunde nurodo, kad jis nepripažįsta kaltės dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo, o neteisėtai pratęsiant jam suėmimo terminą, jam daromas poveikis, kad jis prisipažintų įvykdęs nusikalstamą veiką. Tačiau tokie įtariamojo nurodyti argumentai nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, kadangi įtariamasis nenurodė, kas ir kokiu būdu jam daro spaudimą prisipažinti dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo. Tad tokie jo argumentai laikytini tik jo paties gynybine pozicija, siekiant, kad nebūtų pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas.
Teismas sprendžia, kad kardomoji priemonė – suėmimas I. P. paskirta bei pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas esant pagrįstam pagrindui manyti, kad jis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, nes įtariamasis nėra vedęs, Lietuvoje neturi darbo ar kito legalaus pragyvenimo šaltinio, anksčiau dirbęs užsienyje, duomenų, jog jis būtų saistomas stipriais socialiniais ryšiais su Lietuvos Respublika, artimais giminaičiais, byloje nėra, jis įtariamas padaręs apysunkį nusikaltimą, už kurį įstatymas numato 6 metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 1 d. 1 p., 2 d.). Be to, byloje esantys duomenys duoda pagrindo manyti, kad įtariamasis trukdys procesui, nes pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusįjį, liudytojus, kitą įtariamąjį, sunaikinti ar paslėpti daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti (BPK 1 d. 2 p., 3 d.).
Teismas daro išvadą, kad įtariamojo nurodytos aplinkybės yra nepakankamos, kad į jas atsižvelgus, būtų pagrindas manyti, jog įtariamajam skyrus švelnesnes kardomąsias priemones, bus pasiekti Lietuvos Respublikos BPK 119 str. numatyti jų taikymo tikslai ir uždaviniai.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad buvo pakankamas pagrindas įtariamajam I. P. paskirti kardomąją priemonę – suėmimą bei pratęsti suėmimo terminą vienam mėnesiui iki 2009 m. kovo 15 d. imtinai Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p., 2 p. numatytais pagrindais, nes kitomis kardomosiomis priemonėmis Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai šioje baudžiamosios bylos tyrimo stadijoje negalėjo būti pasiekti. Todėl naikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartį dėl įtariamojo I. P. skunde išdėstytų argumentų, nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 130 str., 442 str. 1 d. 1 p., teismas
nutarė:
įtariamojo I. P. skundą atmesti.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.