Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Artūro Šumsko, teisėjų Viktoro Dovidaičio ir Artūro Pažarskio, išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal nukentėjusiosios A. G. ir Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariato apeliacinius skundus dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 8 d. nutarimo, kuriuo I. A. skundas tenkintas ir Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariato 2011 m. spalio 17 d. nutarimas panaikintas bei administracinė byla I. A. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 183 str. 1 d. nutraukta, nesant jos veiksmuose šio pažeidimo sudėties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariato 2011 m. spalio 17 d. nutarimu I. A. nubausta pagal ATPK 183 str. 1 d. 150 Lt bauda už tai, kad 2011 m. rugpjūčio 10 d., apie 11.48 val., buvo nustatyta, jog ji (duomenys neskelbtini) g. 16-18, daugiabučio namo nuosavame bute, vakaro ir nakties metu (nuo 18 val. iki 6 val.) jau dvejus metus naudodama šaldytuvą, kurio skleidžiamas garsas girdisi A. G. bute, esančiame vienu aukštu žemiau ((duomenys neskelbtini) g. 16-14), sutrikdė viešąją rimtį gyvenamosiose patalpose vakaro ir nakties metu.

Nesutikdama su šiuo nutarimu, I. A. jį apskundė Zarasų rajono apylinkės teismui, kuris 2011-12-08 nutarimu I. A. skundą tenkino, policijos komisariato nutarimą panaikino ir bylą I. A. atžvilgiu pagal ATPK 183 str. 1 d. nutraukė, nesant jo veiksmuose šio pažeidimo sudėties. Tokį savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad atlikti garso lygio matavimai patvirtina, jog nuo 22.00-6.00 val. I. A. skleidžiamas šaldytuvo garsas neviršija triukšmo ribinių dydžių. I. A. kaimynai, gyvenantys bute Nr. 19 ir Nr. 22 pažymoje nurodė, jog I. A. šaldytuvo skleidžiamas garsas jiems yra negirdimas ir netrukdo. Byloje nėra jokių įrodymų patvirtinančių, kad I. A. priklausančio šaldytuvo triukšmas yra keliamas specialiai, su tikslu sutrikdyti kaimynės A. G. rimtį. Daugiabučio namo perdangos yra plonos, yra girdimi įvairūs garsai, sklindantys iš aplinkinių butų ir tai vyksta ne dėl asmens kaltės, o dėl blogos izoliacijos.

Apeliaciniu skundu nukentėjusioji A. G. ir Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariatas prašo panaikinti Zarasų rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 8 d. nutarimą ir palikti galioti Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariato 2011 m. spalio 17 d. nutarimą. Nurodo, kad teismas tinkamai neįsigilino į bylos aplinkybes, savaip interpretavo byloje pateiktus įrodymus, o tai sąlygojo nepagrįsto ir neteisėto nutarimo priėmimą.

Apeliaciniai skundai netenkinami.

ATPK 183 str. 1 d. numato, jog šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais bei kitokiais garsiniais aparatais ar kiti panašūs veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte bei kitose viešosiose vietose, o vakaro ir nakties metu - ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, jeigu tai trikdo viešąją rimtį, - užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams arba pareigūnams iki 300 Lt.

Pažymėtina, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N9-990/2006).

Kaip matyti iš administracinės bylos medžiagos, 2011-08-03 Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariate buvo registruotas A. G. , gyv. Zarasuose, (duomenys neskelbtini) g. 16-14, pareiškimas dėl kaimynės I. A. grasinimų jos atžvilgiu ir abipusių nesutarimų dėl šaldytuvo keliamo triukšmo. A. G. pareigūnams nurodė, kad konfliktas su kaimyne tęsiasi jau antrus metus dėl to, kad virš jos esančiame bute šaldytuvo skleidžiamas triukšmas neleidžia jai ramiai gyventi ir kenkia jos sveikatai. Šaldytuvo keliamas triukšmas ypač girdisi nakties metu. I. A. sąmoningai nesiima priemonių sutvarkyti šaldytuvą. Dėl to A. G. ne kartą kreipėsi į Zarasų rajono policijos komisariatą, tačiau visais atvejais kaimynės I. A. veiksmuose pažeidimų požymių nustatyta nebuvo. Taip pat A. G. nurodė, kad dėl šio konflikto kaimynė I. A. ne kartą ją sutikusi įžeidinėjo. 2011-06-19 I. A. jai pagrasino, tačiau jokių realių veiksmų ketinimams įgyvendinti nesiėmė.

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariatas 2011-08-29 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal A. G. pareiškime nurodytas aplinkybes dėl grasinimų ir terorizavimo, nesant I. A. veiksmuose Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 145 str. sudėties. Taip pat nurodė, kad pagal tyrimo nustatytas aplinkybes dėl I. A. šaldytuvo keliamo triukšmo, kuriuo galimai trikdoma A. G. ir kitų asmenų rimtis, spręstinas administracinės atsakomybės klausimas pagal ATPK 183 str. 1 d.

Po patikrinimo, Zarasų rajono policijos komisariatas 2011 m. spalio 17 d. priėmė nutarimą nubausti I. A. pagal ATPK 183 str. 1 d. 150 Lt bauda. Zarasų rajono apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 8 d. nutarimu skundžiamą policijos pareigūnų nutarimą panaikino ir priėmė administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 183 str. 1 d. nutraukti, motyvuojant tuo, kad byloje nėra duomenų, jog I. A. priklausančio šaldytuvo triukšmas yra keliamas specialiai, su tikslu sutrikdyti kaimynės A. G. rimtį, atkreipiant dėmesį į tai, kad daugiabučio namo perdangos yra plonos, yra girdimi įvairūs garsai, sklindantys iš aplinkinių butų ir tai vyksta ne dėl asmens kaltės, o dėl blogos izoliacijos.

Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, teisme buvo apklaustos pareiškimą pateikusi A. G. ir atsakomybėn traukiama I. A. , taip pat pas A. G. besilankantys asmenys, bei išanalizuota rašytinė bylos medžiaga.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad I. A. priklausančio šaldytuvo keliamu triukšmu yra nepatenkinta vien aukštu žemiau gyvenanti šio namo gyventoja A. G., gyv. (duomenys neskelbtini) g. 16-14, kurios įsitikinimu, I. A. tyčia nesiima priemonių sutvarkyti šaldytuvą ir kerštaudama kelią triukšmą.

Iš I. A. parodymų, duotų teisme, matyti, kad nesutarimais su A. G. tęsiasi apie dvejus metus, pas ją ne kartą ateidavo policijos pareigūnai dėl šaldytuvo ir klausė, ar ji sutiktų atlikti higieninius matavimus. Ji su tuo sutiko. Atlikus ekspertizę, gauti rezultatai buvo priimti jos naudai ir išjungti šaldytuvo nereikėjo. Šaldytuvo ūžesys yra gal ir garsesnis nei turi būti, bet ne iki tokio lygio, kad A. G. negalėtų miegoti. Šaldytuvas nėra sugedęs, kvietė meistrą, kuris pasakė, kad nėra prasmės nieko keisti. Dėl blogos daugiabučio izoliacijos viskas girdisi, kas vyksta pas kaimynus. Teiravosi ir kitų kaimynų, ar netrukdo šaldytuvas, į ką jie atsakė, jog ne (b.l. 55).

Iš 2011-08-10 apžiūros protokolo matyti, kad 11.38 val. buvo apžiūrėtas A. G. butas. Apžiūros metu policijos pareigūnė nustatė, kad vonios kambaryje, koridoriuje ir virtuvėje buvo klausomasi iš viršuje esančio buto skleidžiamo triukšmo. Bute visi prietaisai, kurie galėtų kelti garsą, buvo išjungti. Minėtose patalpose, ypač virtuvėje, buvo girdimas iš viršaus esančio buto šaldytuvo variklio keliamas negarsus triukšmas (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 07-11-6423436, b.l. 15).

Iš liudytojos D. M. , iki 2011 m. pavasario A. G. gydytojos, parodymų, duotų teisme matyti, kad apie A. G. kaimynės šaldyto keliamą triukšmą yra girdėjusi. A. G. sveikatos būklė seniai yra sudėtinga, turi daug sveikatos problemų, tačiau negali pasakyti, kad dėl šaldytuvo skleidžiamo triukšmo būtų galima kalbėti apie bendrą sveikatos pablogėjimą (b.l. 57).

Liudytoja N. R. teisme parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) g. 16-19, virš I. A. buto. Jai I. A. šaldytuvas netrukdo. Kai kartą lankėsi pas A. G. , girdėjo triukšmą, tačiau nežino, kas jį kėlė. Patvirtina, kad garso izoliacijos jų name nėra, dėl to girdisi, ką daro kaimynai (b.l. 58).

Iš teismui pateikto R. S. rašytinio paaiškinimo matyti, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini) g. 16-22 ir šino apie konfliktą tarp A. G. ir I. A. . Kaimynės I. A. šaldytuvo keliamo triukšmo negirdi (b.l. 52).

Iš byloje esančių namo (duomenys neskelbtini) g. 16, butų Nr. 17, 22 ir 19 savininkų rašytinio paaiškinimo matyti, kad I. A. šaldytuvo garsas jiems negirdimas ir netrukdo (b.l. 43).

Zarasų rajono savivaldybės VšĮ Pirminės sveikatos priežiūros centro 2011-12-05 rašte nurodyta, kad 2011 metais pas A. G. , gyv. (duomenys neskelbtini) 16-14, greitoji medicinos pagalba kviesta nebuvo (b.l. 53).

Iš Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos fizikinių tyrimų skyriaus 2009-10-12 akustinio triukšmo matavimo protokolo, kuris galioja iki 2014-10-11 (b.l. 6), matyti, kad 2009-11-27, nuo 22.00 val., buvo atlikti matavimai, kurių pagrindų nustatyta, kad veikiant I. A. bute šaldytuvui, A. G. buto miegamajame kambaryje nustatytas: 24 dB A ekvivalentinis garso slėgio lygis, 38 dB A maksimalus garso slėgio lygis, svetainėje: 25 dB A ekvivalentinis garso slėgio lygis, 38 dB A maksimalus garso slėgio lygis. 2010-07-20 nuo 23.55 val. buvo atlikti pakartotiniai matavimai A. G. buto valgomajame kambaryje, nustatant visuminį garsą: 27 dB A ekvivalentinį garso slėgio lygį, 35 dB A maksimalų garso slėgio lygį (b.l. 34). Šie atlikti matavimai patvirtina, jog nuo 22.00 val. iki 6 val. I. A. šaldytuvo skleidžiamas garsas, neviršija triukšmo ribinių dydžių, patvirtintų 2007-07-02 Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-555 „Lietuvos higienos norma HN 33:2007 Akustinis triukšmas. Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“, iš kurio matyti, kad maksimalus leidžiamas garso lygis gyvenamųjų pastatų miegamuosiuose kambariuose yra 45 dB A, o ekvivalentinis garso lygis – 35 dB A (b.l. 30).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog byloje surinkti įrodymai nepatvirtina I. A. kaltės dėl viešosios rimties trikdymo. Kaltinimas dėl tyčia keliamo triukšmo paneigiamas to paties namo gyventojų paaiškinimais, kad namo garso izoliacija yra bloga, tačiau I. A. šaldytuvo garsas jiems netrukdo, bei iš dalies pačios A. G. parodymais, jog girdi bet kokius kaimynės veiksmus.

Pažymėtina, jog kvalifikuojant veiką pagal ATPK 183 str. 1 d., turi būti nustatyta, jog asmuo šioje teisės normoje nurodytais veiksmais trikdė viešąją rimtį, t.y. būtent viešosios rimties sutrikdymas yra esminis objektyvusis ATPK 183 str. 1 d. numatyto pažeidimo požymis. Šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas ar grojimas ir pan., nors ir atliekami viešose vietose, o vakaro ir nakties metu ir gyvenamojoje patalpoje, administracinę atsakomybę užtraukia tik tuomet, jeigu jie trikdo viešąją rimtį. Laikomasi pozicijos, jog sprendimas patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn už viešosios tvarkos trikdymą turi būti priimamas tik visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus ir įvertinus visas svarbias faktines aplinkybes, kurios gali būti įrodomos garso lygio matavimo prietaisų rodmenimis.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad iš I. A. buto sklidusio triukšmo lygis buvo nustatomas remiantis specialiais garso lygio matavimo prietaisais, o atlikti matavimai parodė, jog 22-6 val. I. A. skleidžiamas šaldytuvo garsas, neviršija triukšmo ribinių dydžių, patvirtintų 2007-07-02 LR sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-555 Dėl Lietuvos higienos normos HN 33:33:2007 „akustinio triukšmo ribinių dydžių gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“. Be to, aplinkybės, jog dėl sklidusio triukšmo administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laikotarpiu buvo sutrikdyta namo, esančio (duomenys neskelbtini) g. 16, Zarasuose, gyventojų rimtis nepatvirtino nė vienas I. A. kaimynas, išskyrus A. G. .

Iš byloje esančios medžiagos taip pat matyti, kad santykiai tarp I. A. ir A. G. yra jau ilgą laiką konfliktiški, dėl I. A. išsakytų jos atžvilgiu grasinimų, A. G. ne kartą kreipėsi į pareigūnus. Tačiau nors A. G. teisme bandė įrodyti, kad dėl keliamo triukšmo jai nuolat blogėja sveikata, jai tenka kviestis greitosios medicinos pagalbos gydytojus, teisme apklausta iki 2011 m. pavasario A. G. gydžiusi medikė D. M. paaiškino, jog sveikatos negalavimai A. G. buvo konstatuoti daug anksčiau, o jos sveikatos sutrikimus negali sieti su keliamu šaldytuvo triukšmu. Teismui pateiktas VšĮ Pirminės sveikatos priežiūros centro 2011-12-05 raštas paneigia, kad 2011 metais pas A. G. , gyv. (duomenys neskelbtini) 16-14, buvo kviesta greitoji medicinos pagalba (b.l. 53). Kaip jau buvo minėta, šaldytuvo keliamas garsas, išskyrus A. G. , kitiems namo gyventojam netrukdo. Todėl atsižvelgiant į tokias aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti, kad I. A. atžvilgiu priimtas Zarasų rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 8 d. nutarimas, nutraukti pardėtą administracinio teisės pažeidimo teiseną, yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Liudytojų L. N. , A. Š. ir T. I. parodymai pirmosios instancijos teismo pagrįstai įvertinti kritiškai. Tai, kad jie galimai suinteresuoti duoti A. G. palankius parodymus, rodo ne tik jų bei A. G. tarpusavio santykiai, bet ir šių liudytojų parodymų neatitikimas faktinėms bylos aplinkybėms, t.y. nė vienas iš kaimynų nesiskundė I. A. šaldytuvo keliamu triukšmu. Virš I. A. buto gyvenanti N. R. teisme patvirtino, kad girdi šaldytuvą, tačiau jo skleidžiamas garsas jai netrukdo.

Atmestini nukentėjusios A. G. apeliacinio skundo argumentai dėl jos teisės į privatumą atskleidimo, nes nebuvo pagrindo kviesti ir visų liudytojų akivaizdoje apklausti gydytoją D. M. , teismui turėjo pakakti jos pateiktų medicininių dokumentų. Tai, kad į 2011-11-28 dienos teismo posėdį bus kviečiama ją iki 2011 m. pavasario gydžiusi gydytoja D. M. ir šiuo metu ją gydantis gydytojas S., A. G. teismui jokių prieštaravimų nepareiškė ir neteikė prašymo liudytoja D. M. apklausti uždarame posėdyje (b.l. 57), todėl pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo tinkamai.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nukentėjusiosios A. G. ir Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariato apeliacinių skundų netenkinti.

Zarasų rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 8 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.