Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. S. ir jo atstovei advokatei V. Kilišauskaitei,

vertėjui O. F..

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus atstovams J. P. ir Donatui Jasiukėnui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) d., dirbančio (duomenys neskelbtini) esančioje (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo bylą, institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą – Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, būdamas darbuotojų atžvilgiu darbdavio atstovu, vykdančiu darbdavio funkcijas, nesilaikė trečiosios šalies piliečių įdarbinimo Lietuvos Respublikoje tvarkos, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, nuo 2016-05-03 iki 2016-05-24 leido dirbti statybos darbus Ukrainos piliečiams S. O., O. K., V. V., O. S. ir S. S., neturint leidimų dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei tuo pagrindu išduotų leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Tuo jis pažeidė Lietuvos Respublikos DK 98¹ str. 1 d. 1, 2, 3 p., 98 str. 1 d. 4 p. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. S. savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad jo vadovaujama bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudarę subrangos sutartį ir dirbo keliuose objektuose. Prie sutarčių, sudarytų dėl darbų atlikimo kituose objektuose, buvo pasirašyti priedai, kaip tai numatyta sutartyje, tačiau tik dėl fermos rekonstrukcijos darbų (duomenys neskelbtini) atskiro susitarimo neturėjo. Bendrovę UAB „(duomenys neskelbtini)“ samdė kaip subrangovus darbams atlikti (duomenys neskelbtini) rajono objekte. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas D. K. pats asmeniškai darbuotojus pristatė į objektą, o darbus prižiūrėjo įmonės meistras M. J. ir keli eiliniai darbuotojai. Objekte bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ maždaug nuo balandžio mėn. iki įvykio atliko plytelių klijavimo darbus. Dirbo apie mėnesį laiko. Vėliau darbuotojai dingo. Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo išteklių apgyvendinti darbuotojus, todėl paprašė jo įmonės ir jie UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojus ir savo žmones apgyvendino. Dėl kainų už darbus buvo tartasi su (duomenys neskelbtini). Kainos būdavo pateikiamos ir raštu, ir žodžiu. Šiame objekte darbai kol kas nebuvo aktuoti, nes jie nepabaigti. Jo bendrovė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarėsi, kad atliktų darbus, tačiau konkrečiai dėl Ukrainos piliečių darbo nesitarė. Kiek darbuotojų į objektą atvežė (duomenys neskelbtini), jis nežino. Papildomo susitarimo su UAB „Denisas“ neturi, nebuvo nustatę konkretaus termino, iki kada reikia atlikti darbus, tačiau juos turėjo atlikti kuo greičiau. Šio objekto darbus (duomenys neskelbtini) rajone dar tebevykdo ir šiuo metu. Medžiagas darbui šiame objekte užsakė jų įmonė, o jas atveždavo kartais jie patys, o kartais tiekėjai. Jam pačiam irgi teko būti objekte (duomenys neskelbtini) tačiau tuo metu, kai jis buvo objekte, ukrainiečių ten nebuvo. Jo vadovaujamoje bendrovėje dirba virš 100 darbuotojų ir jo įmonė niekada nėra atvežusi iš užsienio darbuotojų.

A. S. kaltė, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, įrodyta.

Liudytojas A. S. paaiškino, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos darbų vadovu. Bendrovė rekonstravo kiaulidę ir samdė subrangovus. Šiame objekte (duomenys neskelbtini) rajone dirbo UAB „(duomenys neskelbtini) s“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sutarta dėl plytelių klijavimo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko tuos darbus, kuriuos ir buvo sutarę. Kai baigia darbus, apie tai surašomas aktas. Jis vadovauja visai įmonei. Šiame objekte jis nevadovavo jokiems darbams. Su ukrainiečiais nebendravo. Taip pat ir telefonu nebendravo nė su vienu asmeniu. Jo paties tel. Nr. yra (duomenys neskelbtini). Šį numerį žinojo D. K., kurį galėjo perduoti darbuotojams. Jis niekada netikrina subrangovų asmens duomenų, nebent būna išgėrusių. Jis nežinojo, kad objekte dirbo (duomenys neskelbtini) piliečiai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo ir kituose objektuose ir jų darbo įkainiai yra šiek tiek mažesni. Darbus atliko tvarkingai. Dėl darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo pasirašytas aktas, kadangi aktai pateikti nebuvo ir niekas jų nepasirašė, nes nebuvo baigti atlikti darbai. 2016 gegužės 24 d. jis nesikalbėjo nė su vienu darbuotoju. Jei patys nebūna pajėgūs atlikti darbus, samdo subrangovus. D. K. pažįsta, tačiau, ar jis pats buvo atvykęs į objektą (duomenys neskelbtini) rajone, nežino. Kad jo darbuotojai dirbo (duomenys neskelbtini) rajone, sužinojo iš D. Jie tarėsi, kad jų bendrovei reikia šešių darbuotojų ir D. pažadėjo juos surasti. Apie darbuotojų pilietybę nekalbėjo. Jis tik minėjo, kad veža įdarbinti kitų šalių piliečius ir jie yra legalūs. K. D. turi darbuotojų, nežino. Jam buvo svarbiausia, kad laiku įvykdytų sutartį. Telefonu jis bendravo tik su D. Kainą dėl atliktų darbų derinosi tik su D. Darbus prižiūrėjo du bendrovės statybos darbų vadovai, iš pradžių V. V., o vėliau M. J..

Liudytojas V. V. paaiškino, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos darbų vadovu. Direktorius A. S. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė subrangos sutartį. Šios įmonės darbuotojai dirbo (duomenys neskelbtini). Darbuotojus maždaug balandžio mėn. viduryje atvežė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Jis pats tik paskirstė darbuotojams darbus ir juos prižiūrėjo, kadangi jis yra atsakingas už viso objekto darbuotojų priežiūrą. Reikalingas darbui medžiagas atveždavo jų įmonė. Jis yra bendravęs su Ukrainos piliečiais ir su pačiu įmonės direktoriumi D. Tuo metu, kai atvežė darbuotojus, D. jį informavo, kad su darbuotojais yra sudaryta sutartis ir jie atliks darbus šiame objekte. Darbų apimtis darbuotojams parodė jis, tačiau darbuotojų jis pats neatvežė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai atliko plytelių klijavimo ir grindų dangos klojimo darbus. Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo apyvartinių lėšų, jų įmonė įsipareigojo apmokėti bendrabutį, kuriame buvo apgyvendinti darbuotojai. Jis žinojo, kad bendrabutyje gyvens Ukrainos piliečiai. Pagal sutartį įpareigojo išklijuoti 300 – 400 m². Jie išklijavo, kiek buvo sutarta. Darbų priėmimo akto nepasirašė. Į bendrabutį ir į darbą darbuotojus nuveždavo jis arba vairuotojas, kadangi darbuotojai neturėjo savo transporto. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius darbuotojus tik atvežė ir paliko. Jie patys prižiūrėdavo darbuotojus ir pristatydavo medžiagas. Sutartyje tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo taip numatyta. Bendrabutyje gyveno ir jų įmonės darbuotojai. Visus veždavo kartu. Tačiau darbuotojai maitindavosi patys. Darbuotojai yra minėję, kad iš savo įmonės vadovo negauna pinigų. Yra minėję, kad jiems mažai perveda ar duoda pinigų. Kas jiems mokėdavo, jis nežino. Jis pats darbuotojams pinigų nėra mokėjęs.

Liudytojas M. J. paaiškino, kad dirba įmonėje UAB „Pilkasis granitas“ meistru. Ukrainiečiai dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ objekte. Ukrainiečiai klijavo plyteles, o jiems vadovavo D. K.. Kai jis atvažiavo į objektą, ukrainiečiai jau dirbo objekte (duomenys neskelbtini). Ukrainiečiai jau buvo išklijavę koridorių. Katilinę ir virtuvę klijavo vėliau. Kaip jie atvažiavo, nežino. Kai jis atvyko, darbuotojai jau gyveno bendrabutyje. Ant sutarties yra jo parašas, nes ir jis gyveno bendrabutyje. Jis darbuotojus į objektą atveždavo ir parveždavo į bendrabutį, kadangi jo valdžia davė tokį nurodymą. Be ukrainiečių, kiti jų darbuotojai tame bendrabutyje negyveno. Kiek žino, UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė sutartį, pagal kurią darbininkai dirbo. Darbininkai dirbo kaip subrangovai. Darbininkai jo prašė paskolinti pinigų, o vėliau jam D. pervedė pinigų, kad juos paduotų darbininkams maistui bei grąžino jam skolą. P. D. pervedė į jo asmeninę sąskaitą, nes darbininkai neturėjo savo sąskaitų. Ukrainiečiai jo prašė paskolinti pinigų, nes neturėjo iš ko nusipirkti maisto. Paskolinti jo pinigų prašė ne tik ukrainiečiai, bet ir pats D. Ar prašė paskolinti pinigų A, jis nežino. Tik ukrainiečiai sakė, kad laukė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų. Jam pasidarė gaila, kai pamatė, kad jie valgo su vandeniu užpiltus makaronus. Jis nežino, ar įmonė atsiskaitė už darbus. Kai jis išvažiavo iš objekto, darbininkai dirbo dar savaitę laiko. Darbuotojai viską derino su D.

Liudytojas D. K. paaiškino, kad Ukrainos piliečiai pas jį dirbo apie mėnesį laiko ir jis juos atleido. Tikslios datos, kada juos atleido nepamena. Į (duomenys neskelbtini) rajoną šių asmenų dirbti jis nesiuntė. Jis ukrainiečius atleido iš darbo iki atvykimo jiems dirbti į (duomenys neskelbtini). Sutarties dėl darbo B. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis nepasirašė. Buvo pasirašyta tik bendra sutartis, kurioje buvo numatytos bendros sąlygos, o dėl kiekvieno objekto turėjo būti surašomas atskiras susitarimas, kaip tai numatyta sutartyje. UAB „(duomenys neskelbtini)“ su bendrove UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė sutartis dėl darbo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir kituose objektuose, tačiau dėl darbo (duomenys neskelbtini) rajone sutartis nebuvo pasirašyta ir Ukrainos piliečiai į objektą (duomenys neskelbtini) rajone vežami nebuvo. Jis žmonėms paaiškino, kad pinigų jis jiems nemokės, nes turi didelių problemų su finansavimu. Jis konsultavosi su partneriais ir jie paaiškino, jog su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dažnai būna problemų, kad ši firma daug kam neišmoka uždirbtų pinigų. Jis ukrainiečiams sakė, kad jie patys tartųsi dėl atlyginimo su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ukrainiečiai jam skambino ir klausinėjo, kaip atsiimti pinigus už darbą objekte (duomenys neskelbtini). Jis jiems patarė skambinti darbo inspekcijai ir davė telefono numerį. Jis jiems pasiūlė gauti iš darbų vykdytojo patvirtinimą apie atliktą darbą. Sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pasirašyta viena, bet dėl darbų kiekviename objekte buvo susitariama atskirai. Šiuo atveju jokio susitarimo tarp jo įmonės ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl darbo objekte (duomenys neskelbtini) rajone sudaryta nebuvo. Jis nežino, su kuo konkrečiai penki Ukrainos piliečiai tarėsi dėl darbų (duomenys neskelbtini) rajone. Ukrainos piliečiai jo jau gerokai anksčiau prašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ telefono numerių. Kadangi su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo problemų dėl apmokėjimo už atliktą darbą, jis jiems davė telefono numerį, kad paskambintų ir paklaustų, kodėl nėra pinigų. Jis davė du numerius – A. S(duomenys neskelbtini) ir A. S. (duomenys neskelbtini). Šiuos numerius davė dar prieš darbus (duomenys neskelbtini) rajone, kad išsiaiškintų dėl apmokėjimo už atliktus darbus. Oficialiai šie darbuotojai anksčiau dirbo lenkų kompanijoje „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo tarpininkaujanti firma. Buvo sudaryta papildoma sutartis dėl subrangos. Š. U. piliečiai turėjo visas darbo vizas. Lenkų firma neįvežė ukrainiečių. Jie patys susitvarkė darbo vizas, jis padarė oficialius kvietimus ir po septynių dienų jis oficialiai priėmė į darbą lenkų firmoje, kuri taip pat priklauso jam. Lenkų firma atliko darbus UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko darbus UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jie neturėjo vizų darbui Lietuvoje, bet yra sutartis, pagal kurią nereikia leidimo darbui Lietuvoje. Jie turėjo dirbti leidimą E. S. ir buvo komandiruoti dirbti į Lietuvą. Šie žmonės buvo atleisti iš lenkų kompanijos maždaug prieš 3 – 4 dienas, prieš atvykstant dirbti į(duomenys neskelbtini). Kai buvo atleisti, jie nebeturėjo teisės dirbti Lietuvoje, tačiau galėjo būti kaip turistai. Juos jis atleido, nes negalėjo mokėti jiems pinigų, nes tuo momentu jam UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo skolingas 20000. Jis juos atleido savo iniciatyva, o ne jų prašymu. Atleisdamas šiuos žmones iš darbo, su jais pilnai neatsiskaitė. M. J. niekada nematė, tačiau su juo bendravo telefonu. M. J. buvo skolingas darbuotojams, todėl jie jam kasdien skambino ir sakė, kad neturi pinigų maistui, kad turi problemų. Ukrainiečiai jam aiškino, kad skambino „(duomenys neskelbtini)“, prašė pinigų, tačiau jie jiems nemokėjo. Šie žmonės buvo gatvėje, o bendrovės direktoriai net nekeldavo ragelio. Jis norėjo padėti žmonėms, nes buvo jiems skolingas ir dabar yra jiems skolingas, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra jam skolingas daugiau kaip 15000 Eurų, todėl dėl skolos ketina kreiptis į teismą. Jis žmonėms pervedė nedidelę sumą pinigų maistui, tačiau tai buvo asmeninis pinigų pervedimas.

Institucijos atstovė J. P. paaiškino kad darbo inspektoriai visiems darbuotojams uždavinėja vienodus klausimus, tam turi klausimynus, iš kurių yra užduodami klausimai. Darbuotojai patys raštu parašo paaiškinimus. Kokia tvarka ir kokiu eiliškumu rašyti darbuotojams, inspektoriai negali nurodyti. Todėl darbuotojų paaiškinimai yra panašūs.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo 868 iki 2896 eurų. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 98 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra nustatyta, kad nelegaliu darbu yra laikoma situacija, kai darbas dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, kurie įdarbinti nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos.

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2013 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. A1-133 patvirtinto „Leidimo dirbti užsieniečiams išdavimo sąlygų ir tvarkos aprašo“ (toliau – Aprašas) 11 punkte nustatyta, kad leidimą dirbti užsieniečiui išduoda Lietuvos darbo birža. Apraše nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje įregistruota įmonė, įstaiga, organizacija ar Lietuvos Respublikoje įregistruotas užsienio juridinio asmens filialas ar kitos organizacijos padalinys, priimantys atsiųstą laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsienietį, kurio nuolatinė darbo vieta yra užsienyje, turi pateikti teritorinei darbo biržai nustatytos formos prašymą, todėl darbdavys, norintis įdarbinti užsienietį, turi užregistruoti laisvą darbo vietą ir pateikti teritorinei darbo biržai nustatytos formos prašymą išduoti leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje užsieniečiui (13,15 punktai). Pažymėtina, jog užsieniečio darbas arba užsiėmimas kita veikla Lietuvos Respublikoje laikomi neteisėtais, neatsižvelgiant į tai, ar gaunama pajamų, ar ne, jeigu jis dirba be leidimo dirbti ir (ar) darbo sutarties ir leidimo laikinai gyventi ar vizos, kai juos būtina turėti.

Lietuvos Respublikos 2004-04-29 įstatymo Nr. IX-2206 „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 57 str. įpareigoja užsienietį, ketinantį dirbti Lietuvos Respublikoje, iki atvykimo į Lietuvos Respubliką gauti leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje, šio leidimo pagrindu išduodamas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (Įstatymo 44 str. 1 d. 1 p.).

Šių teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, jog užsieniečių įdarbinimo Lietuvos Respublikoje tvarka yra griežtai reglamentuota įstatymais ir poįstatyminiais aktais, siekiant, kad užsieniečiai būtų įdarbinti, suteikiant prioritetą ieškantiems darbo E. S. piliečiams bei atsižvelgiant į darbo rinkos konkrečioje teritorijoje poreikius (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-82/2010). Be leidimo įdarbinančios įmonės vadovas privalo užtikrinti, kad įmonėje būtų laikomasi Lietuvos Respublikos darbo įstatymų ir užsieniečių įdarbinimo tvarkos, todėl jis privalo nepriimti dirbti užsieniečių, kuriems nebuvo išduoti leidimai dirbti Lietuvos Respublikoje, o leidęs dirbti užsieniečiams savo vadovaujamojoje įmonėje jis pažeidžia norminių teisės aktų nustatytą užsieniečių įdarbinimo tvarką.

Byloje nustatytos tokios aplinkybės, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus patikrinimo metu buvo nustatyta, jog nuo 2016-05-03 iki 2016-05-24 penki Ukrainos piliečiai S. O., O. K., V. V., O. S. ir S. S., dirbo be leidimų dirbti Lietuvos Respublikoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, (duomenys neskelbtini) rekonstruojamoje fermoje. Patikrinimo metu visi penki Ukrainos piliečiai teigė, kad dėl darbo telefonu susitarė su A., kurio telefono numeris (duomenys neskelbtini), t.y. vienu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovu. Nurodė, kad jis jiems pasiūlė darbą fermoje klijuoti plyteles. 2016-05-03 d. V. juos visus atvežė į objektą ir parodė jiems jų darbą, darbų apimtis. Už darbą žadėjo sumokėti 12 Eur už kvadratinį metrą. Plyteles ir medžiagas atvežė vadovas V. Dirbo nuo 8 iki 17 val. penkias dienas savaitėje, pietūs nuo 12 val. iki 13 val. Per visą dirbtą laiką jokių pinigų iš A. jie negavo. Darbo sutarties nepasirašė. Kitomis sąlygomis dirbti nesitarė. A. žadėjo juos įdarbinti oficialiai (I tomas, b. l. 8-17). Liudytojas V. V. iš dalies patvirtino ukrainiečių parodymus nurodydamas, kad jis pats paskirstė darbuotojams darbus ir juos prižiūrėjo, nes yra atsakingas už viso objekto darbuotojų priežiūrą.

Iš Darbo biržos pateiktos informacijos matyti, kad iki 2016-06-17 d. (duomenys neskelbtini) neišdavė leidimų dirbti užsienio piliečiams S. O., O. K., V. V., O. S. ir S. S., ir, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesidomėjo galimybe įdarbinti užsieniečius (I tomas, b. l. 51). Tokiu būdu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. S., priimdamas į savo vadovaujamą įmonę užsienio piliečius, kurie neturi leidimų dirbti Lietuvos Respublikoje, pažeidė užsieniečių įdarbinimo tvarką. Be to pažymėtina, kad tarp dviejų juridinių asmenų sudaryta tarpusavio sutartis negali turėti aukštesnės galios už valstybėje galiojančiais įstatymais ir poįstatyminiais aktais nustatytą užsieniečių įdarbinimo Lietuvos Respublikoje tvarką. Nors UAB „Pilkasis granitas“ direktorius A. S., neigdamas šiuos nustatytus pažeidimus, paaiškino, jog su Ukrainos piliečiais darbo sutarčių nesudarė, nes jie UAB „(duomenys neskelbtini)“ niekada nedirbo, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra sudariusi statybos rangos darbų sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jis neprivalo kontroliuoti kitoje įmonėje dirbančių asmenų, tačiau tokius jo paaiškinimus paneigia byloje surinkti įrodymai. Byloje pateikta (duomenys neskelbtini) d. statybos rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta tarp UAB (duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo atlikti rekonstrukcijos darbus (duomenys neskelbtini) (I tomas, b. l. 52-54). Iš teismui pateiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) d. sudarytos subrangos sutarties matyti, kad pagal šią sutartį įmonės susitarė, kad subrangovas atliks darbus, nurodytus prie sutarties pridėtuose prieduose bei kad darbų atlikimo vietos ir adresai nurodyti prie Sutarties pridėtuose prieduose (I tomas, b. l. 67-69). Teismui A. S. nepateikė jokio atskiro susitarimo su bendrove UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtent dėl darbų atlikimo (duomenys neskelbtini), kas patvirtina liudytojo D. K. parodymus apie tai, kad atskiro susitarimo su bendrove UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl darbų atlikimo (duomenys neskelbtini) rajone nebuvo, o Ukrainos piliečiai dėl darbų atlikimo šiame objekte su UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarėsi patys asmeniškai, ką patvirtina ir šių asmenų paaiškinimuose nurodytos aplinkybės. Tai patvirtina ir ta aplinkybė, kad būtent ši įmonė šiuos Ukrainos piliečius buvo apgyvendinusi (duomenys neskelbtini) (b.l.55-58, 1 t.).

Šiuo atveju Valstybinei darbo inspekcijai atlikus patikrinimą buvo nustatyta, jog minėti užsieniečiai, aukščiau minėtais laikotarpiais, dirbo be leidimų Lietuvos Respublikos įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini) “. A. S., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, privalėjo užtikrinti, kad įmonėje būtų laikomasi Lietuvos Respublikos darbo įstatymų ir tuo pačiu užsieniečių įdarbinimo tvarkos, taigi jis privalėjo į savo įmonę nepriimti dirbti užsieniečių, kuriems nebuvo išduoti leidimai dirbti Lietuvos Respublikoje. Leidęs dirbti minėtiems užsieniečiams savo vadovaujamojoje įmonėje, A. S. pažeidė norminių teisės aktų nustatytą užsieniečių įdarbinimo tvarką, todėl jo padaryta veika teisėtai ir pagrįstai yra kvalifikuota pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį. Pažymėtina, jog ginčo klausimu yra suformuota teismų praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. N575-7/2010, N-444-2845/2010).

Be aukščiau nurodytų įrodymų, A. S. kaltę dėl šio pažeidimo įrodo ir visa rašytinė bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolas (I tomas b. l. 4-5), nelegalaus darbo tyrimo aktas (I tomas b. l. 6-7), foto lentelės, kuriose užfiksuoti nelegaliai dirbantys užsieniečiai (I tomas, b. l. 19-27), UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų sąrašas (I tomas, b. l. 39-49), VSDFV raštas, kuriame nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra pateikęs socialinių draudimo pranešimų apie S. O., O. K., V. V., O. S. ir S. S. valstybinio socialinio draudimo pradžią (I tomas, b. l. 50), UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų, atsakingų už asmenų darbo organizavimą, pareigybių aprašymai (I tomas, b. l. 59-69), bendrabučio laikinos paslaugos ir apmokėjimo sutartys ir jų priedai, iš kurių matyti, kad sutartis dėl ukrainiečių apgyvendinimo (duomenys neskelbtini) bendrabutyje pasirašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai V. J. ir V. V. (I tomas, b. l. 55-58).

Tuo būdu, esant visiems šiems byloje surinktiems ir virš aptartiems visiems įrodymams, A. S. kaltė dėl šio pažeidimo yra neginčijamai įrodyta.

Bylos medžiaga nustatyta, kad visi penki Ukrainos piliečiai UAB „Pilkasis granitas“, dirbę be leidimų Lietuvos Respublikoje, dirbo nelegaliai, o UAB „Pilkasis granitas“ direktorius, nepateikęs prašymų išduoti leidimus dirbti ir leidęs dirbti savo vadovaujamoje įmonėje be leidimų dirbti, pažeidė DK 98 str. 1 d. 4 p., todėl A. S. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d.

S. atsakomybę lengvinančių ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama ir į padaryto pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidimo apimtį, pažeidėjo asmenybę – dirbantis, duomenų apie administracinius teisės pažeidimus nėra. Remiantis aukščiau išdėstytais motyvais, A. S. sankcijoje už padarytą pažeidimą numatytas baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį (S. O., O. K., V. V., O. S. ir S. S.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 286-287 str., teismas

nutaria:

A. S. nubausti pagal LR ATPK 41³ str. 1 d. ir skirti 4340 Eur baudą už penkis nelegaliai dirbusius asmenis.

Išaiškinti, kad paskirtą baudą jis turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą gavimo dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime nurodant administracinio teisės pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK) Nr. 16059574158 ir įmokos kodą. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Biržų rajono apylinkės teisme.