Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Norvilienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Viktorijos Baradinskaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 1996 m. balandžio 4 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 2 dalį, 146 straipsnio 2 d., 42 straipsnį (BK redakcija iki 2003 m. gegužės 1 d.) – 2 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo, teistumas išnykęs;

2) 2009 m. gegužės 25 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 63 straipsnio 1, 4 dalis – 8 mėnesiams laisvės atėmimo; vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 13 MGL dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą;

3) 2017 m. spalio 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 4 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose;

4) 2017 m. gruodžio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį – 30 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c) papunkčiu, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 18 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, taikant dalinį bausmių sudėjimą, ir paskirta subendrinta 90 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 68 str., uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 metams. Vadovaujantis BK 72 str., konfiskuotas valstybės naudai automobilis BMW 530D (arešto bausmę atlikęs);

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. S. 2019 m. liepos 31 d., apie 22.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu dujų balionėliu papurškęs sutuoktinei V. S. į akis, padarė abiejų akių I-o laipsnio cheminį nudegimą, t. y. nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios V. S. sveikatą.

Ikiteisminio tyrimo metu R. S. nurodė, kad jis su sutuoktine V. S. ir sūnumi M. S., gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Butas įgytas santuokos metu. Šiuo metu tarp jų vyksta skyrybų procesas. 2019 m. liepos 31 d. vakare buvo namie, gėrė alų iš taurės (buvo vos nugėręs taurę alaus). Sūnaus namuose nebuvo. Žmona namo grįžo apie 21.40 val. ir, pamačiusi, kad jis geria alų, pradėjo šaukti, pagriebė taurę, išpylė alų į kriauklę bei nuėjo į vonią. Jis susinervino ir nežino, kaip, bet nuėjo paskui ją į vonią ir pro praviras vonios duris netyčia trumpai papurškė dujų balionėliu į vonios grindis. Patalpa uždara ir dujų poveikis buvo stiprus. Iš kur atsirado jo rankoje dujų balionėlis, jis nežino, gal turėjo striukės kišenėje (striukę tuo metu vilkėjo būdamas namuose). Namuose dujų balionėlio jis nelaiko. V. S. pradėjo šaukti, išbėgo iš vonios, trindama akis. Jis pasiūlė jai eiti plauti akis ir jam pačiam graužė akis. Abu plovė akis. Po to ji, nieko nesakiusi, liftu nuvažiavo žemyn. Jis leidosi liftu žemyn jos ieškoti. Nusileidęs į požeminę stovėjimo aikštelę, jos nerado, telefonu ji neatsiliepė. Jis labai gailisi, kad taip pasielgė, to neplanavo, neturėjo net tokių minčių, jam labai gėda. Kaip viskas įvyko, nesuvokia (b. l. 53-55).

Ikiteisminio tyrimo metu R. S., apklaustas pakartotinai, nurodė, kad 2019 m. liepos 31 d. vakare jis buvo namie, gėrė alų iš taurės (buvo vos nugėręs taurę alaus). Sūnaus namuose nebuvo. Buvo pavargęs po ilgos darbo dienos, visą dieną darbovietėje, prie įėjimo darė remonto darbus, buvo tikrai labai pavargęs, skubėjo, nervinosi, nes reikėjo skubiai atlikti darbus. Žmona namo grįžo apie 21.40 val. ir, pamačiusi, kad jis geria alų, pradėjo šaukti, konfliktuoti. Pagriebusi taurę išpylė alų į kriauklę bei nuėjo į vonią. R.s iš to nuovargio, suirzimo, labai susinervino, ėjo paskui ją į vonią, ji ant jo šaukė, moralizavo. Buvo piktas. Netikėtai savo striukėje, kurią vilkėjo, aptiko dujų balionėlį, kaip jis ten atsirado jis neatsimena, šią striukę apsivilko pirmą kartą po ilgo jos nedėvėjimo. Išsiėmė iš striukės kišenės tą dujų balionėlį ir prakišęs pro duris ranką į vonią, papurškė dujų į vidų ir pataikė sutuoktinei į akis taip padarė tai, kas parašyta įtarime, o būtent: 2019 m. liepos 31 d., apie 22.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu dujų balionėliu papurškė sutuoktinei V. S. į akis, dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi, sutuoktinės atsiprašė, ji jam atleido. Pasižada daugiau nesmurtauti. Dujų balionėlį išmetė iš karto po įvykio, buvo pasibaigęs. Iš įvykio vietos pasišalino, nes buvo pasimetęs, susinervinęs, nežinojo, kaip elgtis, nenorėjo dar labiau aštrinti situacijos ir konflikto. Kad bus iškviesta policija, jis nepagalvojo. Per visą gyvenimą kartu su V. jis dažnai kilus konfliktams išeina kelioms valandoms iš namų, kad neužsitęstų konfliktai, V. nurimtų ir pan. (b. l. 59-61).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji V. S. nurodė, kad ji susituokusi su R. S., gyvena kartu (duomenys neskelbtini), tačiau jau apie pusę metų vyksta skyrybų procesas. Skyrybos prasidėjo dėl to, kad prieš ją buvo smurtaujama. Dėl smurto atvejų ji kreipėsi ne vieną kartą į policiją, yra pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl smurto artimoje aplinkoje. Jos sutuoktinis pastaruoju metu beveik kiekvieną dieną vartoja alkoholinius gėrimus. Jis yra agresyvus tiek neblaivus, tiek blaivus. 2019 m. liepos 31 d. vakare jos sutuoktinis grįžo namo neblaivus, taip pat su savimi į namus atsinešė alaus ir toliau gėrė. Namuose konfliktavo, įžeidinėjo ją necenzūriniais žodžiais. Ji iš pykčio priėjo prie jo, paėmė jo stiklinę alaus ir išpylė į kriauklę, tai buvo apie 22.00 val. ir jis tuo metu atsistojo nuo sofos, rėkė ant jos ir, išsitraukęs ašarinių dujų balionėlį, pripurškė jai į akis. Ji pajuto stiprų fizinį skausmą, jai pradėjo deginti akis, trūko oro, buvo sunku kvėpuoti. Ji beveik nieko nematė, todėl, norėdama išeiti į gryną orą, išbėgo į lauką, o sutuoktinis liko namuose. Ji paskambino savo sūnui M., kuriam pasakė, kad tėvas jai pripurškė dujų akis ir paprašė jo ateiti į namus, šis tuo metu buvo netoliese. Ji laukė sūnaus lauke prie laiptinės ir už kokių dešimties minučių jis atvažiavo ir iškvietė greitąją ir policiją. Atvykus policijos pareigūnams ir greitajai pagalbai, ji liko greitosios pagalbos automobilyje, o sūnus kartu su policija nuėjo iki namų, tačiau namuose jau nieko nebuvo. Jo neradę namuose, pareigūnai su sūnumi nuėjo į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę, tačiau joje nebuvo jo automobilio. Greičiausiai jos sutuoktinis nusileido į automobilių stovėjimo aikštelę ir išvyko su automobiliu BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ji išvyko su greitosios pagalbos automobiliu į ligoninę, kurioje jai diagnozavo abiejų akių nudegimą. Taip pat išrašė keletą rūšių vaistų. Akis jai skauda iki šiol. Namuose dujų balionėlio, kuriuo jis jai pripurškė į akis dujų, ji nerado (b. l. 30-32).

Ikiteisminio tyrimo metu pateiktame pareiškėjos V. S. 2019 m. rugpjūčio 1 d. pareiškime nurodyta, kad 2019 m. liepos 31 d., apie 22.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sutuoktinis R. S., būdamas neblaivus, pripurškė jai į akis ašarinių dujų, taip sukeldamas fizinį skausmą. Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje diagnozuotas abiejų akių nudegimas (b. l. 9-11).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. S. nurodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su motina V. S. ir tėvu R. S.. Su tėvu sutaria, bet kai tėvas būna išgėręs alkoholio, šis kartais tampa agresyvus, o agresija pasireiškia žodžiais. Pastaruosius porą metų fiziškai jų su mama neliečia, nemuša. 2019 m. liepos 31 d., apie 18 val., išėjo iš namų, mamos dar nebuvo. Tėvas buvo namuose, neblaivus, jautėsi alkoholio kvapas, alkoholio šalia jo nematė. Buvo su draugais mieste. Tada, po kokių 30 minučių jam paskambino mama ir pasakė, kad ji nieko nemato, nes jai pripurškė dujų. Jis, sėdęs į automobilį, atvažiavo iki namų ir kieme pamatė motiną, kuri buvo raudonu veidu, kaklu ir krūtine (iš priekio). Ją nusivedė prie savo automobilio ir iškvietė policiją. Mama papasakojo, kad jai grįžus namo, jie su tėvu susibarė. Ji išpylė jo alų, o jis pripurškė jai į akis dujų balionėliu dujų. Tėvo tą vakarą jis nematė, bute jo nebuvo (b. l. 46-47).

2019 m. rugpjūčio 1 d. patalpų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta – butas, esantis (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu tyrimui reikšmingų objektų nepaimta (b. l. 21-25).

2019 m. rugpjūčio 7 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti du vaizdo ir garso įrašai, daryti pareigūnų, atvykusių į įvykio vietą. Įraše užfiksuota, kaip nukentėjusioji V. S. pareigūnams paaiškino, kad jai buvo papurkšta dujų balionėliu į veidą (b. l. 14-15).

2019 m. rugpjūčio 12 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti Bendrojo pagalbos centro pateikti du garso įrašai. Pagalbos skambučiu 2019 m. liepos 31 d., 22.02 val. skambino sūnus M. S., kuris paaiškino, kad tėvas motinai į akis papurškė ašarinių dujų (b. l. 18-19).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2670/2019 (01) nurodyta, kad V. S. kliniškai nustatyta abiejų akių I-o laipsnio cheminis nudegimas, paveikus chemine medžiaga, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2019 m. liepos 31 d. V. S. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimas galėjo būti padarytas vienu trauminiu poveikiu, papurškus ašarinėmis dujomis į akis. Nustatytas kūno sužalojimas nebūdingas savęs žalojimui. Tyrimui pateiktuose medicinos dokumentuose nėra duomenų, pagal kuriuos galima būtų pasisakyti apie konkrečią cheminę medžiagą, kuria buvo padarytas sužalojimas (b. l. 37-38).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato rinktinės „Vytis“ Pirmos kuopos vyriausiojo patrulio 2019 m. liepos 31 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad V. S. paaiškino, jog namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), neblaivus sutuoktinis R. S. dujų balionėliu jai į akis papurškė ašarinių dujų dėl to, kad ji išpylė stiklinę alaus. V. S. buvo sukeltas fizinis skausmas (b. l. 12-13).

Vilniaus teritorinės ligonių kasos direktoriaus V. M. rašte „Dėl informacijos pateikimo ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-32603-19“ nurodyta, kad R. S. atlygino Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padaryta 15,26 Eur žalą dėl nukentėjusiosios V. S. gydymo (b. l. 43).

Anksčiau nurodyti ir kiti byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis R. S. nagrinėjamo įvykio metu, t. y. 2019 m. liepos 31 d., apie 22.00 val., savo namuose – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame jis gyvena kartu su savo sutuoktine V. S. ir sūnumi M. S., kilus žodiniam konfliktui, tyčia dujų balionėliu papurškė sutuoktinei V. S. į akis, šiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajai V. S. abiejų akių I-o laipsnio cheminį nudegimą, t. y. nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiosios sveikatą. Jo veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtį. Kaltinamojo R. S. kaltė visiškai įrodyta ankščiau aptartų įrodymų visuma.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas, priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. R. S. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme ir jos dydžiu– laisvės apribojimu bei įpareigojimais (b. l. 79).

R. S. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jog nusikalstamą veiką įvykdė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.). Kaltinamasis praeityje teistas keturis kartus, du teistumai neišnykę, jis yra teistas už analogiško pobūdžio nusikalstamos veikos prieš šeimos narį padarymą (b. l. 67-70), baustas administracine tvarka (b. l. 71-72), dirba (b. l. 73). Kaltinamasis padarė vieną tyčinį, nesunkų, baigtą nusikaltimą, kuris sunkių pasekmių nesukėlė.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kuri atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus, ir kuri padeda kontroliuoti bei koreguoti kaltinamojo elgesį, siekiant, kad jis daugiau nenusikalstų. Prokurorės pasiūlyta laisvės apribojimo trukmė, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, veikos pobūdį, jo teistumus ir recidyvą, parinkta pagrįstai, todėl jos mažinti nėra pagrindo. Siekiant skatinti kaltinamojo užimtumą bei sulaikyti jį nuo naujų galimų nusikalstamų veikų, jam skirtina daugiau įpareigojimų nei pasiūlė prokurorė: 1) būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose; 2) tęsti darbą. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, kadangi tai nebuvo vienkartinis smurto panaudojimo šeimos narių atžvilgiu atvejis, kartu su bausme tikslinga kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią jis turi įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

R. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), nesilankyti (duomenys neskelbtini), ir nebendrauti bei neieškoti ryšių su V. S. (b. l. 62-63), paliktina galioti iki bus pradėtas vykdyti teismo baudžiamasis įsakymas.

Kaltinamasis nebuvo laikinai sulaikytas. Byloje civilinis ieškinys nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 kompaktinius diskus, prisegtus prie galinio bylos viršelio, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose; 2) tęsti darbą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu R. S. skirti – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose; 2) tęsti darbą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, R. S. kartu su bausme paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią jis turi įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Teismo baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), nesilankyti (duomenys neskelbtini), ir nebendrauti bei neieškoti ryšių su V. S., palikti galioti iki bus pradėtas vykdyti teismo baudžiamasis įsakymas. Pradėjus bausmės vykdymą, kardomąją priemonę panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 kompaktinius diskus, prisegtus prie galinio bylos viršelio, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Išaiškinti R. S., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Išaiškinti R. S., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.