- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-08-18
- Bylos Nr.
- TS-80-891/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Budrys
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Arūnas Budrys, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2015 m. birželio 3 d. nutarimo Nr. 59-130 (toliau – ir Nutarimas) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam ir nuteistojo asmens bylos medžiagą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. D. nuteistas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, skirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir galutinė subendrinta bausmė V. D. paskirta laisvės atėmimas 4 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2013-07-10 iki 2014-01-21 (pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-21 nuosprendį) bei bausmės dalis, atlikta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-21 nuosprendį. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartimi nuteistojo V. D. apeliacinis skundas atmestas. Bausmės vykdymo pradžia – 2013-07-10, bausmės vykdymo pabaiga – 2018-01-10. 1/2 laisvės atėmimo bausmės dalį faktiškai atliks 2015-10-10. Neatliktos bausmės dalis 2015-08-10 – 2 metai 5 mėnesiai.
Komisija, remdamasi 2015 m. gegužės 28 d. Komisijos posėdžio protokolu Nr. 58-32 bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 164 straipsnio 2 bei 4 dalimis, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos, socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką, kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tikslingumo, 2015 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 59-130 nutarė netaikyti nuteistajam V. D. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą.
Šalies argumentai
Nuteistasis V. D. pateikė teismui skundą dėl minėto Komisijos Nutarimo, kuriuo prašo panaikinti Komisijos 2015-06-03 nutarimą Nr. 59-130 ir taikyti jam lygtinį paleidimą. Nuteistasis skunde nurodo, jog su Komisijos Nutarimu nesutinka, jis nemotyvuotas ir nepagrįstas, todėl naikintinas. Komisija skundžiamame nutarime išdėsčiusi faktus nepateikė jokios šių faktų analizės, jokių argumentų, sprendimo netaikyti jam lygtinio paleidimo niekaip nepagrindė. Komisija nenurodė nei vienos konkrečios aplinkybės, sudarančios pagrindą manyti, kad ateityje jis nesilaikys įstatymų ir nusikals, be jokių argumentų pateiktas teiginys, esą „asmuo ateityje nesilaikys įstatymų ir nusikals“, yra Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimas ir balansuoja ties riba veikos, numatytos BK 154, 155 straipsniuose. Europos Žmogaus Teisių Teismo byloje V. prieš Suomiją (bylos Nr. 40412/92) suformuluota nuostata, kad ankstesni teistumai nereiškia kėsinimosi nusikalsti. Komisijos manymas, jog asmens lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo yra visiškai deklaratyvus. Komisija nepagrįstai priskyrė sau teisingumo principo įgyvendinimą, nes tai nėra jos kompetencijoje (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnis). Iš skundžiamo Komisijos Nutarimo visiškai neaišku, kokius kriterijus kaliniai turi atitikti, kad būtų lygtinai paleisti. Todėl nemotyvuotas Komisijos sprendimas ir atmestinai teikiamos rekomendacijos balansuoja ties žmogaus teisių pažeidimo riba. Komisijai yra pateikta pažyma (pilnaverčiai įrodymai), kad jis turi darbą ir nuolatinę gyvenamąją vietą, bet Komisijos Nutarime tai vertinimų kriterijuje nėra akcentuojama. Komisija veikė priešingai Europos Tarybos Ministrų komiteto 2003-09-24 rekomendacijai Rec(2003)33. Akcentuotina, kad lygtinis paleidimas pagal minėtas rekomendacija turi būti laikomas elgesio su nuteistaisiais norma, bendrąja taisykle, o ne išimtimi. Tai suponuoja reikalavimą sprendimams, kad lygtinio paleidimo taikymas gali būti grindžiamas minimaliais motyvais, o atsisakymas taikyti lygtinį paleidimą, kaip išimtis, turi būti aiškiai ir detaliai argumentuotas. Akivaizdu, kad Komisija laikėsi priešingos poezijos, kad lygtinio paleidimo netaikymas yra norma, o taikymas – išimtimi. Komisijos Nutarime aiškiai yra pabrėžiama aplinkybė, kad teismo nuosprendžiu jam yra priteista apie 6000 eurų civilinis ieškinys, kad nedengia ir kad įstaiga vykdomųjų raštų nėra gavusi. Toks Komisijos argumentavimas yra jo teisinės padėties apsunkinimas, yra nepagrįstas, nes Komisija iš to paties Nutarimo pareiškė, kad jis nedirba ir tikrai žino, kad jis negauna jokių pajamų, kad galėtų dengti civilinį ieškinį. Tokiu pabrėžimu Komisija akivaizdžiai nori pabrėžti bei pabloginti socialiai pažeidžiamo asmens teisinę padėtį, todėl tai yra jo socialinio statuso pažeidimas. Komisija, svarstydama lygtinio paleidimo klausimą vertino tas aplinkybes, už kurias jis jau yra nuteistas griežta laisvės atėmimo bausme. Toks aiškinimas, esą „vertintinas padarytų nusikaltimų pobūdis ir pavojingumo laipsnis“, prieštarauja bendrajam teisės principui non bis in idem (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnis) ir teismų praktikai. Lietuvos teisminė praktika eina tuo keliu, kad anksčiau padarytų nusikaltimų sunkumas ir jų kiekis nėra lemiamas veiksnys, o lygtinio paleidimo klausimas turi būti sprendžiamas objektyviai ir visapusiškai įvertinant BVK 164 straipsnio dalyje nurodytas aplinkybes.
Atsiliepimas
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorė Danutė Mekionienė atsiliepimu į nuteistojo V. D. skundą siūlo jį atmesti. Nurodo, jog Komisija, svarstydama nuteistojo V. D. lygtinio paleidimo klausimą atsižvelgė į visumą aplinkybių ir padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistojo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų jam skirtos bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo ir kad nėra pagrindo manyti, kad V. D. laikysis įstatymų ir nenusikals. V. D. praeityje teistas, tačiau iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, jam skirtos bausmės jam jokio teigiamo poveikio nepadarė ir nepasiekė tikslo, kad jis nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Teismas jam buvo suteikęs galimybę pasitaisyti, bet parodyto pasitikėjimo ateityje nenusikalsti nepateisino, turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą darė naujas nusikalstamas veikas ir šiuo metu atlieka subendrintą laisvės atėmimo bausmę už tyčinių smurtinių, tame tarpe sunkaus, nusikaltimų padarymą. Būdamas laisvėje nedirbo, darė administracinius teisės pažeidimus, ne kartą buvo baustas administracinėmis nuobaudomis, tame tarpe už smulkų chuliganizmą, viešosios tvarkos rimties trikdymą. Nuteistasis turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, net bausmės atlikimo metu pažeidė režimo reikalavimus, baustas drausmine nuobauda, kuri šiuo metu galiojanti. Pakartotinio nusikalstamumo rizika, įvertinta naudojant OAsys metodiką, yra vidutinė – 78 balai. Atlikus nuteistojo smurtinio elgesio rizikos įvertinimą nustatyta, kad teisės pažeidėjo smurto rizika yra vidutinė. Šios visos paminėtos aplinkybės itin neigiamai apibūdina V. D. asmenybę, byloja apie jo pavojingumą visuomenei, liudija apie tai, kad jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl jau susiformavusių jo antivisuomeninių nuostatų ir leidžia daryti išvadą, kad jis linkęs nusikalsti.
Nuteistojo V. D. skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2015 m. birželio 3 d. nutarimo Nr. 59-130 atmestinas.
Motyvuojamoji dalis
BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu, ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų jiems atlikus pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės. O BVK 157 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog šio straipsnio 2 dalyje nurodyti nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų likus šešiems mėnesiams iki jų galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų vadovaujantis šio straipsnio 2 dalimi. Nuteistųjų sutikimai, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, nurodomi prašymuose lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Intensyvios nuteistojo priežiūros vykdymo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas.
Nuteistasis V. D. iš esmės atitinka formaliuosius lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos kriterijus – nors dar neatliko pusės paskirtos laisvės atėmimo bausmės, tačiau iki jo galimo lygtinio paleidimo yra likę mažiau nei šeši mėnesiai ir jis sutinka, kad jam būtų taikoma intensyvi priežiūra, bausmės atlikimo metu įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Komisijai prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos sutinkant, kad jam būtų taikoma intensyvi priežiūra, nusikalstamo elgesio rizika, nustatyta pagal OASys metodiką yra vidutinė, tačiau formalių kriterijų atitikimas tėra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalo visapusiškai įvertinti ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet atsižvelgti į kitų aplinkybių visumą: anksčiau padarytų veikų bei veikų, už kurių padarymą nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, pavojingumą, jų pobūdį, atliktą bausmės dalį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje. Pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.
Susipažinus su teismui pateikta medžiaga nustatyta, kad nuteistasis V. D. anksčiau teistas 5 kartus už vagystę, fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą. Amžius pirmojo teistumo metu – 16 metų. Laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje atliko 1 kartą, lygtinis paleidimas netaikytas, vieną kartą bausmės vykdymas buvo atidėtas, du kartus taikytas įstatymas dėl amnestijos, 2012-09-05 teismo baudžiamuoju įsakymu buvo skirti viešieji darbai. Dėl savo nusikaltimų atsakomybę prisiima iš dalies. V. D. praeityje teistas, tačiau iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, jam skirtos bausmės jam jokio teigiamo poveikio nepadarė ir nepasiekė tikslo, kad jis nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Teismas jam buvo suteikęs galimybę pasitaisyti, bet parodyto pasitikėjimo ateityje nenusikalsti jis nepateisino, turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą darė naujas nusikalstamas veikas ir šiuo metu atlieka subendrintą laisvės atėmimo bausmę už tyčinių smurtinių, tame tarpe sunkaus, nusikaltimų padarymą. Atkreiptinas dėmesys, jog šiuo metu dėl dabartinių nusikaltimų savo kaltę V. D. pripažįsta tik iš dalies, bylos nagrinėjimo metu dėl paskutinio padaryto nusikaltimo savo kaltės jis iš viso nepripažino. Vilniaus pataisos namų Psichologinės tarnybos psichologės R. Š. išvadoje dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos galimybės taip pat nurodyta, jog V. D. atsargiai kalba apie negatyvius faktus bei įvykius, kiek stokoja savivokos šiuo klausimu, už nusikalstamas veikas atsakomybę prisiima iš dalies. Pažymėtina, jog būdamas laisvėje V. D. nedirbo, darė administracinius teisės pažeidimus, ne kartą buvo baustas administracinėmis nuobaudomis, tame tarpe už smulkų chuliganizmą, viešosios tvarkos rimties trikdymą. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad V. D. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje“, lanko „Asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programą“. Taip pat laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu V. D. yra motyvuotas prasmingam užimtumui: pataisos namuose nedirbo, nuo 2014 m. rugsėjo mėnesio mokosi 11 klasėje, nuo 2014-10-01 iki 2014-11-12 lankė priklausomų asmenų Įžanginę grupę, nuo 2014-10-17 iki 2014-11-07 – psichologinės tarnybos užsiėmimus „Agresijos ir autoagresijos valdymas“. 2015-04-30 geranoriškai atliko būrio gerbūvio darbus – tvarkė 4-5 būrių poilsio kambarį, sportuoja, be to palaiko socialinius ryšius su seserimi, sugyventine, dukra, tėvais, lankomas, skambina, rašo laiškus, lygtinio paleidimo atveju turės kur gyventi. Šie duomenys rodo teigiamą paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui. Tačiau, kita vertus, V. D. bausmės atlikimo metu režimo reikalavimus pažeidė 1 kartą, yra baustas drausmine nuobauda: 2015-04-28 už vidaus tvarkos pažeidimą skirtas papeikimas, nuobauda galioja, kas rodo, jog nuteistasis turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi, be to, V. D. nei karto nebuvo skatintas. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika vidutinė – 78 balai pagal OAsys metodiką, jo smurto rizika taip pat yra vidutinė, kas, teismo vertinimu, nėra labai geri rezultatai. Be to, nuteistasis šiuo metu dar nėra atlikęs ½ jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, nors ir yra visos sąlygos taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos taikant intensyvią priežiūrą. Teismo vertinimu, patenkinus nuteistojo skundą ir paleidus jį iš pataisos įstaigos išlieka ne tik pakankamai didelė tikimybė, kad jis gali naujai nusikalsti, bet ir nebus įgyvendinti bausmės tikslai, kadangi neatliktos bausmės dalis šiuo metu dar yra pakankamai didelė - teikimo nagrinėjimo dieną neatliktos bausmės dalis yra šiek tiek ilgesnė nei 2 metai ir 4 mėnesiai. Teismas taip pat pažymi, kad svarstant V. D. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikant intensyvią priežiūrą prašymą, Komisijos narių nuomonė šiuo klausimu buvo vieninga.
Teismo vertinimu, Komisijos priimtas Nutarimas netaikyti nuteistajam V. D. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra motyvuotas ir pagrįstas. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, atsižvelgęs į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, siekiamus paskirtos bausmės tikslus, įvertinęs ir visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktų adekvačią jo padarytoms nusikalstamoms veikoms bausmę, kurią, įvertinęs visas aplinkybes, paskyrė teismas, ir kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, taip pat atsižvelgęs į prokuroro nuomonę, likusią pakankamai ilgą neatliktos bausmės dalį sprendžia, kad šiuo metu dar nėra galimybės nuteistąjį V. D. taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, nuteistojo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiai dienai dar neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo, todėl nuteistojo V. D. skundas atmestinas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos jam netaikytinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 5 dalies 3 punktu, 364 straipsniu, teismas
nutaria:
atmesti nuteistojo V. D. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2015 m. birželio 3 d. nutarimo Nr. 59-130 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.