- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Data
- 2010-12-30
- Bylos Nr.
- I-757-257/2010
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laisvutė Kartanaitė (pran.), Donatas Daunys, Virginijus Stankevičius
- Pareiškėjas
- P. Š.
- Atsakovas
- Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
- Advokatai
- Valdas Falkauskas
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš posėdžio pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Laisvutės Kartanaitės,
dalyvaujant atsakovo Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atstovui Tadui Baltuškai,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo P. Š. skundą atsakovui Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010 m. rugsėjo 10 d. sprendimo Nr. SP-3298-(7.1896) „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo“ panaikinimo ir įpareigojimo Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą suteikti P. Š. antrinę teisinę pagalbą.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šiaulių apygardos administraciniame teisme 2010 m. spalio 7 d. buvo gautas pareiškėjo P. Š. skundas, kuriuo prašoma panaikinti 2010 m. rugsėjo 10 d. Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) sprendimą „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo“ Nr. SP-3298-(7.1896) ir įpareigoti Tarnybą teikti P. Š. antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl turtinės žalos atlyginimo, parengiant teismui dokumentus ir atstovaujant teisme, įskaitant vykdymo procesą, atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas P. Š. prašo tenkinti jo skundą, panaikinti Tarnybos sprendimą nutraukti valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimą ir įpareigoti atsakovą teikti jam antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl turtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad trečią kartą nuvažiavus pas advokatą Valdą Falkauską, advokatas atsisakė teikti antrinę teisinę pagalbą. Jis nežino, dėl ko advokatas nusprendė jam nebeteikti teisinės pagalbos. Teigia, jog civilinė byla dėl žalos atlyginimo būtų beprecedentė ir liečia visus Lietuvos ūkininkus. Nurodė, kad advokatas V. Falkauskas vietoj antrinės teisinės pagalbos suteikė pirminę, už ją advokatui jau sumokėta, nors jam pirminės pagalbos nereikėjo. Pirminę teisinę pagalbą jam suteikė kiti advokatai, o šiuo atveju jam reikėjo antrinės teisinės pagalbos. Kiti advokatai, su kuriais jis konsultavosi, manė, kad jam yra pagrindas kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo, tačiau buvo norima sulaukti žalos atlyginimo apskaičiavimo metodikos. Jo pagrindinis reikalavimas yra išsiieškoti iš valstybės žalą, susijusią su jo žemėje stovinčiais elektros stulpais, apie kurių buvimą įsigyjant žemę 1997 m. žinojo. Teigia gavęs 2008 m. spalio 3 d. Valstybinės energetikos inspekcijos prie Ūkio ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus sprendimą, kuriuo konstatuota, kad elektros tiekimas jo sodyboje nutrauktas teisėtai ir kad elektros stulpai jo žemėje yra teisėti, t.y. servitutai yra nustatyti teisės aktų nustatyta tvarka. Norėtų, kad būtų skirtas kitas advokatas.
Šalies argumentai
Pareiškėjo P. Š. atstovas Ramūnas Jankauskas paaiškino, kad kai pareiškėjui pirminę teisinę pagalbą suteikė du advokatai, tuomet pareiškėjas kreipėsi dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo į Tarnybą. P. Š. kreipėsi į advokatą, kurį jam paskyrė Tarnyba, ir jį pakonsultavo, bet mano, jog antrinė teisinė pagalba neapima konsultacijų. Advokatas savavališkai atliko veiksmus, kurie nebuvo nurodyti sprendime. Atkreipia dėmesį į paties V. Falkausko 2010 m. rugpjūčio 24 d. raštą, kur jis aiškiai sako, kad turėtų būti skaičiavimo metodika ir teigia, kad jeigu nėra skaičiavimo metodikos, tai tuomet sunku būtų bylinėtis teisme. V. Falkauskas niekur nesako, kad ta byla iš tikrųjų yra nepagrįsta. Pagal pareiškėjo pateiktus dokumentus atstovas mano, kad yra pagrindas kreiptis į teismą. Advokato darbas yra paruošti ieškinį teismui, o jeigu pareiškėjas būtų nebendradarbiavęs su advokatu, tai būtų antrinės teisinės pagalbos nutraukimo pagrindai, bet advokatas tų pagrindų nenurodė. Pagal advokato raštą nei pareiškėjas, nei jo atstovas negali konstatuoti, kad byla tikrai neperspektyvi ir tik teismas galėtų įvertinti pareiškėjui padarytą žalą, jos dydį. Dėl skaičiavimo metodikų ir VST teisių perėmimo, apie kuriuos kalbama advokato pranešime, tai nėra sąlygos, kurios užkirstų kelią pareiškėjui kreiptis į teismą. Pagrindinis yra žalos atlyginimo klausimas, kadangi tų stulpų priežiūrai reikalingos papildomos sąnaudos ( šienavimas, negalėjimas toje vietoje auginti derliaus, žemės išvažinėjimas, derliaus sugadinimas). Mano, kad pareiškėjo skundas yra pagrįstas ir prašo jį tenkinti, taip pat mano, kad pareiškėjui galėtų būti paskirtas kitas advokatas.
Atsakovo Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atstovas Tadas Baltuška pažymi, jog pareiškėjo teiginiai dėl išlaidų, kurias tarnyba turėtų apmokėti pagal pateiktą advokato prašymą, niekaip nesusiję su byla, todėl kad jos nėra apmokėtos, byloje pateiktas tik prašymas apmokėti išlaidas ir Tarnyba išnagrinėjusi prašymą per teisės aktų nustatytą terminą priims sprendimą, ar jas apmokėti ar ne. Tas prašymas nėra dokumentas, patvirtinantis išlaidų apmokėjimą. Antrinės teisinės pagalbos teikti nebendraujant advokatui betarpiškai su pareiškėju yra neįmanoma. Prašyme nurodyti dokumentai Tarnybai ir įvardinta konsultacija yra antrinės teisinės pagalbos teikimas. Tarnyba pradžioje gavusi V. Falkausko pranešimą apie bylos neperspektyvumą atsisakė nutraukti teisinę pagalbą P. Š., nenorėdama pareiškėjo reikalavimų vertinti formaliai. Advokatas papildomai Tarnybą informavo išsamiai pateikdamas išvadą, kad tiek teisės aktų normos, tiek visi duomenys leidžia daryti akivaizdžią išvadą, kad byla būtų neperspektyvi. Tarnyba įvertino abu advokato pranešimus, susipažino su teisės aktais, taip pat su tuo, kad pareiškėjas nepateikė jokių duomenų apie žalą – nei apie dydį, nei apie priežastinį ryšį, nei apie kaltę. Taip pat atsižvelgė į Elektros energetikos įstatymo 50 str. 2 d., kurioje nurodyta, kad „Perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatoriams priklausančių elektros energetikos objektų ir įrenginių, esančių kitų asmenų žemėje, eksploatavimui, aptarnavimui, remontui bei naudojimui užtikrinti šiuo įstatymu nustatomi žemės ir kitų nekilnojamųjų daiktų servitutai šių objektų ir įrenginių teisės aktuose nustatytų apsaugos zonų ribose“. Buvo įvertinti kiti poįstatyminiai teisės aktai, t.y. Vyriausybės nutarimas 1992-05-12 Nr. 343, kuriame nustatytos elektros linijos apsaugos zonos, taip pat Valstybinės energetikos inspekcijos prie Ūkio ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus sprendimas, kuriuo konstatuota, kad elektros energija P. Š. nutraukta teisėtai dėl esamų įsiskolinimų, taip pat tie jo žemėje esantys elektros stulpai yra teisėti ir jiems servitutai yra nustatyti teisėtai bei nurodyta teisė apskųsti per ABTĮ nustatytą terminą bei Energetikos ministerijos raštą. Padarė išvadą, kad tai yra neperspektyvus atstovavimas teisme bei įvertino tai, kad pareiškėjas kreipėsi ir į prezidentūrą, ir į ministeriją, taip pat į kitas institucijas, nesusijusias su šio ginčo nagrinėjimu, vietoj to, kad teisės aktų nustatytais terminai būtų apskundęs Valstybinės energetikos inspekcijos prie Ūkio ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus sprendimą. Taip pat įvertino valstybės ir savivaldybių turto valdymo naudojimo ir disponavimo juo įstatymą, kuriame konstatuota, kad piniginės lėšos yra finansinis turtas, o tas turtas yra biudžete patvirtintas ir skiriamas antrinei teisinei pagalbai, būtent Tarnybai pagal konkrečią teritoriją ir tos lėšos yra ribotos. Lėšos šiuo įstatymu turėtų būti naudojamos rūpestingai, t.y. vadovaujantis visuomenės naudos, efektyvumo, racionalumo principais, t.y. tausojimas, nešvaistymas, racionalus tvarkymas; efektyvumo, t.y. kad tuo turtu turi būti siekiama maksimalios naudos; taip pat turtas turi būti valdomas rūpestingai. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 6 punktas nustato, kad Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi efektyvumo principu. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas, priimdamas ir įgyvendindamas sprendimus, jam skirtus išteklius naudoja ekonomiškai, rezultatų siekia kuo mažesnėmis sąnaudomis. Nurodė, kad valstybės garantuojama teisinė pagalba teikiama remiantis fundamentaliais šio instituto efektyvumo, kokybės ir ekonomiškumo, draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis bei kitais principais (3 str. 1 ir 4 p.). Atkreipė dėmesį, kad minėti principai užtikrina ne tik efektyvų ir ekonomišką valstybės lėšų naudojimą, bet ir užkerta kelią piktnaudžiavimui institucijų, įskaitant teismus, veikla, taip sudarant sąlygas gauti paslaugas tiems asmenims, kuriems teisinė pagalba yra būtiniausia. Ypač atsižvelgiant į šią ekonominę situaciją ir valstybės biudžetą. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 punktai nustato šias pareiškėjų pareigas: 1) bendradarbiauti su institucijomis, priimančiomis sprendimus dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, taip pat su asmenimis, teikiančiais valstybės garantuojamą teisinę pagalbą; 2) teikti valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti reikalingą išsamią ir teisingą informaciją. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, kad asmuo bet kuria savo teise, taip pat ir teise kreiptis į teismą, privalo naudotis sąžiningai, o reikalavimo sąžiningai naudotis savo teisėmis pažeidimas yra piktnaudžiavimas teise, taip kad teisė gauti antriną teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Taigi, net ir esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama, Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas numato tam tikrus apribojimus. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nepateikė jokių duomenų apie žalą, jos dydį, kaltę, apie priežastinį ryšį, atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes bei priimtus sprendimus, teisės aktus, atsakovo atstovas mano, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas ir prašo jį atmesti.
Pareiškėjo P. Š. skundas tenkintinas, Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010 m. rugsėjo 10 d. sprendimas Nr. SP-3298-(7.1896) „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo“ naikintinas.
Pareiškėjas ginčija 2010 m. rugsėjo 10 d. Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo“ Nr. SP-3298-(7.1896), kuriuo Tarnyba nusprendė nutraukti nuo 2010 m. rugsėjo 10 d. antrinės teisinės pagalbos teikimą P. Š. civilinėje byloje dėl turtinės žalos atlyginimo.
Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, jog tiek pareiškėjo, tiek pareiškėjo atstovo teiginiai apie advokato piktnaudžiavimą prašant apmokėti jo suteiktas paslaugas pareiškėjui byloje nebus vertinami, kadangi su šia byla jie nėra susiję.
Kalbant apie pirminės, o ne antrinės teisinės pagalbos suteikimą pareiškėjui, teisėjų kolegija sutinka su atsakovo atstovo nuomone, jog antrinė teisinė pagalba, taip pat kaip ir pirminė, negali būti suteikta be konsultacijų, todėl nemano, jog advokatas V. Falkauskas pareiškėjui suteikė pirminę, o ne antrinę teisinę pagalbą.
Pagrindinius valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principus, jos teikimo sąlygas bei valdymo teisinius pagrindus nustato Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (toliau – VGTPĮ). Pareiškėjas P. Š. savo prašyme „Suteikti antrinę teisinę pagalbą“ (toliau – Prašymas) (b. l. 13 – 17) Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašė suteikti antrinę teisinę pagalbą parengiant ieškinį teismui ir atstovaujant teisme dėl privačios žemės panaudijimo ir padarytos žalos, dėl grasinimų jo atžvilgiu iš VST ir antstolio, dėl neteisėto elektros energijos atjungimo, dėl servituto įtraukimo į VĮ Registrų centrą be pareiškėjo žinios, dėl VST atstovų veržimosi į jo privačią teritoriją su policijos pagalba. Taip pat paskutiniame punkte nurodė, jog jam reikalingas advokatas, kuris parengtų dokumentus, atstovautų teisme dėl žalos, patirtos dėl VST veiksmų, atlyginimo. Pagal byloje esančius duomenis pareiškėjui Tarnybos 2010 m. liepos 7 d. sprendimu Nr. SP-2300 (7.1896) (b. l. 3; 25) buvo nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo, parengiant teismui dokumentus ir atstovaujant teisme, įskaitant vykdymo procesą, atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Tuo pačiu sprendimu skirtas advokatas V. Falkauskas antrinei teisinei pagalbai teikti. Tačiau 2010 m. rugpjūčio 24 d. Tarnyboje buvo gautas advokato V. Falkausko pranešimas (b. l. 48 – 49), kuriame nurodoma, jog pareiškėjo reikalavimas nepagrįstas ir atstovavimas byloje yra neperspektyvus. Advokatas nurodė, kad nėra teisinio pagrindo kreiptis į teismą dėl turtinės žalos atlyginimo, kadangi susipažinus su pareiškėjo keliamais reikalavimais paaiškėjo, jog pareiškėjas P. Š. negali tiksliai nurodyti, kad jam konkrečiu metu konkrečiais neteisėtais VST darbuotojų veiksmais padaryta konkreti žala, taip pat nepateikė dokumentų, pagrindžiančių jo reikalavimą. Iš pareiškėjo pateiktų duomenų advokatui matyti, kad VST darbuotojai veikia teisės aktų suteiktų teisių ribose, nėra oficialių institucijų išvadų apie jų veiksmų neteisėtumą, nėra jokių objektyvių įrodymų apie konkretaus VST darbuotojo kaltę padarius žalą, nėra objektyvių įrodymų apie žalos faktą, laiką, vietą bei dydį. Esant šiai situacijai, byla teisme būtų neperspektyvi, pateiktas teismui ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo būtų atmestas kaip nepagrįstas, be to, atsakovais patraukti asmenys gali pareikalauti atlyginti bylinėjimosi išlaidas iš pareiškėjo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (Žin., 2000, Nr. 30-827; 2005, Nr. 18-572) 11 straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punktais advokatas, atlikdamas pareigą, informavo Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, kad atstovimas byloje yra neperspektyvus. Remiantis šiuo advokato pareiškimu bei VGTPĮ 23 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktais Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba nusprendė nutraukti nuo 2010 m. rugsėjo 10 d. antrinės teisinės pagalbos teikimą P. Š. civilinėje byloje dėl turtinės žalos atlyginimo.
Kaip yra savo praktikoje pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-1390-10), „teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Tokia išvada darytina, vadovaujantis VGTPĮ 3 straipsnyje įtvirtintais valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principais, inter alia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ekonomiškumo ir draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis (2 ir 4 punktai). Taigi, net ir esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama, Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas numato tam tikrus apribojimus“. Tokiais apribojimais laikytini ir VGTPĮ 23 straipsnio 1 dalyje išvardinti pagrindai, kuriems esant antrinės teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas. Tarnyba savo sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo turi priimti kiekvienu konkrečiu atveju ištyrusi ir įvertinusi tam konkrečiam atvejui reikšmingų aplinkybių visumą. Atlikti tokį vertinimą yra ne tik Tarnybos teisė, bet ir įstatymu nustatyta pareiga. Nagrinėjamoje byloje, paaiškėjus „neperspektyvumo“ aplinkybei po to, kai buvo priimtas sprendimas teikti antrinę teisinę pagalbą, antrinės teisinės pagalbos teikimas buvo nutrauktas (VGTPĮ 23 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Atstovavimo byloje perspektyvumas Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo taikymo prasme yra vertinamojo pobūdžio. Šį vertinimą atitinkama Tarnyba kiekvienu konkrečiu atveju turi atlikti įvertinusi tam konkrečiam atvejui reikšmingų faktinių duomenų visumą. Informacijos, kuria remiantis turi būti atliktas šis vertinimas, šaltiniai gali būti įvairūs. Informacija apie atstovavimo, kai yra priimtas sprendimas teikti antrinę teisinę pagalbą, neperspektyvumą paprastai gaunama iš advokato, teikiančio antrinę teisinę pagalbą pranešimu (Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 2 dalis), taip pat iš teismų priimtų procesinių sprendimų, asmens, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba, paaiškinimų ir kt. Priimant sprendimą nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą turi būti pakankamai akivaizdu, jog atstovavimas byloje bus neperspektyvus.
Teisėjų kolegija remdamasi byloje esančiais institucijų dokumentais (b. l. 20; 31 – 32; 45 – 47) mano, jog kai kurie pareiškėjo Prašyme pateikti reikalavimai nėra pagrįsti ir teismo procesas būtų neperspektyvus. Kaip matyti iš Valstybinės energetikos inspekcijos prie Ūkio ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus pateikto rašto (b. l. 45), VST veikė teisėtai atjungdama elektros eneregiją pareiškėjui, kadangi jis už ją buvo skolingas, o tiek VST, tiek anstolio raginimas sumokėti skolą nelaikytinas grasinimais. Teisėjų kolegija taip pat nemano, jog būtų pagrindas kreiptis į teismą dėl VST atstovų veržimosi į pareiškėjo privačią teritoriją su policijos pagalba, kadangi, kaip paaiškėjo iš Tarnybos atstovo baigiamosios kalbos, pareiškėjas jau yra kreipęsis į Joniškio rajono apylinkės prokuratūrą, kurioje yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Iš byloje turimo Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos rašto (b. l. 46) matyti, jog servitutas P. Š. nuosavybėje taip pat buvo nustatytas teisėtai, nes pareiškėjas nuosavybę įsigijo jau su nuosavybės suvaržymu – servitutu. Tačiau iš pateiktų duomenų teisėjų kolegija, priešingai nei teigia atsakovas, turi pagrindo manyti, jog P. Š. civilinė byla dėl žalos atlyginimo galėtų būti perspektyvi.
Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija žalos atsiradimo pagrindus vertina tik Tarnybos sprendimo atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą ribose, kadangi būtina įvertinti, ar pagrįstai tarnyba atsisakė teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą, motyvuodama tuo, jog elektros stulpai pastatyti teisėtai, todėl jokia žala atsirasti negalėjo. Tik Tarnyba turi teisę vertinti atstovavimo perspektyvumą, tačiau atstovavimo perspektyvumas nebūtinai turi būti siejamas su reikalavimų pagrįstumu ir galima bylos baigtimi. Teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjas mano, kad jo teisės yra pažeidžiamos, nes jam buvo padaryta žala VST veiksmais. Taip pat pažymėtina, jog priešingai, nei teigia atsakovo atstovas, pareiškėjas nei savo skunde, nei prašyme Tarnybai (b. l. 13), nei posėdžio metu nepareiškė, jog, jo manymu, elektros stulpai jo nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype stovi neteisėtai. Todėl atsakovo atstovo nuomonė, kad pareiškėjas turėjo ginčyti Valstybinės energetikos inspekcijos prie Ūkio ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus sprendimą Nr. 39Š-149 (b. l. 45), yra nepagrįsta. Kaip pareiškėjo atstovas teigė posėdžio metu, VST darbuotojai, naudodamiesi servitutu jiems suteikta teise, išvažinėja pareiškėjo pasėlius, jis negali toje vietoje auginti derliaus. Lietuvos Respublikos įstatymuose įtvirtinta galimybė tarnaujančiojo daikto savininkui atlyginti jo patirtus nepatogumus, susijusius su servituto nustatymu. Tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę reikalauti kompensacijos, kaip atlyginimo už jo teisių suvaržymą, ir dėl servituto nustatymo patirtų nuostolių atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.129 straipsnis). Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluota praktika dėl servituto nustatymo bei žalos atlyginimo, servituto atlygintinumo klausimas gali būti sprendžiamas ne tik nustatant servitutą, bet ir nagrinėjant ginčus dėl servituto įgyvendinimo. Pagrindai atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl servituto nustatymo, yra nuostolių faktas ir jų ryšys su servitutu – tarnaujančiojo daikto savininko nuosavybės teisės suvaržymu. Nepaisant to, kad servituto nustatymas yra teisėtas veiksmas, jis gali sukelti tarnaujančiojo daikto savininkui turtinių ir neturtinių netekimų, suvaržymų ar nepatogumų, kurie turi būti kompensuojami. Ir netgi tuo atveju, jeigu konkretūs nuostoliai neįrodyti, teismas turi spręsti dėl kompensacijos principu nustatomų nuostolių priteisimo. Vertindama advokato ir Tarnybos argumentą dėl nesamos žalos apskaičiavimo metodikos, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog tokia metodika gali būti reikšminga aplinkybė nustatant kompensacijos dydį, tačiau jos nebuvimas neturėtų turėti lemiamos reikšmės nusprendžiant apie bylos perspektyvumą. Kalbant apie dėl servituto nustatymo padarytą žalą, nuostatos dėl neteisėtų veiksmų ir kaltės neturi būti taikomos, priešingai nei savo paaiškinime Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai teigė advokatas V. Falkauskas bei pati Tarnyba savo išvadoje (b. l. 4). Tai pat advokatas nepagrįstai teigė, jog jei nėra konkrečių įrodymų, bendrosios kompetencijos teisme procesas bus neperspektyvus. Kadangi pareiškėjas pats negalėjo tinkamai paruošti ieškinio teismui, jam buvo reikalinga profesionali teisinė pagalba. Įvertinti faktinę situaciją ir suformuluoti konkrečius teisinius argumentus bei padėti pareiškėjui surinkti reikiamus įrodymus privalėjo advokatas, paskirtas atstovauti pareiškėjo interesams.
Atsižvelgdama į paminėtą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija mano, kad Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, gavusi advokato išvadą, turėjo teisę bei pareigą vertinti atstovavimo byloje perspektyvumą. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, atlikdama atstovavimo byloje perspektyvumo vertinimą VGTPĮ taikymo prasme, turi išanalizuoti tam konkrečiam atvejui reikšmingų faktinių duomenų visumą, įvertinti ne tik advokato, teikiančio antrinę teisinę pagalbą, pranešime pateiktą informaciją (VGTPĮ 23 straipsnio 2 dalis), bet ir kitus informacijos šaltinius, susijusius su antrinės teisinės pagalbos teikimo dalyku, asmens, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba, paaiškinimus, jo pateiktus dokumentus ir kt. Antrinės teisinės pagalbos teikimas, vadovaujantis VGTPĮ 23 straipsnio 1 dalies 9 punktu, gali būti nutrauktas tik tuomet, kai iš visų tam konkrečiam atvejui reikšmingų faktinių duomenų yra pakankamai akivaizdu, jog pradėtas ginčas šaliai, kuriai teikiama antrinė teisinė pagalba, neturi teisinės perspektyvos (nebus pasiektas siekiamas rezultatas). Tačiau, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba netinkamai įvertino visas faktines aplinkybes ir priėmė nepagrįstą sprendimą.
Teisėjų kolegija taip pat mano, jog būtų tikslinga, panaikinus sprendimą „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo“, paskirti kitą advokatą atstovavimui P. Š. civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo. Kaip matyti iš teismo turimų rašytinių įrodymų bei pareiškėjo pasisakymų posėdžio metu, advokato V. Falkausko ir pareiškėjo P. Š. nuomonės dėl žalos atlyginimo nesutapo, todėl bendradarbiauti jiems būtų sudėtinga.
Taigi atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjo atstovavimas negali būti vertinamas kaip neperspektyvus Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 9 punkto prasme, kadangi tiek advokatas, tiek Tarnyba nepakankamai įsigilino ir įvertino pareiškėjo prašyme išdėstytus reikalavimus.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija mano, jog skundžiamas Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010 m. rugsėjo 10 d. sprendimas „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo“ Nr. SP-3298-(7.1896), kuriuo pareiškėjui nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas, yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu kolegija,
nusprend ė:
Pareiškėjo P. Š. skundą patenkinti. Panaikinti Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010 m. rugsėjo 10 d. sprendimą „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo“ Nr. SP-3298-(7.1896) ir įpareigoti Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą suteikti P. Š. antrinę teisinę pagalbą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.