Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, sekretoriaujant Neringai Merkininkaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui J. K., institucijos, kurios pareigūnas surašė teisės pažeidimo protokolą ir skyrė administracinę nuobaudą atstovui Augustui Ručinskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal J. K. skundą dėl Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2009 m. gegužės 19 d. nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2009 m. gegužės 8 d. J.K. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame nurodyta, kad jis 2009 m. gegužės 8 d. 01.25 val. Ventėje, Šilutės rajone, Kuršių marių pakrantėje, šalia Ekologijos instituto išsikrovimo vietos, atvykęs automobiliu UAZ be valstybinių registracijos numerių, ištraukė iš Kuršių marių parplaukusią valtį „AMUR“, registracijos (duomenys neskelbtini), kuria naudojosi R. P., K.P., A. P., Ž. Š. bei kurioje buvo žuvis su ryškiai matomomis tinklų žymėmis. Minėti asmenys turėjo sugavę žuvies: 492 vnt. karšių, 220 vnt. perpelių, 3 vnt. lydekų, 11 vnt. sterkų, 2 vnt. karosų. Tokiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-337 patvirtintų Mėgėjiškos žūklės taisyklių 12.2 punkto reikalavimus. Veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 87 straipsnio 3 dalį.

2009 m. gegužės 19 d. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos (toliau – ir Institucijos) nutarimu Nr.310 AM 007629 J.K. veika buvo kvalifikuota pagal ATPK 87 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta administracinė nuobauda - 700 litų bauda.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas dalinai.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 297 straipsnio 1 dalis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

J.K. patrauktas administracinėn atsakomybėn už ATPK 87 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. ATPK 87 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už mėgėjiškos žūklės taisyklių pažeidimą, padarytą panaudojant draudžiamus žvejybos įrankius ar draudžiamu būdu. Ši teisės norma yra blanketinė. Blanketinės dispozicijos nurodo, jog tam tikro teisinio santykio dalyviai privalo laikytis tam tikros elgesio taisyklės, bet jos konkrečiai neišdėsto nei šioje dispozicijoje, nei nurodo esant kituose to teisės normų akto straipsniuose ar straipsnių dalyse, todėl mėgėjiškos žūklės taisyklių reikalavimai yra reglamentuoti kituose teisės aktuose, o būtent Mėgėjiškos žūklės taisyklėse (toliau – ir Taisyklės), kurios patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-337 (2006 m. rugsėjo 1 d. įsakymo Nr. D1-401 redakcija, įsigaliojusi nuo 2006 m. rugsėjo 10 d.). Šių taisyklių 12.2 punktas draudžia žvejoti draudžiamais žvejybos įrankiais ar būdais. Taisyklių 4.5 punkte apibrėžiama, kad draudžiami žvejybos įrankiai yra - elektros žūklės prietaisai, ūdos, žeberklai, varžos bei tinkliniai ne mėgėjiškos žūklės įrankiai, o Taisyklių 4.6 punkte apibrėžiami draudžiami žvejybos būdai – žūklė, naudojant elektros energiją, nuodingąsias ar sprogstamąsias medžiagas, šaunamuosius ar pneumatinius ginklus (išskyrus povandeninės žūklės šautuvus), akvalangus bei kitus autonominius kvėpavimo prietaisus, taip pat žūklė duriamuoju, užkabinamuoju (kai žuvis sugaunama kabliuku ar kabliu už bet kurios kūno dalies, išskyrus galvą), smogiamuoju bei kitu ne mėgėjiškos žūklės įrankiu. Mėgėjiškos žūklės įrankiai ir mėgėjiškos žūklės būdai yra nurodyti Taisyklių 4.1-4.2 punktuose. Taigi administracinę atsakomybę pagal ATPK 87 straipsnio 3 dalį užtraukia tokia žūklė, kai jos metu panaudojami draudžiami žvejybos įrankiai ar žvejojama draudžiamu būdu.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad J.K. 2009 m. gegužės 8 d. 01.25 val. buvo sulaikytas Šilutės rajone, Ventėje, Kuršių marių pakrantėje, šalia Ekologijos instituto kai atvažiavo automobiliu UAZ, be valstybinių numerių, ištraukti iš Kuršių marių parplaukusios valties AMUR, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo kiti asmenys bei jų sugautas laimikis (žuvis).

Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 straipsnis). Administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį teisės pažeidimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Įstatymo apibrėžta konkreti administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra teisinis administracinės atsakomybės pagrindas. Realus teisės pažeidimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas poveikio priemones.

J.K. pripažįsta, kad jis 2009 m. gegužės 8 d. 01:25 val. automobiliu UAZ, be valstybinių numerių, kuriuo buvo tempiamas prikabinamas įtaisas valčiai transportuoti, nuvyko iki nurodomos nutarime Ekologijos instituto išsikrovimo vietos, kur iš Kuršių marių ištraukė valtį. Tačiau šiuos veiksmus atliko paprašytas savo bendradarbio R. P., kuris, kaip jam buvo žinoma, buvo išplaukęs išbandyti suremontuotą valtį. Tai, kad valtyje buvo sugautos žuvies jis nežinojo. Šias aplinkybes nurodė ir savo paaiškinime administracinio teisės pažeidimo protokole (b.l.12). Tarnybiniuose pranešimuose „Dėl brakonieriavimo“ (b.l.16;17) pareigūnai taip pat nurodė, kad 2009 m. gegužės 8 d. apie 01:15 val. prie Ekologijos instituto iškrovimo vietos privažiavo automobilis UAZ. Pasikrovęs ant vežimėlio į krantą parplukdytą valtį, automobilis pajudėjo, tačiau netrukus buvo sulaikytas. Automobilį vairavo J.K., kiti 3 asmenys su neperšlampamais kostiumais sėdėjo automobilyje, o vienas valtyje. Iš nustatytų faktinių aplinkybių darytina išvada, jog J.K. vairavo automobilį UAZ, be valstybinių numerių, kurio buvo gabenama valtis „AMUR“, registracijos numeris (duomenys neskelbtini), tačiau kartu su kitais sulaikytais asmenimis pats nebuvo išplaukęs į Kuršių marias ir žūklėje nedalyvavo.

Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro keturi tarp savęs organiškai susiję elementai: objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė. Subjektyvioji pusė – asmens psichinis santykis su vykdoma priešinga teisei veika. Pažeidimo objektyviąją pusę apibrėžia teisės normos dispozicija – Mėgėjiškos žūklės taisyklių pažeidimas, t.y žvejyba draudžiamais žvejybos įrankiais ar būdais.

Teismui kyla pagrįsta abejonė dėl įvykio juridinės kvalifikacijos, nes įvykio faktiniai duomenys skiriasi nuo faktinių aplinkybių juridinės kvalifikacijos, taip pat J.K. inkriminuojamo pažeidimo sudėties, nes J.K. teigė, jog atvažiavo su automobiliu parvežti valties, o šiam jo motyvui paneigti byloje pakankamai įrodymų nėra surinkta. Be to įvardintąjį pažeidimą galima įvykdyti tik aktyviais veiksmais – tyčia (ATPK 10 str.), kadangi Mėgėjiškos žūklės taisyklių 12.2 punktas numato imperatyvų draudimą žvejoti draudžiamu būdu ir įrankiais, o žvejyba draudžiamais įrankiais ir būdais pagal jau cituotų Taisyklių 4.5 ir 4.6 punktus suprantama kaip pažeidimai padaryti žvejybos metu, t.y. asmeniui pačiam dalyvaujant pačiame žvejybos procese, kurio metu buvo naudojami draudžiami įrankiai ar žvejojama draudžiamu būdu. Administracinių teisės pažeidimų bylos teisenoje bendrininkavimo įvykdant administracinį teisės pažeidimą institutas nėra numatytas, todėl administracinė atsakomybė už prisijungimą prie padarytos veikos (bendrininkavimą) nėra galima.

Institucija atsiliepime į skundą ir atstovas teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad mėgėjiškos žūklės sąvoka apima ne tik žuvų gaudymą mėgėjiškos žūklės įrankiais ir būdais laikantis mėgėjiškai žūklei nustatytos tvarkos, bet ir sugautų žuvų laikymą ir gabenimą (Lietuvos Respublikos mėgėjiškos žūklės įstatymo 2 straipsnio 4 dalis) (toliau - Įstatymas), todėl asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn ir už draudžiamais įrankiai ir draudžiamu būdu sugautos žuvies gabenimą. Atstovo teigimu Taisyklės detaliai nereglamentuoja tokiu būdu sugautos žuvies laikymo ar gabenimo, tačiau jo manymu tokia išvada apie Taisyklių pažeidimą seka iš Įstatymo 2 straipsnio 4 dalies nuostatų. Šis teisinis atsakomybės pagrindas nurodomas tik Institucijos atsiliepime į skundą ir atstovo pasisakyme teisminio nagrinėjimo metu, tačiau šis atsakomybės pagrindas (Įstatymo 2 straipsnio 4 d dalies pažeidimas) nėra įvardinamas nei protokole, nei ginčijamame nutarime. Taigi J.K. administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluotas kaltinimas mėgėjiškos žūklės taisyklių pažeidimas, padarytas žūklaujant draudžiamu būdu - statomais tinklais dėl šioje nutartyje jau įvardintų aplinkybių nėra teisiškai argumentuotas ir pagrįstas, o kaltinimo esmė dėl sugautų žuvų gabenimo nėra tinkamai kvalifikuojama, nurodant kokias Įstatymo ar Taisyklių normas jis pažeidė tokiu būdu gabendamas draudžiamu būdu ir draudžiamais įrankiais sugautą žuvį.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas yra administracinių teisės pažeidimo bylų teisenos procesinis dokumentas, kuriuo formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos, fiksuojami nustatyti įrodymai. Pagal ATPK 260 straipsnyje keliamus reikalavimus protokolo turiniui darytina išvada, kad tai procesinis dokumentas, kuriuo: 1) pradedama administracinė byla; 2) formuluojamas kaltinimas; 3) fiksuojami nustatyti įrodymai bei kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą (ATPK 256 straipsnio 2 dalis).

Administracinio teisės pažeidimo protokolu yra apibrėžiamos ir bylos nagrinėjimo ribos: byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole. Todėl ATPK 260 straipsnio 1 dalis reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją. Protokole nurodytas veikos teisinis kvalifikavimas itin reikšmingas nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, nes bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas) turi patikrinti, ar administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tikrai padarė nurodytą teisės pažeidimą, ar tikrai jo veika buvo įstatymo draudžiama ir už ją nustatyta administracinė atsakomybė. ATPK 284 straipsnio 2 dalis suteikia teisę organui (pareigūnui), nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, pakeisti nuorodą į ATPK straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą. Tačiau ši teisės norma negali būti aiškinama, kaip suteikianti teisę patraukti administracinėn atsakomybėn asmenį už pažeidimus, kurie apskritai nebuvo įvardinti ir teisiškai kvalifikuoti administracinio teisės pažeidimo protokole (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N1-1754/2007).

Nurodytų teisės aktų reikalavimų nagrinėjant šią bylą nebuvo laikomasi. Kaip minėta, administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 12), J.K. suformuluotas kaltinimas dėl mėgėjiškos žūklės taisyklių pažeidimo, padarant draudžiamu būdu - statomais tinklais nurodant, kad atsakomybė už šį pažeidimą iškyla pagal ATPK 87 straipsnio 3 dalyje. Tačiau ginčijamu nutarimu administracinė nuobauda jam paskirta ne už mėgėjiškos žūklės taisyklių pažeidimą, panaudojant draudžiamus žvejybos įrankius ar būdus, o už draudžiamu būdu sugautų žuvų gabenimą. Taigi administracinio teisės pažeidimo protokole nėra tinkamai suformuluotas kaltinimas ir jo esmė dėl blanketinės teisės normos pažeidimo, jį pagrindžiant teisės aktų normomis, ir šie protokolo trūkumai yra esminiai, kliudantys bylą nagrinėti teisme ir vadovaujantis ABTĮ 124 straipsnio 1 dalies 3 punktu perkvalifikuoti teisės pažeidimą ir paskirti administracinę nuobaudą, atitinkančią pažeidimo kvalifikavimą.

Taipogi skundu keliamas klausimas dėl konfiskavimo taikymo. Vadovaujantis ATPK 26 straipsnio 1 dalimi, konfiskuoti gali būti tik daiktai ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė. Tačiau įstatymų leidėjas nustatė ir šios taisyklės išimtį – ATPK 26 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad konfiskuojami ir tie daiktai bei pajamos, kurie buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas ir kurie buvo gauti administracinio teisės pažeidimo padarymu (ir nėra pažeidėjo nuosavybė), išvardintų teisės pažeidimų bylose. Pažymėtina, kad ginčijamu nutarimu buvo konfiskuota valtis „AMUR“, registracijos (duomenys neskelbtini) su pakabinamu varikliu „Suzuki“ bei vežimėlis transportuoti valtį; žuvis: 492 vnt. karšių, 220 vnt. perkelių, 3 vnt. lydekų, 11 vnt. sterkų, 2 vnt. karosų, tačiau kaip jau buvo minėta, byloje nesurinkta pakankamai faktinių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad J.K. žvejojo draudžiamu būdu, pažeisdamas Taisyklių 12.2 punktą, todėl kyla abejonė dėl paminėtų pažeidimo įrankių ir priemonių bei daiktų gautų administracinio teisės pažeidimo padarymu konfiskavimo iš J.K. Iškėlus minimą abejonę spręstinas klausimas ar šie įrankiai ir priemonės neturėjo būti konfiskuojamos iš asmenų, kurie pažeidė Taisyklių 12.2 punkto reikalavimus. Taip pat neaišku kodėl yra konfiskuojamas vežimėlis valčiai vežti, tačiau nėra pasisakoma dėl transporto priemonės, kuria buvo gabenami žvejybos priemonės ir įrankiai.

Institucija nurodo, jog įvykdytąja veika galimai yra pažeistos ir kitos Taisyklių nuostatos, bei Įstatymo nuostatos, tačiau tai nėra aiškiai formuluojama teisės pažeidimo protokole ir būtina atlikti papildomą aplinkybių tyrimą. Todėl teismas konstatuoja, jog J.K. veikoje galimai esant kito administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių, tačiau protokole tinkamai nesuformulavus kaltinimo pagrindų, byla grąžintina protokolą surašiusiai Institucijai ABTĮ 124 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutarė:

J. K. skundą patenkinti dalinai.

2009 m. gegužės 19 d. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos nutarimą Nr. 310 AM 007629, kuriuo J. K. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 87 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta administracinė nuobauda - 700 litų bauda, panaikinti ir bylą grąžinti Institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą – Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijai .

Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.