Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų S. G. ir N. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialui, Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kelmės žemėtvarkos skyriui ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apie iškeltą bylą, bylos nagrinėjimo vietą ir laiką paskelbta specialiame interneto tinklalapyje (67 b. l.).

Kiti suinteresuoti asmenys dėl jų įtraukimo į bylą nesikreipė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas pagrįstas ir tenkintinas.

Įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 str. 11 p.), todėl nuosavybės teisę į daiktą šiuo pagrindu gali įgyti tik nesantis šio daikto savininku asmuo. Asmuo, pageidaujantis įgyjamosios senaties pagrindu įgyti nuosavybės teisę į daiktą, turi būti sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja (CK 4.68 str. 1 d.). Vertinant daikto valdymą, prasidėjusį iki 2000 m. LR CK įsigaliojimo, ir jo valdymą, kuris tęsėsi jam įsigaliojus, atsižvelgiama į LR Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 30 str. 1 d., kurioje nustatyta, kad Civilinio kodekso ketvirtosios knygos normos, susijusios su valdymo teise kaip savarankiška daiktine teise, įsigalioja nuo 2003 m. liepos 1 d., išskyrus atvejus, kai šių teisių nustatymo pagrindas yra įstatymas. Ši įstatymo norma reiškia, kad tuo atveju, kai valdymas prasidėjo iki 2000 m. LR CK įsigaliojimo ir LR CK 4.68 str. 1 d. nustatytas dešimties metų terminas suėjo iki 2003 m. liepos 1 d., tai LR CK 4.27 str. 2 d. nuostata, nustatanti, kad nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo viešame registre momento, netaikoma. Tokiu atveju daikto valdymo pagrindu pagal įgyjamąją senatį jau buvo įgytos nuosavybės teisės į valdomą daiktą. LR CK 4.71 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu per įgyjamosios senaties laiką daikto valdymas vienam iš kito perėjo keliems asmenims ir kiekvieno iš jų valdymas atitiko LR CK 4.68 straipsnyje nustatytus reikalavimus, tai tų asmenų valdymo laikas skaičiuojamas kartu.

Pareiškėjai nurodė, kad veršidę 1970 metais, siloso tranšėją 1976 metais pastatė Kelmės rajono „Draugystės“ kolūkis, kurį reorganizavus į žemės ūkio bendrovę „Draugystė“, veršidė ir siloso tranšėja perėjo žemės ūkio bendrovei „Draugystė“, pastarajai likviduojantis - pajininkams. Jie dirbo ir gyveno kolūkyje „Draugystė“, buvo žemės ūkio bendrovės pajininkais. Jiems ir pareiškėjo S. G. broliui J. G. už turėtus pajus atiteko siloso tranšėja, J. G. atsisakė savo dalies į siloso tranšėją, jie – S. G. ir N. G. - nuo 1994 metų valdo šį statinį, jį naudoja savo reikmėms. Veršidė už pajus atiteko pajininkams J. P., A. Š. ir J. Š., iš kurių 2003 metais jie šį pastatą nupirko, nes J. P. ir A. ir J. Š. pastatu nesinaudojo, pastatas stovėjo apleistas, be elektros įvado. Veršidė ir siloso tranšėja nebuvo inventorizuotos, nebuvo įregistruotos nekilnojamojo turto registre, tik 2015 metais jie atliko pastato ir statinio kadastrinius matavimus, nori juos įsiteisinti savo vardu, nes šiuos daiktus yra įgiję teisėtai.

Iš nekilnojamųjų daiktų kadastrinių matavimų bylų (37-41, 42-51 b. l.), kurias pateikė pareiškėjai, matyti, kad veršidė, esanti (duomenys neskelbtini), pastatytas 1970 metais, siloso tranšėja, esanti (duomenys neskelbtini), pastatyta 1976 metais. Iš 1992 m. rugsėjo 1 d. pagrindinių priemonių ir medžiagų perdavimo-priėmimo ŽŪB „Draugystė“ akto (16-32 b. l.), matyti, kad reorganizavus Kelmės rajono „Draugystės“ kolūkį, nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), perėjo žemės ūkio bendrovei „Draugystė“. Iš 1994 metų gruodžio 8 d. visuotinio narių susirinkimo protokolo (55-57 b. l.) matyti, kad likviduojant žemės ūkio bendrovę „Draugystė“ siloso tranšėja, esanti (duomenys neskelbtini), buvo atiduota pajininkams, tarp kurių buvo ir pareiškėjai – S. G. ir N. G.. Kelmės rajono „Draugystės“ žemės ūkio bendrovės pastatų perdavimo-priėmimo aktu (34 b. l.) veršidė perduota pajininkams J. P., A. Š., J. Š..

Liudytojai J. G. ir J. V. teisme patvirtino, kad likvidavus žemės ūkio bendrovę „Draugystė“ Stanislovui ir N. G. atiteko siloso tranšėja, veršidę jie nusipirko iš kitų pajininkų; po ŽŪB „Draugystė“ likvidavimo niekas kitas, tik pareiškėjai, valdė, naudojosi veršide ir siloso tranšėja, esančiomis (duomenys neskelbtini).

Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad pasibaigus kolūkinei nuosavybei, t. y. Kelmės rajono kolūkį „Draugystė“ 1992 metais reorganizavus į žemės ūkio bendroves, kolūkiui priklausanti veršidė, pastatyta 1970 metais, ir siloso tranšėja, pastatyta 1976 metais, esančios (duomenys neskelbtini), atiteko žemės ūkio bendrovei „Draugystė“. Šis nekilnojamasis turtas buvo įtrauktas į bendrovės turto balansą, bendrovei likviduojantis 1994 metais atiteko šios bendrovės pajininkams. Siloso tranšėja atiteko pareiškėjams, veršidė – pajininkams J. P., A. Š. ir J. Š., kurie veršide nesinaudojo, apie 2003 metus veršidę perleido Stanislovui ir N. G., kurie šį nekilnojamąjį turtą valdo iki šiol. Taigi, darytina išvada, kad nuo veršidės ir siloso tranšėjos, esančių (duomenys neskelbtini), perėmimo savo žinion iki šiol pareiškėjai nepertraukiamai, sąžiningai ir teisėtai valdo šiuos statinius. Po 2003 m. liepos 1 d. viešame registre šių nekilnojamųjų daiktų valdymo nei vienas iš buvusių pastato savininkų nėra įregistravęs, nėra priimtas ir teismo sprendimas, patvirtinantis faktinį minėtų daiktų valdymą. Byloje duomenų nėra, kad pareiškėjai pastatą ir statinį būtų valdę neatvirai ar būtų buvę pripažinta, jog kas nors kitas turėtų daugiau už juos teisių į jų valdomus daiktus, t. y. būtų valdę ne kaip savo. Byloje nenustatyta, kad nekilnojamuosius daiktus, į kuriuos pretenduoja pareiškėjai, būtų užvaldęs koks nors kitas asmuo. Kaip jau anksčiau nustatyta, nekilnojamieji daiktai – ūkio paskirties pastatas veršidė, esanti (duomenys neskelbtini), ir statinys – siloso tranšėja, esanti (duomenys neskelbtini), iš kolūkinės nuosavybės privačion, t. y. žemės ūkio bendrovės nuosavybėn, perėjo likvidavus kolūkį 1992 metais. Vertinant šių nekilnojamųjų daiktų valdymo laiką LR CK 4.71 straipsnio 2 dalies normos prasme, konstatuotina, kad per įgyjamosios senaties laiką daiktų valdymas iš žemės ūkio bendrovės perėjo pareiškėjams, kiekvieno iš jų valdymas atitiko LR CK 4.68 straipsnyje nustatytus reikalavimus, todėl jų valdymo laikas skaičiuotinas kartu. Tokiu būdu, konstatuotina, kad LR CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas dešimties metų terminas suėjo iki 2003 m. liepos 1 d., todėl LR CK 4.27 straipsnio 2 dalies nuostata, nustatanti, kad nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo viešame registre momento, šiuo konkrečiu atveju netaikoma.

Konstatavus sąlygas, numatytas CK 4.68 – 4.71 straipsniuose, valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę, t. y. asmuo, sąžiningai, nepertraukiamai ir teisėtai valdęs turtą, įgyja nuosavybės teisę į daiktą nuo įgyjamosios senaties termino, numatyto CK 4.68 straipsnio 1 dalyje, suėjimo dienos. Veršidę ir siloso tranšėją, esančias (duomenys neskelbtini), sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdė teisėti šio turto įgijėjai, turėdami teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į nekilnojamąjį turtą, bet nė karto nepasinaudojo ja, todėl valdymo teisė, įsigaliojus LR CK ketvirtosios knygos normoms, transformavosi į nuosavybės teisę teisėtiems šio turto valdytojams – pareiškėjams, todėl darytina išvada, kad šiuo metu jie yra vieninteliai teisėti šio turto savininkai.

Ypatingos teisenos bylose bylinėjimosi išlaidos valstybei priteistinos iš pareiškėjo, (CPK 443 str. 6 d.), todėl šioje byloje susidariusios pašto išlaidos priteistinos iš pareiškėjos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 4.68 straipsniu, CPK 533 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir N. G., a. k. (duomenys neskelbtini) įgijo nuosavybės teises įgyjamosios senaties būdu į pastatą – veršidę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), ir statinį – siloso tranšėją, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš S. G. ir N. G. po 3,57 Eur (tris eurus 57 euro ct) iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.