- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-15
- Bylos Nr.
- TS-125-548/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-22803-2024-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ričardas Juodis
- Nuteistasis
- V. G.
- Kategorijos
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.5.15.2pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. G. skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. lapkričio 17 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam V. G. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ajame kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka V. G., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas 2024 m. liepos 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, skirta bausmė – 3 metai laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė bausmė 2 metai laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 64 straipsniu bausmė subendrinta su 2021 m. birželio 23 d. nuosprendžiu paskirta neatlikta bausmės dalimi – galutinė bausmė 2 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo.
Žemesnės instancijos teismas
Bausmės pradžia – 2024 m. birželio 16 d., pabaiga – 2027 m. vasario 15 d.
Anksčiau teistas.
Lygtinio paleidimo komisija (toliau – ir komisija) 2025 m. lapkričio 17 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam V. G. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir stebimas rizikos mažėjimas. Nuteistasis turi darbinės patirties laisvėje, įkalinimo įstaigoje dirbti sutiko, tačiau darbo negavo, šiuo metu jis toliau užsiima individualia veikla, kuri nuo 2025 m. sausio 10 d. prilyginta darbinei veiklai. Nuteistasis padengė turėtus finansinius įsiskolinimus, pateikė antstolių raštą dėl įsipareigojimų įvykdymo. Įkalinimo metu nuteistasis nepažeidė įstaigoje nustatytos tvarkos, nebaustas, 1 kartą paskatintas. Bausmę atlieka lengvojoje grupėje. V. G. anksčiau teistas 8 kartus, pripažintas recidyvistu. Paleistas lygtinai padarė naują nusikaltimą su sūnumi, grąžintas į įkalinimo įstaigą subendrinant bausmes. Nuteistasis kalbėdamas apie padarytus nusikaltimus linkęs juos pateisinti ir minimizuoti padarytą žalą, pokalbio metu vengia kalbėti apie savo nusikalstamas veikas arba pateikia prieštaringus atsakymus, savo pasakojimus keičia, siekdamas sau palankesnio įvertinimo. Nuteistasis gyvendamas laisvėje paskutiniu metu susidūrė su finansiniais sunkumais, dirbo pagal individualios veiklos patentą, atliko medžio apdirbimo bei avarinių spynų atrakinimo darbus, įgytas žinias panaudojo nusikaltimams vykdyti. Nuteistojo nusikalstamas elgesys glaudžiai susijęs su mąstymo ir elgesio ypatumais: būdingas impulsyvumas, nepakankami problemų identifikavimo, sprendimo ir pasekmių įvertinimo įgūdžiais, stebima empatijos stoka. Asmuo yra linkęs rinktis situacijas arba susikurti aplinkybes, kurios nuosekliai didina riziką pakartotinai vykdyti nusikalstamas veikas.
Šalies argumentai
Nuteistasis V. G. skundu prašo panaikinti Lygtinio paleidimo komisijos nutarimą ir grąžinti sprendimą Lygtinio paleidimo komisijai nagrinėti iš naujo. Nuteistasis nurodo, kad, sprendime klaidingai nurodoma, kad turėjo vykdomųjų bylų pas antstolį, teigia skolų ir vykdomųjų bylų neturėjo ir jokios pažymos nepateikė. Todėl komisija nenustatė faktinių aplinkybių, nesiėmė pareigos patikrinti informacijos, rėmėsi neegzistuojančiais duomenimis, kas rodo atmestinį vertinimą ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 4 straipsnio pažeidimą. Taip pat teigia, kad komisija neįvertino ir neatsižvelgė į tai, kad jis turi nuosavą būstą, nepripažino to kaip recidyvo riziką mažinančio veiksnio. Pažymi, kad komisija ignoravo būsimo darbdavio – MB „(duomenys neskelbtini)“ – pateiktą pažymą, kurioje nurodyta, kad paleidimo atveju jį priims į darbą. Komisija šios aplinkybės neaptarė, nevertino, todėl sprendimas neatitinka BVK 82 straipsnio reikalavimo vertinti asmens galimybes integruotis į visuomenę. Nuteistasis nurodo, kad jo pasiekti resocializacijos rezultatai įvertinti formaliai ir selektyviai, komisija pati nurodo vidutinę, bet mažėjančią riziką pagal OASys, nebuvo padarytų pažeidimų, nuteistasis skatintas, dirba, dalyvauja resocializacijos priemonėse. Tačiau šie faktai sprendime ignoruojami, o motyvai nukreipti tik į praeities teistumą. Pažymi jo nuomone svarbias aplinkybes: bausmę atlieka lengvojoje grupėje, neturi nuobaudų, yra skatintas, rizika mažėjanti, turi stabilų būstą, turi darbą MB „(duomenys neskelbtini)“ iškart po paleidimo, nevartoja psichoaktyvių medžiagų, yra motyvuotas dirbti, gyventi teisėtai ir laikytis nustatytų sąlygų. Šios aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą lygtiniam paleidimui.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. G. skundas atmestinas.
BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Tuo tarpu nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti vadovaujantis BVK 82 straipsnio 4 dalimi iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.
Nagrinėjamo skundo kontekste matyti, kad V. G. šiuo metu jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą bausmės dalį, o tai iš esmės sudaro formalųjį pagrindą sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo. Tačiau, kaip matyti iš aukščiau nurodyto teisinio reguliavimo, vien formalaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, reikalinga nustatyti ir materialiojo pagrindo egzistavimą, tai yra įvertinti, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, nusiteistojo nusikalstamo elgesio pokytį viso bausmės atlikimo metu, nuteistojo pastangas nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo kontekste. Vis tik, nagrinėjamu atveju sutinkamai su komisijos nutarime išdėstytais argumentais ir bylos medžiaga, materialusis pagrindas, dabartiniame pataisos procese, nuteistojo elgesyje dar nėra nustatytas, dėl ko lygtinis paleidimas jo atžvilgiu netaikomas, o tokia teismo išvada grindžiama sekančiai.
Iš Socialinio tyrimo išvados duomenų nustatyta, kad buvo atliktas nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal ,,OASys“ metodiką ir nustatyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka kriterijų – vidutinė mažejanti. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistojo elgesio rizikos vertinimas buvo atliktas iš viso 6 kartus, laikotarpyje nuo 2023 m. balandžio 12 d. iki 2025 m. spalio 24 d. Pirmojo vertinimo metu nuteistajam buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. 2023 m. lapkričio 8 d. atlikto antrojo vertinimo metu buvo nustatytas rizikos mažėjimas, todėl nuteistasis buvo išleistas lygtinai, tačiau pažeidė lygtinio paleidimo sąlygas padarydamas naują nusikaltimą ir buvo grąžintas atgal į laisvės atėmimo vietų įstaigą atlikti bausmės. Po grįžimo atlikti laisvės atėmimo bausmę nuteistajam 1 kartą buvo nustatyta žema didelės žalos rizika ir 3 kartus buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Įvertinus šią aplinkybę konstatuotina, kad V. G. paleistas lygtinai nėra linkęs laikytis probacijos sąlygų ir visuomenei priimtinų taisyklių, jas pažeidė padarydamas naują nusikaltimą. Po sugrįžimo į įkalinimo įstaigą, jam jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika iš esmės išlieka vidutinė, o tai jau savaime nesudaro pagrindo lygtinio paleidimo taikymui.
Nuteistojo elgesyje nustatyti statiniai kriminogeniniai veiksniai, kurių korekcija yra negalima (kriminalinė istorija (teistas), būdingas teisės pažeidimų modelis, bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų pažeidimas, lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas). Be to vis dar vyrauja gausa dinaminių kriminogeninių veiksnių (neturi arba turi mažą / nestabilią darbo patirtį, lėšų valdymo sunkumai, dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą, buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės, savivaizdis pagrįstas asocialiomis normomis, būdingas impulsyvus elgesys, negeba atpažinti problemų, stokoja tinkamų problemų sprendimų įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, būdingas nekonkretus / nelankstus mąstymas, būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas, išreiškia neigiamas nuostatas pataisos įstaigos / probacijos tarnybos personalo atžvilgiu, išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės / bendruomenės atžvilgiu), kurie turi neabejotinos neigiamos įtakos nuteistojo nusikalstamo elgesio raiškai ir gali paskatinti nuteistąjį, paleistą lygtinai vėl daryti naujas nusikalstamas veikas. Taigi, tik nuosekli dinaminių kriminogeninių veiksnių korekcija, ją vis dar vykdant įkalinimo įstaigoje, leistų spręsti, jog paleistas lygtinai nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nors nustatytas ir apsauginis veiksnys – aukšta darbinė motyvacija kalėjime, šis veiksnys dinaminių kriminogeninių veiksnių kontekste nedarys didelės įtakos nuteistojo pozityviam elgesiui lygtinio paleidimo taikymo atveju.
Nuteistasis skunde nurodo, kad lygtinio paleidimo komisija neatsižvelgė į tai, kad jis turi nuosavą gyvenamąjį būstą ir teigia, kad tai yra vienas didžiausių resocializacijos garantų, recidyvą mažinantis veiksnys. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis nuo 1994 m. gruodžio 20 d. gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), bausmės atlikimo metu šiuo adresu vyksta trumpalaikių išvykų metu. Sutiktina, kad stabili gyvenamoji vieta gali teigiamai charakterizuoti asmenį, tačiau tuo pačiu pažymėtina, kad nuteistasis gyvenamąją vietą tuo pačiu adresu deklaruoja jau daugiau nei 20 metų, bet tuo tarpu buvo teistas aštuonis kartus, todėl tai nelaikytina resocializacijos garantu ar recidyvą mažinančiu veiksniu.
Be to nuteistasis nurodo, kad turi patvirtinimą iš galimo būsimo darbdavio lygtinio paleidimo atveju MB „(duomenys neskelbtini)“, kas būtų priimamas į darbą. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis darbinę praktiką pradėjo nuo 1994 m., įmonėje AB „(duomenys neskelbtini)“ išdirbo nepilnus metus. Nuo 1997 m. užsiima individualia veikla, atliko medžio apdirbimo bei avarinių spynų atrakinimo darbus. Bausmės atlikimo vietoje siekė būti įdarbintas, tačiau įmonės darbo vietos pasiūlyti jam negalėjo, todėl toliau užsiėmė individualia veikla. Teismas atkreipia dėmesį, kad didžioji dalis nuteistojo įvykdytų nusikalstamų veikų yra nukreiptos į nuosavybę, turtines teises ir turtinius interesus. Tai rodo, kad nuteistais net ir vykdydamas individualią veiklą, vykdė nusikalstamas veikas siekdamas turtinės naudos. Kaip vienas dinaminių kriminogeninių veiksnių nuteistojo elgesyje nurodomas lėšų valdymo sunkumas. Todėl nuteistajam garantuojama darbo vieta lygtinio paleidimo atveju, negarantuoja, kad nuteistasis toliau nevykdys jam būdingų turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų, kai šis dinaminis kriminogeninis veiksnys dar nėra suvaldytas.
Nuteistasis bausmės atlikimo metu nepažeidė įstaigoje numatytos tvarkos, nebaustas, 2025 m. liepos 24 d. paskatintas už gerai ir sąžiningai atliekamą darbą, šiuo metu bausmę atlieka lengvos grupės sąlygomis, dalyvauja resocializacijos priemonėse nukreiptose į dinaminių veiksnių mažinimą, tęsia individualią veiklą. Tai teigiamai charakterizuoja asmenį, tačiau teismo vertinimu šios aplinkybės nėra išskirtinės ir sudarančios lygtinio paleidimo taikymo pagrindą. Visos aukščiau nurodytos aplinkybės atskleidžia tik tai, kad nuteistasis šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo.
Atsižvelgiant į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, į bendrus visuomenės lūkesčius dėl teisingumo principo įgyvendinimo, nuteistojo neatliktos bausmės dalis, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo, taip pat negali būti nevertinama. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka tik nuo 2024 m. birželio 16 d. Teismo vertinimu, šiuo metu yra praėję dar per mažai laiko, kad būtų galima spręsti, jog nuteistojo elgesyje atsispindi akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tai patvirtina ir vertinimų metu nustatoma vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Pažymėtina, kad vien bausmės paskyrimas pats savaime jokių apribojimų nesukelia ir poveikio nuteistojo priešingo teisei elgesio korekcijai, neturi, todėl siekiant įgyvendinti bausmės tikslus, kurių vienas yra kaltininko nubaudimas, teismo kaltu, dėl nusikalstamų veikų padarymo, pripažintas asmuo privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, siekiant taip paveikti asmenį, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų. Šiuo atveju, nuteistojo neatliktos bausmės dalis kitų jį charakterizuojančių duomenų kontekste, kurie nėra išimtinai teigiami, dar nesudaro pagrindo spręsti, jog lygtinio paleidimo taikymas jau būtų efektyvus. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Visumoje duomenų, teismas dar negali daryti išvados, kad V. G. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, nuteistojo elgesys dar ne tik gali, bet ir privalo būti koreguojamas teigiama linkme, tai darant struktūruotoje aplinkoje, siekiant eliminuoti problemines sritis iš nuteistojo elgesio.
Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys dar nėra tiek pozityviai pakitęs, kad būtų galima spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas, šiuo metu, jau būtų efektyvus, todėl nuteistojo V. G. skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. lapkričio 17 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalimi, teismas
nutaria:
nuteistojo V. G. skundo netenkinti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.