Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2013-09-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1-134-633/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-09-05
Bylos Nr.
1-134-633/2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Civilinis ieškovas
E. D.
Kaltinamasis
M. R.
Baudžiamoji byla Nr. 1-134-633/2013Procesinio sprendimo kategorijos – 1.2.4.6.8; 1.2.26.2.1; 2.3.6.4.5 (S)
VILKAVIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013-09-05,Vilkaviškis

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas A. V., sekretoriaujant D. B., dalyvaujant prokurorui R. M., nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui E. D., gynėjai advokatei R. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :

M. R., asmens kodas - (duomenys neskelbtini) gim. 1993-05-17 Vilkaviškio r. sav., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs ir išlaikytinių neturintis, 9 klasių išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbantis ir nesimokantis, anksčiau teistas : 1) 2007-11-12 Vilkaviškio r. apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., - 8 mėn. laisvės apribojimo, 2) 2007-12-07 Vilkaviškio r. apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., - 1 m. 7 mėn. laisvės apribojimo, 3) 2008-06-16 Kauno apygardos teismo pagal LR BK 180 str. 1 d. (7 epizodai), 135 str. 2 d. 9 p., - 3 m. 6 mėn. terminuoto laisvės atėmimo, - bausmes atlikęs, tačiau teistumai neišnykę ir nepanaikinti,

yra kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 8 p.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis M. R. 2012-11-13 apie 16.30 val. Vilkaviškio m. Vienybės gatvėje, prieigose prie Vilkaviškio „Aušros“ gimnazijos, grupės kitų asmenų akivaizdoje, - viešoje vietoje, elgdamasis įžūliai ir rodydamas nepagarbą aplinkiniams ir pačiai aplinkai, be jokios aiškios dingsties ir paaiškinamo motyvo, - iš chuliganiškų paskatų, tyčia sudavė 10 kartų rankų kumštimis ir 4 kartus spyrė nukentėjusiam E. D. į galvą, kojas, užšokdamas kūnu pargriovė šį ant žemės ir jį užgriuvo, taip padarydamas jam dešinio žastikaulio išnirimą, viršutinio žandikaulio kairės pusės 1 danties vainiko lūžimą ir odos nubrozdinimą kaktoje, tuo padarė nukentėjusiam E. D. nesunkų sveikatos sutrikdymą, taip pat sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Šiais veiksmais kaltinamasis M. R. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d. (idealioji nusikaltimų sutaptis).

I. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas

1. Kaltinamasis M. R. teisiamajame posėdyje pareiškė, kad kaltinimą suprantantis, tačiau kaltu neprisipažįstantis, nes nusikaltimo vietoje nebuvęs ir nukentėjusiojo nemušęs. Toliau paaiškino, jog pats prisimena, jog nusikaltimo dieną su draugais gėrė alkoholį Vilkaviškio m. Vienybės gatvėje esančiame boulingo klube, išėjo jau smarkiai girtas. Nuo išėjimo momento visiškai nieko neprisimenantis, o pradeda atsiminti tik nuo prabudimo savo namuose tą pačią dieną apie 19 val., - kur buvo ir ką veikė nuo 14 iki 19 val. pats neprisimenantis ir pasakyti negali. Policijai pradėjus tyrimą, jis su buvusia sugyventine V. Š. išsiaiškino, jog įvykio dieną nuo 14 val. iki 19 val. jis miegojo savo namuose, prie gimnazijos nebuvo ir nukentėjusio sumušti negalėjo. Jį patį iš matymo pažinojo, nes buvo matęs su pažįstamomis merginomis ir tąkart jam už tai sudavęs, mano, kad nukentėjusysis jį dėl to ir apkaltino šioje byloje.

Apklaustas ikiteisminiame tyrime įtariamuoju 2012-11-29, kaltinamasis M. R. savo ranka užrašęs, jog kaltu prisipažįstantis visiškai, neneigė buvęs nusikaltimo vietoje ir galėjęs sumušti nukentėjusį, su kuriuo anksčiau jau buvo turėjęs konfliktą dėl merginų, tačiau teigė negalintis to pats prisiminti dėl buvusio girtumo, reiškė gailėjimąsi, ketinimus atsiprašyti nukentėjusį bei atlyginti jam padarytą žalą (b. l. 54).

2. Nukentėjusysis E. D. paaiškino, kad kaltinamąjį pažinojo iš matymo, tačiau nežinojo jo vardo ir pavardės, jis jau buvo jį kartą, maždaug prieš metus, sumušęs dėl merginų, jis, E. D., kaltinamąjį nuo tol bijojęs susitikti. Įvykio dieną jis ėjo link gimnazijos, kaltinamasis jį pasivijo iš už nugaros ir liepė duoti užrūkyti, o jam atsakius, kad nerūkantis, iš karto nieko daugiau nesakęs ėmė jį mušti : smogė kumštimi į veidą, užšokdamas kūnu ir stumdamas, pargriovė ant žolės, savuoju kūnu jį užgriuvo ir būtent tuo momentu išnarino jam petį, po to pritūpęs jam sudavė apie 4 kartus kumščiu į galvą, spyrė ir kojomis 3-4 kartus, jam pavykus ištrūkti ir ėmus bėgti arčiau gimnazijos, kaltinamasis jį pasivijo, spyrė per kojas, jis vėl nugriuvo, tuomet kaltinamasis jam dar kelis kartus spyrė į galvą, jam bėgant, daugiau nebepersekiojo. Tuomet matė netoli praeivę moterį, vedžiojusią šunį, toliau prie gimnazijos buvo ir incidentą stebėjo dar ir būrelis mokinių, atokiau buvo likęs jam nežinomas vaikinas, su kuriuo kaltinamasis buvo atėjęs iki įvykio vietos. Nežinodamas kaltinamojo pavardės ir vardo, jis nurodė merginą iš pirmojo incidento, kaip turėjusią žinoti kaltininko duomenis, policija per tą merginą jį ir surado, jis pats pradžioje buvo pasakęs neteisingą kaltininko pavardę tik todėl, kad taip buvo suklaidintas tos pačios merginos iš 1-ojo epizodo. Jis kaltinamąjį iš karto atpažino tiek gyvai, tiek ir iš jam parodytų fotonuotraukų, gerai atpažįstantis ir teisiamajame posėdyje, - jam nėra visiškai jokių abejonių, kad tai tas pats jį užpuolęs ir sumušęs asmuo.

3. Liudytoja R. G. paaiškino, jog yra šiuo metu užsienyje gyvenančios ir dirbančios A. G. motina ir kaltinamojo kaimynė, pati su kaltinamuoju jokių reikalų neturėjo, jai taip pat nežinoma, kad su kaltinamuoju būtų kada tai bendravusi jos dukra Akvilė, - jos dukra bendravo tik su kaltinamojo drauge (duomenys neskelbtini). Nei iš pastarosios, nei iš kaltinamojo ar kt. asmenų pati nieko nėra girdėjusi apie byloje tiriamą įvykį ir kaltinamojo veiksmus tądien, jau tyrimo metu ji telefonu klausė dukters Akvilės, ar toji tikrai tądien, kaip sako kaltinamasis, buvo kaltinamojo ir jo draugės (duomenys neskelbtini) namuose bei mačiusi kaltinamąjį buvus namuose, dukra jai atsakė, jog ji apie tai nieko nežinanti.

4. Teisiamajame posėdyje ištirtame ikiteisminio tyrimo metu atliktos apklausos protokole liudytoja B. P. paaiškinusi, kad ji maždaug iki 2012 m. Kalėdų bendravo su kaltinamojo draugė Viktorija, apsilankydavo jų namuose, tačiau niekada nė su vienu nesikalbėjo apie kokias tai muštynes ir kaltinamojo dalyvavimą ar nedalyvavimą jose, M. R. lankymąsi boulingo klube ar kt., kas būtų susiję su šia byla, - jai apie tai nieko nežinoma (b. l. 44).

5. 2012-11-13 įvykio vietos apžiūra nustatyta, kad įvykio vieta yra Vilkaviškio m. Vienybės gatvėje, prie pėsčiųjų tako, vedančio nuo S. Nėries ir Statybininkų gatvių kampo į „Aušros“ gimnaziją, takas išgrįstas šaligatvio plytelėmis, dešinėje yra tvora, kairėje-atvira vieta, žolė, takas ir gimnazijos teritorija apžiūros metu (18.35-18.45 val.) apšviesti dirbtiniu apšvietimu (b. l. 3-5).

6. 2012-11-29 parodymo asmens atpažinti pagal nuotraukas metu nukentėjusysis E. D. iš šešių asmenų atpažinęs kaltinamąjį iš bendrų veido bruožų kaip jį užpuolusį ir sumušusį asmenį (b. l . 10-12).

7. 2012-11-14 teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 1019/12(09) nustatyta, jog nukentėjusiajam E. D. kliniškai konstatuota dešinio žastikaulio išnirimas, viršutinio žandikaulio kairės pusės 1 danties vainiko lūžimas, o taip pat nubrozdinimas kaktoje, sužalojimai padaryti kietais bukaus bukabriauniais daiktais artimu vienas kitam laiku, galimai 2012-11-13, ne mažiau trimis trauminiais poveikiais į kūną, konstatuoti kūno sužalojimai E. D. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (b. l. 18).

Motyvuojamoji dalis

II. Bylos faktinių duomenų vertinimas ir teismo išvados dėl jų

Nors kaltinamasis M. R. kaltės teisme nepripažino, neigdamas savo fizinį buvimą nusikaltimo vietoje, nukentėjusiojo viešą užpuolimą ir sumušimą, tačiau pastaraisiais kaltinamojo paaiškinimais teismas netiki, nes jie neatitinka faktinių bylos aplinkybių viseto, nustatyto visuma kt. bylos duomenų, teismas juos vertina siekiu išvengti gresiančios bausmės ir atmeta visiškai. Be to, paties kaltinamojo pozicija per visą bylos procesą buvo labai nenuosekli ir netgi prieštaringa, - pradžioje kaltę pripažinęs visiškai ir reiškęs gailėjimąsi, po kurio laiko savo paties teiginius visiškai paneigė, tokios pat pozicijos laikydamasis ir teisme, tačiau parodymų keitimo argumentacija teismą neįtikino, kaltinamojo nurodyta parodymų keitimo pagrindu neva gauta informacija iš kt. asmenų (buvusios sugyventinės ir jos draugių) apie jo buvimą ir miegojimą namuose nusikaltimo įvykdymo momentu teisme visiškai nepasitvirtino, - nė vienas kaltinamojo nurodytas ir jo iniciatyva apklaustas asmuo byloje nepatvirtino jo versijos, o A. G. per teisme liudijusią savo motiną R. G. ją netgi paneigė. Kaltinamojo vengimą atsakomybės, teismo vertinimu, akivaizdžiai rodo ir jo laikysena procese ta apimti, kad jis atsisakė nurodyti kartu su juo neva betarpiškai prieš nusikaltimą girtavusius draugus, kad būtų galima juos identifikuoti, apklausti ir kurie visiškai galimas dalykas taip pat paneigtų atitinkamą dalį kaltinamojo melagingos įvykio versijos.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas neturi pagrindo abejoti teisingumu nukentėjusiojo parodymų, kurie, priešingai nei kaltinamojo, per visą bylos procesą buvo pakankamai išsamūs (kiek tai įmanoma dėl ypač stresinės situacijos smurtinio užpuolimo akivaizdoje), ir nuoseklūs, juos byloje patvirtina teismo medicinos specialisto išvada ir įvykio vietos apžiūra fiksuota informacija. Be to, nukentėjusysis ir teismui prisiekęs patvirtino, jog kaltinamąjį jau užpuolimo metu užtikrintai pažino, policijai iš pradžių negalėjo nurodyti jo vardo ir pavardės tik todėl, kad jų nežinojo, tačiau nurodė asmenį turintį tai žinoti ir tai pasitvirtino, jis kaltinamąjį garantuotai atpažino tiek gyvai, tiek ir iš fotografijų. Teismas atmeta kaltinamojo iškeltą kaip nukentėjusio motyvą jį apkalbėti šio galimą kerštavimą dėl ankstesnio smurto, kadangi nukentėjusysis įtikinimai teismui paaiškino, kad jis ne tik kad niekada negalvojo kaltinamajam kaip tai atkeršyti, bet priešingai, - netgi bijojo mieste jį sutikti kad vėl nebūtų jo užpultas.

Visi teisiamajame posėdyje patikrinti faktiniai duomenys, išskyrus aukščiau įvertintą kaip neteisingą ir atmestą paties kaltinamojo parodymų dalį, teismo pripažįstami kaltinamojo veiksmų, kaip nusikalstamų, faktinio įvykdymo (padarymo) įrodymais. Šie duomenys dėl esminių ir reikšmingų teismo išvadoms įvykio aplinkybių nėra prieštaringi, jie vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visetas yra pakankamas teismui konstatuoti, kad kaltinamasis, savo pobūdžiu viešoje vietoje ir su įvykiu nesusijusių kitų asmenų akivaizdoje, iš chuliganiškų paskatų tyčia sudavė smūgius kumštimis ir spardė kojomis nukentėjusiam į galvą, kojas, užšokdamas nugriovė ant žemės ir užgriuvo savo kūnu, padarydamas nukentėjusiajam kūno sužalojimus ir nesunkiai sutrikdydamas jo sveikatą, kas dar sutrikdė ir visuomenės rimtį bei tvarką.

Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę šalinančių ar galinčių būti pakankamu pagrindu jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, aplinkybių teismas byloje nenustatė.

III. Teisme įrodytų nusikalstamų veiksmų kvalifikacija

Teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai byloje teisingai kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 8 p. (idealioji nusikaltimų sutaptis). Pirma, byloje patikimai nustatyta, jog fizinį smurtą prieš nukentėjusį mokyklos prieigose pavartojo būtent vienas kaltinamasis. Antra, kaltinamasis taip aktyviai veikė (sudavė smūgius, nugriovė ant žemės, užgriuvo kūnu) tiesiogine staigiąja tyčia, nors pasekmių (kūno sužalojimų padarymo, sveikatos sutrikdymo, viešos rimties ir tvarkos suardymo) atžvilgiu jo tyčia ir buvo neapibrėžta. Trečia, stiprių smūgių sudavimas kumštimis ir kojomis nukentėjusiam į veidą, galvą, per kojas, skausmingas ir traumavęs ranką užgriuvimas savo kūnu ant jo nugriauto ant žemės kūno, išorinių ir vidinių kūno sužalojimų padarymas aiškinamos teisės normos prasme neabejotinai turi būti vertinama įžūliu elgesiu. Ketvirta, kompetentingo specialisto išvada konstatuotos nukentėjusio sumušimo pasekmės šio asmens sveikatai – sužalojimų padarymas ir nesunkus jais sveikatos sutrikdymas, yra pakankamai pagrįstos tiek nukentėjusio betarpiškos medicininės apžiūros, tiek jo medicininių dokumentų, tiek ir bylos tyrimo duomenimis. Penkta, kaltinamasis įžūliai elgėsi dar nevėlyvu dienos metu mokymosi įstaigos prieigose iš vienos pusės, ir dviejų judrių miesto gatvių sankryžos, - iš kitos, stebint, matant pašaliniams asmenims, todėl spręstina, jog jis nusikalto neabejotinai savo pobūdžiu viešoje vietoje, akivaizdžiai pademonstravo nepagarbą ne tik nukentėjusio asmeniui, bet ir kt. aplinkiniams bei pačiai aplinkai, dėl nukentėjusiajam ir įvykio liudininkams sukeltų neigiamų išgyvenimų, nepatogumų ir kt. – realiai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Šešta, kaltininko veikimo paskatas apibrėžia (nulemia) jo psichinis santykis su planuojama, daroma veika, kuris yra pirmesnis, nei veikimo aplinkos ypatumai. Nei iš kaltinamojo paaiškinimų, nei iš jokių kitų bylos duomenų (kaltinamasis ir nukentėjusysis nors ir buvo iš matymo pažįstami, tačiau nusikaltimo metu susitiko įvykio vietoje visiškai atsitiktinai, nukentėjusysis buvo užpultas ir mušamas be jokio paaiškinimo iš karto po to, kai negalėjo duoti kaltinamojo reikalautų cigarečių, nes tokių tiesiog neturėjo, yra nerūkantis) nėra aiški kaltinamojo elgesio dingstis, kokia tai konkretesnė ir pagrindžiamai galinti bent kaip tai jį (tokį elgesį) paaiškinti motyvacija, todėl teismas sprendžia, jog kaltinamojo buvo siekiama tik „išsikrauti“ neigiamas emocijas ir padaryti įspūdį kitiems įvykio vietoje, - tai savo turiniu neabejotinai chuliganiškos paskatos.

IV. Bausmių skyrimo motyvai, kiti sprendimai ir jų argumentai.

Spręsdamas, kokios rūšies ir kokio dydžio bausmes kaltinamajam paskirti, teismas pirmiausiai atsižvelgia į jo sutaptimi padarytų veikų pobūdį, taip pat šių pavojingumo visuomenei laipsnį. Pastarąjį teismas dėl abiejų veikų kvalifikuoja nė didesniu, nė mažesniu nei jis yra apibrėžtas rūšinėse baudžiamojo įstatymo dispozicijose (Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. 1 p.). Kaltės forma ir rūšis šiuo atveju tiesiogiai sąlygoja (apsprendžia) kaltinamojo veikų kvalifikaciją, todėl bausmių individualizavimo požiūriu (Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. 2 ir 3 p.p.) papildomai tai nevertinama, subjektyvinėje veikų sudėčių dalyje vyravo neigiamos chuliganiškos paskatos. Iš esmės dėl tos pačios priežasties atskirai nevertinama ir įrodytų kaltinamojo veikų stadija (Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. 4 p.).

Toliau spręsdamas bausmių individualizavimo klausimą, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, kurią vertina kaip iš esmės jau neigiamą : kaltinamasis anksčiau teismo jau buvo teistas 4 kartus, šįkart nusikalto būdamas recidyvistu, nes visi teistumai už ankstesnes taip pat tyčines nusikalstamas veikas jam tebegalioja, nėra išnykę ar įstatymo nustatyta tvarka panaikinti, kaltinamasis turi 6 galiojančias administracines nuobaudas, iki suėmimo nedirbo ir nesimokė, kita vertus, yra dar labai jauno amžiaus, gyvenamosios vietos savivaldos charakterizuojamas iš esmės teigiamai, gyvena vienas, šeimos nesukūręs.

Kaltinamojo M. R. atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių teismas pagal bylos duomenis sprendžia nenustatęs. Nors valstybės kaltintojo buvo prašoma tokia pripažinti kaltinamojo galimai buvusį apsvaigimą nuo alkoholio, kaip turėjusį įtakos nusikaltimų padarymui, tačiau teismas sprendžia, jog tokios aplinkybės bylos duomenys patikimai nepatvirtina, atvirkščiai, nukentėjusysis teismui netgi pareiškė, jog nei iš kaltinamojo elgsenos, nei kalbos, nei kvapo neįtaręs jį esant neblaivaus, kita vertus, teismui yra pagrindo manyti, jog ir paties kaltinamojo nurodytas neva sunkus jo girtumas yra išgalvotas dalykas kad pagrįsti savo amneziją, - neva negalėjimą fiziologiškai prisiminti ir įtikinamai visiems pasakyti kur jis buvo nusikaltimų metu ir ką veikė.

Teismas sprendžia, jog visuma aukščiau aptartų, vertintų bausmės individualizavimui reikšmingu šios bylos aplinkybių lemia terminuoto laisvės atėmimo bausmių rūšies kaltinamajam skyrimą (BK 56 str. 1 d.) bei suponuoja sprendimą jų dydžius nustatyti apytiksliai lygius baudžiamojo įstatymo sankcijų vidurkiams. Tokiu būdu skirtinos tokios bausmės : a) pagal BK 138 str. 2 d. 8 p., - 2 m. 8 mėn. terminuoto laisvės atėmimo, b) pagal BK 284 str. 1 d., - 1 m. 2 mėn. terminuoto laisvės atėmimo. Tokie bausmių dydžiai (trukmė) visiškai atitiks jų paskirtį ir teisingumo principą, bausmės bus proporcingos, adekvačios nusikaltimų pobūdžiui, jų ir paties kaltinamojo pavojingumo visuomenei laipsniui.

Kaltinamajam skirti švelnesnes bausmes, nei numatyta baudžiamojo įstatymo, nėra juridinio pagrindo ir teisinių argumentų (Lietuvos Respublikos BK 62 str., 54 str. 3 d.).

Kadangi nusikalstamos veikos padarytos idealiąja sutaptimi, už kiekvieną atskirai paskiriamos bausmės subendrintinos tarpusavyje pagal Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 2 d. d., 5 d. 1 p. taisykles apėmimo būdu, ir nustatytina subendrinta bausmė – 2 m. 8 mėn. terminuoto laisvės atėmimo pataisos namuose. Kaltinamojo atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str. nuostatas nėra faktinio pagrindo ir teisinių argumentų, - visuma bylos duomenų tiek apie nusikaltimų pobūdį, tiek kaltinamojo asmenybę neduoda nė kiek pagrindo manymui, jog bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekiami be realaus jos atlikimo, - teisiamas du naujus tyčinius nusikaltimus padaręs ir anksčiau terminuoto laisvės atėmimo bausmę jau atlikęs recidyvistas.

Kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonės neskirtinos, nes tam nėra faktinių pagrindų.

Kaltinamajam M. R. ikiteisminio tyrimo pradžioje paskirta šioje byloje kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikintina paskelbiant nuosprendį kaip nebereikalinga ir nebeįmanoma vykdyti, - šis asmuo yra kardomai kalinamas kitoje byloje.

Pareikštųjų byloje civilinių ieškinių išsprendimas.

Kauno teritorinės ligonių kasos byloje pareikštas civilinis ieškinys kaltinamajam (civiliniam atsakovui) M. R. dėl 207,91 Lt nuostolių (išlaidų nukentėjusiojo E. D. ambulatoriniam gydymui) privalomojo sveikatos draudimo fondui atlyginimo pagal atgręžtinį reikalavimą priteisimo tenkintinas visiškai, kadangi ieškinys pareikštas teisėtu pagrindu (Lietuvos Respublikos CK 6.283 str. 1 d., 6.280 str. 1 d.), yra leistinai ir visiškai pagrįstas oficialiu rašytiniu įrodymu apie iš PSDF biudžeto įvykdytus piniginius apmokėjimus VĮ „Vilkaviškio ligoninė“ už med. sveikatos atstatymo paslaugas nukentėjusiajam (b. l. 38).

E. D. civilinio ieškinio reikalavimas dėl 500 Lt turtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkintinas dalinai. Lietuvos Respublikos CK 6.283 str. 1 d. nustatyta, jog jeigu fizinis asmuo suluošinamas ar kitaip sužalojama jo sveikata, tai už šią žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam atlyginti visus šio patirtus nuostolius. To paties straipsnio 2-ojoje dalyje pažymėta, kad tokiais atvejais visiškai atlygintinus nuostolius sudaro be kitų galimų ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos : gydymo, protezavimo, priežiūros, specialių priemonių įsigijimo bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos. Civilinis ieškovas teismui pareiškė, jog odontologui už nuskelto danties gydymą sumokėjo 300 Lt bei 50 Lt sumokėjo pirkdamas gydytojo rekomenduotą nereceptinį nuskausminantį tepalą, taigi viso patyrė 350 Lt išlaidų sveikatai atstatyti. Tiek sužalojimų padarymo faktą, tiek jau pradėtą faktinį danties odontologinį gydymą, tiek poreikį danties protezavimui ir išnarinto peties nuskausminimui patvirtina teismo medicinos specialisto išvados duomenys, todėl teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiam patyrus jo prašomas kompensuoti sveikatos atstatymo išlaidas, kaip patirtus dėl kaltinamojo nusikaltimų nuostolius.

E. D. civilinio ieškinio reikalavimas dėl 1500 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkintinas visiškai. Jau minėtomis Lietuvos Respublikos CK 6.283 str. 1 d. normomis yra nustatyta, jog sužalojus fizinio asmens sveikatą, atsakingas už žalą asmuo privalo atlyginti nukentėjusiam ne tik turtinius nuostolius, bet ir neturtinę žalą. Ši nuostata yra atkartota ir bendrose Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. normose, o pastarojo straipsnio 1-oje dalyje pavyzdiniu, tačiau nebaigtiniu sąrašu įstatymų leidėjas yra apibrėžęs neturtinės žalos turinį : fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, pažeminimas ir t.t., kas yra teismo įvertinama pinigais. Nukentėjusysis (civilinis ieškovas) šiuo atveju vertina : patirtą fizinį skausmą, realius kūno sužalojimus, neigiamus dvasinius išgyvenimus, gydymo metu iškęstus nepatogumus, viešą pažeminimą nusikaltimų metu kitų asmenų akivaizdoje, dėl akivaizdaus sužalojimo kaktoje apie 1,5 sav. trukusį nepatogumą ir apsunkinimą viešai rodytis ir bendrauti su kt. žmonėmis. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kt. aplinkybes, kurių baigtiniu sąrašu įstatymų leidėjas nėra nustatęs (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 ir 2 d.d.), todėl būtina paisyti ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijų. Asmens sveikata yra viena svarbiausių, nesunkiai pažeidžiama, tačiau ne visada įmanomų atkurti vertybių, todėl ji itin saugoma ir ginama baudžiamuoju ir kt. įstatymais. Būtent dėl šių vertybinių ypatumų, jeigu neturtinė žala padaryta kito asmens sveikatos sužalojimu, o žalą padariusių asmenų kaltė dėl jos sužalojimo išreikšta tyčiniais smurtiniais veiksmais, kaltininko kaltė ir jo veiksmų pasekmės yra esminiai neturtinės žalos nustatymo kriterijai, kurie šiuo atveju koreliuoja, tačiau teismo vertinimu nelygiaverčiai, su kaltininko turtine padėtimi ir kt. su jo asmeniu susijusiais kriterijais. Teismas sprendžia, kad ieškovo prašoma priteisti suma pagal bylos aplinkybes yra visiškai teisinga, sąžininga ir protinga, atitinka ir suformuotą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, pagrindo mažinti atlygintinos neturtinės žalos dydį teismas šioje byloje nenustatė.

Daiktinių įrodymų, proceso išlaidų byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 302 str., 303 str. 1 ir 2 d.d., teismas

nusprendė:

M. R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d. ir jį nuteisti : 1) pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. – 2 m. 8 mėn. terminuoto laisvės atėmimo pataisos namuose, 2) pagal BK 284 str. 1 d. – 1 m. 2 mėn. terminuoto laisvės atėmimo pataisos namuose. Šias bausmes subendrinti tarpusavyje pagal Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 2 d. d., 5 d. 1 p. taisykles apėmimo būdu ir nustatyti subendrintą bausmę – 2 (du) metus 8 (aštuonis) mėnesius terminuoto laisvės atėmimo pataisos namuose.

Kardomąją priemonę, - įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikinti.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš M. R., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), du šimtus septynis litus 91 ct. (207,91) žalos privalomojo sveikatos draudimo fondui atlyginimo pagal atgręžtinį reikalavimą ieškovei Kauno teritorinei ligonių kasai, įstaigos kodas – 188783839, buveinės adresas – Aukštaičių g. 10, 44147 Kaunas, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), bankas – AB „Swedbank“, banko kodas – 73000.

E. D. civilinį ieškinį patenkinti dalinai ir priteisti iš M. R., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), : a) tris šimtus penkiasdešimt litų (350 Lt) turtinės žalos, ir b) vieną tūkstantį penkis šimtus litų (1500 Lt) neturtinės žalos atlyginimą E. D., gim. 1993-06-08.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistojo – nuo jo nuorašo įteikimo jam, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.

Teisėjas A. V.