- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-03-23
- Bylos Nr.
- N-502-4705-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Stasys Gudynas (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Stasio Gudyno (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 11 d. nutarimo R. F. (R. F.) administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nusta t ė:
I.
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras 2009 m. vasario 10 d. Šiaulių miesto apylinkės teismui pateikė teikimą, kuriuo prašė sustabdyti R. F. 2007 m. gruodžio 28 d. šio teismo nutarimu skirto 30 parų administracinio arešto vykdymo senaties eigą iki bus surastas R. F. ar jis pats atvyks atlikti jam skirtą areštą. Nurodė, kad minėtu teismo 2007 m. gruodžio 28 d. nutarimu R. F. skirta 5000 Lt bauda buvo pakeista į 30 parų administracinio arešto. R. F. buvimo vieta nežinoma, todėl 2008 m. vasario 5 d. paskelbta jo paieška. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 308 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nutarimo dėl administracinio arešto senatis – vieneri metai. ATPK nenustato administracinės nuobaudos vykdymo senaties eigos sustabdymo kai asmuo, kuriam ji paskirta, pasislepia, tačiau šiuo atveju pagal analogiją gali būti taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 96 straipsnio 3 dalies nuostatos, pagal kurias senaties eiga sustoja, jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2009 m. vasario 11 d. nutarimu teikimą atmetė. Teismas nurodė, kad ATPK 308 straipsnio 2 dalyje yra nustatytas administracinio arešto vykdymo senaties vienerių metų naikinamasis terminas, numatytas įstatymo leidėjo. Tik tais atvejais, kai terminų nėra nustatęs įstatymas, juos pagal įstatymų analogiją taiko administracinės nuobaudos vykdymą kontroliuojantys teisėsaugos pareigūnai, gali taikyti teismas. Tik teismo skirti terminai gali būti pratęsiami, jei tai numato teisės normos, tačiau jokios teisės normos neįpareigoja teismą sustabdyti senaties eigos terminą administraciniame procese, kuriame nuobaudą paskyrė policijos pareigūnai (ją keitė teismas), nes ATPK 309 straipsnis numato, jog visus klausimus, susijusius su nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymu, sprendžia nutarimą priėmęs organas (pareigūnas).
II.
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras apeliaciniame skunde prašo panaikinti teismo 2009 m. vasario 11 d. nutarimą ir grąžinti teikimą teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad ATPK nenumato termino, nuo kada skaičiuojamas administracinio arešto senaties terminas, taip pat atvejų, kada sustabdoma senaties eiga. Šiuo atveju turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 96 straipsnio 3 dalies nuostatomis. Analogija su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso taikymu numatyta dėl baudų kaip administracinių nuobaudų išieškojimo (administracinė jurisprudencija Nr. 3(13) 2007 m.). Priešingu atveju baudos išieškojimo vykdymo senaties terminas, kai asmuo vengia ją sumokėti, būtų ilgesnis nei administracinio arešto.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konst atuoja:
III.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje iš esmės analogiškai buvo keliamas administracinio arešto vykdymo senaties termino eigos sustabdymo klausimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N-62-4545/2009), yra pažymėjęs, kad administracinis areštas – tai išskirtinė administracinė nuobauda, kuria yra apribojama asmens judėjimo laisvė, tad administracinis areštas nustatomas ir skiriamas tik išimtiniais atvejais (ATPK 29 straipsnio 1 dalis). Dėl šių priežasčių įstatymo leidėjas numatė tam tikras išskirtines, lyginant su kitų rūšių administracinėmis nuobaudomis, administracinio arešto skyrimo, taip pat ir vykdymo sąlygas. Viena iš jų yra reglamentuota ATPK 308 straipsnio 2 dalyje, kurioje numatyta, kad nutarimo dėl administracinio arešto vykdymo senatis – vieneri metai. Taigi, įstatymo leidėjas imperatyviai reglamentavo šios rūšies administracinės nuobaudos vykdymo senaties terminą, nenumatydamas, kad asmeniui vengiant atlikti jam skirtą administracinį areštą, nutarimo vykdymo senaties termino eiga sustoja. Todėl šioje situacijoje teisės spragos konstatavimas, o tuo pačiu ir teisės ar įstatymo analogijos taikymas yra negalimi. Pažymėtina, kad nutarimo skirti administracinį areštą vykdymo, o tuo pačiu ir senaties eigos pradžia yra numatyti ATPK 304 straipsnio 1 dalyje. Be to, šiuo atveju ne ką mažiau svarbu pažymėti ir tai, kad įstatymo analogijos pagrindu taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 96 straipsnio 3 dalies nuostatas, kas, pasak apelianto, turėtų būti daroma nagrinėjamu atveju, būtų pabloginta patraukto administracinėn atsakomybėn asmens teisinė padėtis, o tokia situacija baudžiamojo pobūdžio bylose, kurioms priskirtinos ir administracinių teisės pažeidimų bylos, yra negalima, ji prieštarautų konstituciniam teisinės valstybės principui.
Apelianto argumentai, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 96 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymas yra pripažintas teismų praktikoje, atmestini. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėse bylose Nr. N3-904-04, N12-159-05 bei daugelyje kitų iš tiesų yra pripažinęs minėtos teisės normos taikymą įstatymo analogijos pagrindu administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje, tačiau šiose bylose nagrinėtos situacijos iš esmės skyrėsi nuo esančios šioje byloje. Minėtose bylose buvo sprendžiamas baudos kaip administracinės nuobaudos vykdymo senaties termino, kuris nėra reglamentuotas ATPK, klausimas, be to, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nuostatas, priešingai, nei nagrinėjamoje situacijoje, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui buvo siekiama garantuoti bent jau ne blogesnę teisinę padėtį, nei asmeniui, kurio atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje.
Pagrindo nukrypti nuo formuojamos teismų praktikos nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
Remiantis tuo, kas pasakyta, spręstina, kad apelianto teiginys, jog pirmosios instancijos teismo sprendimu galėtų būti sustabdyta nutarimo skirti administracinį areštą vykdymo senaties eiga, yra neteisėtas ir nepagrįstas. Apeliacinis skundas yra netekinamas, o pirmosios instancijos teismo nutarimas paliekamas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n utaria:
Apeliacinio skundo netenkinti.
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2009 m. vasario 11 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.