Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Laimos Garnelienės,

gynėjams advokatams: Valentinui Staugaičiui, Edgarui Jautakiui, Vytautei Ladigaitei-Balčiūnienei, Jolantai Teresei Litvinskienei, Birutei Strimaitytei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros antrojo skyriaus prokurorės ir nuteistųjų E. P. , H. G. , K. T. , T. G. , N. V. , apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2005 m. lapkričio 2 d. nuosprendžio, kuriuo E. P. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. (R. D. automobilio „VW Golf“ ir UAB „Džuda“ automobilio „Mercedes Benz C220“ vagystė) - laisvės atėmimu trejiems metams;

pagal BK 178 str. 3 d. (N. P. automobilio „BMW 320 Touring“ vagystė) - laisvės atėmimu ketveriems metams;

pagal BK 178 str. 3 d. (P. L. turto ir automobilio „BMW 316“ vagystė iš garažo) - laisvės atėmimu ketveriems metams ir trims mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 d.d., bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas penkeriems metams ir aštuoniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 3 d.d., ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su paskirtos ir neatliktos pagal 2002 m. liepos 10 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį bausmės dalimi ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas šešeriems metams ir keturiems mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

pagal BK 178 str. 3 d. (N. P. automobilio „BMW 320 Touring“ vagystė) - laisvės atėmimu trejiems metams ir šešiems mėnesiams;

pagal BK 22 str. 1 d., 189 str. 2 d. - laisvės atėmimu vieneriems metams ir aštuoniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 d.d., bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas ketveriems metams ir dviems mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

pagal BK 178 str. 2 d. (R. D. automobilio „VW Golf“ ir UAB „Džuda“ automobilio „Mercedes Benz C220“ vagystė) - laisvės atėmimu trejiems metams;

pagal BK 178 str. 3 d. (N. P. automobilio „BMW 320 Touring“ vagystė) - laisvės atėmimu ketveriems metams;

pagal BK 178 str. 3 d. (P. L. turto ir automobilio „BMW 316“ vagystė iš garažo) - laisvės atėmimu ketveriems metams ir trims mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 d.d., bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas penkeriems metams ir aštuoniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 9 ir 4 d.d., ši bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su 2005m. birželio 13 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas šešeriems metams ir šešiems mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

T. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 21 str. 1 d., 178 str. 3 d. - laisvės atėmimu vieneriems metams ir trims mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 3 d.d., ši bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta ir neatlikta pagal 2004 m. balandžio 1 d. Kauno apygardos teismo nuosprendį, ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas dvejiems metams ir šešeriems mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

pagal BK 21 str. 1 d., 178 str. 3 d. - laisvės atėmimu vieneriems metams ir trims mėnesiams;

pagal BK 189 str. 2 d - laisvės atėmimu vieneriems metams ir aštuoniems mėnesiams;

pagal BK 178 str. 3 d. (P. L. turto ir automobilio „BMW 316“ vagystė iš garažo) – laisvės atėmimu trejiems metams ir aštuoniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 d.d., bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas ketveriems metams. Vadovaujantis BK 63 str. 9 ir 4 d.d., ši bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su 2005 m. kovo 21 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas penkeriems metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Priteista iš E. P. ir K. T. solidariai 2812,88 Lt AB „Lietuvos draudimas“; iš E. P. , E. T. ir N.V. solidariai 7002,91 Lt AB „Lietuvos draudimas“ bei 200 Lt M. M.

Priteista solidariai iš E. P. ir K. T. konfiskuotini 6000 Lt.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. P. ir K. T. nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupėje, padarė dviejų automobilių vagystę. Būtent 2004 m. spalio 19 d. tiksliai nenustatytu laiku Kauno raj., Akademijos mst., Studentų gatvėje prie namo Nr.1 pagrobė nukentėjusiajam R. D. priklausantį 2 000 Lt vertės automobilį „VW Golf” (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) su jame buvusiais daiktais – 50 Lt vertės 10 vnt. kompaktinių plokštelių. Po to, tęsdami nusikalstamą veiką, panaudodami šį automobilį kito automobilio tempimui, pagrobė Kaune prie Ugnės g. esančio namo Nr.66 stovėjusį UAB „Džuda“ priklausantį 22 510 Lt vertės automobilį „Mercedes Benz C220“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)).

N. V. ir T. G. , nuteisti už tai, kad veikdami organizuota grupe su K. T. , E. P. ir H. G. rengėsi padaryti didelės vertės svetimo turto vagystę, o pastarieji trys veikdami organizuotoje grupėje pagrobė didelės vertės svetimą turtą. Būtent 2004 m. spalio 30 d. maždaug nuo 11 val. iki 2004 m. spalio 31 d. 4 val. N. V. ir T. G. , veikdami organizuotoje grupėje su K. T. , E. P. ir H. G. , rengėsi pagrobti nukentėjusiajam N. P. priklausantį 69 000 Lt vertės automobilį „BMW 320 Touring“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), o pastarieji trys pasiskirstę vaidmenimis, tęsdami nusikalstamą veiką, 2004 m. spalio 31 d. apie 4 val. tą patį automobilį, stovėjusį Kauno m. Grigiškių gatvėje prie namo Nr.11, pagrobė.

N. V. taip pat nuteistas už tai, kad, veikdamas organizuotoje bendrininkų grupėje su K. T. , H. G. ir E. P. , realizavo didelės vertės nusikalstamu būdu gautą turtą. Būtent, K. T. , H. G. ir E. P. pagrobus N. P. priklausiusį 69 000 Lt vertės „BMW 320 Touring“ automobilį, N. V. 2004 m. lapkričio 2 d., veikdamas bendrai su automobilį pagrobusiais asmenimis, šį automobilį pervarė iš Jonavos miesto į Kauno mieste sutartą vietą prie Aleksoto benzino kolonėlės, kur, veikiant kitiems bendrininkams, šį automobilį pardavė už 6 000 Lt nenustatytam asmeniui.

E. P. , K. T. ir N. V. taip pat nuteisti už tai, kad veikdami organizuotoje grupėje, pagrobė didelės vertės svetimą turtą įsibraunant į patalpą. Būtent 2004 m. lapkričio 11 d. apie 3 val. nakties jie, veikdami bendrai, pasiskirstę vaidmenimis, išlaužus duris, iš garažo, esančio Kauno m. Kranto alėjoje tarp 58 ir 60 namų, pagrobė nukentėjusiajam P. L. priklausantį 38 000 Lt vertės automobilį „BMW 316“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), jame buvusius daiktus – 1 700 Lt vertės kompaktinių plokštelių grotuvą “Alpina“, 500 Lt vertės automagnetolą „BMW Biznis“, 500 Lt vertės kolonėles „IBL“, 400 Lt vertės stiprintuvą „Blaupunkt“, 400 Lt vertės įrankius, 60 Lt vertės 40 vnt. kompaktinių plokštelių ir garaže buvusias 800 Lt vertės 3 vnt. padangų.

H. G. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupėje su E. P. ir N. V. , pasikėsino realizuoti žinomai vogtą didelės vertės turtą. Būtent 2004 m. gruodžio 2 d. 18 val. 21 min. – 18 val. 40 min. laikotarpyje bendrai su vagystę įvykdžiusiais E. P. ir N. V. , pasikėsino, išvarius iš garažo, esančio Jonavos m. Laukagalio gatvėje, realizuoti P. L. priklausantį 38 000 Lt vertės automobilį „BMW 320“, bet šio nusikaltimo nebaigė, nes buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Kauno apygardos prokuratūros prokurorė apeliaciniu skundu prašo 2005 m. lapkričio 2 d. Kauno apygardos teismo nuosprendį pakeisti:

- dalyje dėl automobilių „VW Golf“, priklausančio R. D. ir „Mercedes Benz“, priklausančio UAB „Džuda“, įvykdytų vagysčių pripažinti E. P. bei K. T. kaltais pagal BK 178 str. 2 d. („VW Golf“ vagystė) ir pagal BK 178 str. 2 d. („Mercedes Benz“ vagystė). Pripažinti, kad šiuos nusikaltimus jie įvykdė veikdami organizuotoje grupėje.

E. P. skirti bausmes pagal BK 178 str. 2 d. („VW Golf“ vagystė) trejiems metams ir šešiems mėnesiams laisvės atėmimo ir pagal BK 178 str. 2 d. („Mercedes Benz“ vagystė) trejiems metams ir devyniems mėnesiams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. bausmes subendrinti su kitomis 2005 m. lapkričio 2 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, iš dalies jas sudedant, ir skirti galutinę bausmę - šešerius metus ir šešis mėnesius laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d. šią bausmę iš dalies sudedant subendrinti su 2002 m. liepos 10 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - septynerius metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

K. T. skirti bausmes pagal BK 178 str. 2 d. („VW Golf“ vagystė) trejiems metams ir šešiems mėnesiams laisvės atėmimo ir pagal BK 178 str. 2 d. („Mercedes Benz“ vagystė) trejiems metams ir devyniems mėnesiams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. bausmes subendrinti su kitomis 2005 m. lapkričio 2 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, iš dalies jas sudedant, ir skirti galutinę bausmę - šešerius metus ir šešis mėnesius laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 str. 9 d. 4 d. šią bausmę subendrinti su 2005 m. birželio 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme, iš dalies jas sudedant, ir skirti galutinę bausmę - septynerius metus ir šešis mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

- dalyje dėl automobilio „BMW 320 Touring“, priklausančio N. P. , įvykdytos vagystės pripažinti T. G. ir N. V. kaltais pagal BK 178 str. 3 d.

T. G. pagal BK 178 str. 3 d. skirti ketverius metus ir šešis mėnesius laisvės atėmimo. Vadovaujantis 64 str. 1 d., 3 d. šią bausmę iš dalies sudedant subendrinti su 2004 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – ketverius metus ir dešimt mėnesių laisvės atėmimo, bausmė atliekant pataisos namuose.

N. V. pagal BK 178 str. 3 d. skirti ketverius metus ir šešis mėnesius laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. bausmes subendrinti su kitomis šiuo nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, iš dalies jas sudedant, ir skirti galutinę bausmę - penkerius metus ir keturis mėnesius laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 str. 9 d. 4 d. šią bausmę subendrinti su 2005 m. kovo 21 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, iš dalies sudedant, ir paskirti galutinę bausmę- šešerius metu ir keturis mėnesius laisvės atėmimo, bausmė atliekant pataisos namuose.

Apeliantė nurodo, kad nuosprendžio dalyje dėl K. T. ir E. P. inkriminuotų automobilių „VW Golf“ ir „Mercedes Benz“ vagysčių, įvykdytų 2004 m. spalio 19 d., teismas padarė išvadas, neatitinkančias bylos aplinkybių, ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl nuosprendis šioje dalyje keistinas.

Apeliantė nesutinka, kad teismas K. T. ir E. P. nusikalstamus veiksmus, pagrobiant minėtus automobilius, kvalifikavo kaip vieną tęstinį nusikaltimą pagal BK 178 str. 2 d., motyvuodamas tuo, kad abiejų automobilių vagystės buvo vieningos tyčios rezultatas, vienas iš automobilių, t.y. „VW Golf“ buvo panaudotas kaip įrankis nutempti kitam automobiliui. Apeliantė nurodo, kad vagystė laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti šiuo turtu pagal savo valią. Apeliantės manymu, iš E. P. parodymų galima daryti išvadą, jog jis ir K. T. , grobdami svetimą turtą, t.y. R. D. priklausantį automobilį „VW Golf“, suvokė, kad veikė prieš šio turto savininko valią, numatė nusikalstamos veikos padarinius ir jų norėjo. Automobilis „VW Golf“ realiai buvo užvaldytas E. P. ir K. T. veikiant tiesiogine tyčia, o po to buvo paliktas, praėjus būtinumui juo toliau disponuoti. Automobilis „Mercedes Benz“ taip pat buvo realiai užvaldytas, kadangi K. T. ir E. P. šį automobilį virve prikabino prie automobilio „VW Golf“ ir jį tempdami išvažiavo iš įvykio vietos – Ugnės g. 66 Kaune. Atlikdami šiuos veiksmus kaltininkai tiesiogine tyčia siekė užvaldyti automobilį „Mercedes Benz“ ir tai padarė. K. T. ir E. P. aiškiai pasiskirstė vaidmenimis – „VW Golf“ vagystės metu E. P. įsilaužė į šį automobilį K. T. stebint aplinką, „Mercedes Benz“ vagystės metu E. P. automobiliu „VW Golf“ tempė K. T. vairuojamą „Mercedes Benz“. Tokiu būdu, K. T. ir E. P. padarė dvi veikas, kvalifikuotinas kaip atskiri baigtiniai nusikaltimai – automobilio vagystės, numatytas BK 178 str. 2d.

Apeliantė mano, kad nuosprendžio dalyje dėl T. G. ir N. V. įvykdytos automobilio „BMW 320 Touring”, priklausančio N. P. , vagystės teismas padarė išvadas neatitinkančias bylos aplinkybių, neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir todėl nuosprendis šioje dalyje taip pat keistinas. Teismas neteisingai padarė išvadą, jog nėra jokių įrodymų, kad T. G. ir N. V. po K. T. ir E. P. įvykdytos automobilio „BMW 320 Touring“ vagystės būtų kokiu nors būdu prisidėję prie daromo nusikaltimo, gabenę, slėpę pavogtąjį turtą ir todėl negalima laikyti, kad jie visiškai įvykdė BK 178 str. 3 d. numatyto nusikaltimo sudėtį. Nors N. V. ir T. G. neneigia paties nuvykimo į įvykio vietą fakto, ir N. V. nurodo pavėlavęs į automobilio vagystę, o T. G. nurodo ten atsidūręs atsitiktinai atvežtas H. G. , apeliantės manymu, šią versiją paneigia liudytojų A. R. , A. P. , V. K. , G. S., G. B. parodymai, kuriuos apeliantė nurodo skunde. Apeliantė teigia, kad iš minėtų liudytojų parodymų seka, jog 2004 m. spalio 31 d. Prancūzų gatve pirmyn-atgal važinėjo trys automobiliai: K. T. priklausantis „VW Golf“, H. G. priklausantis „VW Golf“, N. V. priklausantis „BMW“, tokiu būdu nuteistieji tyrė aplinka. Po to, du automobiliai – H. G. „VW Golf“ bei N. V. „BMW“ įvažiavo į namo Prancūzų g. 6 kiemą, iš kurio išėję T. G. , H. G. ir N. V. nuėjo link privačių namų kvartalo Grigiškių g., iš kur išvažiavo automobilis „BMW 320 Touring” su itališkais valstybiniais numeriais, kurį vairavo K. T. , jam iš paskos važiavo E. P. vairuojamas „VW Golf“. Tuomet nuo privačių namų kvartalo atėję T. G. , N. V. , H. G. susėdo į du automobilius – „VW Golf“ ir „BMW“ ir nuvažiavo ta pačia kryptimi, kaip ir pirmieji du automobiliai. Automobiliu „VW Golf“, vairuojamu H. G. , ir kuriame sėdėjo T. G. buvo užstatyta Skuodo g. ir taip blokuotas įvažiavimas į Juozapavičiaus pr. Po to, visi dalyvavę vagystėje asmenys susitiko Kranto al. ir Mažeikių g. sankryžoje. Po 20 minučių nuo sankryžos išvažiavo „VW Golf“, „BMW“ ir „BMW 320”, ant pastarojo buvo jau nebe itališki, bet lietuviški valstybiniai numeriai. Apeliantės manymu, šie duomenys leidžia manyti, kad T. G. ir N. V. kartu su kitais nuteistaisiais ne tik rengėsi įvykdyti „BMW 320“ vagystę, bet ir organizuotoje grupėje su kitais nuteistaisiais aktyviai dalyvavo atliekant šio didelės vertės svetimo turto pagrobimą. T. G. , N. V. (taip pat ir H. G.), nors ir neatliko tiesioginių veiksmų K. T. ir E. P. nuvarant automobilį iš jo stovėjimo vietos, tačiau vėliau įsijungė tolimesnėje nusikaltimo darymo eigoje ir užtikrino netrukdomą automobilio pergabenimą į Žemuosius Šančius, dalyvavo jo valstybinių numerių pakeitime, o H. G. dar ir automobilio nuvaryme į galutinę jo paslėpimo vietą Jonavos mieste.

Apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad bylos medžiaga rodo, jog T. G. buvo ne tik šio nusikaltimo bendravykdytoju, bet ir šios organizuotos grupės organizatorius, jos narių veiksmų organizatorius.

Apeliantė taip pat nurodo, kad apygardos teismas pažeidė, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 302 str. 1 d. nuostatas, nes iš esmės šioje baudžiamojoje byloje priėmė du nuosprendžius. 2005 m. lapkričio 21 d. buvo padaryta kopija iš byloje esančio 2005 m. lapkričio 2 d. nuosprendžio, kurį apeliantė prideda prie apeliacinio skundo, o 2005 m. gruodžio 2 d., susipažinus su baudžiamąja byla buvo nustatyta, kad joje yra kitas nuosprendis, kurio kopija 2005 m. lapkričio 29 d. buvo atsiųsta ir Kauno apygardos prokuratūrai. Šie nuosprendžiai skiriasi, antrajame ištaisytos ne tik gramatinės klaidos, bet ir BK straipsniai, o šie taisymai padaryti nesilaikant BPK 302 str. 3 d.

Nuteistasis E. P. apeliaciniu skundu prašo apygardos teismo nuosprendį pakeisti ir sušvelninti bausmę, paskiriant galutinę bausmę - laisvės atėmimą iki ketverių metų. Nurodo, kad teismas skyręs jam bausmes, didesnes nei įstatymo numatytas bausmės vidurkis, neatsižvelgė į jo asmenybę – jis nėra charakterizuojamas blogai, taip pat į tai, jog nuteistasis gyvena faktinėje santuokoje ir turi mažametį vaiką, kurio tėvystę pripažino bylos eigoje. Atkreipia dėmesį, kad byloje nėra jokių duomenų, jog nusikaltimai, kaip nurodoma nuosprendyje, buvo jo pragyvenimo šaltinis. Teigia, kad uždarbiavo iš privačių darbų statybose pas fizinius asmenis. Be to, nusikaltimai, dėl kurių nuteistas, buvo padaryti dviejų mėnesių laikotarpyje, todėl tokia jo veikla negalėjo būti jo pragyvenimo šaltinis. Prašo atsižvelgti į tai, kad, kaip jis parodė teisme, nusikaltimus padarė dėl sunkių aplinkybių, t.y. susidarius konfliktinei situacijai, kai jo draugė laukėsi kūdikio ir nenorėjo registruoti santuokos. Be to, teismas neatsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimus ir dėl to gailisi. Mano, kad paskirta griežta bausmė neigiamai įtakos jo asmenybę, jos nepataisys, neigiamai paveiks jo šeimą, mažametį vaiką, jo galimybę adaptuotis visuomenėje.

Nuteistasis H. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti apygardos teismo nuosprendį ir dalyje dėl jo nuteisimo pagal BK 22 str. 1 d., 189 str. 2 d. jį išteisinti, taip pat perkvalifikuoti jo veiką iš BK 178 str. 3 d. į BK 237 str. 1 d., o paskirtą bausmę sušvelninti. Apeliantas mano, kad teismo nuosprendis dalyje dėl jo nuteisimo yra neteisėtas, teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, pagrįstos spėjimais, netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir todėl šis nuosprendis naikintinas. Nurodo, kad, nors teismas teisingai padarė išvadą, jog H. G. automobilio „BMW 320 Touring“ pagrobime tiesiogiai nedalyvavo, tačiau teismo teiginiai, kad jis vėliau aktyviai įsijungė į nusikaltimo darymą – pervežė pagrobtąjį automobilį į jo paslėpimo vietą, paskui į Kauną, nepagrįsti, nes E. P. ir K. T. nurodė, jog minėtą automobilį jie pagrobė dviese, grobiant H.G. nedalyvavo, pagrobtą automobilį jie pervarė į kitą miesto vietą ir pakeitė numerius. Automobilis jau buvo užvaldytas ir jie abu galėjo juo disponuoti. Apeliantas pripažįsta, jog pasielgė neatsakingai, iš draugiškumo sutikęs pervaryti automobilį į Jonavą ir į Kauną. Tačiau nurodo, kad iš anksto apie tai tartasi nebuvo, jokio atlygio ar materialinės naudos iš to neturėjo. E. P. ir K. T. tai patvirtino. Apeliantas nurodo, kad nežino, kam ir už kiek buvo parduotas automobilis.

Jokių įrodymų, pagrindžiančių teismo prielaidas apie apelianto dalyvavimą vagystėje teismas nenurodė, taigi teismas pažeidė BPK 305 str. 1 d. 3 p., taip pat nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr.40 3.1.9 p., kuriame išaiškinta, kad teismas turi surašyti išsamius motyvus dėl kiekvienos nusikalstamos veikos ir dėl kiekvieno kaltinamojo, juos patvirtinantys įrodymai paprastai išdėstomi pagal kiekvieną veiką. Apelianto manymu, jo veiksmai turėjo būti kvalifikuoti pagal BK 237 str. 1 d.

Apeliantas taip pat nurodo, kad epizode dėl didelės vertės turto – automobilio „BMW 316“ vagystės, teismas jį pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 22 str. 1 d., 189 str. 2 d., neturėdamas jokių duomenų apie automobilio realizavimą, pirkėją ar atliktus konkrečius veiksmus automobiliui parduoti. Priešingai, nurodo, kad E. P. ir N. V. parodė, jog, sužinoję apie K. T. sulaikymą, nusprendė automobiliu atsikratyti ir jį išmesti. Šie jų parodymai paneigti nebuvo. Apeliantas teigia, kad prie garažo pateko atsitiktinai, kadangi tą dieną važinėjosi su N. V. , ir ką jis ruošėsi daryti, nežinojo. Apeliantas nesutinka su teismo spėjimu, jog jo atvykimą į nusikaltimo vietą laikyti atsitiktiniu nėra pagrindo, nes jis ne pirmą kartą veikė bendrai su kitais kaltinamaisiais ir anksčiau dalyvavo pavogto automobilio pardavime. Todėl mano, kad nuosprendis šioje dalyje prieštarauja minėto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo 3.1.8.p.

Nuteistasis K. T. apeliaciniu skundu prašo panaikinti apygardos teismo nuosprendį ir priimti jo atžvilgiu naują. Nurodo, kad nuosprendis turėtų būti panaikintas, nes pažeidžia bausmių individualizavimo principus, paskirta bausmė neadekvati padarytam nusikaltimui. Teismas, priimdamas šį nuosprendį pažeidė BPK 305 str. 1 d., neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 nuostatas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą.

Apeliantas nurodo, kad teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į tai, kad jis turi mažametį vaiką, taip pat į tai, kad jis neneigė savo kaltės, visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, nepripažino to atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Todėl bausmės skyrimas neatitinkam BK 61 str. 3 d. nuostatų.

Nuteistasis T. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti apygardos teismo nuosprendį jo atžvilgiu ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Nurodo, kad teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių ir nepagrįstos įrodymais, todėl naikintinas.

Apeliantas nurodo, kad teismas jį nuteisė pagal BK 21 str. 1 d., 178 str. 3. d. už rengimąsi padaryti didelės vertės svetimo turto vagystę, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad jis atliko kokius nors veiksmus numatytus BK 21 str. 1d. Priešingai, nors teismas nuosprendyje nurodė, kad jo kaltė įrodyta kitų kaltinamųjų paaiškinimais, tai neatitinka faktinių aplinkybių. E. P. nurodė, kad jis su K. T. pastebėjęs ir nutaręs pagrobti „BMW“, pakvietė dalyvauti nusikaltime H. G. , o šis N.V. Nė vienas iš šių asmenų nenurodė, kad apeliantui buvo žinoma apie rengiamą daryti nusikaltimą, tačiau visi nurodė, kad norėta, jog dalyvautų kuo mažiau asmenų, nes nuo to priklausė „uždarbis“. E. P. taip pat nematė apelianto ir tuo metu, kai susitiko su H. G. ir N. V. Šie parodymai, apelianto manymu, patvirtina, kad jis nedalyvavo nusikaltime, taip pat ir nežinojo apie rengimąsi jam. Byloje nėra duomenų, kurie paneigtų minėtų asmenų parodymus.

Apeliantas taip pat nurodo, kad sugretinus kaltinamųjų parodymus, telefoninių pokalbių suvestines bei policijos pareigūnų parodymus, galima daryti išvadą, kad automobilis K. T. buvo pagrobtas 4 val. 5 min., o jis su H. G. atvažiavo po 4 val. 15-20 min., todėl jis dalyvauti nusikaltimo padaryme negalėjo.

Apeliantas nesutinka su tuo, kad teismas jo parodymus apie tai, kad jis Prancūzų gatvėje atsidūrė atsitiktinai, vertino kaip gynybinę versiją, kadangi tai prieštarauja faktinėms aplinkybėms. Apeliantas nurodo, kad jis nėjo su H. G. ir N. V. į jų sutartą vietą susitikti su E. P. , bet nuėjo pas pažįstamą D. , kas byloje neginčijamai įrodyta. Nuosprendyje paminėtos aplinkybės – jo ir kitų kaltinamųjų bendravimas telefonu, susitikimas dieną Prancūzų gatvėje, kuriomis remiantis teismas padarė išvadą, kad jis rengėsi daryti nusikaltimą. Tačiau tokia išvada yra tik prielaida, nes netgi liudytojas A. R. , kontroliavęs telefoninių pokalbių pasiklausymą, teisme nurodė, kad iš šių pokalbių nesuprato, kad bus vykdoma vagystė, o T. G. pokalbiuose apie rengiamą vagystę jokių užuominų nėra. Be to, teismas neįvertino aplinkybės, kad su kitais šioje byloje kaltinamaisiais, išskyrus K. T. , jis pažįstamas nuo vaikystės ir dabar pastoviai bendrauja. Į Prancūzų g. 2004 m. spalio 30 d. su H. G. buvo atvažiavęs pirkti pigesnio kuro iš pažįstamo.

Taigi, apelianto manymu, teismas savo išvadas pagrindė prielaidomis ir spėjimais ir taip nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 3.1.8. p. nuostatos, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis.

Nuteistasis N. V. apeliaciniu skundu prašo apygardos teismo nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal BK 21 str. 1 d., 178 str. 3 d., 189 str. 2 d. panaikinti ir šioje dalyje jį išteisinti, o epizode dėl automobilio „BMW 316“ vagystės sušvelninti paskirtą bausmę.

Apeliantas nurodo, kad nuosprendis jo atžvilgiu pagrįstas tik iš dalies. Epizode dėl automobilio „BMW 320 Touring” vagystės teismas pagrįstai konstatavo, kad jis šio automobilio vagystėje nedalyvavo, tačiau jo veiksmuose nustatė požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 21 str. 1 d., 178 str. 3 d. Apelianto nuomone, tokia teismo išvada prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Apeliantas teigia neatlikęs nė vieno veiksmo, kuris atitiktų BK 21 str. 1 d. numatytų požymių. Nurodo, kad iš kaltinamųjų parodymų seka, jog dalyvauti transporto priemonės pagrobime jį pakvietė H. G. , tačiau, nors ir sutiko su pasiūlymu, jis neatliko nė vieno veiksmo, kuris bylotų apie rengimąsi padaryti nusikaltimą. Iš telefoninių pokalbių matyti, kad 2004m. spalio 31 d. 0 val. 41 min. jis dar miegojo namuose, 3 val. 3 min. jam paskambino H. G. ir pakvietė atvažiuoti, tuo tarpu K. T. 4 val. 2 min. bando įsibrauti į automobilį, o 4 val. 5 min, automobilis jau pagrobtas. Apelianto automobilis, pasak liudytojų G. S. , V. K. , G. B. , A. P. , vietoje, kuri beveik per tris kvartalus nutolusi nuo pagrobtosios transporto priemonės stovėjimo vietos, pasirodė tik apie 4 val., o dar po 15-20 min. įvažiavo į Prancūzų g kiemą Nr.6 ir tik dar po kurio laiko, apeliantas nueina link privačių namų kvartalo. Tokiu būdų, apeliantas nurodo, kad „BMW 320 Touring” stovėjimo vietą jis turėjo galimybę pasiekti tik praėjus maždaug pusvalandžiui nuo jo pagrobimo. Visa tai rodo, kad apeliantas negalėjo dalyvauti minėto automobilio pagrobime, todėl teismas šiame epizode turėjo jį išteisinti.

Apeliantas mano, kad teismas neturėjo pakankamo pagrindo nuteisti jį pagal BK 189 str. 2 d. už nusikalstamu būdu gauto turto realizavimą. Apeliantas teigia, kad nors ir žinojo apie „BMW 320 Touring“ pagrobimą, tačiau nedarė nieko, kas leistų daryti išvadą, kad realizavo turtą, žinodamas, kad tas turtas yra gautas nusikalstamu būdu. Nurodo, kad iš kitų kaltinamųjų parodymų matyti, jog jis tik nuvežė į Jonavą H. G. bei parvežė pastarąjį iš Aleksoto mikrorajone esančios degalinės. Niekas nenurodė, kad jis tarėsi su transporto priemonės įgijėjais, derino su jais kainą, perdavė daiktą ar gavo pinigus. Todėl nėra pagrindo manyti, kad jis padėjo kitiems asmenims padaryti nusikaltimą, duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, bendrininkus ar pan.

Apeliantas taip pat mano, kad paskirta bausmė už automobilio pagrobimą kitame epizode (P.Liuliui priklausančio automobilio „BMW 316“ pagrobimas) yra pernelyg griežta. Kadangi jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo, teismas galėjo tai pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Apeliantas nurodo, kad nors ir buvo anksčiau teistas, negalima teigti, kad jis yra neigiama asmenybė. Jis turi šeimą, mažametį vaiką, dirbo ir rūpinosi šeimos išlaikymu.

Teismo posėdžio metu prokurorė prašė prokuratūros apeliacinį skundą patenkinti, nuteistųjų E. P. , H. G. , K. T. , T. G. , N. V. apeliacinius skundus atmesti, nuteistieji prašė jų apeliacinius skundus patenkinti, o prokurorės atmesti, nuteistųjų gynėjai prašė jų ginamųjų apeliacinius skundus patenkinti, o prokurorės atmesti.

Nuteistojo T. G. apeliacinis skundas tenkinamas, nuteistojo N. V. skundas tenkinamas iš dalies, o Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės bei nuteistųjų E. P. , H. G. , K. T. apeliaciniai skundai atmetami.

Kolegijos manymu, apygardos teismas teisingai kvalifikavo nuteistųjų E. P. ir K. T. nusikalstamus veiksmus pagal BK 178 str. 2 d. dėl R. D. automobilio „VW Golf“ ir UAB „Džuda“ automobilio „Mercedes Benz C220“ vagystės, kaip vieną tęstinį nusikaltimą, kas nepagrįstai ginčijama prokurorės apeliaciniame skunde. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, abu nuteistieji E. P. , K. T. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuosekliai parodė, kad, važinėdami po Kauną, Ugnės gatvėje pamatė „Mercedes“ markės automobilį ir nutarė jį pavogti, tačiau nepavyko užvesti automobilio. Tuomet abu nutarė kitu automobiliu šį automobilį nutempti į kitą vietą ir ten bandyti jį užvesti. Tuo tikslu jie pavažiavo toliau ir Studentų gatvėje pamatė automobilį „VW Golf“, kurį pavogė. Pavogtu automobiliu „VW Golf“ nuvažiavo prie automobilio „Mercedes Benz C220“ ir, užkabinę trosu, jį nutempė iš įvykio vietos. Nuvažiavus iš nusikaltimo vietos, trūko tempiamo automobilio trosas. Kadangi visą tai pamatė pašaliniai asmenys, jie abu pavogtus automobilius paliko, o patys pasišalino. Be to, paaiškino, kad su automobiliu „VW Golf“ nutempę „Mercedes“ į saugią vietą, būtų „VW Golf“ palikę, kaip nereikalingą,, o pagrobtą „Mercedes“ pardavę. Taigi iš nuteistųjų parodymų, pačios įvykio eigos darytina išvada, kad nuteistųjų E. P. ir K. T. subjektyvioji nusikalstamos veikos pusė buvo sąlygota vieningos tyčios, t.y., pagrobiant antrąjį automobilį „VW Golf“, juo pasinaudoti kaip priemone pirmajam automobiliui „Mercedes Benz“ pavogti. Ši nuteistųjų nusikalstama veika teismo teisingai įvertinta kaip tęstinė ir kvalifikuota kaip viena nusikalstama veika, atskirai šios nusikalstamos veikos, kaip savarankiški epizodai nekvalifikuotinos. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog automobilių vagystės buvo padarytos netoli viena nuo kitos per trumpą laiko tarpą. Tuo pačiu nepagrįsti prokurorės apeliacinio skundo argumentai, kad šios dvi automobilių vagystės kvalifikuotinos kaip atskiri nusikaltimai, nes, kaip jau aptarta, šiuo atveju būtina įvertinti nuteistųjų nusikalstamos veikos subjektyviąją pusę, atliktus veiksmus ir įvykių eigą, pačių nuteistųjų atliktų veiksmų motyvaciją, o ne vertinti jų nusikalstamus veiksmus atskirai, neatsižvelgiant į nusikaltimo padarymo metu susiklosčiusią situaciją, apsiribojant tik formaliu nusikalstamų veikų išskaidymu ir jų vertinimu, kiek tai atitinka Baudžiamajame kodekse numatytą atitinkamo straipsnio dispoziciją, kaip tai nurodoma prokurorės apeliaciniame skunde.

Nuteistojo T. G. apeliacinis skundas dėl nepagrįsto nuteisimo pagal BK 21 str. 1 d., 178 str. 3 d. (rengimasis pavogti automobilį „BMW 320 Touring“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) bei nuteistojo N. V. apeliacinio skundo dalis dėl nepagrįsto nuteisimo pagal BK 21 str. 1 d., 178 str. 3 d., 189 str. 2 d. (rengimasis pavogti minėtą automobilį ir jo realizavimas) tenkintini.

Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme bei apeliaciniuose skunduose nuteistieji neigia kaltę dėl jiems inkriminuotų nusikaltimų padarymo. Taip, T. G. parodė, kad jis visus nuteistuosius, išskyrus K. T. , gerai pažįsta, nes užaugo viename rajone, palaiko ryšius. Įvykio dieną jis turėjo įvairių reikalų, ir, kadangi neturėjo automobilio, jį po miestą vežiojo nuteistasis H. G. Vakare jie nuvažiavo į klubą „Cepelinas“. Vėliau H. G. išvažiavo su savo reikalais ir žadėjo grįžti paimti T. G. Grįžęs, H. G. paėmė jį iš klubo, ir jie kartu išvažiavo. Bevažinėjant automobiliu, H.G. jam pasakė, kad dar turi reikalą Prancūzų gatvėje. Nuvažiavus į Prancūzų gatvę, H. G. įsuko į kiemą, ten pat atvažiavo ir N. V. H. G. ir N. V. nuėjo su reikalais, o jis nutarė užeiti pas priešais name gyvenantį pažįstamą D. Nuėjęs pas D. , kvietė jį išgerti alaus, tačiau, pastarajam atsisakius, grįžo prie mašinos. Čia sutiko H. G. ir N. V. Vėliau su H. G. nuvažiavo į aikštelę, kur sutiko K. T. ir E. P. Užpykęs, kad H. G. neveža jo namo, T. G. paliko ten susirinkusius vaikinus, nuėjo taksi link ir išvažiavo namo. Apie tai, kad kiti kartu buvę vaikinai planavo automobilio vagystę ir ją įvykdė T. G. nieko nebuvo žinoma. Jokių veiksmų, susijusių su šia vagyste jis neatliko. Apklaustas teisme liudytojas D. S. parodė, kad pas jį buvo atėjęs T. G. ir kvietė važiuoti pasilinksminti.

Kiti nuteistieji E. P. , K. T. , H. G. , N. V. taip pat patvirtino, jog su T. G. dėl automobilio „BMW 320 Touring“ vagystės nesitarė ir šioje vagystėje jis nedalyvavo. Iš nuteistųjų E. P. , K. T. parodymų seka, kad jie važinėdami Kaune, Šančių rajone pastebėjo stovintį BMW markės automobilį italų valstybiniais numeriais ir nutarė jį pavogti. Nusprendę, kad veikiant dviese gali nepavykti pavogti automobilio, E. P. iniciatyva buvo pakviestas dalyvauti vagystėje ir H. G. , kuris sutiko. Sutarė su H. G. susitikti 2004 m. spalio 31 d. 4 val. nakties. Kadangi sutartu laiku H. G. nepasirodė, K. T. vienas nuėjo pabandyti užvesti automobilį, o E. P. tuo metu saugojo gatvėje, kad nebūtų pašalinių asmenų. Užvedęs automobilį K. T. nuvažiavo į sutartą vietą, o E. P. , grįždamas, sutiko ateinančius H. G. ir N. V. bei šiems pasakė, jog automobilis jau pavogtas ir pakvietė juos važiuoti į sutartą vietą. Nuvažiavus į sutartą vietą prie Nemuno, ten jis rado K. T. , kuris jau buvo pakeitęs automobilio numerius. Netrukus atvažiavo H. G. , N. V. , kartu su jais buvo ir T. G. Iš T. G. pokalbių suprato, kad H. G. jį veža namo, be to T. G. prašė H. G. ir kitų ten buvusių vaikinių jį nuvežti namo. Vėliau pats T. G. nuėjo taksi sustojimo link, o jie liko vietoje. T. G. nei K. T. , nei E.P. neprašė padėti pavogti automobilį ir su juo iš anksto nesitarė. Kitas nuteistasis H. G. davė iš esmės analogiškus parodymus bei nurodė, kad T. G. apie vagystę nieko nežinojo, o su nuteistuoju buvo nuvažiavęs į nusikaltimo vietą, nes jis su T. G. buvo sutaręs jį nuvežti namo. Nuteistasis N. V. taip pat neparodė, kad T. G. kas nors būtų žinoma apie planuojamą vagystę, ar kad jis būtų padėjęs pagrobti automobilį. Taigi visi betarpiškai dalyvavę šiame įvykyje asmenys - nei nusikaltimo vykdytojai E. P., K. T. , nei H. G. , kurį pakvietė E. P. , nei N. V. , kurį pakvietė H. G. , neparodė, jog T. G. buvo žinoma apie planuojamą automobilio vagystę ar jis kokiu nors būdu būtų padėjęs padaryti šį nusikaltimą.

Kitas įrodymų šaltinis, kuriuo grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis T. G. atžvilgiu, - tai policijos pareigūnų, kurie sekė nuteistuosius, parodymai bei kriminalinės policijos operatyvinės veiklos tarnybos pateiktos telefoninių pokalbių tarp nuteistųjų suvestinės. Iš policijos pareigūnų A.R. , A. P. , G. B. , G. S. , V. K. parodymų seka, kad jie stebėjo įvykio vietą, matė, kaip atvažiavo keli automobiliai, užfiksavo patį vagystės faktą, matė tarp atvykusių asmenų ir T. G. Tačiau neparodė, kad T. G. būtų atlikęs kokius nors aktyvius veiksmus padedant pagrobti automobilį. Tuo tarpu ir pats T. G. neneigia buvęs įvykio vietoje, tačiau paaiškino, kad į įvykio vietą jį atvežė H. G. , kuris buvo pažadėjęs jį nuvežti namo, apie vagystę nieko nežinojo. Iš byloje esančių telefoninių pokalbių turinio tarp T. G. , H. G. ir N. V. nėra pagrindo daryti išvados, jog buvo planuojama ir tariamasi dėl automobilio vagystės, derinami veiksmai.

Taigi, kolegijos manymu, įvertinus aukščiau aptartus įrodymus, išdėstytus apygardos teismo apkaltinamajame nuosprendyje, nėra pagrindo daryti išvados, jog T. G. rengėsi pagrobti automobilį „BMW 320 Touring“. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, iš esmės išdėstė pačią įvykių eigą, nurodė T. G. bendravimo su H. G. ir kitais nuteistaisiais aplinkybes, T. G. buvimą įvykio vietoje po automobilio vagystės, ir iš to padarė išvadą, jog T. G. tokiais savo veiksmais dalyvavo rengiantis padaryti nusikaltimą. Tačiau iš byloje surinktų duomenų galima daryti tik prielaidą apie T. G. dalyvavimą nusikaltimo padaryme, kas prieštarautų baudžiamojo proceso nuostatoms dėl nekaltumo prezumpcijos. 2003 m. birželio 20 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarime Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ nurodoma, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Be to, T. G. buvo nuteistas pagal BK 21 str. 1 d. 178 str. 3 d. už rengimąsi pavogti automobilį. BK 21 str. 1 d. numato, kad rengimasis padaryti nusikaltimą yra priemonių ir įrankių suieškojimas ar pritaikymas, veikimo plano sudarymas, bendrininkų telkimas arba kitoks tyčinis nusikaltimo padarymą lengvinančių sąlygų sudarymas. Šiuo atveju, kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, T. G. įvykio vietoje buvo jau po automobilio pagrobimo. Objektyvių ir neginčytinų įrodymų apie tai, kad T. G. iki automobilio pagrobimo būtų atlikęs kokius nors veiksmus, numatytus BK 21 str., byloje nenustatyta. Todėl jis pagal BK 21 str. 1 d. 178 str. 3 d. išteisintinas, neįrodžius jo dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką.

Tas pats pasakytina ir dėl N. V. nuteisimo šiame epizode pagal BK 21 str. 1 d. 178 str. 3 d., 189 str. 2 d. (rengimasis pavogti automobilį ir jo realizavimas). Nuteistasis N. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodė, kad įvykio išvakarėse jis susitiko H. G. ir šis pasiūlė pavogti automobilį. Su pasiūlymu N. V. sutiko ir jie susitarė susiskambinti 3 val. nakties, o 4 val. susitikti Prancūzų gatvėje. Iki tol jie dar bendravo telefonu. Apie 4 val. jis su savo automobiliu nuvažiavo į sutartą vietą ir ten sutiko H. G. Kartu su juo buvo ir T. G. , kuris nuėjo savo reikalais. Tuo metu N.V. su H. G. ėjo link tos vietos, iš kur turėjo būti pavogtas automobilis, beeidami sutiko E. P., kuris pasakė, kad automobilio jau nėra, ir jie susitarė susitikti aikštelėje prie Nemuno. Nuvažiavęs į aikštelę prie Nemuno, jis susitiko su kitais nuteistaisiais ir sužinojo, kad automobilį jau pavogė E. P. su K. T. Po šio pokalbio jis išvažiavo savo reikalais. Po kelių dienų H. G. jo paprašė nuvežti jį savo automobiliu į Jonavą, kur buvo paslėptas pavogtas automobilis, nes tą automobilį reikia nuvaryti į Kauną. Tuo tikslu nuvežė H. G. į Jonavą, kur pastarasis persėdo į pavogtą automobilį „BMW 320 Touring“ ir jį nuvarė į Kauną, Aleksote esančią degalinę. Jis su savo automobilių važiavo iš paskos. Aleksote H. G. vėl persėdo į N. V. automobilį, ir jie kartu išvažiavo. Kas ir kaip realizavo automobilį, nežino, pinigų negavo. Analogiškas įvykio aplinkybes apie N. V. vaidmenį ir dalyvavimą pavagiant bei realizuojant pavogtą automobilį davė kiti nuteistieji K. T. , E. P. , H. G.

Kitas įrodymų šaltinis, priimant apkaltinamąjį nuosprendį N. V. atžvilgiu, buvo minėti policijos pareigūnų parodymai bei telefoninių pokalbių suvestinės. Kadangi visi šie teismo nuosprendyje išdėstyti įrodymai jau aptarti svarstant ir vertinant T. G. kaltės klausimą, todėl pakartotinai neanalizuojami. Taigi, iš byloje surinktų įrodymų galima daryti tik prielaidą apie N. V. dalyvavimą pagrobiant automobilį „BMW 320 Touring“. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, N. V. įvykio vietoje buvo jau po automobilio pagrobimo. Objektyvių ir neginčytinų įrodymų apie tai, kad N. V. būtų atlikęs kokius nors veiksmus, numatytus BK 21str. 1 d. (priemonių ir įrankių suieškojimas ar pritaikymas, veikimo plano sudarymas, bendrininkų telkimas arba kitoks tyčinis nusikaltimo padarymą lengvinančių sąlygų sudarymas), byloje nenustatyta. Todėl jis pagal BK 21 str. 1 d. 178 str. 3 d. išteisintinas, neįrodžius jo dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką.

Atkreiptinas dėmesys, kad teismas nuosprendyje konstatavo, jog T. G. ir N. V. kaltę įrodo nuteistųjų paaiškinimai apie bendrą išankstinį susitarimą pagrobti didelės vertės turtą (automobilį „BMW 320 Touring“), tačiau byloje nėra duomenų, jog šio nusikaltimo iniciatoriai ir betarpiški vykdytojai E. P. ir K. T. būtų bendravę ir taręsi dėl šios vagystės su T. G. ir N. V. Be to, šiame epizode N. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 189 str. 2 d. už nusikalstamu būdu įgyto turto (automobilio „BMW 320 Touring“) realizavimą. Teismo nuosprendyje nurodoma, kad N. V. bendrai su H. G. , K. T. , E. P. dalyvavo pagrobto automobilio realizavime, t.y. jis kartu su kitais nuteistaisiais pergabeno automobilį į sutartą neteisėto sandorio (pardavimo) vietą ir ten su tais pačiais bendrais jį pardavė, kas atitinka BK 189 str. Tačiau, kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, pačių nuteistųjų parodymų, N. V. H. G. prašymu nuvežė savo automobiliu pastarąjį į pavogto automobilio slėpimo vietą, čia H. G. persėdo į pavogtą automobilį ir jį nuvarė į sutartą vietą realizuoti. Tuo metu N. V. važiavo iš paskos. Sutartoje vietoje H. G. paliko automobilį, vėl persėdo į N. V. automobilį, ir jie kartu išvažiavo, kaip buvo realizuotas automobilis N. V. nežinojo ir pinigų iš realizavimo negavo. Jokių betarpiškų veiksmų, susijusių su pagrobto automobilio realizavimu, neatliko. Todėl, kolegijos manymu, šioje situacijoje N. V. atlikti veiksmai neįrodo jo tyčios realizuoti pavogtą automobilį. Juolab iš bylos duomenų matyti, kad minėtą automobilį realizavo tie patys asmenys, kurie jį ir pagrobė. Taigi N. V. pagal BK 189 str. 2 d. išteisintinas, neįrodžius jo dalyvavimo nusikaltimo padaryme.

Kadangi T. G. pagal BK 21 str. 1 d., 178 str. 3d., N. V. pagal BK 21str. 1 d. 178 str. 3 d., 189 str. 2 d.išteisinami, todėl nesvarstomi prokurorės apeliacinio skundo argumentai dėl nuteistųjų T. G. ir N. V. veikų kvalifikavimo pagal BK 178 str. 3 d., kaip bendravykdytojų pagrobiant automobilį „BMW 320 Touring“.

Nuteistasis H. G. apeliaciniame skunde, nesutikdamas su apygardos teismo nuosprendžiu jo atžvilgiu, prašo nusikalstamą veiką iš BK 178 str. 3 d. (automobilio „BMW 320 Touring“ vagystė) perkvalifikuoti į BK 237 str. 1 d. bei jį išteisinti pagal BK 22 str. 1 d. 189 str. 2 d. (pasikėsinimas realizuoti pavogtą automobilį „BMW 316“). Kolegijos manymu, apygardos teismas šioje dalyje išsamiai ir visapusiškai ištyrė nuteistajam H. G. inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, tinkamai jas įvertino bei teisingai jas kvalifikavo. Taip, kitas nuteistasis E. P. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme dėl automobilio „BMW 320 Touring“ vagystės parodė, kad jis su K. T. nutarė pavogti minėtą automobilį, tačiau suabejojus, ar dviese pavyks įgyvendinti šį sumanymą, E. P. iniciatyva buvo pakviestas H. G. , kuris sutiko dalyvauti vagystėje. Su H. G. suderino susitikimo vietą ir laiką. Tačiau H. G. pavėlavus, E. P. ir K. T. dviese pavogė automobilį, o atvykusiam H. G. pranešė, jog automobilis jau pavogtas. Po automobilio vagystės jie susitiko kitoje sutartoje vietoje, kur jau buvo pavogtas automobilis. Susitikime buvę T. G. ir N. V. jokiu veiksmų neatliko ir išvažiavo namo. Sutartoje vietoje liko E. P. , K. T. , H. G. Tuo metu K. T. pakeitė pavogto automobilio valstybinius numerius. E. P. pasiūlė H. G. nuvažiuoti į Jonavą ir paslėpti pavogtą automobilį. H. G. sutikus, E. P. sėdo į H. G. automobilį, o pastarasis į pavogtą „BMW 320 Touring“ automobilį ir trise su K. T. nuvažiavo į Jonavą, kur garaže pastatė vogtą automobilį. Vėliau, praėjus kuriam laikui, E. P. surado pirkėją, kuris sutiko pirkti pavogtą automobilį. Tada jis vėl paprašė H. G. padėti pavogtą automobilį nuvaryti iš Jonavos į Aleksoto degalinę. Ir taip jis kartu su automobilio pirkėju, H. G. , K. T. tą patį „BMW 320 Touring“ automobilį nuvarė į sutartą vietą Aleksote, kur jį pardavė už 6 000 Lt. Automobilį į pardavimo vietą nuvarė nuteistasis H. G. Analogiškus parodymus davė kitas nuteistasis K. T. bei pats H. G. Šios aplinkybės apie H. G. dalyvavimą pagrobiant minėtą automobilį pasitvirtina policijos pareigūnų A. R. , A. P. , G. B. , G. S. , V. K. parodymais, telefoninių pokalbių suvestinėmis ir kitais išsamiai teismo nuosprendyje išdėstytais įrodymais. Todėl apygardos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, jų visumą, tarpusavio sąryšį, padarė pagrįstą išvadą, kad H. G. buvo iš anskto sutaręs bendrai su E. P. ir K. T. įvykdyti vagystę, ir, nors, pavėlavus sutartu laiku atvykti į nusikaltimo vietą, tiesiogiai automobilio pagrobime nedalyvavo, tačiau po to aktyviai įsijungė į nusikaltimo darymą – pats pervarė pagrobtą automobilį į jo paslėpimo vietą Jonavos mieste bei dalyvavo automobilio realizavime pervežant, o tuo pačiu ir vairuojant jį į Kauno miestą, kur pagrobtas automobilis ir buvo realizuotas. Nuteistojo aiškinimas, jog jis tai padarė tik iš draugiškumo, norėdamas padėti E. P. , pagrįstai apygardos teismo buvo atmestas, nes neatitinka teismo nustatytųjų aplinkybių, prieštarauja H. G. įvykdytų veiksmų prasmei ir įvykių sekai. Todėl apygardos teismas teisingai kvalifikavo nuteistojo nusikalstamus veiksmus pagal BK 178 str. 3 d. Tuo pačiu nėra įstatyminio pagrindo jo nusikalstamus veiksmus kvalifikuoti pagal BK 237 str. 1 d. (iš anksto nepažadėtas kito asmens padaryto sunkaus nusikaltimo pėdsakų, įrankių, priemonių paslėpimas, sunaikinimas ar sugadinimas, įgytų nusikalstamu būdu daiktų paslėpimas arba slėpimas nusikaltimą padariusį asmenį), kas nepagrįstai nurodoma nuteistojo apeliaciniame skunde. Apygardos teismas šiame epizode priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį H. G. atžvilgiu, BPK 305 str. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr.40 nuostatų nepažeidė, kaip teigiama apeliaciniame skunde.

Taip pat apygardos teismas pagrįstai nuteisė H. G. pagal BK 22 str. 1 d. 189 str. 2 d. dėl pasikėsinimo realizuoti pagrobtą automobilį „BMW 316“. Nuteistasis E. P. parodė, kad jis kartu su K. T. , N. V. pagrobė automobilį „BMW 316“ ir jį paslėpė Jonavoje esančiame garaže. Vėliau, sužinojęs, kad K. T. sulaikytas, kartu su N. V. nutarė šiuo automobiliu atsikratyti. Sutartu laiku jie susitiko prie garažo, N. V. atvažiavo kartu su H. G. , visi kartu jie užėjo į garažą, ir tuo metu juos sulaikė policijos pareigūnai. Analogiškas aplinkybes nurodė ir kitas nuteistasis N. V. Iš policijos pareigūno A. R. parodymų seka, kad iš telefoninių pokalbių jis nustatė, jog nuteistieji ruošiasi pavogti automobilį. Todėl jis su kitais policijos pareigūnais pradėjo minėtų asmenų bei garažo stebėjimą. Stebėjimo metu buvo nustatyta, kad E. P. , K. T. ir N. V. pavogtas automobilis „BMW“ yra Jonavoje, garaže. Toliau kontroliuojant nuteistųjų pokalbius, nustatyta, kad šie nori pavogtą automobilį parduoti. Stebint tą patį garažą, buvo pastebėti atvykę E. P. , N. V. ir H. G. , kurie, pakeitus pavogtojo automobilio numerius, iš garažo išvarė automobilį, ir tuo metu buvo sulaikyti policijos pareigūnų. Iš esmės analogiškus parodymus apie įvykio aplinkybes davė ir kiti byloje apklausti policijos pareigūnai: A. P. , G. B. Iš techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus protokolo seka, kad 2004 m. gruodžio 2 d. 18 val. 21 min., filmuojant garažą, esantį Jonavos m. Laukagalio g., garažų kooperatyve „Šilelis“, vaizdo juostoje buvo užfiksuota, kaip į garažą įeina trys vyriškiai, iš ten išvaromas automobilis „BMW 316“. Todėl, kolegijos manymu, apygardos teismas tinkamai įvertino šiuos ir kitus teismo nuosprendyje išdėstytus įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad šie nuteistojo H. G. nusikalstami veiksmai atitinka BK 22 str. 1 d. 189 str. 2 d. Tuo pačiu apygardos teismas pagrįstai atmetė nuteistojo H. G. iškeltą versiją, kad jis, važinėdamas su N. V. , atsitiktinai atsirado prie garažo, kuriame buvo slepiamas pavogtas automobilis. Atkreiptinas dėmesys, kad pats H. G. prisipažino, jog, pamatęs garaže stovintį automobilį, suprato, kad jis pavogtas, nes buvo išardyta spynelė. Be to, apygardos teismas, vertindamas įrodymus, teisingai nuosprendyje nurodė, kad iš ankstesnių H. G. nusikalstamų veiksmų matyti, jog jis ne pirmą kartą veikė bendrai su tais pačiais nuteistaisiais asmenimis ir anksčiau dalyvavo pavogto automobilio pardavime.

Taip pat apygardos teismas nuteistiesiems E. P. , K. T. , N. V. (automobilio „BMW 316“ vagystė) paskyrė tinkamas bausmes, atsižvelgdamas į kiekvieno iš nuteistųjų padarytus nusikaltimus, jų sunkumą ir pavojingumo visuomenei laipsnį, jų vaidmenis nusikaltimo padarymo metu, nuteistųjų asmenybes, jų atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nuteistasis E. P. per trumpą laikotarpį padarė tris analogiškus nusikaltimus (automobilių vagystes), iš kurių du priskiriami prie sunkių (BK 11 str. 5 d.). Šiuos nusikaltimus padarė lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos metu, kas liudija, jog jis išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, niekur nedirba. Jo atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad nusikalto, veikdamas organizuotoje bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d.). Todėl apygardos teismo paskirta laisvės atėmimo bausmė didesnė, negu baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, kolegijos manymu, nėra aiškiai per griežta. Be to, ir įvertinus tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, gyvena faktinėje santuokoje ir turi mažametį vaiką, nėra pakankamas įstatyminis pagrindas švelninti apygardos teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Nuteistasis K. T. taip pat per trumpą laikotarpį padarė tris analogiškus nusikaltimus (automobilių vagystes), iš kurių du priskiriami prie sunkių (BK 11 str. 5 d.). Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistojo vaidmuo nusikaltimų padaryme buvo itin aktyvus, kas rodo jo didesnį pavojingumą visuomenei. Kaip asmenybė charakterizuojamas patenkinamai, anksčiau nekartą teistas, taikytas nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas. Išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jis nusikalto veikdamas organizuotoje bendrininkų grupėje. Todėl apygardos teismo paskirta laisvės atėmimo bausmė didesnė, negu baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, nėra aiškiai per griežta. Tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, turi mažametį vaiką, nėra pakankamas įstatyminis pagrindas švelninti nuteistajam K. T. apygardos teismo paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Taip pat, nepagrįstas nuteistojo apeliacinio skundo argumentas, kad teismas, skirdamas bausmę, pažeidė bausmių individualizavimo principus, o paskirtoji bausmė neadekvati padarytiems nusikaltimams. Kaip matyti iš teismo nuosprendžio, teismas, skirdamas bausmę kiekvienam iš nuteistųjų, atsižvelgė į padarytų nusikaltimų sunkumą, kiekvieno iš nuteistųjų vaidmenį darant nusikaltimus, jų asmenybes charakterizuojančius duomenis. Apygardos teismas, skirdamas nuteistajam tokią griežtą laisvės atėmimo bausmę, akcentavo K. T. itin aktyvų vaidmenį nusikaltimų padaryme.

Apygardos teismas N. V. , nuteistam pagal BK 178 str. 3 d. (P. L. automobilio „BMW 316“ ir turto vagystė), paskyrė tinkamą bausmę, kas nepagrįstai ginčijama nuteistojo apeliaciniame skunde. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, N. V. padarė sunkų nusikaltimą (BK 11 str. 5 d.). Kaip asmenybė charakterizuojamas neigiamai, anksčiau nekartą teistas už analogiškų nusikaltimų padarymą ir šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, kas rodo jo nenorą pasitaisyti, laikytis įstatymų reikalavimų. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jis nusikalto veikdamas organizuotoje bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d.). Todėl teismo paskirta už šį nusikaltimą laisvės atėmimo bausmė, artima baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui, nėra aiškiai per griežta. Tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą, turi šeimą bei mažametį vaiką, taip pat nėra pakankamas įstatyminis pagrindas švelninti apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Nuteistajam H. G. , kolegijos manymu, už padarytas nusikalstamas veikas paskirta tinkama laisvės atėmimo bausmė, artima baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui, atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų sunkumą, pavojingumo visuomenei laipsnį, jo asmenybę, atsakomybe sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.

Taigi, kolegijos manymu, apygardos teismo skirtos bausmės nuteistiesiems E. P. , K. T. , H. G. , N. V. yra tinkamos ir jų dydžiai neprieštarauja teisingumo principui. BK 54 str., 61str., 63 str., 64 str. reikalavimai nepažeisti.

Be to, prokurorė, nesutikdama su apygardos teismo priimtu nuosprendžiu, jį apskųsdama, kaip vieną iš argumentų nurodė, kad apygardos teismas, priimdamas nuosprendį, pažeidė BPK 302 str. 1, 2 d.d. nuostatas (nuosprendžio surašymas), tačiau bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teisiamajame posėdyje prokurorė nepalaikė šios apeliacinio skundo dalies, todėl šie argumentai nesvarstomi.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d., 1 p. 326 str. 4 d., 329 str. 1 p.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Kauno apygardos teismo 2005 m. lapkričio 2 d. nuosprendį T. G. atžvilgiu panaikinti ir priimti naują nuosprendį. T. G. pagal BK 21 str. 1 d., 178 str. 3 d. išteisinti, neįrodžius jo dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką. Panaikinti bausmių subendrinimą pagal BK 64 str. 1 d., 3 d. su 2004 m. balandžio 1 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme.

Panaikinti kardomąją priemonę – suėmimą ir T. G. paleisti teismo posėdžių salėje.

Kauno apygardos teismo 2005 m. lapkričio 2 d. nuosprendžio dalį dėl N. V. nuteisimo pagal BK 21 str. 1 d., 178 str. 3 d., 189 str. 2 d. (dėl rengimosi pavogti automobilį „BMW 320 Touring“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo realizavimo) panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį – N. V. pagal BK 21 str. 1 d., 178 str. 3 d., 189 str. 2 d. išteisinti, neįrodžius jo dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką. Panaikinti bausmių subendrinimą pagal BK 63 str. 1 d., 4 d. Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., 4 d., bausmę, paskirtą pagal BK 178 str. 3 d. (P. L. automobilio ir turto vagystė) subendrinti su 2005 m. kovo 5 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme iš dalies sudedant ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą ketveriems metams ir šešiems mėnesiams.

Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės, nuteistųjų E. P. , H. G. K. T. apeliacinius skundus atmesti.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.