Šiaulių apygardos teismo nutartis

2012-04-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-200-309-2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-04-05
Bylos Nr.
1A-200-309-2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Zigmas Kavaliauskas (pirm.), Raimundas Jurgaitis, Vidmantas Mylė
Nukentėjusysis
M. K.
Nuteistasis
A. S., J. S.
Advokatai
Stanislava Šulcaitė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-200-309/2012Teisminio proceso Nr. 1-96-1-00756-2010-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.1., 2.1.15., 2.4.6.3.4., 2.4.7. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. balandžio 5 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,

teisėjų Raimundo Jurgaičio, Vidmanto Mylės,sekretoriaujant Vilmai Armalytei,dalyvaujant prokurorei Sigutei Borščienei,gynėjoms advokatėms Stanislavai Šulcaitei, Vidai Povilaitienei,nukentėjusiojo M. K. atstovei pagal įstatymą R. K.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. S. ir J. S. apeliacinius skundus dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 13 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirtoji bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011-05-06 nuosprendžiu paskirta bausme, ir galutinė bausmė A. S. skirta laisvės atėmimas 6 (šešeriems) metams, bausmę atliekat pataisos namuose.

J. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams, bausmę atliekat pataisos namuose.

Priteista iš A. S. ir J. S. 10 000 Lt R. K. neturtinei žalai atlyginti.

Priteista iš A. S. ir J. S. 27 964,23 Lt Sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. S. ir J. S. nuteisti už tai, kad būdami apsvaigę nuo alkoholio ir veikdami bendrininkų grupėje, 2010-12-13, apie 16 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rajone, asmeninio konflikto metu sumušė M. K., t. y. J. S. du kartus smogė kumščiu nukentėjusiajam M. K. į kairiąją veido pusę, po to A. S. smogus 1 kartą į krūtinę nukentėjusiajam M. K. ir jam nugriuvus ant grindų ir vėl atsistojus, A. S. koja spyrus 1 kartą nukentėjusiajam M. K. į šoną, ir šiam atsitrenkus į spintą ir nugriuvus ant grindų, vėl kumščiu smogus nukentėjusiajam į galvos sritį, bendrai padarė nukentėjusiajam M. K. sunkų sveikatos sutrikdymą, t. y. kraujosruvas, nubrozdinimus apie akis, vokuose, veide, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje, galvos smegenų sumušimą.

Šalies argumentai

Apeliantas A. S. apeliaciniu skundu prašo J. S. išteisinti, o jam sušvelninti bausmę. Skunde nurodo, kad nusikalstamą veiką, kurios padarymu pripažinti kaltais jis ir jo brolis, įvykdė jis. Nuteistojo teigimu, tai jis padarė nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą, dėl ko jis visiškai prisipažįsta. Nurodo, jog konfliktas kilo tarp jo ir M. K., kuriuo metu M. K. sudavė jam stiprų smūgį ranka į krūtinę, po ko, jis smūgiavo jam atgal ir sudavė vieną smūgį į krūtinę, spyrė į šoną, petį. Nuteistasis plėtodamas savo argumentus nurodo, kad jo brolis konflikto nematė, tik išgirdęs triukšmą buvo trumpam įėjęs į kambarį, tačiau po jo pasakymo išėjo, po ko, jis sudavė M. K. du kartus į galvos sritį. Taigi teigia, kad J. S. M. K. nemušė, tik padėjo jį įkelti į lovą ir net nežinojo, kas tarp jų buvo. Dėl paminėto apeliantas teigia, kad jo brolis – J. S. yra nepagrįstai nuteistas dėl M. K. sužalojimo, kadangi, pasak nuteistojo, jis net nematė muštynių, nematė, kai jis ištraukė pinigus iš M. K., nes viskas vyko kambaryje, o ne virtuvėje ir durys buvo uždarytos. Taip pat nurodo, jog J. S. pirminiuose parodymuose pasirašė pareigūnų reikalavimu, o teisme jam sakant tiesą, juo nebetikėjo.

Nuteistasis J. S. apeliaciniu skundu prašo jį išteisinti.

Skunde nurodo, kad jis nuteistas nepagrįstai – už tai, ko nepadarė. Taip pat nurodo, jog ikiteisminio tyrimo metu jam buvo daromas spaudimas, grasinama, taip pat, kad apklausų metu jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir nesuprato, ką šneka. Taigi teigia, kad jis nemušė M. K., ką, pasak nuteistojo, patvirtino ir jo brolis – A. S.. Apelianto teigimu, jam mušti nukentėjusįjį nebuvo tikslo, jis pats M. K. paguldė į lovą ir nuėjo miegoti, po to iškvietė M. K. greitąją pagalbą. Nurodo, kad pareigūnai jam davė „lėlę“ ir sakė daryk taip ir laikyk taip, o jis, pasak nuteistojo, buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir nesuprato. Teigia, jog tą aplinkybę, kad jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio gali patvirtinti liudytojai – R. R. ir V. R., su kuriais jis tą dieną šventė. Be kita ko nurodo ir tai, kad teismas nagrinėdamas bylą neatsižvelgė, kad jis turi nepilnametę dukrą, jog anksčiau niekada nebuvo teistas, į liudytojų parodymus.

Apeliacinio proceso metu nuteistųjų gynėjos prašė nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė ir nukentėjusiojo atstovė prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų A. S. ir J. S. apeliaciniai skundai atmestini, tačiau Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 13 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspęstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą apeliacinių skundų ribose (Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio 3 dalis), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio nuostatų, pagrįstai A. S. ir J. S. pripažino kaltais ir nuteisė pagal jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką, tačiau netinkamai taikė Lietuvos Respublikos BPK II dalies X skyriaus nuostatas ir dėl to neteisingai išsprendė civilinių ieškinių klausimus, todėl nuosprendis keistinas.

Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ir keičiami. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Remiantis Lietuvos Respublikos BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuosprendis teisingas, t. y. teisėtas ir pagrįstas gali būti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra išsamiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nubaustas teisingai, t. y. būtent už tą veiką ir ta apimtimi, kurią yra padaręs, kad niekas nekaltas nebūtų nubaustas.

Nuteistasis J. S. savo apeliaciniame skunde neigia padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, kurios padarymu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu. Ginčydamas savo kaltę dėl jam inkriminuotos veikos, apeliantas iš esmės skundžia apylinkės teismo atliktą bylos įrodymų vertinimą ir nurodo, jog kaltu dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo M. K. prisipažino tik dėl pareigūnų spaudimo. Tačiau kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad sprendžiant J. S. kaltės klausimą, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą bei pagrįstą nuosprendį, padaryta nebuvo. J. S. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, pagrįsta byloje esančiais faktiniais duomenimis, kurie kaip įrodymų šaltinis gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas BPK numatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu.

Lietuvos Respublikos BPK 301 straipsnio 1 dalies norma reikalauja, kad nuosprendis turi būti pagrįstas tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Šios normas esmė yra ta, kad teismas turi teisę remtis visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais įrodymais, tačiau juos visus privalo teisiamajame posėdyje ištirti: apklausti asmenis, perskaityti kaltinamojo ir kitų asmenų parodymus, duotus atliekant ikiteisminį tyrimą, kai yra esminių prieštaravimų tarp šių parodymų ir parodymų, duotų teisme (BPK 276 str. 1 d. 3 p.), ištirti rašytinius įrodymus. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, vertino visus teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus – liudytojų parodymus, paties nuteistojo J. S. ir jo brolio nuteistojo A. S. parodymus, kitus rašytinius įrodymus, ir padarė atitinkamas išvadas dėl jų. Pats apeliantas savo skunde iš esmės nenurodė jokių naujų duomenų, kurių būtų netyręs ar neaptaręs savo nuosprendyje pirmosios instancijos teismas. Skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje pirmosios instancijos teismas išdėstė teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, kuriais grindė savo išvadas dėl nuteistojo kaltės. Be to, kaip jau ne kartą buvo akcentuota teismų praktikoje, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui neprivalomos. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Todėl nuteistųjų J. S. ir A. S. nesutikimas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, nes apylinkės teismo sprendimas motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.

Iš bylos duomenų matyti, kad šioje byloje, nustatydamas J. S. ir A. S. padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, t. y. kad A. S. ir J. S., būdami apsvaigę nuo alkoholio ir veikdami bendrininkų grupėje 2010-12-13, apie 16 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rajone, asmeninio konflikto metu sumušė M. K., t. y. J. S. du kartus smogė kumščiu nukentėjusiajam M. K. į kairiąją veido pusę, po to A. S. smogus vieną kartą į krūtinę nukentėjusiajam M. K. ir jam nugriuvus ant grindų ir vėl atsistojus, A. S. koja spyrus vieną kartą nukentėjusiajam M. K. į šoną, ir šiam atsitrenkus į spintą ir nugriuvus ant grindų, vėl kumščiu smogus nukentėjusiajam į galvos sritį, bendrai padarė nukentėjusiajam M. K. sunkų sveikatos sutrikdymą, t. y. kraujosruvas, nubrozdinimus apie akis, vokuose, veide, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje, galvos smegenų sumušimą, patvirtina: pačių nuteistųjų A. S. ir J. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 112-114 b. l., 2 t., 6-7, 10, 32-33, 37-39 b. l.), kuriuos jie patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., 12-133 b. l., 2 t., 22-26 b. l.), kur ne tik A. S. pripažino mušęs nukentėjusįjį M. K., tačiau ir J. S. pripažino panaudojęs smurtą nukentėjusiojo M. K. atžvilgiu, bei nurodė, kiek ir kuris smūgių sudavė; liudytojo – V. P. pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, kur jis paaiškino, kad A. S. kartu su nukentėjusiuoju buvo nuėję į kitą kambarį, o po kurio laiko į tą kambarį nuėjo ir J. S., jiems būnant kambaryje girdėjo triukšmą, „kažkas virto“, „griuvo“. Jis iš kalbų suprato, kad broliai sumušė K., po kokio pusvalandžio jis ir broliai S. buvo nuėję į kambarį ir pamatę ant grindų gulintį M. K., įkėlė jį į lovą. Jis išėjęs namo, o atėjęs sekančią dieną pamatė, jog nukentėjęs tebeguli lovoje, tačiau sunkiai kvėpuoja (2 t., 176-177 b. l.); liudytojos, atlikusius ikiteisminio tyrimo veiksmus su nuteistaisiais – L. J. parodymai, kur ji apylinkės teismo teisiamojo posėdžio metu parodė, jog nuteistasis J. S. ikiteisminio tyrimo metu apie įvykį pasakojo pats ir iki to, kai dar A. S. nebuvo apklaustas ir įvykio aplinkybės nebuvo žinomos, jog parodymus J. S. davė laisva valia, kad nebuvo jokių grasinimų, gąsdinimų (2 t., 179 b. l.); liudytojos E. L. parodymai, duoti pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu, kur ji parodė, kad apklausiant nuteistuosius jokio spaudimo nebuvo (2 t., 179 b. l.).

Remdamasi išdėstytų duomenų visuma, kolegija pažymi, kad nuteistųjų J. S. ir A. S. pirminiuose parodymuose užfiksuotos nusikaltimo aplinkybės (1 t., 112-114 b. l., 2 t., 6-7, 10, 32-33, 37-39 b. l.), atitinka tiek liudytojų – V. P., L. J., E. L. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus, tiek rašytinę bylos medžiagą – J. S. ir A. S. parodymų patikrinimo vietoje protokolus (1 t., 12-133 b. l., 2 t., 22-26 b. l.), kurių metu jie nurodė savo suduotų smūgių nukentėjusiajam M. K. aplinkybes, t. y. šie duomenys papildo vieni kitus ir bendrai su kitais byloje surinktais įrodymais sudaro vieningą medžiagą, neabejotinai patvirtinančią J. S. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, todėl teismas neturi jokio pagrindo jais nesiremti ir tikėti deklaratyviais, bylos duomenims prieštaraujančiais vėlesniais nuteistųjų parodymais. Esant aptartoms aplinkybėms, kolegija vėlesnius nuteistųjų J. S. ir A. S. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotus parodymus – kad jie parodymus davė pareigūnų verčiami, o nuteistasis J. S. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, vertina kaip siekį suklaidinti teismą, nurodant nebūtas aplinkybes, tikslu išvengti baudžiamosios atsakomybės ar ją sušvelninti.

Atsakant į apeliantų skundų argumentus, jog pareigūnai J. S. darė spaudimą, kad jis prisipažintų padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, todėl jis ir prisipažino, nes pabijojo pareigūnų smurto, bei buvo neblaivus, pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie pagrįstų šiuos nuteistųjų apeliaciniuose skunduose nenurodytus deklaratyvius teiginius, kuriais remiantis galima būtų spręsti apie pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio neteisėtumą ar nepagrįstumą. Ir priešingai – byloje yra duomenų, paneigiančių šias nuteistųjų versijas, tai liudytojų – L. J. ir E. L. parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu, kur jos parodė, kad J. S. prisipažino pats, niekieno neverčiamas ir kad jokio smurto jo atžvilgiu naudota nebuvo.

Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau išdėstytų ir išanalizuotų įrodymų visumą, daro išvadą, jog byloje įrodyta, kad J. S. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir kad tokia jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 1 dalį.

Dėl paskirtų bausmių nuteistiesiems

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Taigi pagal baudžiamąjį įstatymą bausmėmis siekiama nuteistuosius ne tik nubausti. Todėl teismas, skirdamas bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio sankciją, privalo vadovautis ir šio kodekso bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę.

Nagrinėjamu atveju prielaidų daryti išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistiesiems A. S. ir J. S. bausmes, pažeidė nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus, nėra. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad skirdamas bausmes nuteistiesiems, teismas vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį – įvykdė sunkų nusikaltimą, į tai, kad J. S. anksčiau neteistas, teisiamas pirmą kartą, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, į tai, jog A. S. teisiamas penktą kartą, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už ankstesnius nusikaltimus. Teismas pripažino, kad nuteistojo J. S. atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir bendrininkų grupėje; atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė. Pripažino A. S. atsakomybe lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi įvykdęs nusikaltimą, o jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir bendrininkų grupėje.

Ir nors nuteistasis A. S. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti jam skirtą bausmę, tačiau apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą, konstatuoja, jog bausmė nuteistajam paskirta nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo nuostatų, savo rūšimi ir dydžiu atitinka Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje nurodytą bendrąją bausmės paskirtį.

Be to, kaip matyti iš nuteistajam A. S. paskirto laisvės atėmimo bausmės dydžio – už Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą jam skirta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams, paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis taipogi nelaikytinas per dideliu, kadangi jis yra mažesnis negu Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis (bausmės vidurkis 5 metai 1 mėnuo 15 dienų).

Nuteistojo J. S. skunde nurodyti teiginiai, kad teismas nagrinėdamas bylą neatsižvelgė, kad jis turi nepilnametę dukrą, jog anksčiau niekada nebuvo teistas, jau yra įvertinti pirmosios instancijos teismo skiriant jam bausmę, todėl apeliacinės instancijos teismas tais pačiais pagrindais negali sutrumpinti jam skirtos laisvės atėmimo bausmės termino.

Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad nustatydamas paskirtų bausmių rūšį ir dydį, pirmosios instancijos teismas įvertino visas bausmei skirti turinčias reikšmės aplinkybes, todėl J. S. ar A. S. paskirtas bausmes vertinti kaip aiškiai per griežtas, ar dar labiau jas švelninti apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Dėl civilinių ieškinių

CK 6.279 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiajam asmeniui atsako solidariai. Taigi keli asmenys padarę turtinę žalą bendrais veiksmais ir pripažinti bendrininkais atsako už žalą solidariai. Tokią taisyklę įtvirtina ir CK 6.6 straipsnio 3 dalis, kurioje nustatyta, kad solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nusikalstamą veiką nuteistieji J. S. ir A. S. padarė bendrais veiksmais, todėl jų nukentėjusiajam M. K. padaryta tiek turtinė, tiek neturtinė žala iš jų turi būti išieškota solidariai.

BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Iš bylos medžiagos matyti, kad šioje byloje nukentėjusiuoju pripažintas M. K. (1 t., 15 b. l.), kuris dėl savo sveikatos negali tinkamai save atstovauti, todėl R. K. pripažinta nukentėjusiojo M. K. atstove pagal įstatymą (2 t., 128 b. l.), M. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (2 t., 123-124, 143-144 b. l.), civilinio ieškinio pareiškimą pasirašė R. K.. Šiuo atveju būtina pastebėti, kad neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu. Teisę į neturtinės žalos atlyginimą paprastai turi asmuo, tiesiogiai nukentėjęs nuo neteisėtos veikos. Tokio asmens tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo jis bendrai gyveno neįregistravęs santuokos (partnerystė), teisę gauti neturtinės žalos atlyginimą paprastai turi šio asmens gyvybės atėmimo atveju. Jei žmogaus amžius, socialinė branda ar psichinės sveikatos būklė neužtikrina reikiamo baudžiamo proceso eigos supratimo ir procesinių teisių panaudojimo savo interesams apginti, toks asmuo prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno ar teismo sprendimu savo teises įgyvendina per atstovą pagal įstatymą (BPK 53 straipsnio 2-4 dalys). Visais atvejais ieškinys dėl žalos atlyginimo tenkinamas atstovaujamojo (nepilnamečio, neveiksnaus asmens ar asmens dėl senatvės, neįgalumo, ligos, kitos priežasties negalinčio pasinaudoti įstatymo suteiktomis teisėmis) naudai (kasacinė byla Nr. 2K-453/2011). Kadangi pirmosios instancijos teismas neturtinę žalą iš nuteistųjų A. S. ir J. S. priteisė nukentėjusiojo M. K. įstatyminei atstovei R. K., o ne nukentėjusiajam M. K., todėl nuosprendis šioje dalyje keistinas (BPK 328 str. 4 p.).

Taip pat, iš bylos medžiagos matyti, kad skundžiamu nuosprendžiu (duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasai priteista iš nuteistųjų A. S. ir J. S. 27964, 23 Lt, tačiau nenurodyta jų atsakomybės forma (solidarioji ar subsidiarinė). Solidariai iš kaltų asmenų nusikalstama veika padaryta žala išieškoma tais atvejais, kai šia veika kelių asmenų bendrais veiksmais žala padaroma tiesiogiai nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiam asmeniui (CK 6.279 str.). Šiuo atveju tretysis asmuo – Valstybinė ligonių kasa – nusikalstama veika žalą patyrė netiesiogiai – ji apmokėjo ligoninėms nukentėjusiojo M. K. gydymo išlaidas, todėl šios turėtos išlaidos iš kaltų asmenų turi būti išieškomos taikant ne solidariąją, bet subsidiarinę (dalinę) atsakomybę (CK 6.280 str. 2 d.). Kadangi pirmosios instancijos teismas nenurodė nuteistųjų atsakomybės formos, nuosprendis ir šioje dalyje keistinas, iš kiekvieno nuteistojo priteisiant po 13982, 12 Lt Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kadangi jų abiejų vaidmuo padarant žalą buvo vienodas (BPK 328 str. 4 p.).

Aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija pastebi, kad ištaisius pirmosios instancijos teismo klaidas, ir pakeitus skundžiamą nuosprendį civilinių ieškinių dalyse, t. y. neturtinę žalą solidariai priteisiant iš nuteistųjų nukentėjusiajam M. K., o turtinę žalą priteisiant subsidiariai iš nuteistųjų Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, nuteistųjų J. S. ir A. S. teisinė padėtis pasunkinta nebus, kadangi nei turtinės, nei neturtinės žalos dydis nedidintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

Nuteistųjų A. S. ir J. S. apeliacinius skundus atmesti.

Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 13 d. nuosprendį pakeisti.

Pakeisti nuosprendžio dalis, kuriomis iš A. S. ir J. S. priteista R. K. 10 000 Lt (dešimt tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti; iš A. S. ir J. S. priteista 27 964,23 (dvidešimt septyni tūkstančiai devyni šimtai šešiasdešimt keturi litai 23 ct) Sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasai – ir šias nuosprendžio dalis išdėstyti taip:

priteisti iš nuteistųjų A. S. ir J. S. solidariai 10 000 Lt (dešimt tūkstančių litų) nukentėjusiajam M. K. neturtinei žalai atlyginti;

priteisti iš nuteistųjų A. S. ir J. S. po 13 982, 12 Lt (trylika tūkstančių devynis šimtus aštuoniasdešimt du litus 12 ct) Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Zigmas KavaliauskasTeisėjai Raimundas JurgaitisVidmantas Mylė