- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-06-20
- Bylos Nr.
- 2YT-560-1021/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jonas Abraitis
- Pareiškėjas
- V. M., J. S., S. L. B., V. V. B., J. M.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, valstybinės įmonės ,,Turto bankas“, Vilkaviškio rajono savivaldybė
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Jonas Abraitis, sekretoriaujant L. D., dalyvaujant pareiškėjams V. M., J. S., S. L. B., V. V. B., nedalyvaujant pareiškėjui J. M., nedalyvaujant suinteresuotų asmenų - Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, valstybinės įmonės ,,Turto bankas“, Vilkaviškio rajono savivaldybės atstovams, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjų J. M., V. M., J. S., S. L. B., V. V. B. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, valstybinė įmonė ,,Turto bankas“, Vilkaviškio rajono savivaldybė,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėjai J. M., V. M., J. S., S. L. B., V. V. B. (toliau - pareiškėjai) teismo prašo:
1.Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad garažas (boksas) Nr. 7, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, esantis (duomenys neskelbtini), Vilkaviškis, nuosavybės teise priklauso J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties pagrindu;
2.Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad garažas (boksas) Nr. 9, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, esantis (duomenys neskelbtini), Vilkaviškis, nuosavybės teise priklauso V. M., a.k(duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties pagrindu;
3.Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad garažas (boksas) Nr. 10, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Vilkaviškis, nuosavybės teise priklauso J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties pagrindu;
4.Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad garažas (boksas) Nr. 14, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Vilkaviškis, nuosavybės teise priklauso S. L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties pagrindu;
5.Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad garažas (boksas) Nr. 16, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Vilkaviškis, nuosavybės teise priklauso V. V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties pagrindu.
Šalies argumentai
Pareiškėjai pareiškime nurodo, kad jie nuo 1982 m. yra garažų, esančių Nepriklausomybės g. Vilkaviškyje, naudotojai. Garažai yra suformuoti kaip nekilnojamojo turto objektai, tačiau daiktinės teisės į juos neįregistruotos. Pagal Nekilnojamojo turto centrinio duomenų registro duomenis, pareiškėjai yra įregistruoti kaip nurodytų garažų naudotojai. Šie įrašai galioja nuo 1988 m. vasario 15 d.. Siekdami įregistruoti nuosavybės teises į negyvenamąsias patalpas - garažus, atlikę nurodytų garažų kadastrinius matavimus, kurie buvo pateikti VĮ ,,Registrų centras“, tačiau kadastro duomenis buvo atsisakyta įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą, kadangi nepakanka dokumentų, įrodančių jų nuosavybės teises į garažus. Vilkaviškio miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1982-05-12 sprendimu Nr. 61 buvo patvirtinti autogaražo kooperatyvo „Brolybė" įstatai ir narių sudėtis. Jie iš pat pradžių buvę šio kooperatyvo nariais. Minėtu Vykdomojo komiteto sprendimu buvo paskirtas ir žemės sklypas kooperatinio garažo statybai Vilkaviškio mieste, tuometinėje M. Melnikaitės gatvėje. Visą laiką nuo 1982 m. jie naudojasi garažais kaip savais savo reikmėms, laiko transporto priemones, moka mokesčius už žemę ir elektrą, jie net nežinoję, kad nėra iki galo sutvarkyti dokumentai ir kad jie nėra pilnateisiai savo garažų savininkai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.47 straipsnyje kaip vienas nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra įgyjamoji senatis. CK 4.68 straipsnyje apibrėžiama įgyjamosios senaties samprata: fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamą daiktą ne mažiau kaip dešimt metų <...>, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgijo nuosavybės teisę į daiktą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apibendrindamas kasacinio teismo praktiką bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu, yra konstatavęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas. Šiuo atveju nei vienas iš pareiškėjų nesantys garažo savininkai. Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis). Valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas būtų, jei garažai būtų sukurti kaip valstybės nuosavybės teisės objektas ir valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebūtų parduoti privačių asmenų nuosavybėn. Pagal tuo metu galiojusio civilinio kodekso 102 str., teisė disponuoti turtu, kuris yra kooperatyvo nuosavybė, priklauso išimtinai patiems savininkams, t.y. valstybės ir kooperatyvo turtas yra atribotas. VĮ ,,Turto bankas“ ar savivaldybė garažų patikėjimo ar nuosavybės teise nevaldo ir jie nėra įtraukti į apskaitą ar privatizavimo objektų sąrašą. Taigi garažai nėra nei valstybės, nei savivaldybės nuosavybė, o taip pat nėra įregistruoti viešame registre kitų asmenų vardu. Asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis). Nuo pat 1982 m. niekas kitas neįgyvendino nuosavybės teisių į garažus ir jokių pretenzijų valdymo, naudojimo ir disponavimo pareiškėjams nereiškė. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo nebuvo daikto savininkas. Ministrų tarybos 1986 m. liepos 15 d. nutarimu Nr. 249 „Dėl garažų statybos kooperatyvų" Vyriausybės žinios, 1986, Nr.: 21 -228) buvo nustatyta, kad Kooperatiniai garažai (sublokuoti, ir daugiau aukštų, antžeminiai ir požeminiai) asmeniniams gyventojų lengviesiems automobiliams ir kitoms transporto priemonėms laikyti Lietuvos TSR miestuose, miesto tipo ir gyvenvietėse statomi pagal planą kooperatiniais pagrindais (išskyrus garažus, statomus individualinei statybai suteiktuose sklypuose) sutinkamai su projektavimo organizacijų parengtais projektais. Šiuo nutarimu taip pat nustatyta, kad asmenys įrašomi norinčiųjų įstoti į garažų statybos kooperatyvą įskaiton pagal gyvenamąją vietą atitinkamai rajono, miesto, miesto rajono, miesto tipo gyvenvietės, apylinkės Liaudies deputatų tarybos vykdomajame komitete. Rajonų ir Respublikos pavaldumo miestų Liaudies deputatų tarybų vykdomieji komitetai įpareigoti pareikalauti iš esamųjų garažų statybos kooperatyvų iki 1987 m. sausio 1 d. visus priimtus naudoti garažus techniškai inventorizuoti ir teisiškai įregistruoti bei leisti garažų statybos kooperatyvams pradėti eksploatuoti garažus tik valstybinei komisijai priėmus juos naudoti. Valstybinė komisija priimti naudoti naujai pastatytus kooperatinius garažus galėjo tik esant nustatytąja tvarka pateiktam užsakymui juos techniškai inventorizuoti. Iš pirmiau nurodytų teisės aktų nuostatų matyti, kad iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo individualūs garažai, išskyrus statomus individualiai gyvenamųjų namų statybai skirtuose sklypuose, galėjo būti statomi tik kooperatiniais pagrindais, kuriant garažų kooperatyvus, šių kooperatyvų įteisinimas ir žemės sklypų jiems paskyrimas priklausė miestų ir rajonų vykdomųjų komitetų kompetencijai. Taigi tam, kad pripažinti, jog garažas buvo pastatytas teisėtai, reikėjo teisėtai paskirto sklypo ir teisės aktų nustatyta tvarka įsteigto garažų kooperatyvo. Garažų kooperatyvo turėjo būti įregistruoti vykdomajame komitete, vykdomojo komiteto sprendimu turėjo būti skiriamas žemės sklypas bei išduodamas žemės naudojimo teisės valstybinis aktas, kuriame nustatomas žemės sklypo skyrimo tikslas, naudojimosi žeme sąlygos, taip pat žemės sklypų dydis, dislokacija ir ribos, o žemėtvarkos organai turėjo pažymėti vietoje žemės sklypų ribas. Atlikus teisės aktuose nustatytus veiksmus, garažų kooperatyvas buvo laikomas teisėtai įsteigtu, ir galėjo pradėti naudotis žemės sklypu. 1982 m. gegužės 12 d. tuometinio Vilkaviškio miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 61 buvo nuspręsta paskirti 760 kv. m žemės sklypą kooperatinio garažo „Brolybė" statybai Vilkaviškio mieste, tuometinėje M. Melnikaitės gatvėje, priimtas kooperatinio garažo „Brolybė" statytojų vardinis sąrašas. Vieni iš narių ir statytojų, yra jie visi pareiškėjai. Taip pat minėtu sprendimu buvo patvirtinti ir kooperatyvo ,,Brolybė" įstatai. Tai leidžia daryti išvadą, kad garažai pastatyti nepažeidžiant teisės aktais tuo metu galiojusios statybų tvarkos, todėl gali būti įteisinti per įgyjamosios senaties fakto nustatymą. Nekilnojamojo turto registro duomenimis kitų savininkų ar pretendentų į nekilnojamąjį turtą nėra, garažai įgyti sąžiningai, vadinasi laikytina, kad pareiškėjai turtą valdo teisėtai. Pažymėtina, kad kasacinis teismas taip pat formuoja praktiką, jog daikto valdymas laikomas teisėtu kol neįrodyta priešingai. Per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 str.3 d.). Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą, nesislapstydamas. Aplinkybes, kad garažai priklauso pareiškėjams ir yra jų valdomi, kad kiti asmenys niekada šių garažų nevaldė ir pretenzijų nebuvo išreiškę, pareiškėjai mokėjo už elektrą, žemės mokestį, bylos nagrinėjimo metu, teismui patvirtins liudytojai. Daiktas valdomas nepertraukiamai. Nekilnojamojo turto objektai - garažai, esantys Nepriklausomybės g. 107 A, Vilkaviškyje, valdomi jų nuo 1982 m. metų nepertraukiamai. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas. Pareiškėjai elgėsi kaip garažų savininkai ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už juos į valdomus daiktus. Valdymas tęsėsi CK 4.68 str. 1 d. nustatytą terminą, t. y. 10 metų.(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. Klaipėdos miesto savivaldybė, bylos Nr.3K-7-67/ 2011). Kasacinis teismas 2013-03-12 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2013 yra pasisakęs jog įstatyme įtvirtintą ir LAT plėtojamą praktiką įgyjamosios senaties, kaip civilinės teisės instituto, paskirtis yra išspręsti turto priklausomybės klausimus; įgyjamąja senatimi užtikrinamas šių santykių apibrėžtumas ir pašalinamas netikrumas dėl asmens, turinčio nuosavybės teisę į daiktą. Neturėdamas formalios nuosavybės teisės, bet ilgą laiką daiktą kaip savo valdantis asmuo nuosavybės teisę ir gali įgyvendinti visas savininko teises. Įgyjamosios senaties institutu mos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės įgijimo sudarymo klaidos. Apribojimų, nurodytų Civiliniame kodekse, įgyti statinius (garažo boksus) nuosavybėn įgyjamosios senaties būdu, nėra.
Pareiškėjai V. M., J. S., S. L. B., V. V. B. bylos nagrinėjimo metu teismo posėdyje pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti jame nurodytais motyvais. Pareiškėjai paaiškino, kad 1982 m. Vilkaviškyje, dabartinėje Nepriklausomybės gatvėje statėsi garažus savo lėšomis, darbu, pirkdavo medžiagas, statybų pradžioje buvo įkurtas kooperatyvas ,,Brolybė“. Statybai vadovavo pareiškėjas V. V. B.. Buvo leidimas statytis garažus, projektas. Kai pastatė garažo sienas, jie metė burtus ir pasidalino atskirus garažus, kuriuos toliau įrenginėjo patys. Visą laiką būdavo kooperatyvo pirmininkai. Paskutinis kooperatyvo pirmininkas buvo I., kuris rinkdavo mokesčius už žemę, juos padalindavo, ir surinkdavo mokesčius iš garažų naudotojų. Taip pat buvo vienas bendras elektros skaitliukas, garažuose įrengti atskiri elektros skaitliukai, pinigus surinkdavo pirmininkas, ir sumokėdavo. Jokio kooperatyvo nario mokesčio nemokėdavę, bei atlyginimas pirmininkui nebuvo mokamas. Kur šiuo metu yra visi kooperatyvo dokumentai, jie nežinantys. Prašo nustatyti į kiekvieno naudojamo garažo nuosavybės teisę įgyjamosios senaties būdu.
Pareiškėjas J. M. teismo posėdyje nedalyvavo, jam apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, gautas jo prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau-VMI), atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta teismo šaukimu (b. l.). Atsiliepime nurodė, kad VĮ ,,Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nekilnojamas daiktas - garažas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilkaviškyje įregistruotas Garažų statybos kooperatyvo ,,Brolybė“ vardu, todėl manantys, kad turtas turi kitą savininką, todėl nesutinkantys dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo. Prašo bylą nagrinėti VMI atstovui nedalyvaujant (b.20-21 l.)
Suinteresuoto asmens, VĮ ,,Turto bankas“ , atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta teismo šaukimu, prašė bylą nagrinėti nedalyvaujant Turto banko atstovui.( (b. l. ). Atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad šiuo metu byloje esantys rašytiniai įrodymai nepatvirtina, jog pareiškime nurodyti statiniai buvo sukurti laikantis teisės norminių aktų reikalavimų, o pagal šiuo metu byloje esančius įrodymus nėra galimybės nustatyti, kas buvo šių garažų statytojas, nes nėra pateikti dokumentai, susiję su šių nekilnojamųjų turto objektų statyba, be to, daiktas gali būti įgyjamas įgyjamąja senatimi, jeigu jis gali būti privačios nuosavybės teisės objektu. Pirmiausia jis turi būti nuosavybės teisės objektu. Tai teisei neprieštaraujančiu būdu ar tvarka atsiradęs daiktas. Nekilnojamasis daiktas gali atsirasti kaip naujo daikto sukūrimas ar esamo daikto rekonstrukcija statybos būdu (Lietuvos TSR M. T. 1981-03-16 nutarimo Nr. 91 ,,Dėl pastatytų objektų priėmimo naudoti" 1 punktas, 4 punkto b papunktis, 10 punktas, Civilinio kodekso 4.47 straipsnio 4.12 punktai, Statybos įstatymas ir kiti statybą reglamentuojantys teisės aktai). Jeigu prašoma nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į nekilnojamą daiktą, kuris atsirado statybos būdu, tai įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamam daiktui įgyti nuosavybės teise gali būti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu objektas šių reikalavimų neatitinka, tai jis nėra privačios nuosavybės teisės objektas, nes neatitinka CK 4.67 str. 1 dalies reikalavimų. Dėl to turi būti konstatuojama, kad nėra visų sąlygų įgyjamosios senaties patvirtinti. Tokiu atveju aplinkybės, jog neteisėtai statybai panaudotos pareiškėjų nuosavybės priklausančios medžiagos, įdėtas jų darbas, lėšos ar panaudoti kiti jo ar pasitelkti resursai, teisinės reikšmės taikant nuostatas dėl nuosavybės teisės įgyjamosios senaties pagrindu fakto pripažinimo, nes kaip neteisėtos statybos rezultatas toks statinys negali būti pripažintas nuosavybės objektu (CK 4. 69 str.1 d.). Nagrinėjant bylą ši aplinkybė turėtų būti tinkamai ištirta ir nustatyta, atsižvelgus į 1982-05-12 vykdomojo komiteto sprendimą ir 2015-06-06 sudarytą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą Nr. 39/2106, taip pat į savivaldos institucijos, kaip vykdomojo komiteto organo, reguliavusio statybos procesą 1982 m., teisių perėmėjos išdėstytą poziciją šiuo klausimu. Be to, viena iš įstatymo nustatytų sąlygų yra ta, kad įgyjamąja senatimi nuosavybėn gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės teisės objektai (Civilinio kodekso 4.68 straipsnis). Statiniai gali tapti nuosavybės teisės objektu tik tuo atveju, kai statyba įteisinta įstatymų nustatyta tvarka. Tokiu atveju daiktinės teisės pareiškėjams galėtų būti registruojamos tik viešojo administravimo procedūrų metu priimtų individualių teisės aktų pagrindu ir nesant Civilinio kodekso 4.69 straipsnio 3 dalyje nustatytų sąlygų. Pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo spręsti atsižvelgiant į Turto banko atsiliepime išdėstytus argumentus, vadovaujantis teisės norminių aktų nustatyta tvarka ir teismo nuožiūra.
Suinteresuoto asmens, VĮ ,,Turto bankas“, prašymu teismo nutartimi į bylą dalyvauti suinteresuotu asmeniu buvo įtraukta Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija, bei išreikalauta iš VĮ ,,Registrų centras“ pareiškime nurodyto turto archyvinės inventorizacijos bylos Nr. 39/2106 kopija. b.22-24 l.)
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens, Vilkaviškio rajono savivaldybės, atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta teismo šaukimu, prašė bylą nagrinėti Vilkaviškio rajono savivaldybės atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad ginčo objektai savivaldybei nepriklauso, atsižvelgiant į pateiktus rašytinius įrodymus byloje, darytina išvada, kad pareiškėjų pareiškimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo atitinka CK 4.68-4.71 straipsniuose apibrėžtas sąlygas (b.82-83 l.).
Byla išnagrinėta iš esmės nedalyvaujant suinteresuotų asmenų atstovams (CPK 443 str. 5 d.).
Teismo nutartimi 2016-04-21 specialiame teismų interneto tinklapyje buvo paskelbtas skelbimas apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, nurodant suinteresuotiems asmenims kreiptis su pareiškimais į teismą, tačiau jokių pareiškimų įtraukti dalyvauti byloje suinteresuotais asmenimis per teismo nustatytą terminą negauta (CPK 532 str.).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad pareiškėjų naudojami pastatai - garažai yra suformuoti kaip nekilnojamai daiktai: jiems atlikti kadastriniai matavimai, suteikti unikalūs numeriai (b.13-15 l., nekilnojamo daikto kadastrinių matavimų bylų kopijos). Vilkaviškio miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1982-05-12 sprendimu Nr. 61 patvirtinti autogaražo kooperatyvo „Brolybė“ įstatai (b. 11 l. ). Jo nariais buvo pareiškėjai V. V. B., J. S., S. L. B., J. M., V. M., bei liudytojai J. I., R. K. (b.9-10 l.) Kooperatinio garažo statybai buvo skirtas žemės sklypas Vilkaviškio mieste, tuometinėje M. Melnikaitės (dabartinėje (duomenys neskelbtini)) gatvėje (b. l. 8 l. ). Aplinkybė, kad Vilkaviškio miesto liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu buvo skirtas žemės sklypas kooperatyvui „Brolybė“, pareiškėjų paaiškinimai, liudytojų parodymai paneigia valstybės nuosavybės teises į garažą. Suinteresuotas asmuo - Vilkaviškio rajono savivaldybė atsiliepime nurodė, kad garažai jai nepriklauso (b.82-83 l.) Viešojo registro duomenys patvirtina, kad daiktinės teisės į garažus neįregistruotos nei valstybės, nei kitų asmenų vardu ir nepripažintos savavališka statyba (b.l.12). Nors nekilnojamo turto registre garažų statybos kooperatyvas nurodytas naudotoju nuo 1988-02-15 metų, tačiau pareiškėjų paaiškinimais teismo posėdyje, liudytojo J. I. parodymais nustatyta, kad kooperatyvas ,,Brolybė“ jau daugiau kaip 10 metų oficialiai neveikia, jokie juridinę reikšmę turintys kooperatyvo dokumentai pildomi nėra, jokio ataskaitos valstybės institucijomis neteikiamos, J. I. yra tik formalus pirmininkas, išsirinktas garažų naudotojų, tam kad būtų kam surinkti pinigus už elektrą ir žemės mokestį, jis oficialiai nėra įdarbintas, jam atlyginimas nemokamas, mokesčiai kooperatyvui nerenkami. Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos skyrius raštu informavo, kad kooperatyvo-kooperatinio garažo ,,Brolybė“ dokumentai likviduotų įmonių savivaldybės archyvui saugoti nebuvo perduoti, nors archyve saugomi dokumentai nuo 2000 metų (b.88 l.). Iš nekilnojamo turto registro bylos Nr.39/2106 kopijos matyti, kad joje yra kooperatyvo ,,Brolybė“ vardu sudaryti kadastriniai matavimai 1998-02-15, juos sudarė architektas Simanavičius, tikrino Alkevičius; namų valdybos techninės apskaitos kortelės, pastato inventorinės žinios, pastato vidaus plotų eksplikacija, techninis pasas, žemės sklypo nuotrauka, pastatų planai, statinių aprašymas ir įkainojimas, kooperatyvo narių vardinis sąrašas, pastatų techninės inventorizacijos atliktų darbų aktas, kito dokumentai (b.34-81 l.) Pareiškėjai garažais naudojasi ilgiau nei 10 metų, naudojimas buvo nepertraukiamas, atviras ir nesislapstant (išviešintas Nekilnojamojo turto registre). Pareiškėjų garažai buvo naudojami savo reikmėms, jame laikant nuosavus automobilius. Jie mokėjo ir tebemoka mokesčius už elektrą, žemę, siekė atlikti registraciją VĮ ,,Registrų centras“. Tai, kad visą valdymo laiką pareiškėjai garažą valdė kaip savo, suvokdami, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už juos į šiuos pastatus, patvirtina pareiškėjų pareiškimas, paaiškinimai teismo posėdyje, liudytojų parodymai bei tai, kad dėl valdymo fakto jiems niekas nebuvo pareiškęs pretenzijų, pastato nuosavybės teisės nebandė įteisinti įgyjamosios senaties arba kitais įstatyme nustatytais pagrindais. Pareiškėjai mokėjo įnašus už garažo statybą, vėliau reguliariai mokėjo visus mokesčius, reikalingus garažo išlaikymui, jokių įsiskolinimų nei už garažo statybą nei už jo eksploatavimą nėra, todėl laikytina, kad garažo valdymas yra sąžiningas ir teisėtas. Pareiškėjai paaiškino ir liudytojai patvirtino, kad kooperatyvo narių buvo sutarta bendrai pastatyti garažus, o baigus statyti burtų keliu išdalinti garažus kooperatyvo nariams, tokiu būdu pareiškėjai įgijo teisę naudotis ir valdyti vieną iš kooperatyvo narių pastatytų garažų.
CK 1.138 str. 1 d. 1, 5, 8 punktų bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 530 str. normos numato teismui teisę ginti asmens civilinę teisę, nors ir nepažeistą, tačiau oficialiai nepripažintą, nustatant įstatymo numatytus juridiškai reikšmingus faktus, taip pripažįstant civilines teises ir pakeičiant asmens civilinius teisinius santykius su kitais asmenimis.
Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas, 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis), 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis), 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas, 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas, 6) daiktas valdomas nepertraukiamai, 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas), 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).
Pagal pareiškėjų pareiškimą ir paaiškinimus teismo posėdyje, suinteresuotų asmenų pateiktus atsiliepimus, liudytojų parodymus ir byloje esančių rašytinių duomenų visumą teismas sprendžia, kad šiuo atveju egzistuoja visos CK 4.68–4.71 straipsniuose numatytos kaip privalomos prašomo fakto nustatymui sąlygos, t. y.: 1) pareiškėjai nėra įgijęs nuosavybės teisės į nekilnojamus daiktus -garažus jokiu kitu CK 4.47 straipsnyje apibrėžtu būdu; 2) daiktinės teisės į juos nėra įregistruotos viešame registre nei pareiškėjų, nei jokių kitų asmenų, valstybės ar savivaldybės vardu; 3) pareiškėjai garažus pradėjo valdyti ir jais naudotis sąžiningai bei neturėjo pagrindo manyti, kad kiti asmenys turi daugiau teisių į garažus už juos; 4) pareiškėjai garažus valdė teisėtai, nes byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjai juos pradėjo valdyti per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus; 5) pareiškėjai garažus valdė ir naudojo atvirai, nesislapstydami: juos naudojo pagal paskirtį, mokėjo mokesčius už elektrą, žemės mokestį, siekė atlikti registraciją VĮ Registrų centre; 6) pareiškėjai garažus valdė ir naudojo nepertraukiamai nuo 1982 m. iki dabar; 7) pareiškėjai garažus valdė kaip savo, elgėsi kaip jų savininkai, juos naudojo pagal paskirtį, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius; 8) garažus pareiškėjai sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai valdė nuo 1982 m, ilgiau nei įstatymo reikalaujamą dešimties metų laikotarpį.
Šių sąlygų visuma teismui duoda teisinį pagrindą pripažinti, jog pareiškėjai įgijo nuosavybės teises į nekilnojamus daiktus - garažus, esančius pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 1G1/p, esantis (duomenys neskelbtini), Vilkaviškis, įgyjamosios senaties pagrindu (CK 4.47 str. 11 p.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis virš paminėtu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 270, 279, 307, 443, 530-533 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti faktą, kad garažas (boksas) Nr. 7, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, esantis (duomenys neskelbtini), 12, Vilkaviškis, nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos Nr. 39/2106, nuosavybės teise priklauso J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties pagrindu;
Nustatyti faktą, kad garažas (boksas) Nr. 9, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, registro Nr. (duomenys neskelbtini),, esantis pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, esantis (duomenys neskelbtini), Vilkaviškis, nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos Nr. 39/2106, nuosavybės teise priklauso V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties pagrindu;
Nustatyti faktą, kad garažas (boksas) Nr. 10, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis pastate, kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini),, esantis (duomenys neskelbtini), Vilkaviškis, nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos Nr. 39/2106, nuosavybės teise priklauso J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties pagrindu;
Nustatyti faktą, kad garažas (boksas) Nr. 14, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Vilkaviškis, nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos Nr. 39/2106, nuosavybės teise priklauso S. L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties pagrindu;
Nustatyti faktą, kad garažas (boksas) Nr. 16, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Vilkaviškis, nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos Nr. 39/2106, nuosavybės teise priklauso V. V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties pagrindu.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.