Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, sekretoriaujant Vaidai Laukavičiūtei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam V. L., jo atstovui advokato padėjėjui Nerijui Plėdžiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto V. L. skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2010-08-10 nutarimo Nr. A11-6796 panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės saugos ir viešosios tvarkos departamento Viešosios tvarkos skyriaus vyr. specialistas V. L. 2010-07-02 surašė administracinio teisės pažeidimo (toliau – ATP) protokolą. Protokole nurodoma, kad V. L., DNSB (duomenys neskelbtini) /(duomenys neskelbtini) pirmininkas, 2010-06-29 12.39 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pažeidė 7.12 punkto reikalavimus, t. y. būdamas atsakingu už atliekamus darbus, neužtikrino, kad nebūtų ardoma veja. Nurodoma, kad tuo V. L. padarė LR ATPK 161 straipsnyje nustatytą pažeidimą (b. l. 57-58).

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinė komisija, išnagrinėjusi ATP bylą, 2010-08-10 priėmė nutarimą Nr. A11-6796 V. L. pripažinti kaltu padarius LR ATPK 188 str. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskirti jam administracinę nuobaudą 100 Lt baudą (b. l. 51-52).

V. L. padavė teismui skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2010-08-10 nutarimą Nr. A11-6796 ir bylą jo atžvilgiu nutraukti. Taip pat prašo priteisti visas jo patirtas atstovavimo ir bylinėjimosi išlaidas.

Skunde V. L. paaiškino, kad 2007–2008 m. laikotarpiu Daugiabučių namų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Daugiabučių namų (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkų bendrijos privačios nuosavybės teise bendrai įsigijo 1.0188 ha dydžio sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). V. L. 2007-11-22 yra išrinktas Daugiabučių namų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkų bendrijos pirmininku. Minėtų bendrijų atstovai 2008 m. spalio 27-28 dienomis savo parašais pritarė sklypo naudojimo ribų nustatymo planui, kurio ribos iš principo vėliau nesikeitė. Šiuo planu bendrijos nustatė, kokias bendros nuosavybės teise turimo sklypo dalis jos valdys kiekviena savo nuožiūra. Daugiabučių namų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Vilniuje savininkų bendrijos 2008-11-17 susirinkime buvo nutarta dėl namo gerovės gerinimo ir aplinkos tvarkymo darbų atlikimo. Daugiabučių namų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Vilniuje savininkų bendrijos 2009-04-22 susirinkime buvo nutarta pritarti sklypo valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarkos nustatymui bei sklypo plano patvirtinimui. Tarp Daugiabučių namų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Vilniuje savininkų bendrijos ir UAB „KN statyba“ 2010-06-17 buvo pasirašyta rangos sutartis, kuria bendrija samdė bendrovę namo gerovės gerinimo darbams atlikti.

Jis 2010-07-01 sulaukė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės saugos ir viešosios tvarkos departamento Viešosios tvarkos skyriaus vyr. specialisto S. P. telefoninio kvietimo atvykti į Vilniaus miesto savivaldybės 110 kabinetą, nes yra gautas skundas dėl jo veiksmų. Atvykus pas minėtą pareigūną, jam buvo pareikštas kaltinimas, kad atliekant gerbūvio darbus (duomenys neskelbtini), Vilniuje, jis neužtikrino, kad nebūtų ardoma veja. Dėl to pareigūnas S. P. 2010-07-02 surašė ATP protokolą, kuriame nurodė, kad „2010-06-29 12.39 val. (duomenys neskelbtini), Vilnius, V. L., DNSB (duomenys neskelbtini)/(duomenys neskelbtini), bendrijos pirmininkas, pažeidė 7.12 punkto reikalavimus, t. y. būdamas atsakingas už atliekamus darbus neužtikrino, kad nebūtų ardoma veja. Tuo asm. V. L. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR administracinių teisės pažeidimų kodekso 161 str.“. Pareigūnas neatsižvelgė į jo paaiškinimus, kad visi darbai buvo atliekami privačioje nuosavybėje, o ne valstybei ar savivaldybei priklausančioje žemėje, kad po darbų žolės veja bus vėl atsodinta. Protokole pareigūnas nenurodė teisės akto, kurio 7.12 p. reikalavimus jis pažeidė. Pareigūnas neleido jam susipažinti su skundu, kurio pagrindu buvo pradėtas tyrimas, nors surašius ATP protokolą, jis tapo administracinėn atsakomybėn patrauktu asmeniu. Susipažinti su skundu 2010-07-13 jam leido Administracinė komisija, kai jis kreipėsi raštu. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinė komisija, išnagrinėjusi bylą, ištaisė protokolo trūkumus ir nustatė, kad jis pažeidė Vilniaus miesto tarybos 2008-07-16 sprendimu Nr. 1-582 patvirtintų Tvarkymo ir švaros taisyklių 7.12 punkto reikalavimus. Administracinė komisija nors ir nustatė, kad jis pažeidė Tvarkymo ir švaros taisyklių 7.12 punktą, tačiau administracinėn atsakomybėn patraukė jį ne už LR ATPK 161 str. numatyto pažeidimo padarymą, o už LR ATPK 188 str. numatyto pažeidimo padarymą, t. y. už savavaldžiavimą. Tačiau nagrinėjant bylą jam nebuvo pareikšti kaltinimai dėl tokio pažeidimo. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2000 m. rugsėjo 22 d. konsultacija Nr. 4-93 ir aiškina, kad bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia protokole suformuluotas kaltinimas, t. y. turėjo būti nagrinėjama, ar jis padarė ATP protokole nurodytą pažeidimą, t. y. Miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimą (LR ATPK 161 str.). Minėtoje LVAT konsultacijoje nurodyta, kad teisė pakeisti nuorodą į kitą materialinės teisės normą nereiškia teisės pripažinti asmenį kaltu kito administracinio teisės pažeidimo, nenurodyto administracinio teisės pažeidimo protokole, padarymu. Dėl to, kad jis buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už kito negu nurodyta ATP protokole pažeidimo padarymą, Administracinės komisijos priimtas nutarimas yra neteisėtas. Dėl to buvo pažeistos jo gynybos teisės – jis teikė paaiškinimus ir įrodymus dėl LR ATPK 161 str. pažeidimo. Nubaudus jį už tai, kuo nebuvo kaltinimas, buvo pažeistos jo konstitucinės teisės - žinoti, kuo yra kaltinamas, ir gintis nuo pareikšto kaltinimo. Tai rodo, kad nutarimas priimtas, pažeidus administracinės bylos teiseną, todėl jis naikintinas, byla nutrauktina.

Jo veiksmuose nėra ir negali būti LR ATPK 188 str. numatyto pažeidimo sudėtis. Nutarime aiškiai nenurodyta, kodėl jis pripažįstamas kaltu dėl LR ATPK 188 str. numatyto pažeidimo padarymo, kokiais jo veiksmais tai yra padaryta. Galima tik suprasti, kad už savavaldžiavimą jis nubaustas todėl, kad, Administracinės komisijos nuomone, nebuvo aiški sklypo valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka, dėl ko tarp suinteresuotų šalių galimai dar vyko ginčas. Jis, kaip bendrijos pirmininkas, vykdydamas Daugiabučių namų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkų bendrijos 2008-11-17 susirinkimo sprendimus apie gerbūvio sutvarkymą, nesiekė įgyvendinti jokios savo tariamos ar tikros teisės, o skundą pateikę asmenys neturėjo jokios įstatymais ginamos teisės ginčyti vykdomų darbų, nes darbai buvo vykdomi bendrijos valdomoje sklypo dalyje, ir tai niekaip nepažeidė ir negalėjo pažeisti jų interesų. Remiasi Daugiabučių namų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkų bendrijos ir Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkų bendrijos 2010-05-26 pasirašyta taikos sutartimi, kuria buvo patvirtintas planas su nustatytomis sklypo naudojimo ribomis. Šią taikos sutartį 2010-06-14 patvirtino Vilniaus m. 2 apylinkės teismas, teismo nutartis įsiteisėjo 2010-06-22. Darbai pradėti 2010-06-28. Darbai buvo pradėti jau įsiteisėjus teismo nutarčiai, nustatančiai sklypo valdymo tvarką, ir buvo atlikti griežtai laikantis sklypo dalies ribų, o dėl darbų sunaikinta žalia veja po atliktų darbų buvo nedelsiant atsodinta.

Iš nutarime nurodytų motyvų galima suprasti, kad pagal LR ATPK 188 str. jis buvo nubaustas todėl, kad, Administracinės komisijos nuomone, esant dar nenustatytoms sklypo naudojimo riboms, vykdė darbus, kurie galėjo pažeisti kitų bendraturčių teises į bendrą daikto valdymą. Tačiau Administracinė komisija neturi jokių įgalinimų administracinėmis priemonėmis spręsti savarankiškų juridinių asmenų – daugiabučių namų savininkų bendrijų – buvusį ginčą dėl sklypo valdymo. Toks draudimas įsakmiai nurodytas Civilinio kodekso 2.80 str. 1 d., o pagal Civilinio kodekso 4.75 str. 1 d. bendraturčių kilęs ginčas turi būti sprendžiamas tik bendros kompetencijos teisme.

Dėl vejos ardymo paaiškina, kad darbai buvo atliekami išskirtinai toje sklypo dalyje, kurią valdo bendrija, kuri bendrijai priklauso privačios nuosavybės teise, ir todėl sklypas nėra priskirtinas bendrojo naudojimo teritorijai.

Vejos jis neardė, nes pačių darbų, dėl kurių buvo ardoma veja, jis nevykdė. Visus darbus vykdė UAB „KN statyba“ darbuotojai, su kuriais bendrijos vardu buvo pasirašyta rangos sutartis. Pagal LR ATPK 8 str., administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas tik betarpiškai pažeidimą padaręs asmuo. Įstatyminės pareigos užtikrinti, kad atliekant darbus nebūtų ardoma veja, joks teisės aktas jam nenustato, o pats draudimas ardyti veją yra taikomas išskirtinai tik bendrojo naudojimo, o ne visose teritorijose. Želdinių įstatymo 15 str. 2 d. nustato, kad želdynų ir želdinių savininkai ir valdytojai turi teisę 1) privačioje žemės valdoje esančius želdynus ir želdinius, kurie teisės aktais nėra priskirti saugotiniems, tvarkyti savo nuožiūra, nepažeidžiant kaimyninių žemės sklypų ir namų valdų savininkų, valdytojų ar naudotojų interesų. Nagrinėjant bylą nebuvo atsižvelgta ir į tą aplinkybę, kad veja privačioje nuosavybėje buvo ardoma ne šiaip sau dėl ardymo ar niokojimo, o atliekant namo gerovės darbus, dėl kurių būtinumo nusprendė bendrijos susirinkimas. Atlikus darbus, veja buvo nedelsiant atsodinta.

Teisme V. L. ir jo atstovas palaikė skundą. V. L. paaiškino, kad prieš pradėdamas tvarkymo darbus buvo nuvažiavęs į savivaldybę pasiklausti dėl leidimo tvarkyti aplinką. Jam buvo paaiškinta, kad privačioje teritorijoje gali tvarkytis be savivaldybės leidimo, t. y. savivaldybės leidimas tokiu atveju nereikalingas. Pasirašęs rangos sutartį jis dar kartą buvo savivaldybėje, kalbėjosi jau su kita savivaldybės darbuotoja, kuri taip pat patvirtino, kad šiuo atveju savivaldybės leidimas nereikalingas. Pradėjus tvarkymo darbus, atvažiavo Pilaitės seniūnas ir klausė leidimo. V. L. nuomone, tai Pilaitės seniūno iniciatyva pradėtas tyrimas, nes dar vasario mėnesį buvo apkaltintas nesitvarkymu. Seniūnas matomai suinteresuotas, kad namo priežiūra atitektų UAB „Pilaitė“, kurioje seniūno giminaičiai turi akcijų. Įtarimų kelia tai, kad nuotraukos darytos birželio 29 d., o žmonių skundas surašytas birželio 30 d. Protokolą surašiusiam P. jis pateikė visus dokumentus dėl sklypo valdymo privačios nuosavybės teise teisėtumo, pateikė bendrijos susirinkimo nutarimą dėl aplinkos tvarkymo, rangos sutartį. Paaiškino, kad P. buvo surašęs kitą protokolą, kurį pasirašyti jis atsisakė. Komisijos pirmininkas taip pat klausė dėl kito protokolo. Prašė skundą tenkinti ir panaikinti nutarimą. V. L. atstovas paaiškino, kad nutarimas turi būti panaikintas, nes ne V. L. ardė veją ir šią aplinkybę patvirtina byloje surinkti įrodymai, darbai buvo vykdomi privačiame žemės sklype, V. L. nubaustas ne už tą pažeidimą, kurio padarymu buvo kaltinamas ATP protokole. Prašė skundą tenkinti.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės saugos ir viešosios tvarkos departamento Viešosios tvarkos skyrius pateikė atsiliepimą į skundą (b. l. 113-114). Paaiškino, kad protokolą surašiusi institucija nesutinka su V. L. skundu. Vadovaujantis 2009-11-30 įsakymu Nr. 30-1983 „Dėl pareigūnų įgaliojimo surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus“ Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės saugos ir viešosios tvarkos departamento Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai turi teisę surašyti ATP protokolus už veikas, numatytas LR ATPK 161 str. V. L. buvo surašytas ATP protokolas už Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008-07-16 sprendimu Nr. 1-582 patvirtintų Tvarkymo ir švaros taisyklių 7.12 p. reikalavimų pažeidimą. Šioje teisės normoje nurodoma, kad draudžiama bendrojo naudojimo teritorijose laužyti ir kirsti medžius, krūmus, jų šakas bei žiedus, mindžioti gėlynus, skinti bei rauti gėles ir ardyti veją. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinė komisija pagrįstai, remdamasi LR ATPK 284 str. 2 d. nuostata, papildė ATP protokolą teisės aktu, numatančiu atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą. Administracinė komisija, išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, nustatė, kad iki Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimo įsiteisėjimo (duomenys neskelbtini), Vilniuje esantis žemės sklypas buvo valdomas 3 daugiabučių namų savininkų bendrijų bendrosios dalinės nuosavybės teise, taip pat iki šio sprendimo nebuvo aiški sklypo valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarka. Todėl Administracinė komisija padarė išvadą, kad V. L., būdamas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) DNSB pirmininku, neteisėtai išardė veją.

Dėl V. L. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 188 str. paaiškina, kad nutarime įsivėlė rašymo klaida ir suklysta nurodant kodekso straipsnį. V. L. administracinėn atsakomybėn patrauktas už LR ATPK 161 str. numatyto pažeidimo padarymą.

Paaiškina, kad V. L. pažeidimas įrodytas, pažeidimas kvalifikuotas tinkamai, ATP protokolas yra teisėtas, administracinėn atsakomybėn patrauktas tinkamas subjektas. Skundžiamas nutarimas teisėtas ir pagrįstas. Nuobauda paskirta sankcijos ribose. Prašo skundą atmesti, palikti galioti skundžiamą nutarimą. Prašo bylą nagrinėti nedalyvaujant atstovui.

Protokolą surašiusios institucijos atstovas ir nutarimą priėmusios institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, nutarta bylą nagrinėti atstovams nedalyvaujant (ABTĮ 78 str. 3 d.).

Skundas tenkintinas.

ATP protokole V. L. kaltinimas buvo pareikštas dėl LR ATPK 161 str. numatyto pažeidimo padarymo. Atsakomybę pagal šį ATPK straipsnį užtraukia savivaldybių tarybų patvirtintų miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimas, taip pat miestų ir gyvenamųjų vietovių statinių tinkamos priežiūros taisyklių nesilaikymas. Norma yra blanketinė ir nukreipia į kitą teisės aktą, kuriame ir yra nurodyti pažeidimo objektyvieji požymiai. ATP protokole nurodoma, kad V. L. , būdamas atsakingas už atliekamus darbus ir neužtikrindamas, kad nebūtų ardoma veja 2010-06-29 12.39 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pažeidė 7.12 punkto reikalavimus, tačiau kokio teisės akto 7.12 punkto reikalavimus pažeidė V. L., nenurodoma. Dėl to negalima išvada, kad asmeniui protokole suformuluoto kaltinimo esmė yra aiški, nes administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo iš aprašyto pažeidimo ir nurodyto ATPK straipsnio galėjo daryti tik prielaidas, kokio teisės akto reikalavimų pažeidimu yra kaltinamas.

Skundžiamu nutarimu V. L. administracinėn atsakomybėn patrauktas už LR ATPK 188 str. numatyto pažeidimo padarymą, t. y. už savavaldžiavimą, kas reiškia, kad atsakomybėn buvo patrauktas už visai kito pažeidimo padarymą, negu buvo nurodyta ATP protokole.

Administracinė komisija skundžiamame nutarime taisė ATP protokolo trūkumus. Nustatė, kad protokole nenurodyta, kokių taisyklių reikalavimai pažeisti, tačiau protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė atitinka Vilniaus miesto tarybos 2008-07-16 sprendimu N. 1-582 patvirtintų tvarkymo ir švaros taisyklių 7.12 punkto pažeidimą. Administracinė komisija nustatė, kad iki Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-06-28 sprendimo įsiteisėjimo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, esantis žemės sklypas buvo valdomas 3 daugiabučių namų savininkų bendrijų bendrosios dalinės nuosavybės teise, taip pat iki šio sprendimo nebuvo aiški sklypo valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarka. Remdamasi tuo Administracinė komisija padarė išvadą, kad V. L. neteisėtai išardė veją minėtoje teritorijoje ir pripažino V. L. kaltu padarius LR ATPK 188 str. numatytą pažeidimą bei skyrė administracinę nuobaudą.

Protokolą surašiusios institucijos atsiliepime į skundą teigiama, kad nutarime nurodant, kokio pažeidimo padarymu V. L. pripažįstamas kaltu, įsivėlė techninė rašymo klaida, nes V. L. administracinėn atsakomybėn patrauktas už LR ATPK 161 str. numatyto pažeidimo padarymą. Toks protokolą surašiusios institucijos teiginys nepagrįstas, nes nutarimą priėmusi institucija tokios klaidos netaisė teisės aktų nustatyta tvarka, o protokolą surašiusiai institucijai tam nesuteikta teisė. Nutarimą priėmusiai institucijai netaisius klaidos, reiškia, kad V. L. administracinėn atsakomybėn patrauktas už savavaldžiavimą, už kurį atsakomybė nustatyta LR ATPK 188 str. Be to skundžiamo nutarimo motyvai, kad darbų atlikimo metu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, esantis žemės sklypas buvo valdomas trijų daugiabučių namų savininkų bendrijų bendrosios dalinės nuosavybės teise ir nebuvo aiški žemės sklypo valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarka, todėl V. L. neteisėtai išardė veją minėtoje teritorijoje, pagrindžia tik sprendimą pripažinti V. L. kaltu padarius LR ATPK 188 str. numatytą pažeidimą, o ne LR ATPK 161 str. numatytą pažeidimą. LR ATPK 188 str. nustato atsakomybę už savavališką, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymą savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadaręs esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms.

Darytina išvada, kad Administracinė komisija, patraukdama V. L. administracinėn atsakomybėn už kito, negu nurodyta ATP protokole, pažeidimo padarymą, pažeidė LR ATPK 261 str. 1 d., 284 str. 1 d. nuostatas nagrinėti bylą tik to asmens atžvilgiu ir tik pagal tokį administracinį kaltinimą, pagal kurį jam perduota medžiaga. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nutartyse administracinių teisės pažeidimų bylose ne kartą yra pažymėjęs, kad ATP protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir fiksuojami nustatyti įrodymai. ATP protokolu apibrėžiamos bylos nagrinėjimo ribos – byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas ATP protokole. Organo (pareigūno), nagrinėjančio administracinio teisės pažeidimo bylą, teisė pakeisti nuorodą į materialinės teisės normą nereiškia teisės pripažinti asmenį kaltu kito administracinio teisės pažeidimo, nenurodyto administracinio teisės pažeidimo protokole, padarymu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2000-09-22 konsultacija Nr. 4-93, 2006-04-14 nutartis administracinėje byloje Nr. N3-444/06). Nagrinėjamu atveju reiškia, kad, patraukdama V. L. administracinėn atsakomybėn už LR ATPK 188 str. nustatyto pažeidimo padarymą, Administracinė komisija bylą išnagrinėjo, neturėdama ATP protokolo, kadangi administracinei komisijai nagrinėti buvo perduotas protokolas dėl LR ATPK 161 str. numatyto pažeidimo padarymo. ATP protokolus už LR ATPK 188 str. numatyto pažeidimo padarymą turi teisę surašyti tik tam įgalioti policijos pareigūnai, tuo tarpu savivaldybės administracijos pareigūnai tokios teisės neturi (LR ATPK 259¹ str. 1 d.). Dėl nurodytų procesinių pažeidimų skundžiamas nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl turi būti panaikintas.

Teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo grąžinti bylą nagrinėti iš naujo, nes V. L. veikoje nėra nei LR ATPK 161 str. nei LR ATPK 188 str. numatyto pažeidimo sudėties.

Atsakomybė už LR ATPK 161 str. numatyto pažeidimo padarymą nagrinėjamu atveju kiltų, nustačius, kad veja buvo ardoma bendrojo naudojimo teritorijoje. Pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008-07-16 sprendimu Nr. 1-582 patvirtintų Tvarkymo ir švaros taisyklių bendrosios dalies nuostatas, bendrojo naudojimo teritorija laikytina savivaldybei priklausanti teritorija, o taisyklių 2 punkte nurodyta, kad asmenys tvarko ir palaiko švarą jiems nuosavybės teise priklausančiose ar įstatymų nustatyta tvarka priskirtose teritorijose patys arba sudaro atitinkamas sutartis su kitais asmenimis dėl tokių darbų atlikimo. Byloje nustatyta kad sklypas, kuriame buvo vykdomi aplinkos tvarkymo darbai ir kasama veja, valdomas bendrosios nuosavybės teise trijų daugiabučių namų savininkų bendrijų, tai patvirtina į bylą pateikti įrodymai: nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai (b. l. 12-15, 64-74), žemės sklypo planas, su nustatytomis naudojimo ribomis (b. l. 82). Teisme liudytoju apklaustas ATP protokolą surašęs pareigūnas S. P. taip pat patvirtino, kad nuvykęs į vietą pagal skundą, matė nukastą veją 2 ar 3 bendrijų valdomoje teritorijoje. Liudytojas parodė, kad darbai buvo vykdomi neturint kitos bendrijos sutikimo, dėl to surašė ATP protokolą. Tai reiškia, kad veja buvo kasama ne bendrojo naudojimo teritorijoje, o privačiame žemės sklype, todėl V. L. veikoje nėra vieno iš būtinų pažeidimo sudėties elementų – pažeidimo objekto (teisės akto saugomos vertybės), atitinkamai dėl to V. L. veikoje nėra ir LR ATPK 161 str. numatyto pažeidimo sudėties.

Nustatyta, kad aplinkos tvarkymo darbai žemės sklype buvo vykdomi pagal Daugiabučių namų (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkų bendrijos 2008-11-17 susirinkimo sprendimą (b. l. 18-20). Tokio sprendimo pagrindu bendrijos pirmininkas V. L. bendrijos vardu ir sudarė rangos sutartį dėl aplinkos tvarkymo darbų atlikimo (b. l. 37-40). Liudytojas S. P. teisme patvirtino, kad nuvykęs vietoje prie namo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Vilniuje, jau rado išardytą veją, kada ji buvo išardyta, negalėjo pasakyti, liudytojas šios aplinkybės ir nenustatinėjo, fiksavo situaciją, kada buvo nuvykęs apžiūrėti. Liudytojas parodė, kad rado darbininkus, kurie ir pasakė, kad juos pasamdė V. L., pats V. L. vejos nekasė. Tokiais įrodymais nustatyta, kad darbai buvo vykdomi prie namo (duomenys neskelbtini)/(duomenys neskelbtini), Vilniuje. Šią teritoriją pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-06-14 nutartimi patvirtintą 2010-05-26 taikos sutartį civilinėje byloje Nr. 2-10160-545/2009 valdė daugiabučių namų (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkų bendrija. Galutinai sklypo naudojimo ribos tarp trijų bendrasavininkių buvo nustatytos Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-06-28 sprendimu. Taigi darbai buvo vykdomi nepažeidžiant minėta teismo nutartimi nustatytų naudojamo žemės sklypo ribų, nes darbai buvo vykdomi tik prie namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Nesant įrodymų, kad žemės tvarkymo darbai buvo atliekami anksčiau, negu 2010-06-29, kai liudytojas S. P. nuvyko pažiūrėti vietoje, nėra pagrindo abejoti ir V. L. paaiškinimu, kad darbai buvo pradėti 2010-06-28. Vykdant aplinkos tvarkymo darbus žemės sklypo dalyje, kuri teismo sprendimu priskirta naudotis, ja disponuoti ir valdyti, kitų asmenų teisės ir teisėti interesai negali būti pažeisti. V. L. pateikė teismui nuotraukas, iš kurių matyti, kad teritorija prie namo jau sutvarkyta, žolė atsodinta (b. l. 118-121). Nors administracinio teisės pažeidimo byloje ir yra daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkų bendrijos gyventojų prašymas (b. l. 59), tačiau nustatyta, kad ATP protokolas buvo surašytas ne reaguojant į minėtą prašymą (liudytojas S. P. į vietą atvyko 2010-06-29, o gyventojų prašymas surašytas 2010-06-30) ir ne už savavaldžiavimą. Išnagrinėjus bylą V. L. veikoje nenustatytas savavaldžiavimo faktas.

V. L. skunde prašo priteisti patirtas atstovavimo ir bylinėjimosi išlaidas. Šis prašymas negali būti tenkinamas. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 13 str. vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kuris Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje “Administracinių teismų praktika” Nr.2, 2002-01-03 išaiškinimu Nr.1-K administraciniams teismams duoda konsultaciją, kad skundų dėl nutarimų administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėjimą reglamentuoja ABTĮ 18 skirsnis. Šio skirsnio 123 str. 3 d. numatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylos pagal skundus dėl administravimo subjektų (jų pareigūnų) priimtų nutarimų šiose bylose administraciniame teisme nagrinėjami vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų kodekso normomis, o prireikus ir ABTĮ. Išlaidų, turėtų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, kompensavimas numatytas ATPK 279 str. Šis straipsnis nenumato galimybės administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui priteisti išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, o nustato, kad turėtos išlaidos kompensuojamos nukentėjusiems, liudytojams, ekspertams ir vertėjams. ATPK normos reglamentuoja, kam, kokia tvarka ir kokios išlaidos atlyginamos administracinių teisės pažeidimų bylose, ir nėra numatyta, jog administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui atlyginamos atstovavimo išlaidos.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 2 p. ir 128 str.,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2010-08-10 nutarimą Nr. A11-6796, kuriuo V. L. už LR ATPK 188 str. numatyto pažeidimo padarymą paskirta 100 Lt bauda, panaikinti ir bylą V. L. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 10 dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.