Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui A. Ž. dėl žalos padarytos aplinkai atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas prašo priteisti iš atsakovo A. Ž. Lietuvos Respublikos valstybės naudai, sumokant į LR aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento sąskaitą, 510 Eur už aplinkai padarytą žalą.

Nurodė, kad atsakovas A. Ž. išvertė (išrovė) su šaknimis, nulaužė ir nustūmė iš augimo vietos saugotinus medžius: 9 liepas, kurių skersmenys- 12, 10, 10, 9, 6, 9, 10, 13 ir 6 cm. Tokiais veiksmais atsakovas pažeidė aplinkos ministro 2008-01-31 įsakymu Nr. D1-87 patvirtinto „Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo“ 9 punktą, kuriame numatyta, kad saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbai turi būti vykdomi turint savivaldybės išduotą leidimą saugotinų medžių ar krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo darbams, genėjimui, ir Alytaus rajono savivaldybės tarybos 2008-05-28 sprendimu Nr. K-134 patvirtintų „Saugotinų želdinių, augančių ne miškų ūkio paskirties žemėje, apsaugos, priežiūros ir priskyrimo saugotiniems Alytaus rajone taisyklių“ 15 punkto reikalavimus.

Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miško ūkio paskirties žemėje, priskirtini saugotiniems, sąrašo, patvirtinto LR vyriausybės 2008-03-12 nutarimu Nr. 206 3.10 p. yra įtvirtinta, kad medžiai ir krūmai, augantys ne miško ūkio paskirties žemėje priskiriami saugotiniems, jeigu auga valstybinėje ir privačioje žemėje kaime, išskyrus paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostas: vietiniai medžiai- ąžuolai, uosiai, klevai, liepos, miškinės obelys, miškinės kriaušės, guobos, vinkšnos, skirpstai, baltieji ir trapieji gluosniai, išskyrus augančius privačiose namų valdose ir deklaruotose laukuose.

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 str. nustatyta, kad piliečiai, visuomeninės organizacijos, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių ir interesų.

LR želdynų įstatymo 29 str. nustatyta, kad fiziniai asmenys, padarę žalą želdynų ir želdinių savininkų ir valdytojų želdiniams, kaip aplinkos objektams, privalo visiškai ją atlyginti, arba, jei yra galimybė, atkurti iki pažeidimo buvusią būklę. Nuostolių apskaičiavimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ar objektus, skaičiavimo metodika patvirtinta 2014-03-12 įsakymu Nr. D1-269 „Dėl žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodikos patvirtinimo“.

Metodikos 24 p. nustatyta, kad želdinių sunaikinimas yra medžių, krūmų, krūmokšnių, puskrūmių, lianų išrovimas, nupjovimas, nukirtimas, ar kitoks sunaikinimas, sužalojimas, pažeidžiant gyvybines funkcijas.

Metodikos 30 p. nustatyta, kad fiziniai asmenys, padarę žalą aplinkai privalo ją visiškai atlyginti ir, jeigu yra galimybė, atkurti iki pažeidimo buvusią būklę.

Aplinkai padaryta žala apskaičiuota vadovaujantis Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodika, remiantis Želdinių atkuriamosios vertės įkainiais, patvirtintais LR aplinkos ministro 2008-06-26 įsakymu Nr. D1. Remiantis nurodyta metodika, paskaičiuota 510 Eur padaryta žala aplinkai.

LR aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2015-06-22 nutarimu Nr. AB-227 AM 080665 atsakovas pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 78 str. 1 d.

Atsakovui A. Ž. 2015-11-16 buvo išsiųsta pretenzija, tačiau jis geranoriškai žalos neatlygino.

Atsakovas ieškinio nepripažįsta, pateikė atsiliepimą į ieškinį ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad LR želdinių įstatymo 29 str., kuriuo remiasi ieškovas, nustatyta, kad galima atkurti iki pažeidimo buvusią būklę. Momentinės žalos faktas įrodytas ir nebuvo nuginčytas, tačiau ieškovas neįrodė pačio žalos dydžio fakto, tik panaudojo Žalos aplinkai skaičiavimo metodiką. Jis pagal ieškovo pateiktą pretenziją neatlygino žalos, nes Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai surašė tik teorinį aktą, tačiau neįrodė žalos dydžio. Jis asmeniškai bendravo su ieškovo atstovu R. M. ir jam buvo paaiškinta, kad gamtai padaryta žala yra likviduota iš karto, 2015 metų gegužės pabaigoje, t.y. nustumti ir pavirtę medžiai atstatyti, šaknų sistemos apipiltos dirvožemio sluoksniu, liepos gyvybingos, išskleidė lapus ir vyksta tolimesnis vegetacijos procesas. Tą liudija ir jo padarytos nuotraukos. Jis 6 liepų nesunaikino, jas atstatė į iki pažeidimo buvusią būklę, augalų sužalojimo nebuvo.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nustatytos faktinės aplinkybės.

2015-0521 Alytaus RAAD Alytaus rajono agentūros patikrinimo aktu Nr. 114 nustatyta, kad pagal pranešimą patikrinus O. P. priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) rajone, nustatyta, kad pastarajai priklausančiame žemės sklype yra išversti (išrauti) su šaknimis, nulaužti ir nustumti iš augimo vietų medžiai, t. y. 9 vienetai liepaičių ir 3 uosialapiai klevai, kuriuos traktoriumi iš augimo vietos nustūmė atsakovas A. Ž., valdantis su O. P. sklypu besiribojantį žemės sklypą.

2015-06-02 atsakovui A. Ž. Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, o 2015-06-22 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AB-227 jis nubaustas 129 Eur administracine bauda pagal ATPK 78 str. 1 d. už LR Aplinkos ministro 2008-01-31 įsakymu Nr. D1-87 patvirtinto Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokių pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo 9 p. ir Alytaus rajono savivaldybės tarybos 2008-05-28 sprendimu Nr. k-134 patvirtintų saugotinų želdinių, augančių ne miškų ūkio paskirties žemėje, apsaugos, priežiūros ir priskyrimo saugotiniems Alytaus rajone 15 punkto reikalavimų nesilaikymą.

Dėl teisės normų, reglamentuojančių civilinės atsakomybės už žalą gamtai sąlygas.

Žalą, padarytą turtui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 str. 2 d.).

Iš delikto civilinė atsakomybė atsiranda, jei yra šios sąlygos: 1) padaryta žala (CK 6.249 str.); žala padaryta neteisėtais veiksmais (CK 6.246 str.), 3) tarp atsiradusios žalos neteisėtų veiksmų yra priežastinis ryšys (CK 6.247 str. ), 4) yra asmens kaltė (CK 6.248 str. ).

Bylos medžiaga nustatyta, kad yra visos keturios sąlygos deliktinei atsakomybei atsirasti.

Aplinkos apsaugos įstatymo 32 str. 1 d. nustatyta, kad pripažįstama, jog žala aplinkai padaryta, kai yra tiesioginis ar netiesioginis veikiamas poveikis palaikomai ar siekiamai išlaikyti biologinės įvairovės, miškų, kraštovaizdžio, saugomų teritorijų būklei.

Tokiu būdu, žala yra atitinkamų objektų sunaikinimas, jų vertės sumažėjimas, savybių pablogėjimas.

Ieškovas, pareikšdamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo, įrodė atsakovo neteisėtus veiksmus, žalos padarymo faktą ir dydį, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos padarymo.

Žalos aplinkai atlyginimo specifika yra ta, kad įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs vadinamosios griežtosios atsakomybės principą, kai atsakomybė atsiranda nesant kaltės (Aplinkos apsaugos įstatymo 34 str. 2 d.). Tokiu būdu, ieškovas turi įrodyti tik žalos padarymo faktą ir dydį.

Žalos padarymo faktas ir dydis įrodytas administracinio teisės pažeidimo byla, šalių paaiškinimais, liudytojo J. Ž. parodymais, atsakovo ieškinio iš dalies pripažinimu (iš esmės jis ginčija tik žalos dydį, jo teigimu, jam iš karto likvidavus žalos padarinius), padarytos žalos įvertinimo skaičiuote, kurie patvirtina, kad atsakovas savo veiksmais, be Alytaus rajono savivaldybės leidimo išversdamas iš šaknų, nulaužydamas ir nustumdamas iš augimo vietos saugotinus medžius- 9 liepas, sukėlė neigiamą poveikį gamtiniam kraštovaizdžio kompleksui.

Dėl žalos dydžio sumažinimo.

Kasacinis teismas šios kategorijos bylose ne kartą yra nurodęs, kad žalos dydis yra nepreziumuojamas ir turi būti įrodytas, tačiau kai kurių deliktų atveju, kai žala padaroma sudėtingiems pagal savo pobūdį objektams, kaip šiuo atveju- aplinkai, žalos dydis nustatomas pagal kompetatingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas, kurios taikytinos atsižvelgiant į Konstitucijos nuostatas bei CK 1.5 str. įtvirtintus protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus, kitas CK bei kitų teisės aktų nuostatas.

Ieškovas yra pateikęs žalos dydžio apskaičiavimą pagal Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir/ar objektus, skaičiavimo metodiką, patvirtintą 2014-03-12 įsakymu Nr. D1-269 „Dėl žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir/ar objektus, skaičiavimo metodikos patvirtinimo“. Nėra pagrindo konstatuoti, kad žalos dydis apskaičiuotas neteisingai, jo skaičiavimo pagrįstumo neginčija ir atsakovas. Tačiau remiantis nurodyta teismų praktikos taisykle, kad žalos apskaičiavimo metodikos taikytinos atsižvelgiant į Konstitucijos nuostatas, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, teismas mano, kad iš atsakovo priteistinos atlygintinos žalos dydis turi būti mažinamas 50 procentų.

Pripažintina, kad savivaldybės išduoto leidimo neturėjimas nelėmė, bet pakankamu laipsniu sąlygojo žalos atsiradimą. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas tokio leidimo ir negalėjo gauti, nes žala padaryta ne jam priklausančiame žemės sklype augantiems medžiams, o kaimyniniame sklype, darant pravažiavimą. Todėl akivaizdu, kad atsakovui neturint leidimo, o jo iš esmės ir negalint gauti, negalima nustatyti, kiek (ne)tinkamai jis vykdė darbus galimo (jei jis galimas) leidimo ribose. Iš bylos medžiagos- fotonuotraukų, šalių paaiškinimų, liudytojo J. Ž. parodymų nustatyta, kad atsakovas ėmėsi priemonių, jog žala būtų kuo mažesnė, iš dalies atkurdamas iki pažeidimo buvusią būklę, ir dėl to dalis medžių neprarado savo gyvybinių funkcijų- liepos išskleidė lapus ir toliau vyksta vegetacinis procesas. Mažinant žalos dydį, atsižvelgtina ir į šias aplinkybes.

Iš atsakovo taip pat priteistinos 5 procentų procesinės palūkanos nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo ieškinio priėmimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 str. 1 d.).

Patenkinus ieškinį iš dalies, iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 80 str. 7 d., 96 str.) bei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš A. Ž. valstybei 255 Eur aplinkai padarytai žalai atlyginti, sumokant į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento (įmonės kodas 190742671) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) DNB banke.

Priteisti iš A. Ž. valstybei 5 procentų procesines palūkanas nuo priteistos 255 Eur sumos, skaičiuojant jas nuo bylos iškėlimo teisme t. y. nuo 2016-03-16 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, sumokant į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento (įmonės kodas 190742671) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) DNB banke.

Priteisti iš A. Ž. 7,65 eur žyminį mokestį valstybei ir 1,57 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, iš viso: 9,22 Eur.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.