Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šio atveju pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų veiksmų nenustatyta. Priešingai, nukentėjusysis Ž. S., kaip neigiamai charakterizuojamas nuteistasis (24 kartus baustas drausmine tvarka), pats atliko neteisėtus veiksmus, nes bausmės atlikimo metu nesilaikė nustatytų bausmės atlikimo režimo reikalavimų ir pareigų, tai patvirtina Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 23 d. nuosprendyje užfiksuoti specialisto ir liudytojų parodymai. Ž. S., kaip ir R. K., konflikto metu buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, kadangi šių medžiagų buvo aptikta ir Ž. S. lavono šlapime. Kadangi nukentėjusysis sistemingai pažeidinėjo tvarką bei nesilaikė nustatytų bausmės atlikimo rėžimo reikalavimų ir pareigų, numatytų Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 110 straipsnyje, šioje byloje turi būti vadovaujamasi CK 6.253 straipsnio 5 dalies nuostata, kuri nustato, jog civilinė atsakomybė netaikoma, kai žala atsirado dėl paties nukentėjusio asmens veiksmų. Pareiškėjas skunde nenurodo, kuo grindžiamas prašomos priteisti neturtinės žalos dydis ir kaip jis apskaičiuotas. Alytaus pataisos namai veikė taip, kaip pagal nurodytus teisės aktus privalėjo veikti, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja atlyginti neturtinę žalą, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais Alytaus pataisos namų pareigūnų veiksmais (neveikimu) neužtikrinus saugių kalinimo sąlygų jo sūnui Ž. S., kuris atlikdamas laisvės atėmimo bausmę 2017 m. liepos 10 d. buvo sužalotas kito nuteistojo ir dėl patirtų sužalojimų mirė.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Institucija arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Tam, kad būtų konstatuotas atsakovo veiksmų neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog Alytaus pataisos namų pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Byloje ginčo dėl faktinių aplinkybių, jog nuteistasis R. K. 2017 m. liepos 10 d., 15.47 val., Alytaus pataisos namuose, (duomenys neskelbtini), 7-ojo būrio 1-ame miegamajame tyčia sudavė smūgį tyrimo metu nenustatytu aštriu, duriančio - pjaunančio tipo savybių turinčiu daiktu nukentėjusiajam Ž. S. į krūtinės kairės pusės sritį, tuo padarė jam durtinę-pjautinę, kiauryminę krūtinės ląstos ertmę su aplinkiniais linijiniais odos nubrozdinimais, žaizdą, kiaurinį - durtinį, pjautinį kairio plaučio viršutinės skilties priekinio krašto pažeidimą, kiauryminį dešinio širdies skilvelio ertmę durtinį pjautinį širdies pažeidimą, ir vieną smūgį į nugaros kairės pusės sritį, tuo padarė nukentėjusiajam durtinę-pjautinę nekiauryminę į krūtinės ląstos ertmę žaizdą, ko pasėkoje dėl kiauryminio-pjautinio krūtinės ląstos sužalojimo su širdies ir plaučių pažeidimu, įvykus ūmiam nukraujavimui į krūtinplėvės ertmę, nukentėjusysis Ž. S. mirė. Minėtų aplinkybių teisėtumas nekvestionuojamas, jos laikomos nustatytomis.

Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 23 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. I-47-579/2019 R. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė vienuolikai metų šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Prie paskirtos bausmės pridėjus 2017 m. kovo 24 d. teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – dvylika metų laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Iš R. K. nukentėjusiojo V. S. naudai priteista 818,98 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 10 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 23 d. nuosprendis pakeistas. Iš nuteistojo R. K. nukentėjusiajam V. S. priteista pinigų suma neturtinei žalai atlyginti padidinta iki 13 000,00 Eur. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Byloje nėra duomenų, kad dėl įvykių, susijusių su Ž. S. nužudymu, Alytaus pataisos namuose būtų atliktas tarnybinis patikrinimas.

Teismas pažymi, kad BVK (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 1 d.) 70 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, jog nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose tikslas yra padėti užtikrinti nuteistųjų priežiūrą ir jų saugumą. Laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, išskyrus laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigas, atliekantys nuteistieji suskirstomi į paprastąją, lengvąją ir drausmės grupes (BVK 72 str.). Šio Kodekso 114 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog pataisos įstaigų ir jose laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų apsaugą vykdo pataisos įstaigų pareigūnai.

Pataisos įstaigų apsaugos organizavimo tvarką nustato ir Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija, patvirtinta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 (redakcija, galiojusi nuo 2014 m. rugsėjo 13 d. iki 2017 m. liepos 27 d.). Pagal Instrukcijos 7 punktą, asmenų, laikomų pataisos įstaigose priežiūrą sudaro: nuolatinė elgesio kontrolė jų buvimo vietose; šių asmenų patikrinimai ir skaičiuotės; šių asmenų laisvės atėmimo bausmės vykdymo režimo reikalavimų pažeidimų užkardymas; laisvės atėmimo vietų patalpų bei teritorijos apžiūros ir kratos; atskiro arba izoliuoto laikymo reikalavimo vykdymo, užtikrinimas ir kt.

Aukščiau nurodytų teisės normų analizė duoda pagrindą daryti išvadai, jog pagal galiojantį teisinį reglamentavimą Alytaus pataisos namai privalo užtikrinti pataisos namuose laikomų nuteistųjų priežiūrą ir saugumą.

Nagrinėjamos bylos kontekste aktuali ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika: 2012 m. sausio 10 d. sprendime, priimtame byloje Č. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 13462/06), kurioje buvo nagrinėjamas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo klausimas iš atsakovo Lietuvos valstybės, kuomet pareiškėjo sūnus, jam atliekant paskirtą laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK buvo sumuštas kitų nuteistųjų ir mirė. Teismas šioje byloje yra priminęs, kad pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 2 straipsnį iš valstybės reikalaujama imtis tinkamų veiksmų jos jurisdikcijoje esančių asmenų gyvybei apsaugoti (žr. L.C.B. v. the United Kingdom, 1998-06-09, § 36, Reports of Judgments and Decisions 1998-III). Tai reiškia, kad valstybės pagrindinė pareiga yra apsaugoti teisę į gyvybę įtvirtinant veiksmingas baudžiamosios teisės nuostatas, atgrąsančias nuo nusikaltimų asmeniui, kartu sukuriant teisėsaugos institucijų mechanizmą, skirtą tokių nuostatų pažeidimų prevencijai, užkardymui ir nubaudimui už juos (žr. N. and Others v. Bulgaria [GC], nos. 43577/98 ir 43579/98, § 160, ECHR 2005-VII). Tam tikromis aplinkybėmis tai taip pat apima valstybės institucijų pozityviąją pareigą imtis prevencinių priemonių, kad būtų apsaugoti asmenys, kurių gyvybei gresia pavojus dėl kitų asmenų nusikalstamų veikų. Pozityvioji pareiga kyla, kai nustatoma, kad valstybės institucijos žinojo arba turėjo žinoti apie tuo metu egzistavusią realią ir tiesioginę grėsmę nustatyto asmens gyvybei dėl trečiojo asmens nusikalstamų veikų, ir nesiėmė savo kompetencijai priklausančių veiksmų, kuriais tokios grėsmės pagrįstai būtų buvę galima išvengti (žr. O., cituota pirmiau, § 116; P. and A. E. v. the United Kingdom, no. 46477/99, § 55, ECHR 2002-II ir Bromiley v. the United Kingdom (dec.), no. 33747/96, 1999-11-23). Nuteistųjų atžvilgiu Teismas jau yra turėjęs galimybę pabrėžti, kad įkalinti asmenys yra pažeidžiamoje padėtyje ir valstybės institucijos privalo juos apsaugoti (žr., pavyzdžiui, S. v. Turkey [GC], no. 21986/93, § 99, ECHR 2000-VII).

Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad 2017 m. liepos 10 d. apie 15.45 val. tarp R. K. ir Ž. S. 7 būrio koridoriuje įvyko nedraugiškas pokalbis, kuris virto į konfliktą. Konflikto metu Ž. S. 7 būrio 1 miegamajame R. K. buvo sužalotas aštriu, duriančio - pjaunančio tipo savybių turinčiu daiktu. 15.47 val. Ž. S. išėjo iš 1-jo miegamojo dešine ranka laikydamas už kairės krūtinės ląstos pusės, vėliau laikydamas už krūtinės ląstos Ž. S. 15.47 val. nuėjo į tualeto patalpą, o 15.48 val. išėjo į lokalinio sektoriaus kiemą. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, kilus nesutarimams tarp Ž. S. ir R. K. 7 būrio koridoriuje, taip pat konflikto metu 1 miegamajame, kai R. K. sužalojo Ž. S., Alytaus pataisos namų pareigūnai neatliko jokių veiksmų, jog būtų išvengta neigiamų padarinių iki pats nukentėjęs asmuo atėjo pas pareigūnus prašyti pagalbos. Akivaizdu, kad Alytaus pataisos namų pareigūnai šio įvykio metu nesiėmė tinkamų ir pakankamų nuteistųjų priežiūros priemonių, nekontroliavo nuteistųjų elgesio, laiku nesustabdė konflikto ir nepastebėjo sunkiai sužaloto nuteistojo, ko pasėkoje sunkiai sužalotas Ž. S. dėl patirtų sužalojimų mirė. Teismo vertinimu, jei Alytaus pataisos namai ir įstaigos pareigūnai būtų tinkamai vykdę jiems teisės aktų priskirtas funkcijas, įpareigojančias užtikrinti nuteistųjų priežiūrą ir jų saugumą, vykdyti jų elgesio kontrolę, R. K. nebūtų turėjęs galimybės sužaloti kitą nuteistąjį – Ž. S. ir padaryti tokius sunkius sužalojimus, dėl kurių pastarasis mirė.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, sužalojimai Ž. S. buvo padaryti metaliniu aštriu daiktu, t. y. daiktu, kurio pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2017 m. lapkričio 29 d.) nuteistiesiems draudžiama įsigyti ir turėti. Minėta aplinkybė duoda pagrindą išvadai, kad Alytaus pataisos namuose nebuvo tinkamai užtikrinama nuteistųjų priežiūra.

Netinkamą nuteistųjų priežiūrą ir jų elgesio kontrolę taip pat patvirtina faktas, kad 2017 m. liepos 10 d. atlikus tyrimus R. K. šlapime buvo rasta morfino, pėdsakų 6 - monoacetilmorfino ir pėdsakų kodeino. Tyrimai parodė, kad R. K. buvo vartojęs narkotinę medžiagą – heroiną, nors pagal BVK 110 straipsnio 2 dalies 3 punktą, laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems draudžiama įsigyti, gaminti, platinti ar vartoti alkoholinius gėrimus ar jų surogatus, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodo, kad pats nukentėjusysis konflikto metu buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, kadangi šių medžiagų buvo aptikta ir Ž. S. lavono šlapime, tačiau, teismo vertinimu, minėta aplinkybė tik dar labiau patvirtina, kad Alytaus pataisos namuose nebuvo tinkamai vykdoma nuteistųjų priežiūra ir jų elgesio kontrolė, nuteistieji galėjo įsigyti ir vartoti narkotines medžiagas.

Baudžiamosios bylos duomenys taip pat patvirtina, kad R. K. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo konstatuotas emociškai nestabilaus asmenybės sutrikimas bei psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kelių narkotikų ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, priklausomybės sindromas. Teismo vertinimu, Alytaus pataisos namų administracija, jai priskirtos kompetencijos ribose elgdamasi protingai ir apdairiai, atsižvelgdama į įstaigai žinomas aplinkybes apie R. K. sveikatos būklę, privalėjo numatyti, kad jis gali kelti pavojų kitiems nuteistiesiems ir imtis būtinų apsaugos priemonių saugumui ir jo elgesio kontrolei užtikrinti, tačiau to nedarė, ko pasėkoje R. K. padarė tokius sunkius sužalojimus kitam nuteistajam, dėl kurių jis mirė. Pabrėžtina ir tai, kad Ž. S. buvo sužalotas valstybinėje įstaigoje, šiuo atveju pagal teisės aktus akivaizdžiai privalomai kontroliuojamoje aplinkoje, iš kurios jis pats neturėjo jokių galimybių pasišalinti. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad yra teisinis pagrindas spręsti dėl pareiškėjo patirtos žalos ir jos dydžio.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.

Pareiškėjas nurodo, kad jį su sūnumi siejo artimi ryšiai ir sūnaus mirtis jam sukėlė sunkius dvasinius išgyvenimus. Nusikaltimo pasekmės yra pačios sunkiausios ir negrįžtančios – atimta jauno žmogaus gyvybė. Pareiškėjas ir dabar, ir visą savo likusį gyvenimą prisimins ir kentės didžiules dvasines kančias.

Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl patirtos neturtinės žalos, teismas pažymi, kad Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 23 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. I-47-579/2019 patvirtina, kad pareiškėjo socialiniai ryšiai su sūnumi buvo šilti, bausmės atlikimo metu tėvas su sūnumi bendravo laiškais ir skambučiais, kartu su sūnumi, šiam neatliekant bausmės, kartu gyveno, be to, būtent V. S. palaidojo sūnų. Minėti faktai yra nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir iš naujo neįrodinėjami (ABTĮ 57 str. 2 d.). Įvertinęs tai, kad neteisėtais veiksmais sukeltos pasekmės yra negrįžtamos – pareiškėjo sūnus mirė, atsižvelgęs į pareiškėjo patirtas dvasines kančias ir išgyvenimus dėl artimo žmogaus (sūnaus) netekties, įvertinęs pareiškėjo artimą ryšį su sūnumi bei atsižvelgdamas į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad yra pagrindas priteisti pareiškėjui V. S. 15000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui V. S. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 15000 Eur (penkiolika tūkstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.